Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2011-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-48-269/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-04
Bylos Nr.
II-48-269/2011
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00966-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Nukentėjusysis
D. Ž., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-48-269/2011
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00966-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 50.2.; 79.1. (S)
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant A. Čižienei,

dalyvaujant I. B. kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nukentėjusiajai D. Ž.,

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK atstovui M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados tyrėjas M. M. 2011 m. balandžio 8 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl S. B. veiksmų nutraukti, visus iškilusius dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pasiūlyta spręsti abipusiu susitarimu arba civiline tvarka kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą (b.l. 5, 14, 35, 79).

Šalies argumentai

D. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2011 m. balandžio 8 d. nutarimą ir S. B. paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Savo skunde ir teismo posėdyje D. Ž. nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 21d. nusipirko 1/2 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,20 ha, esančio adresu Vilniaus r., Avižienių sen.,. Sudervės g. 115 ir butą, esantį adresu Vilniaus r., Avižienių sen., Sudervės g. 115-1. Minėtas turtas 2009-09-22 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus r., Avižienių sen.,. Sudervės g. 115, naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis pasirašyta ir patvirtinta notariškai 2007-09-18. Pagal sutartį kaimynas turi teisę naudotis įvažiavimu, t. y. siekiant prieiti ar privažiuoti prie jam priklausančių pastatų, tačiau jis neturi teisės atlikti kokius nors darbus įvažiavime be jos sutikimo. 2011-03-23 S. B. nuo dalies jos sklypo nuėmė augalinį dirvožemio sluoksnį ir išvežė už jos sklypo ribų į pievą. Jokio sutikimo atlikti kokius nors darbus jos sklype nedavė, niekas sutikimo ir neprašė. Dėl to 2011-03-24 kreipėsi į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK Avižienių sen. aptarnaujamą Policijos nuovadą su pareiškimu dėl S. B., gyvenančio Vilniaus r., Avižienių sen., Sudervės g. 115-2 neteisėtų veiksmų. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2011-04-08 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl S. B. veiksmų. Mano, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai. Nebuvo vertintas jai priklausančio žemės sluoksnio išvežimo (išstūmimo) iš sklypo kurį valdo faktas, bei padarytos žalos atlyginimo momentas. Žemės sluoksnis išvežtas (išstumtas) už sklypo ribų į seniūnijos teritoriją, esančią už Šerkšno gatvės. Tokiais savo veiksmais t.y. neteisėtai veikdamas jos sklype S. B. tuo pačiu padarė jai turtinę žalą, sudarė nepatogumus. Jos manymu S. B., pažeidė teisės normas. Veikdamas priešingai teisės normoms, pasikėsino į jos nuosavybę, pažeidė jos kaip piliečio teises. Be to tyrėjas M. M. netinkamai taikė civilinės teisės normas, apibrėžiančias bendrasavininkių, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kai bendrasavininkų sutartimi yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, teises ir pareigas. Prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2011 m. balandžio 8 d. nutarimą ir S. B. paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą (b.l. 3, 83-85).

Atsiliepimas

S. B. atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje nurodė, kad jis nuolat su šeima gyvena Vilniaus r., Avižienių k., Sudervės g. 115-2. Namas, kuriame jis gyvena, yra sublokuotas iš dviejų butų. Pirmame bute gyvena kaimynė D. Ž.. Pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį žemės sklypas, kuriame yra pastatytas namas, yra padalintas į du sklypus. Vienas žemės sklypas priklauso jam, o kitas D. Ž.. Pagal žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo -pardavimo sutartį jis ir kaimynė yra žemės sklypo bendrasavininkai, o taip pat pagal sutartį jis naudojasi 115 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta linijomis ir skaičiais 4-5-36-40-39-38-4, siekiant prieiti ar privažiuoti prie jam priklausančių pastatų. Ši žemės sklypo dalis (įvažiavimas) randasi kaimynės žemės sklypo dalyje. Kadangi jie abudu yra žemės sklypo bendrasavininkai, todėl tiek jis tiek ir kaimynė turi pareigą rūpintis, prižiūrėti ir saugoti žemės sklypą, o tuo pačiu ir žemės plotą kuriuo jis patenka į savo butą. 2010 m. liepos mėnesį D. Ž. savavališkai nukasė dali žvyro dangos nuo įvažiavimo, kuriuo jis patenka į savo žemės sklypo dalį, o šis žvyras buvo užpiltas dar minėtai kaimynei įsigyjant savo žemės sklypo dalį ir butą. Nukastą žvyrą kaimynė panaudojo savo žemės sklype, ne kelio ribose, įrenginėdama šulinius ir formuodama paviršinį žemės sluoksnį. Sekančią dieną, po atliktų žemės nukasimo darbų, jis ir jo žmona yra kalbėję su kaimynės vyru, vardu Arūnas, tuo metu jis taip jiems prisistatė, ir Arūnas pažadėjo savaitės bėgyje sutvarkyti nukastą įvažiavimą, tačiau kaimynas to nepadarė. Prieš tai apie 2 metus jis neturėjo jokių problemų su patekimu į savo žemės sklypą. Visą žiemą kaimynė įvažiavimo neprižiūrėjo. Buvo siekiama pabendrauti su kaimynais dėl minėto įvažiavimo, tačiau Arūnas uždraudė jo žmonai bendrauti su D. Ž. sakydamas, kad ir purvas jiems yra gerai. Šių metų pavasarį prasidėjus atlydžiui įvažiavimas tapo nepravažiuojamu, o jo automobilis įstrigdavo įvažiavimo pradžioje, todėl nei jis nei jo žmona negalėjo laisvai įvažiuoti į savo žemės sklypo dalį, o įvažiavus, kieme trinkelės išsitepliodavo moliu. Apie šią padėtį puikiai žinojo kaimynė D. Ž., kadangi kaimynė yra ne kartą mačiusi kaip jis įvažiuodamas automobiliu įklimpdavo. D. Ž. nesiėmė jokių veiksmų sutvarkyti įvažiavimą, todėl jis savo lėšomis, kaip žemės sklypo bendrasavininkas, pagerino įvažiavimą jį lygindamas. Šiems žemės lyginimo darbams atlikti jis buvo pasisamdęs traktorių, po ko įvažiavimas tapo pravažiuojamas. Įvažiavimo gruntas (molis) buvo pagerintas žvyru. Kadangi įvažiavimo įšalas nebuvo išėjęs, todėl vadovaujantis statybos reglamentu įvažiavimo lyginimo darbai buvo atlikti minimaliai. Pagal 2006 m. techninį projektą Nr. TP-036-2006.03, brėžinio Nr. GP-01, minėtame įvažiavime yra numatytos kloti trinkelės bei yra nurodyti įvažiavimo kilimo ir kritimo aukščiai. Nuimto grunto dalis minėtų įvažiavimo aukščių nepakeitė. D. Ž. jam jokių pretenzijų dėl įvažiavimo nukasimo ar lyginimo nėra reiškusi, nors pati matė susidariusią situaciją dėl nepravažiuojamo kelio, kuomet buvo įklimpę jo, jo žmonos automobiliai. Sutinka su policijos nutarimu ir atsiliepimu į skundą (b.l. 22, 83-85).

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK VTS PP Maišiagalos PN atstovas M. M. atsiliepime į skundą bei teismo posėdyje atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo policijos nuovados nutarimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. S. B. veiksmai nukreipti į kliūties pašalinimą. Kelių eismo taisyklių 11 p. nurodyta, kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pašalinti ar pranešti policijai. Asmuo, įvykdęs veiką įstatymų ribose negali būti traukiamas atsakomybėn (b.l. 15, 70, 83-85).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados tyrėjo M. M. 2011 m. balandžio 8 d. nutarimą ir patraukti S. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str.

Nagrinėjamu atveju analizuotina, ar S. B. vykdydamas savo tikrą teisę naudotis žemės sklypu, ginčijamą D. Ž. skundu, nesilaiko įstatymais ar kitais norminiais aktais nustatytos tvarkos, kas yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti.

D. Ž. kaltiną S. B. dėl to, kad jis pasisamdęs traktorių jos ir S. B. bendros dalinės nuosavybės teise žemės sklypo teritorijos dalyje be D. Ž. leidimo vykdė žemės kasimo darbus, dėl ko ji patyrė turtinę žalą bei nepatogumus.

Iš surinktos medžiagos darytina išvada, kad S. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 188 str. (savavaldžiavimas), kito ATPK numatyto pažeidimo požymių.

S. B. ir D. Ž. pagal žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį yra žemės sklypo bendrasavininkai.

Pagal sutartį S. B. naudojasi D. Ž. priklausančiu 115 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta linijomis ir skaičiais 4-5-36-40-39-38-4, siekiant prieiti ar privažiuoti prie jam priklausančių pastatų. Kadangi ir S. B. ir D. Ž. valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise 0.2000 ha ploto žemės sklypą, todėl tiek S. B. tiek ir D. Ž. civilinio kodekso 4. 76 str. pagrindu turi pareigą rūpintis, prižiūrėti ir saugoti žemės sklypą, o tuo pačiu ir žemės plotą, kuriuo S. B. patenka į jam priklausančius pastatus. Pablogėjus oro sąlygoms, įvažiavimo, kuriuo naudojasi S. B., paviršius tapo nepravažiuojamas, todėl S. B. ir jo šeimos nariai neturėjo galimybės netrukdomai prieiti ar pravažiuoti iki jiems priklausančių pastatų. Kadangi D. Ž. nesirūpino bei nesiėmė jokių veiksmų sutvarkyti jai ir S. B. priklausančios žemės sklypo dalies, kuriuo naudojasi S. B., todėl S. B. savo lėšomis pagerino minėtos žemės sklypo dalies būklę lygindamas gruntą, po ko jis galėjo privažiuoti į jam priklausantį pastatą.

Objektyvių įrodymų, kad S. B. vykdydamas savo tikrą teisę padarytų esminės ar neesminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, nėra.

S. B. veikoje nebuvo tyčios, jo veiksmai buvo nukreipti į įvažiavo pagerinimą.

Tą aplinkybę jis patvirtino pateikdamas teismui fotonuotraukas iš kurių matyti, kad S. B. pagerino minėtos žemės sklypo dalies būklę (b.l. 23-30). Pareiškėjos teiginys, kad jai buvo padaryta turtinė žala nėra pagrįstas jokiais įrodymais, nes D. Ž. nenurodė kokios neigiamos pasekmės dėl to atsirado ir kuo pasireiškė nepatogumai.

S. B. ir D. Ž. 2009-09-21 žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pradavimo sutarties pagrindu iš buvusio savininkų nupirko minėtą žemės sklypą dėl kurio naudojimosi jau buvo sudaryta 2007-09-18 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis. S. B. ir D. Ž. tarpusavyje sutarties dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nesudarė. Minėtuose dokumentuose ir kituose dokumentuose kuriuos pateikė teismo posėdyje S. B. nenurodyta, kad pastarasis kaip minėto žemės sklypo bendraturtis be kito bendraturčio D. Ž. neturėjo teisės be pastarosios leidimo atlikti žemės stumdymo darbus siekiant teigiamą tikslą pagerinti įvažiavimą iki S. B. priklausančių pastatų (b.l. 6-8, 71-73, 88-97, 98-113).

Be to, prijungtoje policijos administracinio teisės pažeidimo bylos kopijoje surinkti įrodymai patvirtina, kad teisės pažeidimo, numatyto ATPK S. B. nepadarė (b.l. 9-12, 35-69, 74-77).

Teismas sutinka su policijos atsilipime išdėstyto argumentu, kad dėl minėto įvažiavimo naudojimosi tvarkos yra civiliniai santykiai dėl kurių buvimo atsirado civilinio pobūdžio ginčas tarp S. B. ir D. Ž.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismo praktikoje pasisakė, kad administracinio teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai nesprendžiami. Nesant išspręstam tarp S. B. ir D. Ž. civiliniam pobūdžio ginčui teisme civilinio proceso tvarka, negali būti daromos išvados dėl S. B. veikoje ATPK numatyto administracinio teisė pažeidimo sudėties buvimo požymio (b.l. 15).

Tokiu būdu remiantis nutartyje visais išdėstytais įrodymais S. B. negali būti baustinas, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados nutarimas paliktinas nepakeistas, o D. Ž. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p. 4 d., 302 ² , 302 ⁴ str.

nutarė:

D. Ž. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2011 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis