Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1140-598/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-21
Bylos Nr.
e1-1140-598/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03366-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
J. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1140-598/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03366-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;1.1.8.1.1;1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 21 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03366-24,

kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2024 m. sausio 26 d., apie 17.00 val. važiuodamas Jonavoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – G. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 26 d. 17.03 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, 2024 m. sausio 26 d. 17.20 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2024 m. sausio mėn. pradžios jo mama G. R. jam davė laikinai naudotis savo automobiliu Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 26 d., maždaug nuo 10.00 val. iki 17.00 val. jis vartojo alkoholį. Per tą laikotarpį jis vienas suvartojo apie 1 litrą stipriųjų alkoholinių gėrimų (brendžio, viskio, degtinės). Alkoholį vartojo su pažįstamais (jų įvardinti nenori), Jonavos mieste (tikslesnės vietos įvardinti nenori). Į tą vietą, kurioje vartojo alkoholį, atvyko automobiliu Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko blaivus. Apie 17.00 val. nusprendė vykti į namus (į (duomenys neskelbtini)). Negali paaiškinti kodėl, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sėdo už automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo. Kartu su juo vyko vyras ir moteris, su kuriais jis susipažino tą pačią dieną. Dabar net neatsimena jų vardų ir apie juos nieko pasakyti negali, nes nežino, jų kontaktų neturi. Automobiliu Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko iš (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kad būtų konfliktavęs su kokiais nors asmenimis. Atsimena, kad prie (duomenys neskelbtini) namo užvažiavo ant šaligatvio, juo važiavo iki (duomenys neskelbtini). Tada, dėl girtumo, jam atrodė toks važiavimas normalus, nes jam reikėjo išvažiuoti į pagrindinę - (duomenys neskelbtini). Paskui jis vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jame pastovėjo gal apie 10-15 min. ir vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuomet jau važiavo važiuojamąja dalimi, o ne šaligatviu. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir ties vaikų darželiu (jo pavadinimo nežino) jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo vairuojamą automobilį stabdė su įjungtais švyturėliais. Ne viską pamena ką kalbėjo su policijos pareigūnais. Jam atrodo, kad pareigūnams pasiteiravus ar jis vartojo alkoholį, atsakė, kad teigiamai. Kiek atsimena policijos pareigūnai jį pasikvietė į tarnybinį automobilį ir jame patikrino jo blaivumą kontaktiniu alkotesteriu. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, maždaug po 15 min., 2,15 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnai taip pat surašė neblaivumo nustatymo aktą. Su alkotesterio parodymais ir neblaivumo nustatymo aktu jis sutiko, tai patvirtino savo parašu. Maždaug 2-3 dienos iki 2024 m. sausio 26 d. įvykio jis važiavo automobiliu Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekine jo dalimi atsitrenkė į medį, nes buvo slidu. Dėl to atsirado įlenkimas priekyje, dešiniame automobilio kampe. Dėl šio eismo įvykio policijos nekvietė ir apie jį nepranešė, nes joks turtas, išskyrus jo vairuojamą automobilį nebuvo apgadintas ir niekas nenukentėjo. Tada automobilį vairavo blaivus. Jo mama G. R. nežinojo, kad jis jai priklausančiu automobiliu Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo apsvaigęs nuo alkoholio. Apie tai, kad jos automobilis sulaikytas, jai buvo pranešta. Nežino kur yra automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, bet mano, kad jis gali būti pas jo mamą (e. b. l. 97-100).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatyta, kad 2024 m. sausio 26 d. 16.46 val. neprisistatęs asmuo praneša, kad Jonavoje, (duomenys neskelbtini), neblaivūs asmenys prieš 2 min., automobiliu Opel sidabrinės spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važinėja per šaligatvius. Pokalbio metu automobilis sustojo priešais „Maxima“ esančią mažą „Krautuvėlę“, kabinėjasi prie žmonių (e. b. l. 39-41).

2024 m. sausio 26 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Gatvėje stovintis automobilis Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Automobilio dešinės pusės priekinis kampas yra apgadintas, galimai po eismo įvykio. Išdužęs dešinės pusės priekinis žibintas, sulankstytas dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės variklio gaubto kampas. Iš įvykio vietos paimtas automobilis Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad 2024 m. sausio 26 d., apie 16.45 val. svečiavosi pas draugą Jonavoje. Tuo metu buvo balkone ir rūkė, kai pamatė prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančios krautuvės atvažiavusį pilkos spalvos automobilį Opel. Matė, kai iš automobilio išlipo penki asmenys. Vairuotojas vaikščiojo aplinkui automobilį ir gėrė alų. Po to vienas asmuo nuo automobilio nuėjo, o kiti sulipo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Vairuotojas buvo apsirengęs tamsiai, tačiau jo veido nematė, nes lauke buvo prieblanda. Tuomet automobilis pradėjo važiuoti kiemu ir sustojo prie moters, vairuotojas kažko ant jos šaukė, o vėliau nuvažiavo šaligatviu. Jis nufilmavo ir paskambino policijai. Matė kaip minėtas automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės kiemais. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jiems pasakė kur nuvažiavo minėtas automobilis (e. b. l. 54-56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. R. parodė, kad ji savo nuosavybėje turi automobilį Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. sausio mėn. pradžios ji leido šiuo automobiliu naudotis savo sūnui J. R.. O ji paėmė naudojimuisi J. automobilį Mercedes Benz, nes jos automobilio eksploatacija pigesnė, o ji važinėja nedaug. Jie nebuvo sutarę, dėl datos iki kada J. gali naudotis jos automobiliu. J. jos automobiliu Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi kas dieną ir jį laikė prie savo gyvenamosios vietos. Kai J. davė šį automobilį, jis buvo tvarkingas, be jokių išorinių apgadinimų. 2024 m. sausio 26 d., apie 17.30 val. ji važiavo (duomenys neskelbtini) Jonavoje ir pamatė gatvėje stovintį savo automobilį Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o šalia jo policijos pareigūnus. Tada ji sustojo, priėjo prie policijos pareigūnų, jų paklausė kas atsitiko. Jie jai paaiškino, kad šiuo automobiliu važiavo J. R., kuris buvo neblaivus, kad automobilis bus sulaikytas. Tada ji pamatė kad priekinė šio automobilio dalis apgadinta. Kadangi įvykio vietoje J. jau nebuvo, su juo susisiekė telefonu. J. jai paaiškino, kad neblaivus važiavo jos automobiliu Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Apie apgadinimą daug neklausinėjo, bet J. pasakė, kad atsitrenkė į medį. J. dvejus metus visai nevartojo alkoholio. Net negalėjo pagalvoti, kad jis neblaivus sės už automobilio vairo (e. b. l. 69-72).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. R. 2024 m. sausio 26 d. 17.03 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, 17.20 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (e. b. l. 75-78).

2024 m. sausio 26 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad automobilis „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti M. J. įmonei į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 27).

2024 m. sausio 31 d. pakvitavimu G. R. grąžintas automobilis Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 35-38).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas G. R. (e. b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2024 m. sausio 29 d. automobilio „Opel Signum“ vidutinė vertė Lietuvoje 2220 eurų (e. b. l. 29).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad G. R. pateikė automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 31-34).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti ( išklausyti ) pranešimo garso įrašai (e. b. l. 42-46).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo-garso vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti VRM ITT paslaugų tarnybos (e. b. l. 47-50)

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas A. P. pateikė vaizdo įrašą (e. b. l. 57-60).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas A. P. (e. b. l. 61-64).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu 2024 m. sausio 26 d. 17.03 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 17.20 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad J. R. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. R. savo kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo duomenys, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis J. R. 2024 m. sausio 26 d., apie 17.00 val. važiuodamas Jonavoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – G. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 26 d. 17.03 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, 2024 m. sausio 26 d. 17.20 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. R. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis J. R. su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi sutinka. Prašo teismo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (e. b. l. 152-155).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje neteistas (e. b. l. 123-134), administracine tvarka baustas (e. b. l. 135-137), nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (e. b. l. 144-146; 143), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre lankėsi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 141-142).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, laikytina, kad prokurorės prašymas skirti kaltinamajam areštą pagrįstas, kaltinamajam J. R. skirtina arešto bausmė. Bausmės dydis atsižvelgiant į veikos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytinas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, kurios dydis yra didesnis nei įstatyme numatytas arešto bausmės dydžio vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Teismo nuomone, J. R. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl neatmetama galimybė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra, ankščiau neteistas. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, be to, nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis tuo kas išdėstyta, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas J. R. atidėtinas 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis – skiriant minėtą intensyvią priežiūrą visą bausmės atidėjimo laikotarpį, nustatant įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog J. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, todėl, siekiant bausmės tikslų, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jog yra baustas administracinė tvarka, į tai, jog jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, atitinka protingumo ir proporcingumo principus. J. R. vairuoti kelių eismo transporto priemones uždraudžiama 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, tai yra nuo 2024 m. sausio 30 d., apie tai pranešant valstybės įmonei „Regitra“.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti iš J. R. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), piniginį ekvivalentą – 2220,00 eurų.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonės – automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra G. R.. Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

J. R. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir paskirti J. R. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti kaltinamajam J. R., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 30 d. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, apie J. R. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. R. valstybės naudai automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą – 2 220 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų).

Išaiškinti J. R., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (2 220 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1140-598/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti J. R., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Banga Bartkienė