Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., LR piliete, našle, turinti 8 kl. išsilavinima, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyneja, gyv. Vilniaus r., , neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustate:

K. R. B. tycia nužude savo šeimos nari - sutuoktini V. B., o butent: 2011-01-19, apie 18.00 val., budama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namuose adresu: Vilniaus r., , prieškambaryje, peiliu dure viena karta i krutines sriti savo sutuoktiniui V. B., padarydama jam krutines dešines puses pjautine kiaurymine žaizda su širdies, bei dešiniuju IV, V šonkauliu kremzliniu daliu sužalojimais, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma, kas komplikavosi vidiniu umiu nukraujavimu, nuo ko nukentejusysis mire ir taip tycia nužude savo šeimos nari - sutuoktini V. B..

Apklausta teisme kaltinamoji R. B. kalta neprisipažino, parode, kad nužudyti savo sutuoktinio nenorejo, peiliu, kuri laike kaireje rankoje, jam nesmugiavo, o pastarasis pats ja puldamas prasidure sau krutine, sužalojo širdi, nes pats užgriuvo ant jos rankoje laikyto peilio. Parode, kad teisme ji sako tiesa, ankstesniu apklausu metu neteisingai paaiškino sužalojimo mechanizma. Kodel pakeite parodymus ji paaiškinti negali.

Kadangi kaltinamoji R. B. teisme pakeite parodymus, sutinkamai su BPK 276 str. 1 d. ir 4 d. reikalavimais buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisejui duoti parodymai.

Apklausta itariamaja pirmos apklausos metu R. B. savo kaltes apskritai nepripažino ir parode, kad jokiu sužalojimu savo vyrui nepadare, kas ji sužalojo ji nežino (b.l. 96-97).

Velesniu apklausu metu R. B. savo kalte pripažino iš dalies ir parode, kad 2011-01-19, 16.00 val. ji grižo i namus, Vilniaus r., Apie 17.40 val. namo grižo vyras V. B. su savo draugais, bendradarbiais Arturu ir Ceslovu. Vyras jau grižo girtas, su draugais jis atsisedo virtuveje ir toliau gere. Ji tuo metu skalbe ir dare valgyti. Su vyrais išgere du bokalus alaus, taciau tai jai jokios itakos neturejo. Po to vienu metu tarp jos su vyru prasidejo konfliktas, del ko tikrai neprisimena, kadangi kai jis prisigeria, pastoviai kabinejasi. Vyras jos papraše butelio degtines, taciau ji jam degtines nedave, bet jis vis tiek reikalavo, todel buteli atneše, papjauste užkandos. Po to vyrui ir toliau besibarant ant jos, ji jam nestipriai delnu sudave per galva, tada jis supyko, atsistojo nuo kedes noredamas suduoti, taciau nespejo, nes ji sulaike Arturas. Vyras vis tiek sudave jai viena karta delnu i krutines sriti. Viskas vyko virtuveje. Vyrui ir toliau meginant jai suduoti, ji noredama apsiginti, pagriebe peili su juoda rankena ir pasake vyrui, kad jeigu jis dar lis prie jos, tai ji ji papjaus. To ji tikrai neketino daryti, taciau norejo tokiu budu sustabdyti jo agresyvu puolima. Peili paeme dar ir delto, nes neabejojo, jog bus eilini karta sumušta. Tuo metu ji vis dar laike Arturas, o vyras veržesi link jos, pludo necenzuriniais žodžiais. Tarp jos ir vyro buvo apie vieno metro atstumas. Vyras toliau bande išsiveržti ir ji vienu momentu ženge su peiliu truputi sulenktoje per alkune rankoje krutines lygyje link savo vyro, laikydama geležte i ji juosmens srityje, taciau prie pat jo nepriejo. Tuomet jis staigiai puldamas link jos paslydo ant grindu, kurios dengtos linoleumu ir užkrito ant peilio, kuri ji turejo rankoje, jam specialiai i krutine nedure. Prieš tai laikyto rankoje peilio patraukti nespejo, nes vyras paslydo ir krito netiketai. Kita ranka nieko nedare. Tai atsitiko netycia, jo tikrai sužaloti nenorejo. Gerai atsimena, kad paeme peili dešine ranka, ji yra dešiniaranke ir visa laika virtuveje peiliu naudojasi ji laikydama dešine ranka, taciau konkrecioje situacijoje, konflikto metu prieš sužalodama savo vyra peiliu, neatmeta galimybes, kad per ta sumaišti jai su vyru artejant vienas prie kito, galejo peili perimti iš dešines rankos i kaire. Sužalotas vyras iš karto sukniubo verandoje, o peili su kuriuo ji sužalojo, padejo galimai ant virtuvines spinteles, tiksliai neprisimena. Pamaciusi krauja ji iš karto išbego kviesti greitosios medicinines pagalbos. Atsimena, kad konflikto pradžioje jos vaikai dar buvo kitame kambaryje, taciau veliau besitesiant konfliktui jie buvo užeje i virtuve, bet kada tiksliai tai ivyko ir ka jie dare ar mate, nežino (98-99; 101-102 (pas ikiteisminio tyrimo teiseja); 113-114; 116-118).

2011-01-19, 22.17 val., t.y. betarpiškai po ivykio, R. B. buvo nustatytas 1.23 ‰ apsvaigimo laipsnis (b.l. 88).

Taip pat betarpiškai po ivykio, t.y. 2011-01-19, 23 val., R. B. specialisto buvo apžiureta ir specialisto išvadoje Nr. G 253/10 (01) nurodyta, jog R. B. kune sužalojimu nera ( b.l. 123-124).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji R. B. teisminio bylos nagrinejimo metu kalta neprisipažino, jos kalte visiškai irodo šie irodymai:

Apklausta teisme nukentejusioji E. B. parode, kad jos sunus V. B. buvo susituokes su kaltinamaja R. B.. Apie sunaus žuties aplinkybes jai nera žinoma. Parode, kad V. B. ir E. B. vartojo alkoholi, o išgere – abu buvo gan agresyvus. Daugiau paaiškinti nieko negali, civilinio ieškinio neteikia, mano, kad kaltininkei bus paskirta teisinga bausme.

Apklausta teisme liudytoja I. B. parode, kad mate besimušancius tevus. Pas motina kaireje rankoje ji mate peili. Noredama išskirti tevus ji stojo tarp ju. Tuo metu tevas griuvo i prieki ir užgriuvo ant peilio. Mama tevui peiliu nesmugiavo.

Kadangi liudytoja I. B. teisme pakeite parodymus, sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. reikalavimais buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parode, kad R. B. yra jos mama. Šeimoje dar yra dvi seses, viena vyresne ir kita jaunesne. Paskutiniu metu gyveno keturiese, jaunesnioji sese, ji, mama ir tetis. 2011-01-19, apie 15.00 val., ji grižo iš mokyklos, namuose buvo sesuo D. B... Apie 16.00 val. i namus grižo iš darbo mama. Ji grižo viena ir buvo visiškai blaivi. Apie 17.30 val. i namus grižo tetis su dar dviem draugais: A. ir C.. Jie atveže stala ir ji pastate kambaryje. Jie atvažiavo jau išgere. Po to visi trys atsisedo virtuveje prie stalo ir gere degtine. Mama tuo metu taip pat buvo virtuveje ir gamino valgyti. Vienu metu ji atejo i virtuve išgirdusi kažkoki triukšma ir pamate, kad tetis pykstasi su mama. Tetis mamai sake, kad ši išskalbtu jo darbinius rubus, o mama sake, kad ir pati yra po darbo ir nenori to daryti. Tada tetis atsikele nuo kedes ir jie su mama susikibo. Tuo metu I. B. tetis liepe išnešti drabužius i lauka, kad ši juos padžiautu, ji taip ir padare. Tada ji išgirdo vel kažkoki riksma ir atleke i namo vidu. Ji mate virtuveje susikibusius už drabužiu savo tevus ir juos pradejo skirti. Ji atitraukinejo nuo tecio mama, o teti nuo jos atitraukinejo jo draugai. Tuo metu mama kaireje rankoje turejo virtuvini peili, su kuriuo gamino prieš tai valgyti. Virtuvinis peilis buvo su juoda rankena. Grumtyniu metu visi kažkaip atsidure prieškambaryje ir tie jo draugai kažkaip išejo i lauka, o I. B. liko su savo tevais prieškambaryje. Vienu metu taip tevams vienas kita betampant už rubu, tetis kažkaip griuvo ant mamos ir mama jam su peiliu idure i krutine. Tai ji padare netycia, ji tikrai nebuvo su tuo peiliu užsimojusi. Idurusi i krutine ji peili ištrauke ir ji padejo virtuveje ant spinteles (b.l. 60-62).

Apklausta teisme liudytoja D. B. parode, kad girdejo ir mate kaip jos tevai baresi virtuveje. Tuo metu ji mate motinos rankoje peili. Ji išejo i lauka paskambinti savo vyresnei sesei, o kada grižo pamate sužalota teva. Kokiu budu tevas buvo sužalotas ji nemate. Paaiškino, kad tevai dažnai vartojo alkoholi ir mušesi. Ta diena kai buvo nužudytas jos tevas abu tevai buvo išgere.

Apklaustas teisme liudytojas C. K. parode, kad buvo pas B. namuose, kur atveže stala. Šeimininke pasiule užeiti. Prie stalo sedejo jis, V. B., A. K. ir kalbedamasi gere degtine ir alu. Mate kad R. B. gere alu. T. V. ir Ritos ivyko šeimyninis konfliktas. Ar smugiavo V. R. jis nepamena. Prisimena, kad V. pašoko, puole žmona, o jis su K. pradejo ji nuo jos traukti. Pradžioje trauke Arturas, o po to jis. V. bande ištrukti iš jo glebio. Jokio peilio jis aplamai nemate, ka dare R. jis nemate. Jis mate kaip V. susmuko koridoriuje, bet jokio smugio peiliu jis nemate.

Kadangi liudytojas C. K. teisme kiek pakeite parodymus, sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. reikalavimais buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas C. K. parode, kad 2011-01-19 jis kartu su A. K. ir V. B. nuvažiavo namo i Nemencine. Mašina buvo pakrauta senais baldais, t.y. rašomuoju stalu, kuri reikejo nuvežti i V. B. namus Vilniaus r., Nemencineje, T. K. g. 20. Privažiave prie namo jie iškrove stala ir nuneše i kambari. Namuose buvo V. žmona R. B.. Vyrams atvažiavus, R. virtuveje skalbe V. rubus. Viktor buvo išgeres, nes pakeliui i namus kartu su Artur išgere buteli vyno, 0,75 talpos, 18% stiprumo. Užnešus stala, vyrai nuejo i virtuve ir prisedo prie stalo išgerti alaus, kurio atneše Viktor. Alus buvo 2l. talpos plastikiniame butelyje. Su jais alu gere ir R.. Namuose taip pat buvo ir Viktor dvi dukros. Geriant alu jie kalbejosi apie artejanti V. gimtadieni, kaip ji šves; R. sake, kad nori jam padovanoti vestuvini žieda, nes sena jis sulauže. Vyrai trise sedejo prie stalo, o R. šalia. Ji ant dujines virykles gamino valgyti. Kai išsijunge skalbimo mašina, visi jau buvo išgere po 250ml alaus. R. kartu išgere alaus, kiek tiksliai, neprisimena. R. priejo prie V. ir delnu sudave per pakauši, sakydama: „užtenka gert, eik skalbt savo drabužius“. Po šio smugio jis pašoko ir pasake: „rankas paleidi, kai duosiu – mažai nepasirodys“. T. V. pašoko nuo kedes ir norejo jai trenkti taciau jis su Arturu ji trauke i kambari, taciau nepavyko, jis isiutes veržesi link Ritos ir iš ju ištruko. Mate, kad jis buvo priejes prie Ritos, kai ištruko, ar jis jai sudave nemate, bet girdejo, kad ji sušuko. Tada jis su Arturu ji vel pagriebe, kad jis Ritos nepultu, Artur ji paeme už pažastu, o jis už ranku ir bande ji ištempti i koridoriuka, kad nesimuštu su žmona. Kadangi pro duris kartu su Arturu netilpo, jis išejo i koridoriuka pirmas ir kai tik Arturas ištempes Viktora ji kažkaip atsuko link jo, pamate iš V. krutines beganti krauja. Kas ir kaip ivyko nesuprato, nes nemate kur jis galejo susižaloti. K. V. trauke nuo Ritos, ji ant jo vis puole ir norejo jam suduoti. Ar ji turejo ka nors rankose, nemate. Ar buvo tuo metu virtuveje ju dukros, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena ( b.l. 50-51, 52, 53-54).

Apklaustas teisme liudytojas A. K. parode, kad Viktorui i namus atveže rašoma stala. Jo žmona pakviete kavos. Visi sedejo virtuveje, gere alu ir degtine, taciau R. gere mažiau. T. V. ir Ritos gavosi konfliktas del drabužiu. R. nestipriai sudave Viktorui per galva („pa zatylku“). V. pašoko ir puole link jos, norejo jai suduoti, todel jis su Ceslovu norejo ji patraukti, bet V. pribego ir ranka trenke R.i per nugara. Jie ji griebe ir norejo ištraukti i veranda. V. su R. šukavo, baresi. Jis su Ceslovu trauke V. atgal, bet R. ejo iš paskos ir reke. Peilio jis nemate, iš kur jis atsirado nežino. K. V. ištrauke i veranda ir apsuko, tada pamate, kad pastarajam bega kraujas, Mano, kad kol jis su Ceslovu trauke V. i veranda, o R. ejo iš paskos, tada ji ir sudave peiliu. Jis gerai prisimena, kad kai trauke Vi., R. ejo jiems iš paskos. Ji buvo šalia, mojavo rankom, bet jis nemate ar rankose ji ka turejo. V. norejo išsprukti, todel judejo i prieki, gal keliom sekundem ir buvo ištrukes, bet ant žemes nebuvo nugriuves. Prisimena, kad kai jie taip tampesi, buvo atejusi vidurine dukra, bet jis neatsimena ar dukra stovejo tarp mamos ir tevo. Susistumdymas tarp V. ir Ritos prasidejo virtuveje, o i veranda V. ištrauke jis.

2011-01-19 ivykio vietos apžiuros metu buvo apžiuretas namas, esantis Vilniaus r., Nemencineje, T. K. g. 20. Apžiuros metu namo verandoje ant skalbimo mašinos ir grindu buvo aptiktos raudonos spalvos demes, panašios i krauja. Namo virtuveje ant spinteles buvo aptiktas virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena, ant kurio geležtes buvo matomos raudonos spalvos demes, panašios i krauja (b.l. 3-16). Minetas peilis buvo paimtas, o veliau apžiuretas kaip daiktas turintis reikšmes bylos tyrimui (b.l. 37-40). 2011-01-26 daiktu ir kitu objektu parodymo atpažinti metu kaltinamoji R. B. atpažino ivykio vietos apžiuros metu paimta peili, kuri konflikto su vyru metu ji turejo rankoje ir kuriuo jos vyras buvo sužalotas (b.l. 110-112). Ivykio vietoje, virtuveje ant grindu buvo aptiktas V. B. lavonas, kurio apžiuros metu buvo nustatyti smurtines mirties požymiais (b.l. 21-22). 2011-02-21 daiktu apžiuros protokolu buvo apžiureti V. B. drabužiai, paimti iš Valstybines teismo medicinos tarnybos, su kuriais V. B. buvo pristatytas iš ivykio vietos skrodimui. Apžiuros metu buvo nustatyta, kad marškineliai priekineje dalyje, dešiniau yra gausiai sutepti raudonu skysciu, panašiu i krauja, o kaireje marškineliu puseje, apacioje, yra matomas 2 cm ilgio mechaninis pažeidimas (b.l. 43-45). Mineti daiktai yra saugomi daiktiniu irodymu saugojimo kameroje (b.l. 46-47). Iš pateikto teismui antstolio faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolo matyti, kad name, esanciame adresu T. K. g. 20, Nemencine, ties iejimu iš verandos i virtuve yra slenkstis, kurio aukštis apie 15-15,5 cm.

Specialisto išvada Nr. M 125/11 (01) nustatyta, kad V. B. mirtis ivyko nuo krutines dešines puses durtines pjautines kiaurymines žaizdos su širdies ir dešiniuju IV, V šonkauliu sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu umiu nukraujavimu (dešineje krutines ertmeje - 750 g, širdipleves ertmeje – 245g skyscio). V. B. mirtis galejo ivykti 1-4 valandu laikotarpyje iki jo lavono apžiuros ivykio vietoje (2011-01-19 d. 21.35-22.00 val.). V. B. lavono kraujyje rasta 3,01 %o, šlapime – 3,36%o etilo alkoholio, - tai atitinka sunku girtumo laipsni. Nukentejusiojo drabužiuose rastas pažeidimas atitinka lavono tyrimo metu rasta sužalojima.

V. B. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai, padaryti:

Mechaniniu poveikiu: krutines dešines puses durtine pjautine kiaurymine žaizda su širdies, bei dešiniuju IV, V šonkauliu kremzliniu daliu sužalojimais, padaryta durianciu - pjaunanciu, galimai peilio geležies pavidalo daiktu, vienu trauminiu poveikiu paveikus krutines priekini paviršiu iš priekio viršaus dešines i apacia, nugara, kairen, - tai rodo apie 9 cm ilgio žaizdos kanalo eiga, iki keliasdešimt minuciu laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas del širdies pažeidimo atitinka sunku sveikatos sutrikdyma.

Odos nubrozdinimai veide, kairiame petyje padaryti kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais i veida, kurie galejo buti padaryti vienmomenciai, pavyzdžiui veidu atsitrenkus i kietus bukus paviršius, kairiame petyje vienu trauminiu poveikiu, netrukus prieš mirti, mirties metu ar tuoj po mirties, galimai nukentejusiajam nugriuvus ar griuvant. Durtine žaizdele dešines alkunes duobeje padaryta vienu poveikiu durianciu daiktu, kuo galejo buti injekcine adata, netrukus prieš mirti, mirties metu ar tuoj po mirties, galimai teikiant medicinine pagalba. Intraepidermines kraujosruvos su epidermio skuteliais krutines lastos kaireje puseje padarytos dinaminio poveikio su kietais bukais ribotais paviršiais metu, pavyzdžiui triju žmogaus pirštu nagais, vienu metu dreskiant jais iš priekio atgal (nukentejusiojo atžvilgiu). Šie sužalojimai padaryti netrukus prieš mirti, - tai rodo kraujosruvos ir epidermio skuteliu išreikštumas. Šio papunkcio sužalojimas atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma.

Po užfiksuotu kuno sužalojimu padarymo nukentejusysis galejo atlikti samoningus veiksmus (pvz.: judeti, gintis, šaukti), nes nera sužalojimu po kuriu padarymo jis galejo prarasti samone ar negalejo judinti galuniu, kalbeti ir panašiai. Po sužalojimo nukentejusysis išgyveno iki keliasdešimt minuciu.

Taip pat ekspertas išvadoje nurode, kad ivertinus kraujo patekejimus drabužiuose ir krutines dešines puses durtines pjautines žaizdos lokalizacija tiketina, kad užpuolikas (jei toks buvo) sužalojo stovinti vertikaliai ar artimojo vertikaliai padetyje, stovedamas priešpriešai (b.l. 25-32).

Kita specialisto išvada Nr. M 3-125/11 (01) nustatyta, kad V. B. lavono tyrimo metu nustatyta krutines dešines puses durtine pjautine kiaurymine žaizda su širdies ir dešiniuju IV, V šonkauliu sužalojimais galejo buti padaryta tokiu budu kaip ikiteisminio tyrimo metu parode liudytoja I. B. ir itariamoji R. B. parodymu patikrinimo metu – tam neprieštarauja minetos žaizdos kanalo eiga. Taciau vien nukentejusiojo užgriuvimo ant peilio (kuri turejo kaltinamoji) neužtenka, turejo buti papildomas kaltinamosios judesys peiliu link nukentejusiojo, kad jo žalojimus padariusi dalis (geležtis) perpjautu tarpšonkaulinius raumenis, sužalotu šonkaulius, bei isiskverbtu tokiu gyliu i krutines ertme, kaip nustatyta lavono tyrimo metu. V. B. lavono tyrimo metu nustatytos intraepidermines kraujosruvos su epidermio skuteliais galejo buti padarytos kito asmenis pirštu nagu laisvaisiais paviršiais, kai nukentejusysis veržesi iš ji laikanciojo asmens glebio, kaip parode liudytoja I. B. parodymu patikrinimo vietoje. Nukentejusysis ji laikanciojo asmens atžvilgiu judejo i prieki, tai yra, laikanciojo asmens nagu laisvieji paviršiai judejo iš nukentejusiojo priekio i nugara nukentejusiojo atžvilgiu. ( b.l. 34-35)

K. R. B. teisminio bylos nagrinejimo metu neprisipažino del jai inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., parode, kad ji nei smugiavo peiliu, nei turetu rankoje peiliu atliko kažkoki judesi link vyro, o gi pats vyras, galimai stovejes aukšciau ant duru slenkscio, užkrito ant peilio ir susižalojo. Tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja irodymu visumai, todel teismo vertintini kaip siekis išvengti atsakomybes ir bausmes. Apklaustas teisme teismo medicinos ekspertas J. P. pilnumoje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktas specialisto išvadas ir kategoriškai nurode, kad nukentejusiojo gautas sužalojimas i širdies sriti negalejo gautis vien del to, kad nukentejusysis užkrito ant kaltinamosios rankoje laikyto peilio – kaltinamoji galimo nukentejusiojo „užkritimo“ metu turejo atlikti su peiliu judesi link nukentejusiojo. Taip pat ekspertas parode, kad ta aplinkybe, kad nukentejusysis galimai buvo aukšciau (ant slenkscio) kaltinamosios atžvilgiu, neturi jokios reikšmes sužalojimo mechanizmui – bet kokiu atveju kaltinamoji atliko judesi su peiliu nukentejusiojo link. Tokie eksperto parodymai bei specialisto išvados iš esmes neprieštarauja apklausto teisme liudytojo A. K. parodymams, kuris aiškiai parode, kad tuo metu, kai nukentejusysis V. B. buvo atitraukinejamas nuo kaltinamosios R. B., ši rekdama ejo jiems iš paskos ir mojavo rankomis. Taigi minetos aplinkybes visiškai paneigia kaltinamosios teiginius apie tai, kad sužalojimo metu ji stovejo su peiliu bei nejudejo, o pats nukentejusysis „užgriuvo“ ant peilio. Pažymetina, kad eksperto ir liudytojo A. K. parodymams visiškai atitinka pacios kaltinamosios ir kitu liudytoju ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur V. B. sužalojimo mechanizma jie nurodo butent taip, kaip nurode ekspertas J. P.. Taip, pati kaltinamoji R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurode, kad ji vienu momentu ženge su peiliu truputi sulenktoje per alkune rankoje krutines lygyje link savo vyro, laikydama geležte i ji juosmens srityje, o vyras staigiai puldamas link jos paslydo ant grindu, kurios dengtos linoleumu ir užkrito ant peilio, kuri ji turejo rankoje. Taip pat apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parode, kad mama jam (tevui) su peiliu idure i krutine. Pažymetina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas C. K., kuris nesugebejo paaiškinti kodel teisme keicia parodymus, aiškiai nurode, kad kai V. B. trauke nuo Ritos, ji ant jo vis puole ir norejo jam suduoti. Nors liudytojai nesako, kad mate R. B. rankoje peili, taciau pati R. B. negincija tos aplinkybes, kad turejo rankoje peili. Be to, šia aplinkybe teisme patvirtino ir liudytoja D. B., kuri nurode, kad konflikto metu mate motinos rankoje peili. Nors kaltinamoji nurodo nenorejusi nužudyti savo vyro V. B., taciau teismas daro išvada, kad kaltinamoji veike netiesiogine tycia, nes paimdama peili, laikydama ji geležte i nukentejusiji, atlikdama judesius ranka su peiliu nukentejusiojo link, turejo galimybe ir galejo suprasti, kad savo veiksmais kelia gresme kito žmogaus gyvybei. Nors ji ir nesieke nukentejusiojo nužudyti, taciau leido tokioms pasekmems kilti. Nera visiškai jokio pagrindo teigti, kad kaltinamoji galejo padaryti neatsargu gyvybes atemima, už kuri atsakomybe yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 132 str., nes ji veike samoningai, kryptingai, turedama rankoje pavojinga iranki. Nera taip pat visiškai jokio pagrindo kalbeti apie butinaja ginti, nes iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad nužudytasis V. B. dvieju draugu (C. K. ir A. K.) buvo laikomas ir prie kaltinamosios neprileidžiamas, todel griebtis peilio ir juo neva gintis R. B. nebuvo jokio pagrindo. Be to, betarpiškai po ivykio R. B. jokiu kuno sužalojimu, leidžianciu teigti apie patirta smurta, eksperto aptikta nebuvo. Taciau teismas mano, kad šioje situacijoje paties nužudytojo rizikingas bei provokuojantis elgesys (budamas gan stipriai girtas bande pulti girta, rankoje turincia peili kaltinamaja) aiškiai turejo itakos nusikaltimo padarymui, kas, kolegijos manymu, ženkliau švelnina kaltinamosios atsakomybe. Taip pat nera visiškai jokio pagrindo teigti, kad R. B. galejo nusikalsti, budama labai susijaudinus, nes kaip matyti iš apklaustu liudytoju parodymu ji pati vartojo alkoholi kartu su sutuoktiniu, pati jam švelniai sudave per pakauši, t.y. faktiškai pati kiek išprovokavo nukentejusiji.

Taigi teismas laiko irodytu, kad butent kaltinamoji R. B., veikdama netiesiogine tycia, nužude savo šeimos nari – sutuoktini V. B., nes tarp jos padarytos nusikalstamos veikos – vieno smugio peiliu nukentejusiajam i širdies sriti, gautu sužalojimu ir pastarojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nukentejusysis mire butent nuo smugio peiliu sukeltu kuno sužalojimu.

Tokiu budu teismo ištirtu bei išanalizuotu irodymu visuma leidžia daryti išvada, kad kaltinamoji R. B. ivykde jai inkriminuojama nusikaltima, jos veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. yra kvalifikuoti tinkamai, nes yra visiškai irodyta, kad ji tycia nužude savo šeimos nari – sutuoktini V. B..

Daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti (b.l. 46-47): peilis, skyscio meginys, nužudytojo V. B. drabužiai nera tinkami naudojimui, yra menkaverciai, nera prašymo juos gražinti, todel sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis turetu buti sunaikinti.

Lengvina kaltinamosios R. B. atsakomybe ta aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Pati kaltinamoji iš esmes neneigia vartojusi alkoholi, betarpiškai po ivykio jos organizme buvo aptikta 1.23 ‰ alkoholio, liudytoja D. B. teisme parode, kad tevai dažnai vartojo alkoholi ir mušesi, nukentejusioji E. B. taip pat patvirtino, kad ir jos nužudytas sunus ir kaltinamoji dažnai vartojo alkoholi, o išgere buvo agresyvus. Del nurodytu motyvu teismas mano, kad sunkina kaltinamosios R. B. atsakomybe ta aplinkybe, kad nusikalstama veika ji padare, budama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turejo itakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausme kaltinamajai R. B. teismas vadovaujasi bendrais bausmes skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. Kaltinamoji ivykde labai sunku nusikaltima (BK 129 str. 2 d. 3 p.), kuris sukele negrižtamus padarinius, todel jai skirtina sankcijos ribose numatyta laisves atemimo bausme. Nustatant laisves atemimo bausmes dydi teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamoji nera teista, nera visumoje charakterizuojama neigiamai, yra nustatytos jos atsakomybe lengvinanti ir sunkinanti aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamoji buvo nenuoširdi, bande klaidinti teisma, todel teismas nemato galimybiu jos atžvilgiu taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatu. Tuo paciu teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamoji nužude savo sutuoktini, jos šeimoje liko 3 dukterys, viena iš kuriu yra nepilnamete. Nera pagrindo teigti, kad nepilnametes dukters nebus kam prižiureti ir ja pasirupinti, nes ji turi dvi suaugusias seses ir mociute – E. B., taip pat apie susidariusia padeti šeimoje yra informuota vaiko teisiu apsaugos tarnyba, kurios atstove dalyvavo nagrinejant byla teisme. Taciau teismas, atsižvelgiant i visas išvardintas aplinkybes, mano, kad teisinga bei protinga butu kaltinamajai skirti minimalia istatymo numatyta bausme, kuri šioje byloje pilnumoje užtikrins teisingumo principo igyvendinima.

K. R. B. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo sulaikyta nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 21 d., todel sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatomis laikinas sulaikymas jai iskaitomas i paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 straipsniais, teiseju kolegija

nusprende:

R. B. pripažinti kalta pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisves atemimo bausme 8 (aštuoniems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes pradžia R. B. skaiciuoti nuo jos sulaikymo vykdant nuosprendi dienos.

I bausmes laika R. B. iskaityti laikino sulaikymo laika nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 21 d.

Kardomasias priemones ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje ir rašytini pasižadejima neišvykti po nuosprendžio isiteisejimo ir R. B. sulaikymo panaikinti.

Saugomus Vilniaus rajono PK daiktiniu irodymu saugojimo kameroje daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti (b.l. 46-47): peili, skyscio megini, nužudytojo V. B. drabužius sutinkamai su LR BPK 94 str. sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.