- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-13
- Bylos Nr.
- 1-178-290/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00643-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- D. S., E. S.
- Kaltinamasis
- G. D.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Tomui Stelioniui, Vytautui Gataveckui, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiesiems D. S., E. S., E. S. įstatyminei atstovei V. S.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1967 m. sausio 9 d. Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, išsituokusi, gyv. T. M. 3-10, Kaune, teista : 2006-10-16 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 str., 290 str.- 7 MGL (875 Lt.) dydžio bauda., 2007-03-30 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal LR BK 307 str. 1 d. 60 MGL (7800 Lt.) dydžio bauda, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji G. D. bute, esančiame ----, Kaune, 2008 m. birželio 28 d.tarp 22.00 val. ir 23.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus ginčui tarp jos ir R. S., tyčia sudavė jam kumščiu mažiausiai aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydama odos nubrozdinimus veide ir abiejose plaštakose, poodinę kraujosruvą nosyje bei tyčia smogė peiliu mažiausiai du smūgius R. S. į veidą ir krūtinę, tuo padarydama jam pjautinę paviršinę žaizdą kairiajame žande bei durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kiauriniu širdies pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada, dėl ko R. S. mirė, tai yra tyčia jį nužudė. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
Kaltinamoji G. D. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad R. S. ji nenužudė. 2008 m. birželio 28d. jai paskambino R. S. ir paprašė ateiti į jo butą padaryti valgyti. Ji laikas nuo laiko nueidavo pas jį pagaminti valgyti, todėl nuvyko ir tą dieną. Ji į R. S. butą atėjo apie 18 val. Paties R. S. dar nebuvo, grįžo jis jau gerokai išgėręs. Tą vakarą R. S. paskambino A. J. ir pakvietė, kad jis atvažiuotų pasiimti skolos. Apie 19 val., o gal vėliau atvažiavo A. J.. R. S. davė jam 100 litų ir šis parnešė butelį brendžio ir cigarečių. Kartu visi trys gėrė, ji buvo daug išgėrusi, bet visas aplinkybes prisimena. Po to A. J. išsikvietė taksi, o ji išėjo į kioską nusipirkti cigarečių, nes tas, kurias parnešė A. J., jau buvo surūkiusi. Kai grįžo iš kiosko, rado R. S. gulintį virtuvėje negyvą, labai susijaudino. Ji iš R. S. telefono paskambino pagalbos telefonu bei parašė žinutę I. U., pas kurią tuo metu gyveno. Su R. S. ji jau nebegyveno nuo balandžio mėnesio, bendro ūkio nevedė, jos daiktų R. S. bute nebuvo. Tarp jų konfliktų būdavo dažnai, bet jokių muštynių ar pjautynių niekada nebuvo. Virtuvinį peilį ji naudojo gamindama maistą, dar iki to, kai A. J. išėjo į kioską. Vėliau to peilio niekas neėmė. Su R. S. tą vakarą ji nesipyko, nesimušė ir jo nenužudė, peiliu nedūrė.
Nors G. D. kalta dėl R. S. nužudymo neprisipažino, jos kaltė yra pilnai įrodyta jos pačios paaiškinimais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusysis D. S. parodė, kad R. S. buvo jo tėvas. Su tėvu ryšius palaikė telefinu, nes jau 2,5 metų gyvena užsienyje. Jo tėvai išsiskyrė, nes tėvas gerdavo. G. D. buvo tėvo draugė. Tėvas išgėręs būdavo agresyvus. Kaltinamoji G. D. irgi su juo kartu gerdavo, taip pat buvo agresyvi. Išgėrę jie pykdavosi, ir žodžiais, ir fizine jėga, apsistumdydavo, yra tekę ir policiją kviesti dėl jų konfliktų. G. D., būdama neblaivi peiliu yra grasinusi ne tik jo tėvui, bet ir jam pačiam, grasindavo, kad blogai baigsis, kad užkas, jis net išsikvietė draugą, kad padėtu sutramdyti tą moterį. Ji buvo labai agresyvi. Jis yra užfiksavęs jų konfliktą mobiliojo telefono filmavimo kamera. Įvykio dieną jis telefonu kalbėjosi su A. J., kuris pasakė, kad buvo svečiuose pas tėvą, bet tėvas su G. pradėjo pyktis, todėl A. J. išvažiavo namo, o juos paliko bute vienus.
Nukentėjusysis E. S. parodė, kad R. S. buvo jo tėtis. Tuo metu jis atostogavo pas tėtę Kaune, nes buvo grįžęs į Lietuvą. Iki to gyveno Airijoje su mama. Jis buvo išėjęs į lauką žaisti su draugais ir apie pusę aštuonių, vakare,parėjo namo. Namuose buvo G. – tėčio draugė ir tėtis. Tėtis tuo metu sėdėjo virtuvėje, jis jau buvo išgėręs, o G. atrodė blaivi. Matė virtuvėje ant stalo butelį brendžio. Jis vėl išėjo į lauką. Apie 22.15 val. jis paskambino tėčiui į jo mobilaus ryšio telefoną, bet atsiliepė G.. Apie 23.10-23.20 val. jis parėjo namo. Prie namo nematė, kad kas nors būtų įėjęs ar išėjęs iš laiptinės. Lipdamas laiptais taip pat nieko nesutiko. Tik kai lipo laiptais ties 2-3 aukštu, jis išgirdo rakinamas jų buto duris. Negirdėjo, kad kas išeitų iš buto, ar įeitų. Jokio triukšmo nesigirdėjo. Kai užlipo, buto dutys buvo neužrakintos ir jis įėjo. Virtuvėje pamatė ant grindų gulintį kruviną tėtį. Matė po stalu gulintį jų virtuvinį peilį . G. D. liepė jam eiti į kambarį, ji nieko nesakė. G. blogai jautėsi, sunkiai ėjo. Ji paskambino policijai, greitajai pagalbai. G. pasiėmė savo rankinuką ir tuomet atvyko policija, kas vyko paskui jis nematė, nes buvo kambaryje, rašė mamai žinutę. Girdėjo, kaip skambėjo tėčio mobilus telefonas, bet jis neatsiliepė. Smulkiau įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau tvirtina anksčiau duotus parodymus (2 t., b.l. 61-67).
Liudytoja V. S. parodė, kad R. S. buvęs jos sutuoktinis. 2007m. jie išsituokė, negyveno kartu nuo 2006m. kovo 6d. G. D. pažinojo jau seniai, ji buvo bendra jos ir R. S. pažįstama. Kai V. S. išvyko gyventi į Airiją, G. D. apsigyveno pas jos vyrą. Rimantas dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Išgėręs būdavo priekabus, agresyvus, tačiau G. D. buvo dar agresyvesnė, ji mušdavo Rimantą, jis yra rodęs jai Gražinos sužalotas ranką ir koją. Ji sužinojo, kad G. D. nesumokėdavo mokesčių už butą, nors Rimantas jai duodavo pinigų, todėl pridarė jų bute skolų. Ji pranešė apie tai vyrui ir jis išvarė G. D.. Kai birželį grįžo iš Airijos, G. D. daiktų Rimanto bute jau nebuvo. Įvykio dieną ji paskambino R. S. į mobilaus ryšio telefoną, jiedu kalbėjosi. Iš pokalbio ji suprato, kad Rimantas išgėręs. Tos pačios dienos vakare iš sūnaus Eriko gavo sms žinutę, kad tėtis gali būti miręs, nes perpjautas pilvas. Ji perskambino sūnui, telefoną pagriebė G. D. ir pasakė, kad tai ne ji padarė.
Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio dieną jai iš Airijos paskambino pusseserė V. S. ir paprašė nuvažiuoti pas jos vyrą R. S. pažiūrėti sūnaus, nes R. S. papjovė. Ji iš karto nuvažiavo pas R. S. į namus. Atvykusi į butą virtuvėje ant grindų pamatė gulintį R. S., buvo daug kraujo krešulių. Ant stalo matė peilį. Matė, kaip jo sugyventinė G. D. stovėjo kartu su policininkais ir verkė, guodėsi jiems, kad ji yra Rimo žmona, kad jos vyrą nužudė. Tai išgirdusi ji pasakė, kad G. D. meluoja. Pati kaltinamoji tuomet jai atsakė , kad tai ji pati jį nudūrė. Tuomet ji policininkų paprašė, kad jie fiksuotų tuos žodžius. Ji žinojo, kad G. D. mušdavo R. S., jau anksčiau buvo sužalojusi jį peiliu. Pats R. S. jai apie tai pasakojo.
Liudytoja J. B. parodė, kad R. S. pažinojo, buvo kaimynai. Paaiškino, kad po įvykio praėjo daug laiko, todėl negali visko papasakoti, nes neprisimena.Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nužudytąjį apibūdina, kaip ramaus būdo žmogų. Jis dažnai vartodavo alkoholį. V. S. išvykus į užsienį, pas R. S. apsigyveno moteris vardu G.. Jai dažnai tekdavo per barnius girdėti jos balsą. Ir įvykio dieną apie 22.30 val. ji laiptinėje girdėjo iš Rimanto buto sklindantį triukšmą, girdėjo barnį, girdėjo moters ir vyro balsus. (2 t., b.l. 80)
Liudytoja V. D. parodė, kad gyvena bute esančiame------, Kaune. Įvykio dieną ji per pravirą langą girdėjo riksmus iš R. S. buto, girdėjo moterišką balsą. Tos dienos vakare ji išgirdo kažkokį bumbtelėjimą ir po to viskas nutilo. Maždaug po pusvalandžio per langą pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Išėjusi iš buto pažiūrėti nebuvo. Smulkiau įvykio aplinkybių neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (2 t., b.l. 82)
Liudytojas G. M. parodė, kad R. S. pažinojo apie 17 metų, jie buvo draugai. G. D. pažinojo tik iš matymo. Yra keletą kartų lankęsis pas R. S. namuose ir ten matė kaltinamąją, žinojo, kad ji Rimanto sugyventinė. Ir R. S. vieną kartą lankėsi kartu su ja pas jį namuose. Jis R. S. atsimena kaip ramaus būdo žmogų. Yra matęs jį ir neblaivų, bet būdavo ramus, nekonfliktuodavo, nesmurtaudavo. R. S. nėra jam skundęsis, kad G. D. jį muštų ar padurtų, sumušto jo nebuvo matęs. R. S. iš jo buvo pasiskolinęs pinigų ir liko skolingas 2000 litų. Jis minėjo, kad G. D. davė pinigus sumokėti mokesčiam už butą, o ji jų nesumokėjo, bet kažkur išleisdo. Likus maždaug dviems savaitėms iki įvykio, apie 8 val. ryte jam paskambino G. D. ir pasakė, kad jai nusibodo pijokystės, kad ji Rimantą papjaus, padurs. Jis nepalaikė to skambučio rimtu, pagalvojo, kad žmogus buvo susierzinęs, norėjo išsilieti ir R. S. apie šį skambutį neužsiminė. Kurį laiką pas R. S. gyveno jo brolis R. M., tačiau kiek laiko gyveno, jis nežino. (2 t., b.l. 94-95)
Liudytojas E. S. parodė, kad 2008-06-28 vakaro metu, dirbdamas Kauno miesto Santakos PK gavo budėtojo nurodymą vykti į ---, Kaune, kad bute yra rastas nužudytas žmogus. Nuvykę nurodytu adresu, bute jau rado patrulius. Bute buvo moteris, nužudytasis buvo virtuvėje. Moteris buvo išgėrusi, labai pikta ir agresyvi, bandė jam įspirti, nes jis neleido jai įeiti į virtuvę. Ji trukdė pareigūnams dirbti, todėl jai buvo uždėti antrankiai. Moteris keletą kartų pakartojo, kad tai ji nužudė, bet niekas to neįrodys, kad ji turi gerą advokatą, kad jai tas pats. Kambaryje buvo patruliai, dar kiti žmonės, kurie turėjo girdėti šiuos jos žodžius. Tuo metu į butą užėjo moteris, nužudytojo kaimynė ar giminaitė, kuri paaiškino, kad bute yra vaikas, kuris matė, kas įvyko. (2 t., b.l. 109-110)
Liudytojas V. M. parodė, kad 2008-06-28 vakaro metu, gavo pranešimą, kad reikia vykti į--------, kur yra nužudytas žmogus. Su kolegomis nuvyko nurodytu adresu. Bute jau rado Santakos PK operatyvinės grupės darbuotojus. Bute ant lovos sėdėjo kaltinamoji, o nužudytas vyras buvo virtuvėje. Jis girdėjo kaltinamosios pasakytas frazes : “krito kaip lapas. Reikalingas advokatas“. Ji sakė, kad tas vyras yra jos sugyventinis. (2 t., b.l. 112)
Liudytojas A. Ž. parodė, kad dirba Kauno m. VPK viešosios policijos patrulių rinktinėje, vyresniuoju patruliu. 2008-06-28 gavo nurodymą vykti adresu ------Kaune. Adresas buvo žinomas, nes teko anksčiau vykti dėl buitinių konfliktų. Įėjus į butą pamatė virtuvėje ant grindų gulintį kruviną vyrą, šalia jo buvo moteris. Smulkiau įvykio aplinkybių neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jie į butą atvažiavo pirmi, jokių kitų asmenų nebuvo, tik buvo moteris ir nepilnametis berniukas. Po to atvyko, medikai ir tyrėjai. Moteris buvo girta, jis buvo apsikabinusi nužudytą vyrą, isterikavo rėkė, pareigūnai moterį patraukė į šalį, nes ji pati į reikalavimą pasitraukti nereagavo. Ji pasakė, kad kažkas buvo atvažiavę, buvo balius, tačiau bute buvo ideali tvarka, matėsi tik lėkštės šukė.
Moteris buvo kruvina – išsitepusi drabužius, veidą, rankas. Medikai konstatavo mirtį. Kuomet moterį patraukė nuo lavono, jos klausė kas atsitiko? Ji pradėjo pasakoti, kad „išvakarėse buvo atvažiavęs krikšto sūnus iš Šilainių mikrorajono, o ji grįžusi į butą sugyventinį jau rado negyvą“, taip pat papasakojo, kad „ji, jos sugyventinis ir krikšto sūnus buvo kartu, ji iš savo telefono iškvietė taksi krikštasūniui, krikštasūniui išėjus, sugyventinis sukniubo“, taip pat sakė, kad „ji buvo kartu su sugyventiniu, susipyko, ji virtuvėje tvarkėsi, o jai atsisukus sugyventinis sukniubo“. (2 t., b.l. 90-91)
Liudytojas A. J. parodė, kad R. S. buvo jo krikšto tėvas. Jiedu bendravo, daug metų kartu dirbo, jo bute lankydavosi dažnai. Įvykio dieną R. S. jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir pakvietė atvažiuoti pas jį, nes norėjo atiduoti 100 lt., kuriuos R. M. buvo skolingas. Jis maršrutiniu taksi atvažiavo pas R. S. į butą. Bute buvo R. ir G.. R. S. jau buvo išgėręs, ant stalo matė pusę butelio brendžio. R. S. jam padavė 200 lt. kupiūrą ir pasakė – „100 litų pasiliksi, o už kitus nupirk brendžio, cigarečių, picos. Jis nuėjo į kioską ir ten nupirko brendžio butelį, cigarečių ir limonado butelį. Sugrįžus visi kartu gėrė. Ar R. su G. tą vakarą pykosi, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos tvirtina. Ikiteisminio tyrio metu duotuose parodymuose A. J. teigė, kad jiems visiems begeriant, kilo konfliktas tarp G. D. ir R. S., jie apsižodžiavo. Jie pabaigė gerti brendį, ir G. D. jam iškvietė taksi, buvo maždaug 22 val. Jis pamatė per langą kaip atvažiavo taksi, todėl išėjo iš buto, sėdo į taksi ir išvažiavau į namus. Jis išėjo vienas, o R. S. ir G. D. liko bute. Jam išeinant iš Rimanto buto, į butą niekas neužėjo, laiptinėje jis su niekuo neprasilenkė. R. S. apibūdina kaip nepriekabų, nekonfliktišką žmogų. G. D. su R. S. dažnai mušdavosi. Ji net jam yra perpjovusi ranką bei sudavusi keptuve per galvą. Jis yra matęs, kad G. D. muštų Rimantą, matydavo jį su mėlynėmis, bet kad naudotų prieš jį peilį, matyti neteko. Kad R. S. nužudytas jis sužinojo iš D. S., nužudytojo sūnaus, kai jis paskambino 2008-06-29 ryte ir pranešė, kad tėvą papjovė. Kiek prisimena, jis pats į taksi tikrai neskambino, taksi jam iškvietė G. D.. Ar grįžęs namo iš R. S., jis kam nors skambino, neprisimena, nes tai buvo seniai, be to, tada buvo išgėręs. Tą naktį iš namų niekur nebuvo išėjęs, namie buvo vienas, sugyventinė tą naktį nakvojo pas savo tėvus. (2 t., b.l. 116-118)
Liudytoja S. L. parodė, kad G. D. pažįsta iš matymo, R. S. ji pažinojo. Ji gyveno su A. J.. Tą dieną A. J. paskambino Rimantas ir pasakė, kad šis atvažiuotų pas jį atsiimti skolos, J. išvyko. Ji pamanė, kad jis grįš išgėręs, todėl išvažiavo pas tėvus.Tą naktį A. J. daug kartų jai skambino, prašė grįžti, bet apie įvykį nieko nesakė. Ji nežino, kaip sutarė R. S. su G. D., nes su jais nebendravo. A. J. jai yra sakęs, kad jie dažnai pykdavosi. Kad R. S. negyvas jai pasakė Aleksandras kitą dieną po pietų, kai ji grįžo namo, o jam apie įvykį pranešė Rimanto sūnus. A. J. sakė, kad pas Rimantą gėrė brendį, tačiau apie jokius konfliktus nesakė. Ant A. J. nosies viršutinės dalies buvo nubrozdijimas ar nudraskymas, bet ant kūno sužalojimų ji nepastebėjo. Iš kur jis atsirado, ji neklausė, nes A. J. dažnai gerdavo, o girtas giuvinėdavo.( t.2, b.l. 107-108)
Liudytoja I. U. parodė, kad tą dieną G. D. buvo pas ją svečiuose, po to išvažiavo. Paskutiniu metu apie tris mėnesius G. D. su dukra gyveno pas ją. Gražinos dukra Rusnė net turėjo jos buto raktą. Jos rūbai buvo pas ją bute,o ar pas R. S. buvo paliktų G. D. rūbų, ji nežino. Naktį ji gavo nuo G. D. sms žinutę, kad mirė R.. Kai ji paskambino G., ši jau buvo sulaikyta, sakė, kad yra kaltinama žmogžudyste. G. D. jai pasakė, kad grįžusi iš tualeto rado R. S. gulintį tarpdurį. Po to ji dar skambino dukrai Rusnei, prašė surasti advokatą. Tuo metu Rusnė gyveno pas ją. Po įvykio G. D. dukra kurį laiką dar pagyveno pas ją, o po to išsikėlė pas senelius. J. G. buvo draugiška, nors ji ir buvo konfliktiško būdo, tačiau jos sutardavo draugiškai, pačiai su kaltinamąja konfliktų neteko turėti, bet teko matyti ir girdėti jos ir R. S. barnius. G. D. dažnai konfliktuodavo su savo sugyventiniu R. S.. Rimantas buvo ramaus būdo, bet mėgdavo iš Gražinos pasišaipyt, tai ji jam atsikirsdavo. A. J. pažįsta, su juo kartu gyveno metus laiko jo bute. Maždaug prieš metus laiko, I. U. bute, G. D. keptuve sužalojo A. J., jam buvo prakirsta galva. (2 t., b.l. 78-79)
Liudytojas E. G. parodė, kad dirba įmonėje „Broliai juodvarniai“, kasininku – pardavėju. Kaltinamoji ateidavo į kioską apsipirkti, vieną kartą buvo labai priekabi, gal ko sudirgusi buvo, negali pasakyti. Ar ji būtent 2008m. birželio 28d. buvo atėjusi apsipirkti, liudytojas neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. (2 t., b.l. 85)
MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 820/08 (02)(1t.,b.l. 26-32) patvirtina, kad R. S. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdies pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada. R. S. mirė prieš 1-2 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2008-06-30. 11 val.). Tai patvirtina III lavondėmių stadija, stiprus lavono raumenų sustingimas, prasidėjęs lavono puvimas. R. S. prieš mirtį buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje rasta 2,90 %o etilo alkoholio. Esant R. S. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu. R. S. lavone rasti šie sužalojimai: durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kiauriniu širdies pažeidimu. Odos nubrozdinimai veide ir abiejose plaštakose. Poodinė kraujosruva nosyje. Pjautinė paviršinė žaizda kairiame žande. Durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kiauriniu širdies pažeidimu padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Tai patvirtina audinio pažeidimas drabužiuose, durtinės-pjautinės žaizdos pobūdis, durtinės-pjautinės žaizdos kanalas. Durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kiauriniu širdies pažeidimu padaryta kelių-keliolikos minučių laikotarpyje prieš R. S. mirtį. Durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kiauriniu širdies pažeidimu esant R. S. gyvam būtų kvalifikuota sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai veide ir abiejose plaštakose padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais paros laikotarpyje prieš mirtį. Esant R. S. gyvam tokio pobūdžio odos nubrozdinimai būtų kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva nosyje padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis paros laikotarpyje prieš mirtį. Esant R. S. gyvam poodinė kraujosruva nosyje būtų kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinė paviršinė žaizda kairiame žande padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu kuo galėjo būti peilio geležtė paros laikotarpyje prieš mirtį. Esant R. S. gyvam tokio pobūdžio žaizda būtų kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu.
R. S. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų R. S. lavone nekonstatuota. Odos nubrozdinimai abiejose plaštakose galėjo gautis suduodant smūgius ar ginantis nuo jų. Po padarytų sužalojimų iki pat savo mirties R. S. galėjo atlikti savistovius veiksmus. Po padarytos durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdies pažeidimu R. S. galėjo gyventi kelias-keliolika minučių. R. S. durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdies pažeidimu padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, išskyrus kniūbsčią padėtį. Durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kiauriniu širdies pažeidimu padaryta vieno (1) trauminio poveikio pasėkoje, kiti išvardinti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devynių (9) trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti skirtingais daiktais ar įrankiais. Tai patvirtina sužalojimų pobūdis. Vėliausiai buvo padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinėje su kiauriniu širdies sužalojimu, o kiek anksčiau kiti konstatuoti sužalojimai. Audinio pažeidimas marškinėliuose atitinka durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje. Medicininių duomenų, kad po mirties būtų keista R. S. lavono padėtis nėra. R. S. drabužiuose ir kūne sužalojimų būdingų tempimui nekonstatuota.
MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2048/08(02)(3 t.,b.l. 60) patvirtina, kad G. D. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, tuojau vienas po kito dviejų trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius, galimai 2008-06-28. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2008-10-14 išvada Nr. 140-1-(6055)-IS1-7914 (1 t., b.l. 38-41) patvirtina, kad ant pateiktų tirti peilio (mėg. Nr. 1, geležtė) ir dviejų tamponų su nuoplovomis (mėg. Nr. 4, Nr. 5), paimtų 2008-06-29 apžiūros metu iš buto, Varnių g. 30-33 Kaune, R. S. rankų nagų nuokarpų (mėg. Nr. 6, Nr. 7), G. D. rankų nagų nuokarpų (mėg. Nr. 8, Nr. 9), G. D. kelnių (mėg. Nr. 12, Nr. 13), palaidinės (mėg. Nr. 14-16), liemenėlės (mėg. Nr. 17, Nr. 18) ir batų (mėg. Nr. 19, Nr. 20), A. J. marškinių (mėg. Nr. 21) rasta žmogaus kraujo. Ant pateiktų tirti peilio (mėg. Nr. 2, geležtė/rankena), A. J. rankų nagų nuokarpų, A. J. batų, kelnių ir diržo kraujo nerasta.
Ant pateiktų tirti peilio geležtės, tampono su nuoplova nuo grindų, R. S. dešinės rankos nagų nuokarpų, G. D. kelnių, palaidinės, liemenėlės ir batų rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. S. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000004 %.
Ant pateiktų tirti A. J. kairės rankos nagų nuokarpų rastų žmogaus biologinių pėdsakų bei ant A. J. marškinių rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. J. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000001 %.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2008-09-22 Nr. 140-(6054)-IS1-7178 (1 t., b.l. 43-45) patvirtina, kad trys rankų pirštų pėdsakai ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, paimti 2008-06-29 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą esantį Varnių g. 30-33, Kaune, tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat ant pateiktų tyrimui daktiloskopinių plokštelių yra rankų pėdsakų, netinkamų asmeniui identifikuoti.Vienas rankos piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės, nukopijuotos nuo cigarečių pakelio yra paliktas liudytojo A. J. dešinės rankos nykščiu.Du rankos piršto pėdsakai ant daktiloskopinės plokštelės, nukopijuotos nuo virtuvės lango rėmo yra palikti liudytojo E. S. vienu ir tuo pačiu kairės rankos nykščiu.
MRU TMI Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 175/08 (01) (1 t.,b.l. 50-55) patvirtina, kad R. S. krūtinės kairės pusės odos žaizda išburkintoje odos išpjovoje yra 19,08 mm ilgio; žaizdoje nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. R. S. krūtinės kairės pusės odos žaizda ir ją atitinkantis šonkaulių fragmento sužalojimas yra durtiniai-pjautiniai, padaryti plokščiu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, kurio ašmenys buvo aštrūs, o penties briaunos išreikštos. Panirimo per audinius metu įrankio ašmenys buvo nukreipti kairėn aukštyn, o geležtė ryškiai palinkusi į dešinį šoninį paviršių.Tikėtina, kad R. S. krūtinės kairės pusės odos žaizda ir ją atitinkantis šonkaulių fragmento sužalojimas padaryti pateiktu peiliu.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2009-03-06 Nr. 11-2047 (08) (1 t., b.l. 59-62) patvirtina, kad tirti pateiktuose R. S. marškinėliuose, priekinio paviršiaus kairėje pusėje (krūtinės srityje), yra vienas durtinis - pjautinis pažeidimas. Jis padarytas vienu smūgiu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, t. y. peiliu.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2008-12-04 Nr. 140-1-(60)-IS1-121 (1 t., b.l.66-68) patvirtina, jog tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame įvykio vietos apžiūros metu, nuo peilio yra G. D. kvapas, a. k. (duomenys neskelbtini)
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2009-03-23 Nr. 140-1-(18)-IS1-41 (1 t., b.l. 73-74) patvirtina, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje rasto virtuvinio peilio, A. J. kvapo nerasta.
MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2062/08(02) (1 t., b.l. 76) patvirtina, kad A. J. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniajame šone, kairėje šlaunyje, kurios padarytos kietu buku daiktu apie 2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros, paviršinė muštinė žaizda nosies srityje padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis jo nurodomu laiku, t. y. 2008-06-25. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, kurie būtų padaryti 2008-06-30 dieną nekonstatuota.
Specialisto paaiškinimas (1 t., b.l. 77) patvirtina, kad specialisto išvadoje Nr. G-2062/08(02) sakinyje „Sužalojimų, kurie būtų padaryti 2008-06-30 dieną nekonstatuota“ yra spausdinimo klaida. Šis sakinys turėtų skambėti taip – „Sužalojimų, kurie būtų padaryti 2008-06-28 dieną nekonstatuota“.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 946 (3 t., b.l. 58) patvirtina, kad 2008-06-29 00.45 val. G. D. nustatytas (1,93 promilės) vidutinis girtumo laipsnis.
Išanalizavęs bei įvertinęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ne kas nors kitas, o būtent kaltinamoji G. D. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus konfliktui tarp jos ir R. S., tyčia sudavė kumščiu mažiausiai aštuonis smūgius R. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydama jam odos nubrozdinimus veide ir abiejose plaštakose, poodinę kraujosruvą nosyje bei tyčia smogė peiliu mažiausiai du smūgius R. S., į veidą ir krūtinę, padarydama jam pjautinę paviršinę žaizdą kairiajame žande bei durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kiauriniu širdies pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada, dėl ko R. S. mirė, tai yra tyčia jį nužudė.
Byloje nenuginčijamai nustatyta, kad 200-06-28 vakare, tarp kaltinamosios ir nužudytojo R. S., jiems begeriant kilo konfliktas. Jie ne tik barėsi, bet ir susimušė. Tai patvirtina tiek apklausti liudytojai, tiek specialistų konstatuoti sužalojimai. Bylos duomenys patvirtina, kad ir G. D., ir R. S. išgėrę dažnai pykdavosi, susimušdavo. Nuo kaltinamosios agresyvumo ir pavartoto fizinio smurto R. S. buvo nukentėjęs nevieną kartą. Specialisto išvada patvirtina, kad R. S. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su kiauriniu širdies pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada. Šis mirtinas sužalojimas padarytas virtuviniu peiliu, rastu įvykio virtoje. Kaltinamoji G. D. smogusi peiliu R. S. neprisipažino. Ji teigė, kad R. S. buvo palikusi bute su A. J., o pati ėjo į kioską cigarečių ir tik grįžusi rado R. S. vieną, papjautą. Ši jos versija paneigta objektyviais, jos kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tai liudytojo E. G. parodymai, kad 2008-06-28 jis dirbo kioske, tačiau nepamena, kad kaltinamoji tą dieną būtų ką nors pirkusi. Be to ant virtuvinio, nužudytojo krauju sutepto peilio, kuriuo buvo suduotas mirtinas smūgis R. S. rastas ne A. J., o būtent kaltinamosios G. D. kvapas.Tai paneigia jos aiškinimą, kad šį peilį ji naudojo tik vakare gamindama valgį dar iki A. J. atvykimo. Šie nenuginčijami įrodymai leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad būtent kaltinamoji G. D. atliko tyčinius veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, tai yra R. S. mirtimi. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą konstatuoja, kad R. S. gyvybę neteisėtai atėmė kaltinamoji G. D. ir tai ji padarė tiesiogine tyčia, nes suduotas smūgis virtuviniu peiliu į krūtinę širdies plote patvirtina, jog ji ne tik suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė tai ir to norėjo. Tai, kad vėliau kaltinamoji skambino į greitąją pagalbą, nekeičia jos tyčios ir nelengvina jos atsakomybės.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios G. D. veika buvo kvalifiuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip šeimos nario nužudymas. Iš byloje esančių duomenų bei pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad su R. S. ji nebegyveno jau nuo balandžio mėnesio, bendro ūkio niekada nevedė, nei jos, nei jos dukters daiktų R. S. bute nebuvo, o ateidavo pas jį tik retsykiais, pagaminti valgyti. Šiuos jos parodymus patvirtino liudytoja I. U. parodydama, kad apie tris mėnesiu iki įvykio kaltinamoji su dukra Rusne gyveno pas ją bute, kaltinamosios rūbai ir daiktai buvo jos bute, o G. D. dukra turėjo raktą nuo jos buto. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, G. D. negyveno su nužudytuoju, bendro ūkio nevedė, todėl teismas daro išvadą, kad laikyti, jog nužudytasis R. S. buvo jos šeimos narys, nėra jokio įstatyminio pagrindo. Įvertinęs aukščiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad kaltinamosios G. D. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d., kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas.
Kaltinamosios G. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į negrįžtamas nusikaltimo pasekmes (R. S. mirtis), į kaltinamosios amžių, asmenybę, šeiminę padėtį, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad ji jau praeityje buvo nusikaltusi ir teista, į tai, kad ji net esant byloje nenuginčijamiems įrodymams kalta neprisipažino ir daro išvadą, kad jai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui.
Daiktiniai įrodymai: kaltiamosios G. D. drabužiai ir batai grąžintini jai, o MRT „NOKIA 1110i“ grąžintinas jos dukrai R. D., nužudytojo R. S. MRT „Samsung“ ir 70 Lt. grąžintini jo motinai A. J., liudytojo A. J. drabužiai, batai ir diržas grąžintini jam, dvi kompaktinės plokštelės grąžintinos Kauno apygardos prokuratūrai, o visi kiti sunaikintini kaip menkaverčiai (LR BPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas
n usprendė:
G. D., A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008-06-29 iki 2009-11-13.
Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktinius įrodymus: G. D. palaidinę, liemenėlę, kelnes ir batus grąžinti nuteistajai, o MRT „NOKIA 1110i“ – jos dukrai R. D., nužudytojo R. S. MRT „Samsung“ ir 70 Lt. grąžinti jo motinai, nukentėjusiajai A. J., liudytojo A. J. džinsines kelnes, džinsinius marškinius, diržą ir batus grąžinti A. J., dvi kompaktines plokšteles grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai, o virtuvinį peilį, raudonos spalvos skysčio pėdsakus nuo virtuvės grindų ir sienos, daktiloskopines plokšteles su rankų ir piršto pėdsakais, nuorūką, raudonos spalvos marškinėlius, sportines kelnes, trumpikes, kojines, kraujo ir plaukų pavyzdžius, nagų nuokarpas, asmens daktiloskopines korteles bei seilių pavyzdžius – sunaikinti kaip menkaverčius.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.