Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad grįžo po darbo, budėjo parą, atvažiavo namo, išgėrė dvi skardines stipraus alaus. Vėliau važiavo į kapines šalia (duomenys neskelbtini), 1 km atstumu nuo namų. Kapinėse su mama buvo pusvalandį, važiavo atgal i namus ir buvo sustabdytas pareigūnų. Įvykio metu vairavo „Volvo S80“ automobilį. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai. Anksčiau teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. (duomenys neskelbtini), nuolat reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nėra baustas užsienyje už neblaivų vairavimą. Buvo pakliuvęs labai seniai, 2015 m. Alkoholį vartoja retai, nes kas trečią parą reikia budėti. Gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio atlyginimą. Turimos (duomenys neskelbtini) trukdo vartoti alkoholinius gėrimus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. 12.39 val. gautas pranešimas, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. 12.10 val. sustabdytas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas patikrintas alkoholio detektoriumi, užfiksuotas alkoholis. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus alkotesteriu nustatytas 1,90 prom., antruoju bandymu – 1,96 prom. neblaivumas (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 12.10 val. dirbdami (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. T. gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją su alkoholio detektoriumi, šis užfiksavo alkoholį. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Dėl to toliau vairuotojo blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, pirmu pūtimu 12.14 val. vairuotojui buvo nustatytas 1,90 prom. neblaivumas, antru pūtimu 12.30 val. – 1,96 prom. neblaivumas. Vyras paaiškino, kad išgėrė vieną butelį alkoholinio alaus, maždaug prieš valandą iki neblaivumo patikrinimo, Patikrinus asmenį per POLIS, buvo nustatyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonę, yra neįvykdęs reikalavimų vairuotojo pažymėjimo susigražinimui. Už tai asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pats asmuo paaiškino, kad jis buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą 2019 m. dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 19-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis A. T. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprato įtarimo esmę ir savo kaltę visiškai pripažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 11 d. po darbo, grįžo namo apie 6.30 val. nutarė išgerti, turėjo namuose alaus, išgėrė dvi skardines alaus, alus buvo apie 8 laipsnių. Gėrė pas save kambaryje, mama nematė, jei ji būtų žinojusi, nebūtu leidusi vairuoti, atimtų raktus. Po pusantros valandos jo mama paprašė nuvežti ją į kapine. Nesijautė neblaivus, norėjo padėti mamai, ji (duomenys neskelbtini). Su automobiliu nuo namų iki kapinių apie 2 km. Kapinėse užtruko apie pusvalandį, važiuojant link namų, (duomenys neskelbtini) jį sustabdė pareigūnai. Vienas iš pareigūnų paprašė patikrinti girtumą, pripūtė 1,90 prom. pirmą kartą, o antrą kartą – 1,96 prom. Nepagalvojo apie galimas pasekmes. Labai gailisi dėl įvykusio įvykio, tikrai daugiau to nepasikartos tai pirmas ir paskutinis kartas, daugiau pridurti nieko negali (b. l. 35-36).

2023 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo aktu bei alkotesterio kvitais nustatyta, kad A. T. 2023 m. rugsėjo 11 d. nustatytas 1,90 ir 1,96 prom. neblaivumas (b. l. 23-26).

VšĮ Emprekis išrašu nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės („Volvo S80 D5“) kaina Lietuvoje su PVM yra 1950 Eur (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. T. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. parodė, kad grįžo po darbo, budėjo parą, atvažiavo namo, išgėrė dvi skardines stipraus alaus. Vėliau važiavo į kapines šalia (duomenys neskelbtini), 1 km atstumu nuo namų. Kapinėse su mama buvo pusvalandį, važiavo atgal i namus ir buvo sustabdytas pareigūnų. Įvykio metu vairavo „Volvo S80“ automobilį. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai. Anksčiau teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. (duomenys neskelbtini), nuolat reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nėra baustas užsienyje už neblaivų vairavimą. Buvo pakliuvęs labai seniai, 2015 m. Alkoholį vartoja retai, nes kas trečią parą reikia budėti. Gauna 780 Eur dydžio atlyginimą. Turimos (duomenys neskelbtini) trukdo vartoti alkoholinius gėrimus. Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 35-36). Be to, kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, policijos įvykių registro išrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. T. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 12.14 val., adresu (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad tikrinant asmens neblaivumą du kartus nustatyti skirtingi neblaivumo laipsniai, kaltinamajam A. T. inkriminuotinas lengvesnis neblaivumo laipsnis, t. y. šiuo atveju – 1,90 prom. neblaivumas. Todėl teismas atitinkamai patikslina kaltinimą, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.

IV. Dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, anksčiau baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, be to, baustas užsienyje už vairavimą esant neblaiviam.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, 81 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teisiamojo posėdžio metu A. T. nurodytomis aplinkybėmis ir bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis dirba, tačiau gauna tik apie 700 Eur, be to, dar moka už automobilį, iš jo žodžių serga onkologine liga, turi neįgaliojo pažymėjimą, jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas, t. y. vieneri metai.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,90 prom. etilo alkoholio koncentracija, be to, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, baustas ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu dėl vairavimo neblaiviam, be to, kaip minėta už analogišką veiką baustas ir užsienyje, spręstina, kad iš ankstesnių nuobaudų nepasimokė, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų šios priemonės taikymo terminą.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. T. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuotinas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo 40 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu A. T. buvo skirta gynėja advokatė I. Karšul. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. T. yra dirbantis, turi sveikatos problemų, ribotą darbingumą, gauna nedidelį atlyginimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. T. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 81 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. T. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

A. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. T. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.