Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. J., O. M., A. D., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja M. M. papildomai paaiškino, kad mirus mamai M. D., jos turtą priėmė tėvas J. D., kuris liko gyventi tuose pačiuose namuose ir laikė gyvulius, prižiūrėjo ūkį ir namus, mokėjo komunalinius mokesčius, elektrą, žemės mokestį. Taip pat tėvas po motinos mirties pasistatė papildomų ūkinių pastatų.

Suinteresuotas asmuo O. M., būdama tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo A. D., būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo M. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė.

Suinteresuotas asmuo M. J., būdama tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus M. D. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kaip matyti iš byloje esančio sutuoktuvių akto įrašo J. D. ir M. D. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis bei gimimo liudijimai patvirtina, kad M. D. ir J. D. santuokoje susilaukė keturių vaikų – pareiškėjos M. M. bei M. J., A. D., O. M., kurie įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjos motina M. D. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po pastarosios mirties neužvesta. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. D. mirė (duomenys neskelbtini). J. D. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai M. M.. Iš Prienų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad M. M. priėmė J. D. palikimą po šio mirties. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad M. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Tuo tarpu pareiškėjo tėvo J. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 3237/6283 dalis 11.3094 ha žemės sklypo, pastatas-gyvenamasis namas, pastatytas 1966 m., pastatas-svirnas, pastatytas 1994 m., pastatas-ūkio pastatas, pastatytas 1980 m., pastatas-lauko virtuvė, pastatyta 1986 m., pastatas-malkinė, pastatytas 1993 m., pastatas-kiemo rūsys, pastatytas 1994 m., pastatas-garažas, pastatytas 2002 m., pastatas-dirbtuvės, pastatytas 2002 m., kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), pastatyti 1956 m., esantys (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės rodo, jog nekilnojamasis turtas – pastatas-gyvenamasis namas, pastatytas 1966 m., pastatas-ūkio pastatas, pastatytas 1980 m., bei kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), pastatyti 1956 m., esantys (duomenys neskelbtini), yra įgyti santuokoje, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. D. po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog J. D. po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šias aplinkybes įrodo pačios pareiškėjos parodymai teismo posėdyje, kur ji paaiškino, kad po jos mamos ir savo sutuoktinės mirties J. D. priėmė palikimą , nes liko tuose namuose gyventi, laikė gyvulius ir prižiūrėjo namus. Be to, minėtą faktą patvirtina ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. K. (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuris jis nurodė, kad jam yra žinoma, kad po M. D. mirties (duomenys neskelbtini), ūkyje liko gyventi vyras J. D., kuris toliau prižiūrėjo ūkį, laikė gyvulius ir naudojosi visu turtu kaip savo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos žodinius paaiškinimus dėl J. D. veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinės M. D. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu šioms aplinkybėms pagrįsti nurodyti pareiškėjos, liudytojo paaiškinimai buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, atitinkantys pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjos tėvas turi teisę paveldėti mirusios sutuoktinės turtą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldintis pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios M. D. mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sutuoktinis J. D., kadangi jis palikėjos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 12,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės nei nustatytą minimalią valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,03 Eur (dvylika eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.