Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ir K. Š. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-2774-356/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kiekvienas teismui teikiamas procesinis dokumentas privalo būti pasirašytas dalyvaujančio byloje asmens arba jo atstovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 5-6 dalys. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis nustato, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones (toliau – EPP). Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. CPK 175¹ straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Per EPP sistemą dokumentus teikiant ir pasirašant adoc. formatu pripažįstama, kad tokį dokumentą teikiantis asmuo jį ir pasirašo. Kad dokumentą teismui teikiantis asmuo atlieka tik jų perdavimą teismui būtų pripažįstama tokiu atveju, jei įgaliotas asmuo dokumentus būtų pasirašęs kvalifikuotu parašu.

Kaip matyti, pareiškėjų žinioje yra prašymo ir taikos sutarties originalai, todėl teismui pareikalavus jie galėtų būti pateikti, tačiau net ir pateikus dokumentų originalus, taikos sutartį dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų tvirtinti pagrindo nebūtų. Vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šia nutartimi spręstinas prašymas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimas sprendžiamas CPK 579–582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Jeigu viena iš taikos sutarties šalių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Pareiškėjai prašyme dėl Taikos sutarties nenurodė jokios informacijos apie Vartojimo kredito sutartį, apie tai, kad tokia sutartis yra, galima spręsti tik iš Taikos sutarties 5 dalies turinio ir priedo. Duomenys apie Vartojimo kredito sutarties sudarymo datą, sutarties nutraukimą, jeigu sutartis buvo nutraukta, bei kt., reikalingi norint identifikuoti sutartį, nepateikti.

Kaip Taikos sutarties 4 dalyje nurodė pareiškėjai, teismo patvirtinta taikos sutartis bus priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, be jau minėtų reikalavimų, turi būti aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios.

Susipažinus su pareiškėjų Taikos sutarties turiniu, darytina išvada, kad yra taikos sutarties sąlygų, kurios nepakankamai aiškios, kad galėtų būti priverstinai vykdomos ir dėl jų nekiltų naujų ginčų, yra sąlygų, kurios iš esmės pablogintų skolininko padėtį.

Taikos sutarties 1 dalyje K. Š. pripažįsta 842,33 EUR skolą ir įsipareigoją ją gražinti UAB „Julianus Inkaso“ 2 dalies lentelėje nustatytomis įmokomis ir terminais. Atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus – Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskalbtini) specialiąją ir bendrąją dalį bei išrašą iš Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo matyti, kad pagal Vartojimo kredito sutartį iš viso mokama suma (į kurią įeina likusi negrąžinta kredito dalis, palūkanos ir administravimo mokestis) yra 835,64 EUR. Išraše iš Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo matyti, kad pradinė kreditorė perdavė UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimą į K. Š. 609,30 EUR skolą ir 0,05 proc. dydžio delspinigių normą. Taikos sutarties 1 dalyje šalys nurodė, kad K. Š. įsipareigoja mokėti 842,33 EUR skolą. Nėra aišku, kodėl šalys nurodė būtent tokią skolos sumą (neaišku, kokie mokėjimai sudaro tokią skolos sumą), todėl Taikos sutarties 1 dalis laikytina neaiškia, neatitinkančia taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti taikos sutarties sąlygas.

Taikos sutarties 4 dalimi šalys susitarė, jog K. Š. praleidus bent vieną įmoką ar įmokėjus mažesnę sumą nei nurodyta Taikos sutarties 2 dalies grafike, UAB „Julianus Inkaso“ turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo visai likusiai nepadengtai Taikos sutartyje nurodytai skolos sumai ir 5 proc. metinių palūkanų sumai, skaičiuojant nuo skolos neapmokėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo pagal Taikos sutartį dienos. Atsižvelgus į pateikto rašytinio įrodymo - Vartojimo kredito sutarties turinį matyti, kad sutarties pabaigos data – 2018-08-11. Nors Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartyje nurodyta, kad pradinė kreditorė naujajai kreditorei perleidžia skolas, atsiradusias iš nutrauktų vartojimo kredito sutarčių, tačiau duomenys apie tai, kad Vartojimo kredito sutartis, sudaryta su K. Š., būtų nutraukta, nenurodyta, tokiu atveju taikos sutartis būtų nutraukta vienašališkai kreditoriaus net neatsižvelgus į įmokų nesumokėjimo priežastis, skolos sumą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. Nr. XI-1253 su pakeitimais) 19 straipsnis nustato, jog vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos: 1) vartojimo kredito gavėjas yra patvarioje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvirtintoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui. Taigi akivaizdu, kad patvirtinus Taikos sutarties 4 punktą, būtų pažeistos vartotojų teisių apsaugai skirtos, maksimalią kredito gavėjo apsaugą dėl sutarties nutraukimo užtikrinančios teisės normos. Tokia taikos sutarties sąlyga iš esmės pablogintų pareiškėjo K. Š., kaip vartotojo, padėtį ir sąlygotų naujų ginčų atsiradimą ateityje.

Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad tokio turinio taikos sutartis nutartyje nurodytais motyvais negali būti tvirtinama. Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tenkinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ir K. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.