Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-231-398/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-04
Bylos Nr.
1S-231-398/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Viktoras Kažys, Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-231-398/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos ir Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,kaltinamajam A. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria A. V., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktu, 181 straipsnio 3 dalį, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. rugsėjo 18 d., nuo 15:30 val. iki 18:30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M. ir V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. Z. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. Z. į galvą tuščiu alaus buteliu, dėl ko V. Z. pargriuvo ant grindų ir prarado sąmonę, tyčia kartu su A. M. ir V. P. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 60 smūgių (kiekvienas ne mažiau 20 smūgių) į įvairias kūno vietas, po ko V. P., jo liepiama, numovė V. Z. kelnes, o jis surišo virve nukentėjusiajam kojas bei sudavė gulinčiam ant grindų V. Z. ne mažiau 4 kartų koja iš viršaus į kairę ranką, po ko V. P. du kartus verdančiu vandeniu apipylė V. Z. kairę koją, tada A. M. ir A. V. kojomis sudavė ne mažiau 20 smūgių gulinčiam V. Z. į įvairias kūno vietas (kiekvienas ne mažiau 10 smūgių), grasindami nužudyti nukentėjusįjį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, negirdint A. M. ir V. P., A. V. reikalavo iš nukentėjusiojo 50 000 Lt bei perrašyti V. Z. namą jo vardu, tuo tikslu A. V. uždėjo V. Z. ant kaklo benzininio pjūklo grandinę ir, grasindamas nužudyti, jį smaugė bei grasino nupjauti galvą, po ko tyčiodamasis atlaisvino benzininio pjūklo grandinę bei su žiūronais 3 kartus sudavė V. Z. per galvą ir peiliu įpjovė vieną kartą V. Z. kairę ranką. Po to A. M., V. Z. bandant pabėgti iš namo, rankomis paėmė nukentėjusįjį už pečių, atitempė atgal į kambarį, visi trys bendrininkai sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais savo veiksmais tyčiodamiesi, kankindami bei itin žiauriai, o A. V. – ir dėl savanaudiškų tikslų, prievartaudamas didelės vertės svetimą turtą, padarė nukentėjusiajam V. Z. muštinę žaizdą pakaušio dešinėje pusėje bei dešinėje momeninėje srityje, dešinio antakio srityje, kairiame žande, dešiniame dilbyje, kraujosruvą kairės akies junginėje, daugybines poodines kraujosruvas galvoje bei veide, kairio viršutinio žandikaulio vidinės ir viršutinės sienelių lūžius, kairės VI, VII ir X šonkaulių lūžius su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, tarpuplautyje bei krūtinės ląstos ir kaklo minkštuosiuose audiniuose, kairės kojos II-III laipsnio nudegimais, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau A. V. su savo bendrininkais nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes į namą įsiveržė policijos pareigūnai ir išlaisvino V. Z.. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 181 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. V. 2014 m. rugsėjo 19 d. laikinai sulaikytas. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 19 d.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ne kartą baustas administracine tvarka, praeityje teistas (teistumas išnykęs), padarė išvadą, jog kaltinamasis A. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pratęsė kaltinamajam suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktų pagrindu.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. V. skunde prašo kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti. Kaltinamasis skunde išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė, kad nukentėjusiojo sužaloti nenorėjo, nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, pažymėjo, kad dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, labai gailisi. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog turi sugyventinę ir mažą vaiką, kuriam reikia padėti.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. V. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų A. V., V. P., A. M. bei liudytojų parodymai, apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei jų priedai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms ir už kurių padarymą numatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, teistas, ir nors teistumas išnykęs, tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį. Iki suėmimo A. V. nedirbo, yra nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl laikytina, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šiuo konkrečiu atveju byloje yra sąlygos pratęsti kaltinamajam A. V. suėmimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis turi sugyventinę ir mažą vaiką, savaime nepaneigia nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo.

Kaip minėta, apygardos teismas taip pat pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į jų sunkumą, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip minėta, kaltinamasis A. V. anksčiau yra baustas administracine tvarka, teistas, ir nors teistumas išnykęs, tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Be to, A. V. kaltinamas padaręs nusikaltimus dėl savanaudiškų paskatų, kaip minėta, iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad, būdamas nesuimtas, kaltinamasis A. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad šis suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio A. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. V. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. V., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. V. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo A. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Linas ŠiukštaViktoras Kažys