Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 59-72 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu A. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, kuri Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir keturiems mėnesiams.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. lapkričio 15 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 11 d. A. R. 1/2 paskirtos bausmės atliks 2019 m. liepos 11 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 59-72 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. R..

7. Skunde pažymima, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK nustatytų formalių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Žemesnysis teismas neatliko jokių faktų analizės, nenurodė jokių argumentų, kurie leistų netvirtinti Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio visiškai neaišku, kokius dar kriterijus nuteistasis turėtų atitikti, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

8. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, jog lygtinis paleidimas yra sukurtas kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir būnant nuolat prižiūrimam įrodyti savo naudingumą jai. Paleidus asmenį lygtinai, keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, kadangi jam bus taikoma intensyvi priežiūra. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Be to, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo yra nurodyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kurią atneša ilgalaikis įkalinimas – šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas. Taigi nuteistasis aiškina, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas yra norma, o ne išimtis.

9. Skunde tvirtinama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai neargumentavo, kodėl padarė išvadą, kad A. R. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis pažymi, jog jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo reagavimas į socialines reabilitacijos priemones yra pozityvus. Skunde nuteistais A. R. aptaria teismų praktiką, susijusią su lygtinio paleidimo taikymu nuteistiesiems. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniai nulemiantys lygtinio paleidimo taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. skundas atmestinas.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio pagrindo.

11. Nuteistasis A. R. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte bei 3 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. R. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei bei už nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą. Šiuo metu A. R. atlieka bausmę už keturių nusikalstamų veikų, iš kurių trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o viena apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Dvi nusikalstamas veikas, A. R. padarė tuo metu, kai jam jau vyko du baudžiamieji procesai, kuriuose buvo taikomos kardomosios priemonės, kuriomis buvo siekiama užtikrinti ir tai, kad nuteistasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Be to, A. R. anksčiau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygas išlaikė. Vis tik A. R. parodytas pasitikėjimas jo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi aukštesnysis teismas konstatuoja, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia tvirtinti, kad A. R. išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti, siekiant pozityvių pokyčių jis turi būti kontroliuojamas griežčiau. Tuo pačiu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nuteistojo teiginiai, kad jis daugiau nebenusikals, yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina pateiktoje medžiagoje užfiksuotų faktų visuma.

13. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvos grupės sąlygomis, jis du kartus buvo skatintas už gerą elgesį, nėra baustas už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus, pagal galimybes pataisos namuose dirbo ir dirba. Taip pat iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. R. vykdo socialinės reabilitacijos programoje nurodytas priemones. Nuteistasis lankė įvairius mokymus, jis palaiko ryšius su šeimos nariais. Aptarti faktai, be jokių abejonių, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę.

14. Pastebėtina ir tai, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi yra taikęs A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir atsižvelgė į iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir nagrinėjamu atveju, t. y. nuteistojo požiūrį į įstatymus ir tvarką, skatinimus bausmės atlikimo metu, drausminių nuobaudų neturėjimą, įvykdytas rekomendacijas. Lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis nepažeidė, tačiau, pasibaigus lygtinio paleidimo taikymo terminui, jis vėl nusikalto. Taigi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai pataisos namuose dar nereiškia, jog jis ir būdamas laisvėje elgsis tinkamai, nenusikals.

15. Aukštesnysis teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis yra linkęs neigti jam kylančius sunkumus, jam sunku identifikuoti savo gyvenimo problemines sritis. Nuteistasis A. R. daugelį nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis neigia alkoholio vartojimo problemą, nemano, kad alkoholio vartojimas yra žalingas. Tiesa, nuteistasis atlikdamas bausmę išklausė programą, skirtą psichikos veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. Vis tik aplinkybė, kad nuteistasis nesugeba identifikuoti vienos iš problemų, dėl kurios jis nusikalsta, jos nevertina pakankamai kritiškai, leidžia abejoti tuo, kad minėtos programos baigimas užtikrins tai, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikartos. Be to, Vilkaviškio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi A. R. buvo įpareigotas nevartoti alkoholio, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Taigi nuteistojo elgesys lygtinio paleidimo metu, nepaisant to, kad sąlygos nebuvo pažeistos, neužtikrino ilgalaikio pozityvaus nuteistojo elgesio pokyčio.

16. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis dar nesugeba savo galios jausmo palaikyti brandžiai, jam būdinga sunkumus išveikti neapgalvotu, betarpišku, greitai malonumus patenkinančiu, neteisėtu elgesiu, jis menkina savo netinkamą nusikalstamą elgseną, atsakomybę suversdamas aplinkiniams ir aplinkai. Taigi sutinka, su žemesniojo teismo išvada, kad atsižvelgus į aptartas aplinkybes kyla apgrįstų abejonių, jog nuteistojo elgesį šiuo metu galima keisti jo neizoliavus nuo visuomenės, jis sugebės laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos.

17. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog šiuo metu A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 71 balai, t. y. vidutinė. Taigi šiuo atveju turi būti vertinama, ar A. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog jis daugiau nenusikals. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas kaip ir žemesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad jis daugiau nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš 71 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 26 balai yra dinaminiai, t. y. tokie veiksniai, kuriuos galima keisti. Nuteistasis, vykdydamas Komisijos nurodytas rekomendacijas, galės mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, keisti savo elgesį pozityvia linkme, kas perspektyvoje turės įtakos pakartotinai sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.

18. Kaip jau minėta, A. R. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tai reiškia, jog nuteistajam neužtenka atitikti formalius kriterijus, jis turi rodyti pažangą keičiant savo elgesį teigiama linkme. Įvertinęs A. R. nusikalstamo elgesio riziką, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl jo skundas atmestinas. Šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog A. R. yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, gebės prisitaikyti visuomenėje ir gyventi dorai bei sąžiningai, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.