- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 1S-1021-511/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam nuosavybės teisės laikinai apribotos E. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-16 nutarties, kuria atmestas E. J. skundas dėl prokuroro 2013-09-05 nutarimo, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-0332-12 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2013-09-05 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, galimus civilinius ieškinius, buvo laikinai apribotos E. J. nuosavybės teisės į turtą - automobilius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į statinį, esantį Biržų r. Širvėnos sen. Biržų k. (1/2 statinio), į butą, esantį Biržų raj., Rinkuškiai, Rinkuškių g. 47-2.
Pareiškėja E. J. šį prokuroro nutarimą apskundė Panevėžio apylinkės teismui.
Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013-10-16 nutartimi E. J. skundą atmetė.
Šalies argumentai
E. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-10-16 Nr. (duomenys neskelbtini)830/2013, baudžiamosios bylos Nr. 50-1-0332-12 ir priimti naują sprendimą-panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. B. 2013-09-05 nutarimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 50-1-0332-12).
Skunde nurodo, jog skundžiamas prokuroro nutarimas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra nepagrįsti. Šie sprendimai ne tik pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, bet kartu ir sukelia didelę žalą pareiškėjos turtui ir sveikatai. Tiek skundžiamame nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nėra jokių argumentų, pagrindžiančių laikinąjį nuosavybės teisės į pareiškėjos turtą apribojimą. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros aiškinamąjame rašte (priimtas 2013 m. spalio 29 d, Nr. 17.9-3503) teigiama, kad prokuroro nutarimu minėta procesinė prievartos priemonė BPK 151 str. 1 d. numatytais atvejais taikoma tik civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ir išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti ir taikoma tik tokiems asmenims: 1) įtariamajam; 2) pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui; 3) fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba LR BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą; 4) juridiniams asmenims, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnyje numatytais atvejais; 5) juridiniams asmenims, kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. Šiuo atveju pareiškėja yra fizinis asmuo ir nėra nei įtariamoji nei pagal įstatymus materialiai atsakinga už įtariamųjų veiksmus, todėl siekiant jos atžvilgiu pritaikyti procesinės prievartos priemonę - laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, būtina nustatyti ir pagrįsti tokį taikymo atvejį. Skundžiamame nutarime ir skundžiamoje nutartyje pasisakoma tik dėl ikiteisminio tyrimo duomenų - dėl pareiškėjos sūnaus V. J. kartu su kitais asmenimis galimai padarytų nusikalstamų veikų ir nepateikta jokiu argumentu, pagrindžiančiu procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumą pareiškėjos atžvilgiu, t.y. nepateikta jokių argumentu dėl pareiškėjos nuosavybės teisiu apribojimo taikymo galimumo ir salveu atitikimo BPK 151 str. 1 d.. 2 d., BK 72 str.. 72³ str. , nieko nepasisakoma, kad galimai, tikėtinai pareiškėja turi nusikalstamu būdu gautą ar igytą arba LR BK 72 straipsnyje nurodytus požymius atitinkanti konfiskuotiną turtą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų bent kiek leidžiančiu manyti, jog taip yra ir pan. Skundžiamu nutarimu suvaržytas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas nėra gautas ir/ar įgytas nusikalstamu būdu (BK 72 str.) ir tai akivaizdžiai patvirtina turto įsigijimo dokumentai. Areštuoti statiniai, registro Nr. 35/117727, yra pareiškėjos įgyti notariškai patvirtintos mainų sutarties pagrindu (mainų sutartis ir Nekilnojamojo turto registro Nr. 35/117727 centrinio duomenų banko išrašas yra byloje). Kita mainų sutarties šalis J. D. nefiguruoja skundžiamame nutarime, t.y. neminimas nei kaip įtariamasis, nei kaip nors kitaip susijęs su įtariamiesiems inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis. Skundžiamu nutarimu areštuotas pareiškėjos butas, registro Nr. 35/88686 yra pareiškėjos paveldėtas, iš notaro išduoto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (jis kartu su Nekilnojamojo turto registro Nr. 35/88686 centrinio duomenų banko išrašu yra byloje) matyti, kad butą pareiškėja pagal įstatymą 2011 m. liepos 22 d. paveldėjo iš mirusios sesers K. K., kuri, kiek pareiškėjai žinoma iš skundžiamo nutarimo turinio, taip pat niekaip nesusijusi su atliekamame ikiteisminiame tyrime esančiais duomenimis. Abu paminėti pareiškėjos suvaržyto nekilnojamojo turto įsigijimą pagrindžiantys dokumentai yra patvirtinti notaro, kas labai sumažina ir netgi visiškai pašalina bet kokią abejonę, jog sandoriai ir/ar juos sudariusių ir/ar tvirtinusių asmenų teisiniai veiksmai, kuriais pareiškėja įgijo skundžiamu nutarimu suvaržytą nekilnojamąjį turtą, yra apsimestiniai ar kitaip neteisėti. Kaip ir dėl suvaržyto pareiškėjos nekilnojamojo turto, taip ir dėl areštuotų automobilių skundžiamuose teisėsaugos institucijų priimtuose sprendimuose nepasisakoma nieko, dėl ko šis turtas ir jo savininkas (pareiškėja) atitinka BPK 151 str., 1 d., BK 72 str. ir 72³ str. nustatytus kriterijus. Nesilaikant BPK 152 str. nuostatų bei Generalinės prokuratūros rekomendacijų ir išaiškinimų, išdėstytų minėtame Generalinės prokuratūros aiškinamajame rašte, skundžiamą nutarimą priėmęs prokuroras nutarime neišsamiai aprašė suvaržomą turtą, nenurodė turto (automobilių) buvimo vietos, nesiaiškino ar suvaržyti automobiliai faktiškai priklauso pareiškėjai. Pvz., pareiškėja yra nurodžiusi, kad automobilis BMW 323 maždaug prieš 6 metus iš jos buvo pavogtas ir apie tai ji yra pranešusi atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. Dėl šios priežasties skundžiamo nutarimo net nėra jokios galimybės vykdyti pilna apimtimi. Kyla pagrįstas klausimas, kaip paskirtas turto saugotojas - Panevėžio apskrities VPK vykdys skundžiamą nutarimą, t.y. kaip saugos pareiškėjos vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), kaip šį „saugomą" automobilį vėliau grąžins pareiškėjai, kai jos atžvilgiu bus panaikintos procesinės prievartos priemonės. Skundžiamame nutarime visiškai neatsižvelgta, o skundžiamoje nutartyje teisiškai neįvertinta ir tai, kad kitas pareiškėjos automobilis (duomenys neskelbtini) kaip ir suvaržytas butas, pareiškėjos yra teisėtai paveldėtas pagal įstatymą iš mirusios pareiškėjos sesers (žr. byloje esantį paveldėjimo teisės liudijimą). Kelia pagrįstų abejonių ir pareiškėjos teisių į jai priklausančius automobilius suvaržymo mastas, t.y. ar pagrįstai prokuroras nustatė visišką teisių apribojimą į pareiškėjai priklausančius automobilius. Esant tokiai situacijai, pareiškėja, į kurios amžių, sveikatos būklę, gyvenamąją vietovę, kitas gyvenimo sąlygas visiškai nebuvo atsižvelgta, neturi galimybės tinkamai nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto, jai būtinų vaistų ir kitų reikalingų daiktų. Akivaizdu, kad tokio turinio skundžiamą nutarimą priėmęs prokuroras ne tik labai aplaidžiai, pernelyg formaliai ir skubotai, nepaisant BPK 152 str. įtvirtintų reikalavimų, nustatė ir suvaržė pareiškėjai priklausantį turtą, bet ir pažeidė garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, labai apribojo jos galimybes judėti, nuvykti į parduotuves, į vaistinę ir pan. Svarbu ir tai, jog pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie jos sūnaus V. J. ir kitų, skundžiamame nutarime nurodytų asmenų, atliekamus veiksmus, įskaitant ir paminėtus kaip galimai nusikalstamus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, skundžiamuose sprendimuose taip pat nėra jokių duomenų ir argumentų, vienaip ar kitaip įrodančių minėtą faktą esant, ar bent kiek leidžiančių taip manyti. Kaip minėta, ne tik su pareiškėjos turto įgijimu susiję asmenys nėra įtariamieji ar kaip nors kitaip susiję su šiame ikiteisminiame tyrime galimai nusikalstamas veikas padariusiais asmenimis, bet ir pats skundžiamu nutarimu suvaržytas pareiškėjos turtas neminimas kaip galimai panaudotas darant nusikalstamą veiką, buvęs nusikalstamos veikos įrankis, priemonė, rezultatas ir pan. Skundžiamuose nutarime ir nutartyje nėra jokių argumentų dėl pareiškėjos suvaržyto turto vertės, kas yra aktualus požymis vadovaujantis BK 72³ str. (šio straipsnio 2 d. 2 p.). Taip pat nieko nepasisakoma apie pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos procesinės prievartos priemonės užtikrinamų dalykų mastą, dėl ko nėra galimybės įvertinti minėtos procesinės prievartos priemonės adekvatumo. Skundžiamame nutarime teigiama, kad pareiškėjos turtas laikinai suvaržomas siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą bei galimus civilinius ieškinius, tačiau nepagrindžiama kokia yra galima nukentėjusiems asmenims padaryta žala, kokio dydžio galimi civiliniai ieškiniai, nenurodyta jokių duomenų ir argumentų kodėl šioje baudžiamojoje byloje aplamai galimi kokie tai civiliniai ieškiniai. Pvz., teigiama, kad buvo reikalaujama 150000 lt, tačiau nenurodoma ar tie pinigai jų reikalavusiems asmenims buvo sumokėti ar ne, nes nuo to tiesiogiai priklauso turtinės žalos dydis ar, netgi, jos buvimo faktas. Suvaržyto pareiškėjos nekilnojamojo turto rinkos vertė (žr. byloje esančius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus) yra 38911 lt, automobilių vertė aplamai nenustatyta, todėl nėra galimybės nuspręsti ar skundžiamu nutarimu pareiškėjos turto suvaržymo mastas yra adekvatus, ar skundžiamas nutarimas nepažeidžia pareiškėjos konstitucinių nuosavybės teisių, įtvirtintų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje, todėl ginamų ir tarptautinių teisingumą vykdančių institucijų. Kad turi būti paisoma proporcingumo principo ir adekvataus turto suvaržymo masto, kad teisėsaugos institucijų priimtuose sprendimuose dėl tokios procesinės priemonės taikymo turi būti išdėstyti atitinkami argumentai lyginant suvaržyto turto vertę su galima nusikalstama veika padaryta žala pasisakoma ir Lietuvoje besiformuojančioje atitinkamoje teismų praktikoje priimamuose teismų sprendimuose sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus (pvz., žr. Klaipėdos apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-880-557/2010). Prokurorai, priimdami nutarimus dėl procesinės prievartos priemonės - laikinojo nuosavybės teisių apribojimo taikymo privalo vadovautis įstatymu, jį (įstatymą) aiškinti ir taikyti taip, kaip tai daro panašaus pobūdžio ginčus nagrinėjantys teismai, kaip rekomenduoja aukštesnieji prokurorai. M. G. prokuratūros aiškinamajame rašte teigiama, kad kiekvienu atveju, kai nuosavybes teisė apribojama nepagrįstai, asmuo potencialiai patiria žalą ir įgyja teisę į patirtos žalos atlyginimą. Siekiant išvengti ieškinių dėl žalos atlyginimo, būtina užtikrinti, kad nuosavybės teisės suvaržymas būtu ne tik formaliai teisėtas, tačiau ir paerįstas, tikslingas bei proporcingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nesutiktina su skundo argumentais, jog laikinas teisės į nuosavybę apribojimas galimai taikomas pažeidus Konstitucines, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas.
Skundžiamu prokuroro 2013-09-05 nutarimu laikinasis nuosavybės teisių apribojimas taikytas nutarime nurodant, jog tuo siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą bei galimus civilinius ieškinius, t. y., įstatyme numatytais pagrindais.
Iš bylos matyti, jog V. J. įtariamas turto prievartavimu pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 3 d., BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d. Šiomis veikomis galėjo būti padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems. Be to, jis įtariamas pagal BK 216 str. nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, todėl V. J. gali būti pareikšti civiliniai ieškiniai. Teismas šiuo atveju nesvarsto V. J. turtinės atsakomybės klausimo, nes šis klausimas gali būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ikiteisminio tyrimo metu.
Pažymėtina, jog esant įstatymo numatytoms sąlygoms, pagal BK 72 str. 4 d., taip pat ir pagal BK 72³ str. nuostatas, gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininko vardu registruotas, tačiau net gi ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas. Byloje esama duomenų, jog V. J. nusikalstamu būdu įgytą turtą galėjo registruoti kitų asmenų vardu. E. J. yra įtariamajam V. J. artimas - jo motina, o K. K. - E. J. sesuo. V. J. nusikalstamu būdu įgytą turtą galėjo registruoti bei taip jį legalizuoti ir šių artimų asmenų vardu. Apygardos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių ir nepasisako, ar galės būti konfiskuotas areštuotasis turtas, tačiau pažymėtina, jog V. J. pareikšti įtarimai pagal BK 216 str. dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, o tyrimas atliekamas toliau. Areštuoto turto vertė bei kitos su areštuotu turtu susijusios skunde nurodytos aplinkybės gali būti išsiaiškintos tik tyrimo metu. Tačiau visuma bylos aplinkybių rodo, jog netaikant procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisių apribojimo į prokuroro 2013-09-05 nutarime nurodytą E. J. vardu registruotą turtą, gali būti apsunkintas žalos išieškojimas, taip pat gali būti apsunkintas galimo turto konfiskavimo įvykdymas, todėl šioje tyrimo stadijoje laikinas nuosavybės teisių apribojimas į skundžiamame prokuroro nutarime nurodytą E. J. turtą yra pagrįstas ir teisėtas. Konstatuoti, jog ši priemonė neproporcingai varžo pareiškėjos teises ir interesus, nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. J. skundą atmesti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-16 nutartį palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama.