- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- e1-1813-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15970-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- S. I.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. I. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. gegužės 3 d., apie 21.01 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais savo veiksmais S. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. I. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Turi teisę vairuoti, automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Buvo susipykęs su žmona, vienas namuose vartojo alkoholį – brendį, išgėrė ne mažiau kaip 0,5 l. Tikslaus laiko nepamena, vakarop, kažkas paskambino ir jis po skambučio nusprendė važiuoti. Nepamena nei kur, nei pas ką, kadangi buvo labai neblaivus. Mano, kad galėjo važiuoti pas žmoną į darbą. Atsimena, kad bevažiuojant jį aplenkė automobilis, kuris užstojo jam kelią. Iš to automobilio išlipo nepažįstama moteris, kuri priėjo prie jo automobilio ir pasakė, kad jis išgėręs. Jis pats iš karto prisipažino, kad yra išgėręs, net pasakė, kad kviestų policiją. Moteris iškvietė policiją, o jis pats tiesiog sėdėjo automobilyje ir laukė, niekur nebėgo, daugiau alkoholio nevartojo. Atvykę policijos pareigūnai jo blaivumą tikrino 2 kartus, įpūtė galimai tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Pareigūnai jį parvežė namo, surašė šaukimą atvykti apklausai, o automobilis buvo sulaikytas. Buvo stipriai neblaivus, todėl smulkiau aplinkybių neatsimena. Labai gailisi dėl padaryto, anksčiau nėra vairavęs girtas. Buvo ilgai nevartojęs alkoholio, o vakar prisigėrė susipykęs su žmona.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. G. parodė, kad 2023 m. gegužės 3 d., apie 20.42 savo automobiliu „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini). Jai stovint prie raudono šviesoforo signalo (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji taip pat važiavo link (duomenys neskelbtini) ir degant raudonam šviesoforo signalui, sustojo už automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pastebėjo, kad minėtas automobilis „Ford“ nejuda, pamanė, kad jo vairuotojas naudojasi mobiliuoju telefonu. Automobiliui „Ford“ įvažiavus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad vairuotojas vinguriuoja gatve, keičia eismo juostas, taip pat tai didina, tai mažina greitį. Staiga automobilis „Ford“ nusuko link (duomenys neskelbtini) viaduko, nusileidęs nuo viaduko pradėjo staigiai stabdyti ir įvažiavo į Tūkstantmečio g., tada važiuodamas staiga pradėjo didinti greitį, taip pat vinguriavo per eismo juostas, taip keldamas pavojų eismo saugumui. Nusukęs į (duomenys neskelbtini) papuolė į akligatvį. Ji sulėtinusi greitį visą laiką stebėjo ką toliau darys vairuotojas. Vėliau aplenkė automobilį „Ford“ ir važiavo link Panerių gatvės, o automobilis „Ford“ važiavo jai iš paskos. Prie Iešmininkų – Panerių gatvių sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui, ji įsijungė avarinį šviesos signalą ir nuėjo prie stovėjusio automobilio „Ford“ vairuotojo. Už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras. Paklausus vyro ar jis išgėręs, vyras nieko neatsakė ir užsidarė automobilio langą. Ji paprašė pagalbos kito vairuotojo (jokių duomenų nežino), nes buvo viena ir bijojo, kad automobilio „Ford“ vairuotojas gali išvažiuoti. Vėliau paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį bei laukė policijos pareigūnų.
Iš vyriausiojo patrulio D. H. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. S., apie 20.46 val. buvo gautas iškvietimas, kad nurodytoje vietoje pranešėja sustabdė neblaivų automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Apie 20.55 val. atvykus nurodytu adresu, Iešmininkų gatvėje pamatė stovintį minėtą automobilį „Ford“ kartu su pranešėja A. G. bei kitu asmeniu. Pranešėja paaiškino, kad apie 20.40 val. Eišiškių pl. važiavo savo automobiliu ir pamatė įtartinai vinguriuojantį automobilį, paskui kurį važiavo, o privažiavus Iešmininkų g. sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, sustabdė automobilį „Ford“, už kurio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo. Šį asmenį stebėjo visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams. Paprašius dokumentų, paaiškėjo, kad automobilį „Ford“ vairavo S. I., kuriam patikrinus blaivumą alkotesteriu 21.01 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas, 21.16 val. nustatytas 2,51 promilių girtumas.
Iš neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenų matyti, kad S. I. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. S. I. 2023 m. gegužės 3 d., 21.01 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu - 21.16 val. – 2,51 promilių neblaivumas.
Iš 2023 m. gegužės 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas – S. I..
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė 2008 m. laidos automobilio „Ford Focus“ kaina Lietuvoje su PVM – 2 830,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad S. I. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu S. I. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. gegužės 3 d. vienas namuose gėrė brendį, išgėrė ne mažiau kaip 0,5 l, nes buvo susipykęs su žmona. Buvo labai neblaivus, todėl neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau vakarop kažkas paskambino ir jis po skambučio nusprendė važiuoti, tačiau neatsimena nei kur, nei pas ką. Atsimena, kad bevažiuojant jam kelią užstojo kitas automobilis, kurio vairuotojai jis prisipažino, kad vartojo alkoholį, o jai iškvietus policiją, sėdėjo automobilyje ir laukė. Atvykę policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą 2 kartus ir jam nustatė neblaivumą, galimai tokį, koks nurodytas pranešime apie įtarimą. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta paskui kaltinamąjį važiavusi ir jį sustabdžiusi A. G. parodė, kad 2023 m. gegužės 3 d., apie 20.42 val. važiuojant paskui kaltinamojo vairuojamą automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įtarimus sukėlė pavojingas manevravimas. Kurį laiką laikydamasi atstumo, ji važiavo paskui kaltinamojo vairuojamą automobilį, o vėliau automobilį aplenkė ir sustojus ties Iešmininkų – Panerių gatvių sankryža, nuėjusi prie automobilio „Ford Focus“ pamatė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, todėl apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir laukė atvykstat policijos pareigūnų. Atvykusio į įvykio vietą policijos pareigūno D. H. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos liudytojos A. G. parodymams faktinės aplinkybės, iš kurių matyti, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje jis buvo sustabdytas vairuojantis automobilį neblaivus ir alkotesterio pagalba atliktas pastarojo blaivumo patikrinimas, pirmu pūtimu 21.01 val. jam buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas, o antru pūtimu - 21.16 val. – 2,51 promilių girtumas. Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti bei tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, bet ir 2023 m. gegužės 3 d. neblaivumo nustatymo aktas, taip pat alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0443 užfiksuoti duomenys. Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines S. I. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad S. I. 2023 m. gegužės 3 d., apie 21.01 val. Vilniuje, Iešmininkų – Panerių gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo S. I. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. I. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, prašo esant galimybei leisti baudą sumokėti dalimis per 12 mėnesių.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę S. I., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
S. I. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, S. I. neteistas (teistumas išnykęs), vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja, „Sodros“ duomenimis dirba. S. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismo vertinimu, S. I. nėra sistemingas teisės pažeidėjas.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro pasiūlyta 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad S. I. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga S. I. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad S. I. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,51 promilės alkoholio, daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Taigi, S. I. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 4 d., t. y. nuo dienos, kai S. I. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai S. I., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso būtent jam. Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios S. I. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausymo S. I. faktą, pastarajam nustatytą girtumo aplinkybę bei laipsnį, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą. Galiausiai, S. I., užbaigiant ikiteisminį tyrimą prokuroro pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo, neprieštaravo, kad jam, be siūlomos bausmės bei kitų baudžiamojo poveikio priemonių, būtų taikytas ir turto konfiskavimo institutas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino savo parašu.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi pagrindai kaltinamajam S. I. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. lapkričio 5 d. kaltinamojo S. I. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – automobiliui „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam S. I. nuosavybės teise priklausantis automobilis BK 72 straipsnio 2-3 dalių pagrindais yra konfiskuojamas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu S. I. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.
S. I. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. I. paskirti galutinę 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą.
Paskirti S. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Paskirti S. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
S. I. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
S. I. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu S. I. paskirtą laikino nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
1. Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1813-1170/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.