Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-927/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-22
Bylos Nr.
1-121-927/2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01956-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
I. Č.
Civilinis atsakovas
UAB „Baltaz“
Advokatai
Viktoras Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-121-927/2014Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01956-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.; 2.1.3.1.; 2.3.6.4.4.; 2.1.15.3.3.3.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Eglei Eimanavičiūtei, Andželai Višumirskajai, Daivai Šuopienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,kaltinamajam V. V.,gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,nukentėjusiajam I. Č.,civilinio atsakovo UAB „Baltaz“ atstovui advokatui Algiui Tursui,specialistams A. U., R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. atiduotas teismui kaltinant jį pažeidus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o būtent, kad jis:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), atestuotu darbų saugos klausimais, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo I. Č. tiesioginiu darbdaviu, nevykdė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 p., t. y. neužtikrino, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, neužtikrino reikiamo darbų saugumo, pažeidė LR darbuotojų aprūpinimo apsaugos asmeninėmis priemonėmis nuostatų 7.1 p., t. y. neaprūpino I. Č. asmeninėmis apsaugos priemonėmis, taip pat priimdamas I. Č. į darbą (duomenys neskelbtini) pareigose, neįsitikino, kad I. Č. turi atitinkamą kvalifikacijos pažymėjimą darbui su kombinuotomis skersavimo staklėmis „Makita LS 1013“, tuo sudarė sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui, o būtent 2012-10-12 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), UAB „Baltaz“ priklausančiame ceche bendrovės darbuotojas (duomenys neskelbtini) I. Č., dirbdamas su techniškai netvarkingomis kombinuotomis skersavimo staklėmis „Makita LS 1013“ be atitinkamų padėklų, atramų ar kitokių darbo priemonių, kurios neleistų apdirbamam ruošiniui sulinkti ir/ar persikreipti, bei minėtomis staklėmis pjaustydamas apie 6 m ilgio lentą, ir rankenos pagalba pakeldamas pjovimo diską aukštyn, kaire ranka pastūmė minėtą lentą į priekį, tačiau tuo momentu nuo staklių stalo nuslydo viena lentos dalis, dėl ko aukštyn pasikėlė I. Č. prilaikoma prie pjovimo disko buvusi lentos dalis, ko pasekoje I. Č. kairės rankos riešas pateko ant besisukančio staklių pjovimo disko, dėl ko I. Č. buvo padaryta plėštinė - traiškytina žaizda kairiojo riešo sąnario srityje, lydima sausgyslių, raiščio, stipininio nervo, stipinkaulio bei riešakaulio pažeidimais, tai yra nukentėjusysis I. Č. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d.

V. V. padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino dalinai ir paaiškino, kad pripažįsta, jog pats fizinis susižalojimas įvyko tik dėl rolgangų nenaudojimo, bent jau ožių nenaudojimo, nors patalpoje buvo ir rolgangai, ir ožiai. Kai policija fotografavo, jie stovėjo ir visada buvo naudojami pjaunant su šitomis staklėmis ilgas lentas. Staklės buvo padarytos ant savadarbio staliuko. Staliukas buvo padarytas prieš metus laiko, su juo iki įvykio dirbo mažiausiai 6 darbuotojai. Jos buvo kaip pagalbinės staklės, t.y. atsipjauti ką reikia ir nueiti kitur dirbti. Niekada niekas jokių pastabų nesakė. „Makita“ geros staklės. Jo sūnus visada pjaudavo tomis staklėmis. Kai jis (kaltinamasis) pamatė tą įvykio vietą, rolgangai buvo nenaudojami, atstumas nuo staklių iki jų apie 10 m. Užkrauti kitais daiktais buvo tie rolgangai, kurie priklauso didelėms staklėms, kurios stovi prieš šitas stakles, palei sieną. O čia stovėjo mažiausiai 5 ožiai ir dar 4 gamykliniai, kuriais darbuotojas galėjo pasinaudoti. Jis nukentėjusįjį instruktavo 2012-10-09. Kai nukentėjusysis jam paskambino, jis (kaltinamasis) pasiėmė jį iš miesto, nusivežė ir parodė visą ūkį, visus dokumentus įformino dieną prieš nukentėjusiajam pradedant dirbti, Sodrai buvo pranešta tą pačią dieną, o nelaimingas atsitikimas įvyko po trijų dienų, kai buvo pranešta į Sodrą. Jis nukentėjusiajam parodė pagrindinį cechą, kur nukentėjusysis turėjo praeiti bandymą su (duomenys neskelbtini) P.. Pastarasis jam parodė, kur skersavimo staklės. Instruktažas paprastas ,,nekišk rankų po pjūklu, va čia yra ožiai, pasiimi lentas“, o ne skaitymas pagal punktus. Kažkokius punktus gal jis ir perskaitė, nes visada kartu nešasi tuos žurnalus. Instruktavimą jis pats atliko. 9 dieną atliko, nes 8 dieną jis buvo atvažiavęs ne kaip darbuotojas, o tik kaip potencialus darbuotojas. Pranešė į Sodrą bet jau 8 dieną, parodė nukentėjusiajam stakles, paaiškino kaip su jomis dirbama, o 9 dieną pravedė instruktažą. Nukentėjusysis tą pačią dieną pasirašė iš karto. Pasirašoma buvo ceche. Nurodė nukentėjusiajam nedėvėti pirštinių būtent šiam darbui. Pirštines reikia nueiti pasiimti pas N. A.. Toliau su nukentėjusiuoju jis nesimatė porą dienų. N. A. jam paskambinusi pasakė, kad nukentėjusysis su P. nesutaria, todėl ji nukentėjusįjį pastatys su paprastesnėmis staklėmis dirbti. Ji pasakė, gal tiks kaip pagalbinis darbininkas, nes P. pasakė, kad nukentėjusysis jam netinka. Su staklėmis „Makita“ nukentėjusysis pradėjo dirbti po pusės dienos. Su P. jis pradėjo dirbti 9 d. vakare, bet realiai dirbo nuo 10 d., o 2012-10-12 apie 10-11 val. jis išgirdo, kad naujokas (nukentėjusysis) susižeidė. Jis bėgo į tą pastatą, kuriame dirbo P., ten viršuje sėdėjo N. A., bet jam pasakė, kad I. Č. kitur nuėjo. Jis pamatė kraujo dėmes lauke ant grindinio. Iškvietė greitąją, bet atvažiavo pirma policija. Tuo metu jis su V. V. aprišo ranką. Jis I. Č. nupjovė megztinį, aprišo ranką, po to I. Č. paprašė cigaretės. Atvažiavo policija. Jis (kaltinamasis) visą laiką buvo su policijos pareigūnais. Nuėjo į įvykio vietą, jie viską nufotografavo, patys pajudino stakles. Nuo to laiko, kai aprišo ranką, policija atvažiavo per 5- 10 min. Per tą laiką jis stovėjo su I. Č. pastato apačioje ant laiptų. Policija paprašė pakviesti darbuotojus, kad surašyti protokolą. Po to policija laukė, kol greitoji atvažiuos. Greitoji išsivežė I. Č., V. V. kartu su juo važiavo. Greitoji atvažiavo po 10 minučių, gal net po pusvalandžio. Jis nukentėjusiajam nedavė nieko pasirašyti. Jie nuėjo iki to cecho 200-300 m. ir ten prabuvo visą laiką. Tuo metu su I. Č. ant laiptų stovėjo V. V. ir N. A.. Vieną kartą jis nukentėjusiajam atnešė vandens grafiną su ledu. Netiesą nukentėjusysis sakė, kad jam davė pasirašyti dokumentus. Kai išvežė greitoji I. Č., kaltinamasis pranešė Darbo inspekcijai. Ligoninėje jiems davė pažymą apie traumos sunkumą. Kai pažymoje buvo parašyta nesunki trauma, jiems buvo pareiga per kelias savaites sudaryti komisiją, kad įvertinti, kas įvyko. Jis pasiskambino į Darbo inspekciją patarimo, ką galima būtų padaryti. Inspektorius jam davė R. B., kaip darbų saugos specialisto, telefono numerį. Jis paskambino R. B. pasitarti. Šis atvažiavo kelis kartus, buvo tą vietą apžiūrėjęs, nufotografavo, apsiklausė darbuotojus, buvo nuvykęs pas I. Č.. Jam patiko R. B. profesionalumas, jis ir padėjo sudaryti reikiamus aktus. Pas juos pirmą kartą įvyko toks nelaimingas atsitikimas. Pristatė dokumentus į Darbo inspekciją ir jis gavo 500 Lt baudos už darbo saugos taisyklių pažeidimą. Po to, kai V. V. važiavo antrą kartą, kad nupirktų gėrimų, cigarečių, kai nukentėjusysis grįžo iš ligoninės, jis pasakė, kad jie viskuo kalti, kad jis iš dabdavio prisiteis milijonus, tada prasidėjo byla. Nusiskundimų dėl tų staklių nebuvo nei iš kitų darbuotojų, nei iš I. Č.. I. Č. tik skundėsi dėl Ž. P.. Staklės buvo pridėtos prie savadarbio staliuko, kurį padarė Ž. P., ir kuris buvo patogus. Tas staliukas neįtakojo traumos, jo nuomone, traumos kilimą įtakojo rolgangų nepanaudojimas. Kad pjūklas nesustojo- taip, nukentėjusysis įkišo ranką, bet jis mano, čia tik 5% įtakojo nelaimingo atsitikimo kilimą, o visa įvykio priežastis buvo ta, kad lenta nebuvo padėta ant ožio ar rolgango. Jis nukentėjusiajam sakė turėti pirštines, kurios reikalingos, kol susidedi lentas ant tų rolgangų, kad neįsivaryti rakšties. Kai kilnojamos lentos, reikia pirštinių. Procesas yra toks: staklės stovi su staliuku, turi stovėti mažiausiai du ožiai ar rolgangai, susineši lentas, pasidedi kelias ir po to nusiimi pirštines ir paimi tą lentą ir slenki per staliuką pjovimo zonos link, tada dar prisisuki pagaliuką, kuris sustabdo lentą, ją įremi, ir tada nupjauni. Pirštines nusiimi prieš įjungiant staklių mygtuką, nes bet koks sukimasis gali įtraukti pirštines. Jis sakė nukentėjusiajam, kad pjaunant reikia nusiimti pirštines. Veržtuvai į staklių komplektą neįeina. Jie naudojami, kai pjauni dvi lentas vienu metu, kad jos neišsiskėstų. Specialistas visiškai neteisingai parašė. Kai dvi lentos viena ant kitos, tik tada reikia veržtuvo. Kai pjaunama viena lenta, dėti veržtuvą atimtų daug laiko. Kai viena lenta guli, ji guli ant ožio, nematė, kad tada ji kiltų. Jis paprašė vieno policininko, kuris pabandė pats apžiūros metu tai padaryti. Jie įjungė tas stakles, jos ir nusileido, ir pakilo, be problemų. Jos funkcionavo pjaunant su tomis staklėmis, kai apsauga nenusileidžia, tas diskas neįsijungia. Jis tą žaizdą matė, ten buvo keli įpjovimai. Prieš įdarbinant jis kalbėjo su nukentėjusiuoju, kad jis dirbęs bent staliaus pagalbininku ir gali dirbti. Pagal jo naudojamus terminus, stalių vartojamus terminus, bei tai, kaip jis dirbo su Ž. P., matėsi, kad nukentėjusysis mokėjo dirbti su staklėmis. Nuobliavo keletą lentų, o obliavimo staklės pačios sudėtingiausios, su jomis įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų. Matėsi, kad jis dirbo ir žinojo, kas yra rolgangas. Jis labai gyrėsi. Jis davė nukentėjusiajam instruktavimo dokumentus, tačiau neprivalėjo įsitikinti, kad jis juos perskaitė, jeigu jis linkteli galvą. Jeigu žmogus pasirašė, tai jis mano, kad ir perskaitė. Su tomis „Makita“ staklėmis jis nebuvo supažindintas. Jis buvo supažindintas kaip dirbti su skersavimo staklėmis. Specialistui R. B. nebuvo mokėta. Jis po tos situacijos jam nupirko du butelius konjako ir viskas. Jis kreipėsi privačiai, ir pastarasis suteikė jam paslaugą veltui. Jis davė V. V. pinigų, kad nupirktų daiktus nukentėjusiajam. Po to jis nuvežė 300 Lt ir sakė, kad po to susitars. Staiga nukentėjusysis pasikeitė, pradėjo grubiai kalbėti, šantažuoti. Pasikeitė jis antrą - trečią dieną po įvykio. Kai V. V. nuvažiavo į ligoninę, kai jis paprašė, nuvežti cigarečių, rūbų, tai buvo jam nuvežta. Staiga jo nuomonė pasikeitė, pradėjo prašyti milijono. Sakė, kad kreipsis į teismus, prokuratūrą, kad jo gyvenimas baigėsi. Gal jį kas primokė. Jis pasakė, kad jis nori 20 ar 30 tūkstančių. Nuobaudos jis neapskundė. Jis yra darbdavys ir yra kažkiek kaltas. Reikėjo, matyt, atleisti iš darbo. Jis su V. V. nukentėjusiajam suteikė pirmąją pagalbą. Kai policija buvo atvykusi, dar bintus nešė, nes iš pradžių užbintavo paprastu bintu, po to nubintavo. Jis atnešė alkoholio, kad dezinfekuoti žaizdą. Mano, kai policija atvažiavo, jie dar dirbo su žaizda. Staklės „Makita“ buvo prisuktos prie staliuko. Mano, kad darbuotojo pareiga pasistatyti stabiliai stakles (2 t., b. l. 143-146).

Nukentėjusysis I. Č. teisme paaiškino, kad 2012 m. gale jis įsidarbino (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir buvo paskirtas dirbti į cechą ruošti skydus. Toje pačioje įmonėje dirbo kitas stalius, su kuriuo tarp jų buvo trintis. Tuo metu, kai gamybos vadovas buvo komandiruotėje, jį pavadavo kita darbuotoja, moteris. Jis pasakė, kad išeis iš darbo, tačiau ji pasiūlė jam vietoj to, kad dirbti su minėtu staliumi, dirbti vienam su kitomis staklėmis, kurios stovėjo teritorijos gale. Jis sutiko dirbti ten vienas. Jo pareiga buvo iš 6 m dailylenčių nupjaustyti netinkamus galus. Tam buvo skirtos skersavimo staklės, jos stacionarios, pritvirtintos ant savadarbio medinio staliuko ant ratukų. Jo pjaustomų dailylenčių ilgis buvo 6 m, o paties stalo ilgis apie 1,5 m. Prie savadarbio stalo buvo prisuktas laikiklis, ant kurio laikytųsi jo pjaunama detalė, kad nebūtų svarstyklių efekto. Stalas nepakankamai ilgas, jam kairėje stovėjo medinis laikiklis, juosta ant pagaliuko 4x4 m ir prie jo prisuktas padėkliukas, ant kurio laikytųsi ilga detalė. To padėkliuko ilgis gal 1 – 1,5 m. Tas staliukas su papildomu laikikliu apie 3 m ilgio, o lentos visos po 6 m ilgio. Prieš tą įvykį jis pastebėjo, kad staklės nėra visiškai tvarkingos, užsikerta apsauga. Pakėlus pjūklą, apsauga turi nusileisti, o tai įvykdavo ne kaskart. Staklės buvo senos. Jo pareiga buvo tvarkyti tokias stakles. Jis paprašė moters, pavaduojančios gamybos vadovą, duoti jam įrankius, kad jis susitvarkytų stakles. Ji nežinojo, kur yra įrankiai ir pasakė, kad jei nepatinka, jis gali nedirbti. Dirbti reikėjo, todėl jis dirbo. Jis nebuvo instruktuotas dėl darbų saugos. Jam įsidarbinus pirmą dieną įmonės direktorius nuvedė pas stalių, pažiūrėti ką jis sugeba. Pažiūrėjo, kad jis moka ir buvo priimtas į darbą. Jo specialybė elektromonteris. Jis turi išsilavinimą, turi teisę dirbti su elektros įrenginiais, o staliumi dirba nuo 1998 m. Yra savamokslis, neturi staliaus pažymėjimo. Kaip išmoko iš kitų dirbdamas, taip ir dirbo. Kelias dienas jis dirbo, ir viskas buvo tvarkingai. Po to dešine ranka pakėlė pjūklą, kuris dar gana gretai sukosi, apsauga nenusileido. Jis pastūmė detalę į priekį, kaire ranka pastatė lentą, kurią reikia nupjauti. Jos ilgis 6 m. Tada nuo nupjovimo, gal buvo 30 cm trumpesnė. Jis kaire ranka pastūmė lentą, dešine ranka buvo pjūklą pakėlęs. Pjūklas yra mechaninis, reikia jį ranka pakelti. Leidžiant pjūklą apsauga keliasi ir tada pjaunama detalė, pakėlus pjūklą, apsauga turi nusileisti. Kai jis pakėlė nupjovęs tokį galiuką detalės, kaire ranka pastūmė detalę, ir tas galas kuris laikėsi ant tos savadarbės konstrukcijos, nukrito nuo padėkliuko ir susidarė svarstyklių efektas. Lentos ilgis labai mažas buvo, kad laikytųsi ant stalo ir susidarė svarstyklių efektas, ir jo ranką įstūmė į pjūklą. Stumiamas galas kilo. Ranka buvo pastumta, nes jis pats turėjo lentą pastumti į priekį, tiek, kiek reikia nupjauti. Tuo atveju apsauga nesuveikė, nes staklės nebuvo tvarkingos, dėl to jo ranką įtraukė į pjūklą, tačiau jis spėjo ją ištraukti. Apsauga tuo momentu nenusileido, lenta tiesiog pastūmė jo ranką tiesiai į pjūklą ir jis susižalojo. Jis viską atsimena. Kai pamatė savo kaulą, suprato, kad sužeidimas rimtas. Jis nuėjo į cechą, kur kiti staliai surinkinėja rąstinius namus. Jie pamatė, kad jis visas kruvinas, jis paprašė, kad greitąją iškviestų, išėjo į lauką ir prarado sąmonę. Visi kiti darbuotojai matė, kad sužeidimas rimtas. Jis apėjo iš kitos pusės prie įmonės įvažiavimo vartų. Lauke norėjo būti, nes buvo silpna. Po 10 min. viskas kaip ir normaliai buvo, skausmo nebuvo. Pirma policija atvažiavo. Kol atvyko policija, visi dokumentai buvo pasirašyti. Jis pasirašė. Išsigando, kad neoficialiai dirba. Policija į pačią teritoriją nebuvo įvažiavus. Jis laukė tik įvažiavus į įmonės teritoriją prie įmonės vartų. Už 15 m pastatas, įėjimas į cechą. Iš pradžių prisėdęs buvo, bet daugiausia vaikščiojo. Kas jam suteikė pirmą pagalbą, neatsimena. Direktorius pakvietė jį neva vandens atsigerti, ten jau buvo suruošti dokumentai. Kai jis laukė greitosios, vaikštinėjo lauke, apėjo aplink cechą atsisėdo ant laiptų, kažkas atnešė tvarsčius, ir jis susitvarstė. Direktorius buvo šalia ir viską matė. Jis išėjo į lauką parūkyti, atvyko policija, viską nufotografavo, kažkas juos nuvedė prie staklių nufotografuoti. Ir tuo momentu, kai viskas vyko, jis pasirašinėjo dokumentus. Direktorių kažkas pakvietė iš stalių. Policija stovėjo šalia. Direktorius pakvietė vandens atsigerti į gyvenamąsias patalpas, kur jis pasirašė dokumentus. Iki to įvykio jis dirbo neoficialiai. Direktorius sakė, kad reikia apiforminti. Reikėjo viską sutvarkyti, kad būtų, kad jis dirba oficialiai. Jis nieko neskaitė. Kiek dokumentų ir ką jis pasirašinėjo, jis nežino, bet ne vieną ir ne du dokumentus, kad priimtas į darbą, dėl saugumo. Niekas nesitikėjo, kad toks įvykis įvyks. Greitosios laukė ilgiau nei pusvalandį. Po to jį išvežė į ligoninę. Kai grįžo iš ligoninės, direktorius privažiavo prie jo namų, atsiskaitė už tą savaitę, kurią dirbo. Jis pasirašė ant orderio, kad su juo atsiskaitė ir viskas. Jis dar tris mėnesius po to negalėjo dirbti. (duomenys neskelbtini) buvo išsinuomavęs būstą, kai sužinojo, kad negalės dirbti, teko išsikraustyti. Jis nutraukė tą darbo sutartį. Kai nuėjo į Sodrą paklausti, kodėl negauna išmokos. Gavo apie 190 litų, bet dar likusios sumos negali išmokėti, nes darbdavys nepristatė PNDS formos. Jis paskambino darbdaviui, kuris jis jį pasiuntė, pasakė, kad su juo nekalbės. Daugiau jokio kontakto nebuvo. Jis pareiškė civilinį ieškinį, kurį palaiko. Jo rūbai, laikrodis buvo sugadinti. Jo turtinė žala: laikrodis 130 Lt, megztinis už 80 Lt, kelnės už 90 Lt. Likusią suma sudaro tai, kad jis negalėjo dirbti. Tą, ką jis gauna į rankas, bent jau minimaliai. Iš tikrųjų jis daugiau prarado. Jis gavo iš Sodros 197 Lt dar (duomenys neskelbtini). Šitos sumos iš žalos neminusavo. Paskui 100 Lt su trupučiu ir 130 Lt, po kelių mėnesių pervedė Sodra. Ranka sužalota nepagydomai. Sužalota vieta jautri prisilietus, dirgina. Užsukus riešą, sunkiau negali pakelti ir tai trukdo darbui, nors jis darbingas.

Jis kalbėjo su ekspertu ir chirurgu, žala padaryta nepataisomai. Šaknys, nervai, sausgyslės sudraskytos, jos nebeatsistatys. Kaulai lūžę. Jis patyrė neigiamus išgyvenimus. Fizinį skausmą jis jautė apie du mėnesius, naktį negalėdavo miegoti. Įmonėje iki nelaimės jis dirbo gal 8 paras. Jį priėmė direktorius į darbą. Jis nebuvo instruktuotas kaip dirbti su staklėmis „Makita“. Nebuvo aprūpintas jokiomis darbo priemonėmis. Tik atvežimu iki darbo. Jis dirbo normaliu tempu, mechaniškai. Jo kaltė tik žmogiškas faktorius, tačiau visi gali suklysti. Kaip jis gali būti kaltas, jeigu tas, kuris jam suteikė darbą, nesuteikė normalių sąlygų. Jis nepamena, kiek lentų suskersavo iki to įvykio, bet jau buvo nemenka krūva. Didelis maišas, į kurį metamos prakuros, buvo pilnas. Kai jis nupjaudavo dalį detalės, pjūklas dar ilgai sukdavosi.

Dalį dokumentų jis pasirašinėjo iki atvykstant policijos pareigūnams, dalį jiems atvykus. Policija nematė pasirašinėjimo fakto. Vandens kvietė, kada antrą kartą jis pasirašinėjo, jau būnant policijai. Jis buvo pakviestas tam, kad atitraukti nuo policijos dėmesį. Iki UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jis daug kur dirbo neoficialiai. Su (duomenys neskelbtini) darbo instrukcijomis, saugos instrukcijomis jis nesusipažindavo visose įmonėse. Niekada taip niekas nedaro, kaip reglamentuoja įstatymai. Darbo eigoje, po savaitės atnešdavo pasirašyti žurnalus. Anksčiau jam teko dirbti su „Makita“. Kitose įmonėse staklės nedidelės. Padarytas ilgas stalas, daugiau nei 5 m, kad iš abiejų pusių galėtų pjauti detales. Jų pjaunamų detalių ilgis daugiau dviejų metrų. Su tomis staklėmis jis dirbo dvi, tris dienas šitą darbą. Apsauga dažnai užstrigdavo. Jis buvo perspėjęs direktorių pavaduojančią moterį, kad taip darosi staklėms. Buvo sulankstytas mechanizmas, senos staklės. Kad taip galėjo būti dėl dulkių patekimo į vidų, mažai tikėtina. Jis dabar dirba staliumi. Ir šioje įmonėje nebuvo instruktažo, parašų, žurnalo. Jis žino, kad negalima dirbti su netvarkingomis staklėmis, tačiau dirbo, nes reikėjo pinigų. Tos staklės buvo naudojamos gana dažnai, mano, kad ir kiti dirbo su jomis, ne tik jis. Staklės nebuvo stabilios, nepritvirtintos prie žemės. Jeigu tai butų metalinė konstrukcija, o ne medinė, jos būtų stabilesnės. Jam nesuteikė aprangos, įrankių sutvarkyti staklių. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jam reikėjo visų raktų, suktuko, atsuktuvo, kad pasidarytų stalą. Nesuteikė priemonių pjauti lentoms ir įrankių pasidaryti pačiam. Jis gydėsi Lazdynų ligoninėje nuo penktadienio. Pirmadienį buvo paleistas iš ligoninės. Gydėsi ambulatoriškai Karoliniškių poliklinikoje, kur vyko reabilitacija (2 t., b. l. 132-137).

Specialistas R. B. teisme paaiškino, kad žmogus kaltas 90 % asmeniškai ir nori apkaltinti kitus. Apie šitą nelaimingą atvejį jis gavo pranešimą iš Valstybinės darbo inspekcijos. Lengvus nelaimingus atsitikimus tiria įmonės vadovo įsakymu paskirta dvišalė komisija: darbdavį atstovaujantis asmuo ir kolektyvo išrinktas asmuo. Turi teisę dalyvauti tyrime ir pats nukentėjusysis ir gali būti kviestiniai darbų saugos tarnybos specialistai. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams lengvus atsitikimus tirti nėra jų funkcija. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra išvardintos traumos. Šis įvykis nepriskiriamas prie sunkių traumų, t. y. lengvas nelaimingas atsitikimas. Jo paprašė tirti įvykį, nes jis (duomenys neskelbtini) m. atidirbo eksperimentinėje baldų gamyboje ir visas medžių apdirbimo staklynas jam žinomas. UAB ,,Baltaz“ jis nekonsultuodavo. Tik paprašius inspektoriui, jam pačiam buvo įdomu, kas galėjo atsitikti, kad žmogus tokioje vietoje galėjo patirti traumą. Jis atvyko trečią dieną po nelaimingo atsitikimo į įmonę. Kad apsauginis skydas nevaikščiojo nurodo tik nukentėjusysis. Kai jis atvyko, tuščia eiga nepaleidus variklio, kelis kartus pakėlė ir nuleido visą mechanizmą. Keliant pjūklą į viršų mechanizmas turi leistis. Jis sulėtintu greičiu, bet leidosi. Taisyklėse parašyta, darbuotojas neturėjo teisės pakelti pjūklo į viršų, kol nenustojo suktis diskas. Jis nukentėjusiojo paklausė, kodėl pakėlė diską į viršų, tačiau jis atsakė, kad kitu atveju būtų ilgai pjovęs. Todėl matosi, kad skubėjo. Nukentėjusysis jam pasakė, kad už nupjautą lentos galą gaus 18 ct. Jis nustebo, nes sutartyje nustatyta alga, o ne pagal lentelių skaičių. Jis nukentėjusiajam pirmiausia telefonu skambino, jis labai agresyviai kalbėjo. Įvykio vieta išsaugota. Tai yra vienas iš pagrindinių reikalavimų iki tyrimo pradžios. Prieš jį buvo policijos darbuotojai, kurie tą vietą fotografavo. Ir jis nuotraukas padarė. Buvo kraujo lašų prie tų staklių, matėsi, kad įvyko atsitikimas. Ilga lenta sviro ir jam ranką pakėlė. Visų pirma buvo rolgangas toje pačioje patalpoje, kuriuo jis nepasinaudojo. Rolgangas, tai yra velenėlis ant guoliukų ir jeigu ilgas gaminys - ilga lenta, tai jeigu čia staklės baigiasi, lenta eina ten, toje vietoje reikia pasistatyti rolgangą, kuris neleidžia nusvirti lentai žemyn ir neleidžia pasikelti. Mechanizmas stovi toje patalpoje, tačiau I. Č. juo nesinaudojo. Nukentėjusysis jam sakė, kad dirbo ne vienoje įmonėje, sakė, kad viską žino, o šitoje įmonėje jis neturi su kuo kalbėtis. Darbuotojo ranka niekada negali pakliūti arčiau kaip 100 mm.

Jo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89) teisingai viskas surašyta. Asmuo neturi teisės pakišti rankos. Jeigu bus rolgangas pastatytas, jokiu būdu ta lenta nepasikels į viršų. Jeigu pastatysim patį prispaudėją arčiau pjūklo, jam trukdys pastumti lentą iš apačios. Čia teisingai parašyta, kad nebuvo įtaiso. Nukentėjusysis neturėjo teisės pakelti pjūklo, kol sukosi diskas ir ranka negali patekti po pjūklu. Jei grindys lygios ir viskas gerai, nieko neatsitiks. O padaryta ant ratukų tam, kad stakles būtų galima nutempti į kitą vietą, bet turi būti lygios grindys. Sunku pasakyti, ar ten lygios grindys. Juk gamybinės patalpos, kada staklės dirba, vibruoja, kur nors gali atsirasti duobutė ir šiek tiek gali pavažiuoti į šoną. Negalėtų pasakyti, kad tai galėjo būti priežastis nelaimingo atsitikimo. Trys priežastys: ranka pakliuvo po disku, pakėlė per anksti ir nebuvo atramos - rolgango. Jis teigia, kad nebuvo remontuojamos staklės vietoje. Pjaustant sausą medieną dulkių buvo daug. Ir gali tarp disko ir tų besitrinančių smulkių dulkelių pakliūti, gali sulėtinti arba užstrigti diske. Staklininkas neturi teisės dirbti, jeigu gaubtas nenusileidžia. Nukentėjusysis kartojo, kad tai darbdaviui brangiai kainuos. V. V. matyt kreipėsi į darbo inspekciją, kuri nurodė jo pavardę, priešingu atveju direktorius nežinotų jo kontaktinių duomenų. Jis neturėjo jokių santykių su V. V. nei iki nelaimingo atsitikimo, nei po jo. Tai buvo vienos iš patikimiausių staklių. Staliukas, ant kurio buvo staklės, neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Žmogus pakišo ranką į pjūklo veikimo zoną, ko daryti negalima. Jis tą ranką pakišo skubėdamas. Stumiant lentą į priekį, kiek jam reikia į atraminį tašką, jo ranka pakliuvo po pjūklu. Nukentėjusysis buvo neatsargus. I. Č. nenaudojo rolgando. Visos trys priežastys priklauso nuo staklininko. Darbuotojas turi būti aprūpintas apsaugos priemonėmis: darbiniais batais, kostiumu, akiniais, jeigu reikia. Kad jis nebuvo aprūpintas rūbais, tai jis dirbo penktą dieną, įmonė sandėlyje nelaiko rūbų. Reikia siūti pagal kiekvieno žmogaus ūgį. Šitas matomai nebuvo atlikta. Jis matė, kad nukentėjusysis buvo su savo rūbais. Megztinio rankovė suplėšyta. Pirštinės tam, kad rakšties neįsivarytų. Bet šitas normas pasirenka kiekviena įmonė, kam, kokiai specialybei kokias priemones duoti. Yra asmens apsaugos priemonių 2007 m. normos ir surašomos lentelės, kam kas priklauso. Yra patvirtinama įmonės vadovo įsakymu sąrašas asmens apsaugos priemonių darbuotojams. Šituo jis nebuvo aprūpintas, tačiau tai negalėjo lemti įvykio. Dešine ranka jis valdo mechanizmą, patį pjūklą. Ten yra blokavimo mygtukai, jeigu mygtukų nenuspausi, nepaleisi, savaime staklės neįsijungs. O pastūmimai visą laiką naudojami. Visa tai parašyta Darbuotojų saugos sveikatos įstatyme. Tam yra ruošiamos instrukcijos, gamintojo gamybos pasas. Šitoje vietoje pirštinės nebūtinos. Stumiant po pjūklu, pirštinės nebūtų padėjusios, nes gali pjūklas užkabinti pirštinę. I. Č. namuose jis įteikė nelaimingo atsitikimo aktą. Ranka buvo subintuota. Nervingas žmogus, agresyviai nusiteikęs. Jis teigė, kad jis patyrė traumą, darbdavys jam kompensuos dideles pinigines išlaidas. Taip, jis nebuvo aprūpintas apsaugos priemonėmis. Pagal normas prieš pradedant dirbti turi gauti apsaugos priemones. Šiuo metu apsaugos priemonių neturėjimo, nereikia surišti su nelaimingu atsitikimu. Žmogus turi būti patikrintas, ar jis sugeba, tačiau jis pasisakė, kad gali dirbti su visomis staklėmis, nors pažymėjimo jis neturėjo, nors privalo turėti. Nėra reikalavimo turėti kvalifikacijos. Jeigu jis stalius, tuomet jis dirbs ir obliavimo ir frezavimo staklėmis. Stalius ar stalius dailidė plati profesija (2 t., b. l. 116-120).

Specialistas A. U. teisme paaiškino, kad buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centre šita užduotis dėl nelaimingo atsitikimo UAB ,,Baltaz“, ji buvo paskirta jam ir pagal tyrimui pateiktą medžiagą buvo atliktas tyrimas. Išvados pateiktos minėtoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Dalis klausimų buvo atsakyta, o dalis buvo neatsakyta, kadangi ne darbų saugos kompetencijos sritis. Jis pastebėjo savo vieną klaidą. Tyrimo metu buvo panaudotas norminis dokumentas ,,Mokymo ir atestavimo darbuotojo saugos ir sveikatos klausimais nuostatai“ (1 t., b. l. 150). Minėtas aktas negalioja nuo 2012 m. spalio. Šį aktą pakeitė kitas norminis dokumentas ,,Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojo darbdavio susitarimų pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės instruktavimo tvarka“. Ji įsigaliojo tą pačią dieną, kai buvo pakeistas šitas dokumentas. Dokumentas, kuriuo jis tą dieną vadovavosi, jau negaliojo. Buvo liberalizuota, kas susiję su darbuotojo instruktavimo tvarka. Didesne dalimi palikta spręsti pačiam darbdaviui. Senesniam teisės akte buvo labiau sukonkretizuota, ką privalo padaryti darbdavys instruktuodamas. Dabar darbdavio prievolė nusistatyti tokią tvarką pačiam. Naujoji tvarka galiojo įvykio metu. Jeigu įmonės vadovas, darbdavys vidaus tvarka pasitvirtinęs seną tvarką, tai nedraudžiama. Nuo spalio 1 d. darbdaviui suteikta tokia teisė. Pačioje specialisto išvadoje nesikeičia niekas. Jis tvirtina minėtas išvadas. Nelaimingo atsitikimo priežastis buvo kaip išvados 1 punkte parašyta. Konkrečios nelaimingo atsitikimo priežastys - tai, kad nelaimingo atsitikimo metu apie 6 m lentos buvo pjaustomos su techniškai netvarkingomis kombinuotomis skersavimo staklėmis „Makita“. Be atitinkamų padėklų, atramų ar kitokių darbo priemonių, kurios neleistų dirbamam ruošiniui sulinkti ar persikreipti, pjovimo metu ruošinys buvo spaudžiamas ranka, o nebuvo tvirtai prispaustas veržtuvo pagalba. Darbuotojas pakėlė diską nepalaukęs, kol jis visiškai sustos. Darbdavio prievolė, kad įmonė būtų techniškai tvarkinga, pasiruošusi. Ji gali įgalioti tam tikrą asmenį, kuris vykdytų techninę kontrolę, priežiūrą, aptarnavimą. Darbuotojas turėjo būti instruktuotas, kaip dirbti su staklėmis „Makita“, kadangi įrenginio gamintojo pateiktuose dokumentuose, nurodomi visi įmanomi pavojai. Jeigu tokios dokumentacijos darbdavio manymu neužtenka, jis gali savo nuožiūra papildomai parengti dokumentaciją. Darbo įrenginių bendruosiuose nuostatose, atrodo, 8 punkte yra konkretus nurodymas, kad darbdavys turi turėti darbo įrenginio gamintojo dokumentaciją. Jeigu žmogus neinstruktuotas, be abejo, jis nežino kaip saugiai dirbti. Nemano, kad nukentėjusysis turėjo turėti kvalifikacijos pažymėjimą. Jis nėra priskirtinas prie pavojingų darbo įrenginių. Tai paprastos skersavimo staklės. Tokių reikalavimų neturėtų turėti. Jei tokius darbus atliekant galimi dūrimo, pjovimo pavojai, tokiu atveju atitinkamos asmeninės apsaugos priemonės turi būti. Dirbant su „Makita“ staklėmis, reikia žiūrėti gamintojo techninę dokumentaciją. Netgi uždrausta dėvėti pirštines, vienintelis dalykas gal apsauginiai akiniai, ausinės. Tai nėra sudėtingas įrenginys. Pavojaus įvertinimui apsauginių akinių nebuvimas neturėjo įtakos. Kaip buvo nurodyta, nebuvo veržtuvo, kuris užfiksuotų lentą, jai neleistų vaikščioti, nebuvo padėklui papildomų atramų. Jeigu pjaunamos ilgos lentos, jos išsikraipo, išsigaubia, svarstyklių principas susidaro. Tai tos priežastys. Nemano, kad įtakos turėtų apsauginių darbo drabužių buvimas, liemenė, akiniai, ausinės. Stalo stabilumo jis negali vertinti. Svarbiausia, kad stalas nesvyruotų. Atliekdamas tyrimą jis nematė tų staklių gamintojo instrukcijos. Jie neturi teisės to reikalauti. Jeigu būtų ekspertizė, jam teisė suteikta. Dažna praktika, kad jie konsultuojasi neoficialiai. Yra instruktavimo, registravimo žurnalas, jame pateikta, koks darbuotojas kokiomis instrukcijomis instruktuotas ir yra atitinkamai parašai. Iš šio žurnalo jis negali įvertinti, jis buvo ar nebuvo instruktuotas, bet pats pasirašymo faktas yra. Jis nebuvo įvykio vietoje, o vadovavosi medžiaga, kurią sudaro 130 lapų, įvykio vietos apžiūros protokolu. Tai visa medžiaga, kuri buvo pateikta specialistui. Ant rolgango galima uždėti tas pačias lenteles transportuoti dalinai ir t. t., atlikti tam tikrus darbus. Tai vienas iš naudojimo variantų prilaikyti – naudoti, kad būtų atrama. Tiek nukentėjusiojo, tiek nuotraukose nebuvo užfiksuota, kad buvo naudotasi. Jeigu būtų tokios atramos, jos stabilizuotų lentą. Pats nelaimingas atsitikimas nurodo, kad tokiu įrenginiu nebuvo naudojamasi. Techniškai netvarkingos „Makita“ staklės pasireiškė veržtuvų nebuvimu. Pagal medžiagą turėtų būti veržtuvai - staklių sudedamoji dalis, su kuria leidžiama fiksuoti prie pagrindo pjaunamą daiktą. Yra skersavimo staklių instrukcijų vadovas. kuriame nurodyta apie tuos veržtuvus (2 t., b. l. 140-142).

UAB ,,Baltaz“ atstovas advokatas A. Tursa teisme paaiškino, kad UAB ,,Baltaz“ ieškinio nepripažįsta, kadangi šiai dienai nėra įrodyta įmonės kaltė ir direktoriaus kaltė. Akivaizdu, kad iš nukentėjusiojo parodymų žalai atsirasti buvo ir paties nukentėjusiojo neatsargumas pjaunant šitą lentą. Priežastiniame ryšyje yra ir jo veiksmai, jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, tokiu atveju prašytų procentiškai nustatyti, kad ieškinys tyri būti nagrinėjamas civiline tvarka ir pagal paties nukentėjusiojo kaltę atitinkamai mažinti reikalaujamas sumas. 20% jis pripažintų ieškinio, o 80% darbuotojui (t. 2, b.l. 143).

Liudytojas A. Š. (A. Š.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2012-10-12 nuo 8 val. iki 17 val. jis buvo savo darbo vietoje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 12 val., per pietų pertrauką, jam kažkas iš darbininkų pasakė, kad ryte I. Č., dirbdamas su staklėmis, perpjovė ranką. I. Č. dirbo tik kelias dienas, tačiau jis turėjo jo telefono numerį. Jis nežinojo, ar įvykio metu su I. Č. ceche dar kažkas iš darbininkų dirbo. Pats jis dirbo kitame pastate. Anksčiau jis niekada nesilankė ceche, kai jame dirbo I. Č.. Anksčiau jam tekdavo dirbti su medžio pjovimo žalsvos spalvos staklėmis „Makita“ (kuriomis taip pat dirbo I. Č.), niekada jokių nusiskundimų dėl staklių neturėjo: jos buvo visada tvarkingos, visada suveikdavo apsauga pjaustant medieną. Kitų medžio pjovimo staklių, išskyrus jau minėtas, nėra ir nebuvo. Paskutinį kartą jomis jis naudojosi maždaug spalio mėn. pradžioje, tačiau tai buvo iki to, kai įvyko nelaimingas atsitikimas su I. Č.. Prieš pradedant dirbti su minėtomis staklėmis darbe jam buvo išaiškintos saugos taisyklės, saugos reikalavimai dirbant minėtomis staklėmis, jis pasirašė, kad yra susipažinęs su saugos reikalavimais. Kokiomis aplinkybėmis dirbant su staklėmis galėjo susižaloti I. Č., jis nežino, kadangi įvykio metu jo prie staklių nebuvo. Iki įvykio pats I. Č. jam niekada nėra sakęs, kad staklės yra netvarkingos. 2012-10-16 jis I. Č. neskambino, su juo telefonu nesikalbėjo apie staklių netvarkingumą. Praėjus kelioms dienoms po įvykio pats I. Č. jam paskambino ir paprašė jo darbe nufotografuoti minėtas stakles iš visų pusių ir atsiųsti jam MMS žinute į mobilų telefoną. Tačiau jis I. Č. pasakė, kad to nedarys (1 t., b. l. 71).

Liudytoja N. A. teisme paaiškino, kad kaltinamasis - buvęs jos darbdavys. Tą dieną kai viskas įvyko, 2012 m. spalio 12 d. nukentėjusysis dirbo darbą, kurį pradėjo diena prieš tai. Jis turėjo supjaustyti lentas. I. Č. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įmonės susijusios. Darbdavys yra vienas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“, duoda užsakymus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Dėl to ji ir žino, kad tos lentos turėjo būti supjaustytos tam tikro ilgio, nes ji buvo kaip užsakovas, konstruktorius. Apie pietus kabinete virš gamybinių patalpų ji išgirdo, kad kažkas sušuko kviesti greitąją. Kabinete buvo jos vyras - darbų vadovas. Jis nuėjo į apačią, o ji liko kabinete. Paskui ir ji nusileido. I. Č. sėdėjo ant laiptų. V. V. ir darbų vadovas bandė jam perrišti ranką. Atvažiavo policija ir jis buvo išvežtas su greitąja. Darbų vadovas išvažiavo paskui į ligoninę. Jie apžiūrėdami tą vietą ir iš jo žodžių galėjo nuspėti kaip viskas įvyko. Atvažiavo policija ir ten turėjo žmonės nueiti pažiūrėti. Ji su I. Č. nešnekėjo, tai tik galėjo spėlioti, kas įvyko. Kai viskas įvyko, I. Č. buvo vienas toje patalpoje. Iki įvykio jis buvo parodytas, pristatytas jai kaip naujas (duomenys neskelbtini). Ji su nukentėjusiuoju kalbėjo apie darbus. Jis neminėjo apie netvarkingas stakles. Jis minėjo, kad jam nepatinka, kai jam kažkas vadovauja. Pirmą dieną jis buvo toje patalpoje, kur daugiau žmonių. Jis pasakė, kad jis geras stalius ir nenori, kad jam kas vadovautų ir nori savarankiškai dirbti. Šalia I. Č. ji nestovėjo. Toje patalpoje išbuvo gal 10 min. Ji nematė, kad po įvykio jam kas būtų davę pasirašyti. Niekas nebuvo priėjęs. Tik jam perrišinėjo ranką. Jis buvo pristatytas kaip stalius. Pirmą dieną niekas negali nuspėti, ką kas gali dirbti. Pas juos buvo kitas stalius - Ž. P.. Tas darbas, kurį dirbo I. Č. buvo nesunkus, jį dirbo ir pagalbiniai darbininkai. Jeigu tai yra stalius, jis turi mokėti. Ji nežinojo, kad gali būti patvirtintas dokumentas dirbti su pjūklu. Duoda tam tikrą darbą ir žiūri, ar jis moka. Tie ruošiniai buvo pirmas jo darbas. Jis dirbo ta darbą antrą dieną. Jos vyras buvo grįžęs iš komandiruotės ir buvo dar atostogos. Jis atvažiavo atsiskaityti už komandiruotę ir užėjo pas ją. Oficialiai jis nedirbo. Pusę dienos jis buvo prižiūrimas ceche, buvo nuspręsta, kad I. Č. pjaustys lentas. Pusę dienos pjaustė, viskas buvo gerai, o kitą dieną buvo įvykis. Toje pačioje patalpoje ir su tomis pačiomis staklėmis jis išvakarėse dirbo. Įtaisai, prietaisai, buvo toje patalpoje. Ji žino, kad rolgangai, tai tokie voleliai, kurie pristumiami prie staklių, kad padėti lentą. Šitoks įtaisas, ir ne vienas buvo. Nebuvo naudotas rolgangas. Kaip buvo pristatytas prie tų kitų staklių tvirtai stovėjo. Buvo mediniai ožiukai, kur kiti staliai naudoja, nukentėjusysis irgi jų nenaudojo (2 t., b. l. 120-121).

Liudytojas V. V. teisme paaiškino, kad kaltinamasis buvęs jo darbdavys. Prieš dvi dienas iki įvykio jis grįžo iš komandiruotės ir turėjo laisvų dienų. Jis atvežė dokumentus į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti už komandiruotę ir kartu papietauti su žmona. Jie sėdėjo pas žmoną N. A. kabinete, kai išgirdo triukšmą. Lauke jis pamatė I. Č., kuris laikė ranką suspaustą. Pamatė, kad įpjauta. Jis suteikė pirmą pagalbą ir iškvietė greitąją. Sužalota buvo kairė ranka. Nukentėjusysis sakė, kad staklės jam blogos, kad pjūklas nukrito jam ant rankos, bloga sistema. Po to atvažiavo policija ir jie nuėjo apžiūrėti įvykio vietą. Policininkai nustebo, kaip viskas galėjo įvykti, nes jie tikrino ir viskas veikė normaliai. Tos staklės 5 m. senumo pritvirtintos prie mobilaus vežimėlio. Viena atrama, du ratukai. Jomis naudotasi ilgą laiką ir jokių nusiskundimų nebuvo. Sistema patogiai buvo sukurta. Prieš tai dirbo stalius ir jokių nusiskundimų nebuvo. Kaip saugiai dirbti su staklėmis nėra net instrukcijų tokių sukurta. Čia buitinės staklės. Su darbų sauga turėjo būti supažindintas ir I. Č.. Jo parašai turėjo būti jeigu priėmė į darbą. Jis nematė ar kas ką jam davė pasirašyti po įvykio. V. V. buvo išsigandęs ir stovėjo šalia. I. Č. buvo pabalęs, išsigandęs. Normaliai kalbėjome. Jis paklausė, kas atsitiko, kaip įvyko. I. Č. paaiškino, kad jam ranka nusviro kažkaip, staklės užsikirto. Čia buitinės staklės, paprasta nepavojinga mašina. Darbų saugos klausimais instruktuodavo moteris. Į jo funkcijas įeidavo paskirti darbą, įvertinti darbą. Kai I. Č. buvo priimtas į darbą, jo nebuvo. Jis turi tokį leidimą, kad gali dirbti saugos vadovu. Rolgangą jis žino. Šalia stovėjo rolgangas. Nebuvo naudojamasi, netgi nereikėjo, nes staklių stalas pakankamai ilgas, gal 1,5 – 1,7 m ilgio, o lenta sveria gal 4 kg. Padėjus ant staklių jinai praktiškai stovi (2 t., b. l. 121-122).

Liudytojas Ž. P. teisme paaiškino, kad kaltinamasis buvęs darbdavys. Jis nieko nematė, buvo kitame ceche. Jam atrodo, jis jo porininkas turėjo būti. Jis pažiūrėjo, kad I. Č. nieko nemoka. Pasakė tai po dienos V. V.. Sakė duoti jam lengvesnį darbą, gal mokės. Jam davė tokį darbą, kad ir vaikas mokėtų. I. Č. atbėgo į cechą kruvinas. Jis kraujo bijo, todėl išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Jis darbininkas, pasirašė ir viskas. Jam nėra žinoma ar I. Č. pasirašė. Kas jį instruktavo, jis neatsimena. Jis prisimena, kad žurnalas buvo atneštas. Darbdavys instruktavo. Jis atėjo prieš savaitę. Jam aprodė stakles. Jis viską žino kaip jos veikia. Nereikia instruktažo kaip įjungti mygtuką. Jis dėl to I. Č. ir išsiuntė, nes obliavimo staklės pačios sudėtingiausios. Ranka nuslys, ir rankos nėra. Jis ne dailidė, jis (duomenys neskelbtini). Bendras staklininko instruktažas kaip elgtis ceche, kad su pirštinėmis negalima dirbti, kad palaidų rūbų nebūtų. Jam šito nereikėjo, bet papasakojo, ko negalima. Obliavimo staklės yra pačios baisiausios. Konkrečiai su jomis jo neinstruktavo (2 t., b. l. 122-123).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS PP (duomenys neskelbtini) PN tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-10-12 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), medienos apdirbimo dirbtuvėse, priklausančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. Č. pjaudamas lentas, staklėmis susižalojo kairės rankos riešą (1 t., b. l. 1).

2012-10-12 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 19-23).

Skersinio pjovimo stalinių staklių apžiūros protokolas patvirtina, kad dalyvaujant specialistui apžiūrėtos staklės „Makita LS 1013“, kuriomis dirbo I. Č.. Nustatyta, kad minėtos staklės pritvirtintos 4 varžtais prie savadarbio medinio staliuko, padaryto iš lentų. Staliukas stovi ant 4 kojų, o taip pat ant kojų, prie kurių pritvirtinti 2 ratukai, neturintys fiksavimo prietaiso (1 t., b. l. 24-31).

Kombinuotųjų skersavimo staklių „Makita“ instrukcijų vadove nurodyta, kad draudžiama kišti rankas prie pjaunamojo disko, o nupjovus įpjovinį pjūklo galvutė turi būti nuleista tol, kol pjaunamas diskas visiškai sustos (1 t., b. l. 33-50).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS PP (duomenys neskelbtini) PN tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. Č. dirbdamas vienas prie staklių medienai pjauti susižalojo kairės rankos riešą. Jis paaiškino, kad pjaunant medines lentas, nesuveikė staklių apsauga, jo megztinio kairės rankos rankovė įsipainiojo į stakles ir staklės sužalojo jam kairę ranką (1 t., b. l. 51).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateikta 2012-10-08 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-17 prašymo dėl nelaimingo įvykio ištyrimo ir darbdavio kaltės nustatymo kopijos, iš kurių matyti, kad I. Č. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2012-10-08 iki 2012-11-10. I. Č. nurodė, kad jis buvo paskirtas dirbti su skersavimo staklėm ir pradėjus dirbti buvo pastebėta, kad skersavimo staklių apsauga ir pjūklo stabdis neveikia. Jis apie tai informavo darbdavį, bet jam pasakė, kad gali nedirbti, jei nepatinka. Dėl staklių gedimo ir darbdavio aplaidumo jam pjūklas įpjovė kairės rankos plaštaką. Darbo sutartį jam davė pasirašyti po nelaimingo atsitikimo. Jis pradėjo dirbti 2012-10-08 (1 t., b. l. 58-61).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. Č. nustatyta plėštinės -traiškytinos žaizdos kairio riešo sąnario srityje, lydimos sausgyslių, raiščio, stipininio nervo, stipinkaulio bei riešakaulio pažeidimas. Sužalojimai padaryti paveikus buku, aštriabriaunį paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku. Sužalojimai nenurodo konkrečios I. Č. padėties sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 65-66).

UAB „Baltaz“ įvykio tyrimui pateikė dokumentų kopijas: įsakymo dėl dvišalės nelaimingo atsitikimo, įvykusio2012-10-12 tyrimo komisijos sudarymo, pažymos apie traumos sunkumą, I. Č. darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščio, darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo, staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos, dailidės saugos ir sveikatos instrukcijos, nelaimingo atsitikimo darbe akto, direktoriaus V. V. darbų saugos pažymėjimo, darbuotojo I. Č. paaiškinimo, darbuotojo J. K. paaiškinimo. Iš šių dokumentų matyti, kad su I. Č. 2012-10-08 buvo sudaryta darbo sutartis, jis priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigoms; kad 2012-10-09 I. Č. pasirašė įvadinių (bendrų) gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale; 2012-10-12 patirta trauma nepriskiriama prie sunkių traumų. (1 t., b. l. 91-120).

Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad I. Č. nelaimingą atsitikimą darbe patyrė po 4 dienų dirbant tą patį darbą. Jis buvo instruktuotas saugiai atlikti jam pavestą darbą. Buvo nustatyti neatsargūs judesiai arba nelaiku atlikti judesiai. Nelaimingo atsitikimo priežastis – darbo priemonės konstrukcijos trūkumai (1 t., b. l. 124-127).

LR Valstybinė darbo inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. už tai, kad jis būdamas darbdaviu neužtikrino, kad įmonės darbuotojas I. Č. priimant jį į darbą pateiktų pažymą apie sveikatos stovį, kad įmonėje buvo eksploatuojamas stalinis pjūklas „Makita LS 1013“, kuris buvo sumontuotas ant savadarbio, nestabilaus medinio stalo, tuo pažeidžiant „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5 ir 6 p. reikalavimus; įmonėje ne visi darbuotojai apmokyti atlikti pavojingus darbus. 2012-11-16 nutarimu V. V. pripažintas kaltu pagal ATPK 41¹ d. ir jam paskirta 500 Lt bauda (1 t., b. l. 131-133, 135-137).

2013-03-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro darbų saugos specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų saugos tyrimo nurodyta:

1. 2012-10-12 apie 11.30 val., UAB „Baltaz“ priklausančiose medienos apdirbimo dirbtuvėse (duomenys neskelbtini), įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad nelaimingo atsitikimo metu apie 6 m ilgio lentos buvo pjaustomos su techniškai netvarkingomis kombinuotomis skersavimo staklėmis „Makita LS 1013“, be atitinkamų padėklų, atramų ar kitokių darbo priemonių, kurios neleistų apdirbamam ruošiniui sulinkti ir/ar persikreipti, pjovimo metu ruošinys buvo spaudžiamas ranka, o nebuvo tvirtai prispaustas veržtuvo pagalba, be to, kad darbuotojas pakėlė pjovimo diską nepalaukęs, kol jis visiškai sustos, t. y., tai, kad nebuvo vykdomi Įstatymo [2] 16 str. 1. p., Staklių instrukcijos vadovo papildomos saugos taisyklių 13. p., naudojimo instrukcijos: 2. skersasis (stumiamasis) pjovimas, ruošinio įtvirtinimas ir 1. vertikalus veržtuvas, Instrukcijos Nr. 12 [6] 31.5. p., 37. p., 38. p. ir 77.12. p. reikalavimai bei neužtikrintas Instrukcijos Nr. 12 [6] 5. p., 32. p. bei Instrukcijos Nr. 11 4. p. ir 34. p. reikalavimų vykdymas.

2. Nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas, tikėtina, buvo toks: darbuotojas I. Č. atlikęs lentos pjovimą ir rankenos pagalba pakėlęs pjovimo diską aukštyn, kaire ranka pastūmė minėtą lentą į priekį, tačiau tuo metu nuo staklių stalo nuslydo viena lentos dalis, dėl ko aukštyn pasikėlė darbuotojo prilaikoma prie pjovimo disko buvusi dalis, o minėto darbuotojo kairei rankai patekus ant besisukančio staklių pjovimo disko, ji buvo traumuota.

3. Tiriamo įvykio metu nebuvo vykdomi Įstatymo [2] 16 str. 1. p., Nuostatų [5] 7.1. p., Staklių instrukcijos vadovo papildomos saugos taisyklių 13. p., naudojimo instrukcijos: 2. skersasis (stumiamasis) pjovimas, ruošinio įtvirtinimas ir 1. vertikalus veržtuvas, Instrukcijos Nr. 12 [6] 31.5. p., 37. p., 38. p. ir 77.12. p. reikalavimai bei nebuvo užtikrintas Instrukcijos Nr. 12 [6] 5. p., 32. p. bei Instrukcijos Nr. 11 4. p. ir 34. p. reikalavimų vykdymas, o pagal tyrimui pateiktą medžiagą nustatyti ar buvo vykdomi Nuostatų [3] 19. p., 21 p., 23.1. p., Staklių instrukcijos vadovo saugos instrukcijos, Instrukcijos Nr. 12 [6] 1. p. ir Instrukcijos Nr. 11 1. p. reikalavimai, negalima.

4. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nustatyti kokiomis saugos priemonėmis I. Č. nelaimingo įvykio metu turėjo būti aprūpintas, negalima.

5. Nagrinėjamo įvykio atveju darbų saugą užtikrinti privalėjo darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo, direktorius ir asmuo davęs užduotis I. Č. atlikti darbus, savo pareiginių nuostatų ir instrukcijų suteiktų pareigų ir teisių ribose.

6. (7.) Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nustatyti ar tiriamo įvykio metu UAB „Baltaz“ įmonėje buvo paskirtas darbų vadovas, negalima, tačiau jeigu toks darbuotojas buvo paskirtas, tai jis turėjo vykdyti darbus savo pareiginių nuostatų ir instrukcijų suteiktų pareigų ir teisių ribose.

7. (9.1.) Kaip nurodyta Įstatymo [2] 32 str. 1 p., darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų ir padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, tačiau su atitinkamais pavedimais susijusių dokumentų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra.

8. (9.2.) Atsakyta išvados 5. punkte.

9. (10.) Atsakyta išvados 5. punkte.

10. (11.) Jeigu tiriamo įvykio metu I. Č. nebūtų pjovęs lentos su techniškai netvarkingomis staklėmis, be atitinkamų padėklų, atramų ar kitokių darbo priemonių, kurios neleistų apdirbamam ruošiniui sulinkti ir/ar persikreipti, pjovimo metu ruošinio nebūtų laikęs su ranka, o būtų jį prispaudęs veržtuvo pagalba bei, būtų pakėlęs pjovimo diską tik šiam visiškai sustojus, tai nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis įvykęs nebūtų (1 t., b. l. 149-156).

Dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. V. pateikė tyrimui dokumentus, susijusius su 2012-10-12 nelaimingu atsitikimu darbe: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl V. V. paskyrimo vykdyti darbų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas; darbų saugos pažymėjimą, išduotą V. V. vardu; įsakymą dėl V. V. komandiruotės į N. K. ir V. V. prašymą išleisti jį neapmokamų atostogų (1 t., b. l. 149-156).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė darbuotojo I. Č. instruktavimo žurnalo kopiją, aiškinamąjį raštą dėl darbuotojo I. Č. aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, dokumento apie staklių „Makita LS 1013“ 2007 m. techninę būklę patvirtintą kopiją, iš kurių matyti, kad I. Č. buvo instruktuotas 2012-10-09, I. Č. darbo rūbai įmonėje nebuvo išduoti. Staklės buvo tinkamos naudojimui laikantis saugos reikalavimų (1 t., b. l. 159-164).

UAB „Baltaz“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopija patvirtina, kad I. Č. darbo vietoje buvo instruktuotas 2012-10-09 (1 t., b. l. 178-181).

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šis nusikaltimas pavojingas tuo, kad pažeidžia įstatymų numatytas žmonių saugaus darbo garantijas. Jo objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą. Pagal šį straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įgyvendinamieji bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tik nustačius asmens veikoje visų šių požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, kitus įrodymus, nustatyta, kad 2012-10-12 UAB „Baltaz“ ceche įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nesunkiai susižalojo vienas žmogus - bendrovės (duomenys neskelbtini) I. Č.. Sprendžiant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 176 str. 1 d. nepakanka nustatyti darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus. Be kitų nusikalstamos veikos požymių svarbu nustatyti, ar kilo minėto straipsnio dispozicijoje aprašytų padarinių, kurių buvimas yra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, t.y. ar įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Šioje byloje V. V. kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo I. Č. tiesioginiu darbdaviu, nevykdė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 p., t. y. neužtikrino, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, neužtikrino reikiamo darbų saugumo, pažeidė LR darbuotojų aprūpinimo apsaugos asmeninėmis priemonėmis nuostatų 7.1 p., t. y. neaprūpino I. Č. asmeninėmis apsaugos priemonėmis, taip pat priimdamas I. Č. į darbą (duomenys neskelbtini) pareigose, neįsitikino, kad I. Č. turi atitinkamą kvalifikacijos pažymėjimą darbui su kombinuotomis skersavimo staklėmis „Makita LS 1013“, tuo sudarė sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui, o būtent 2012-10-12 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), UAB „Baltaz“ priklausančiame ceche bendrovės darbuotojas (duomenys neskelbtini) I. Č., dirbdamas su techniškai netvarkingomis kombinuotomis skersavimo staklėmis „Makita LS 1013“ be atitinkamų padėklų, atramų ar kitokių darbo priemonių, kurios neleistų apdirbamam ruošiniui sulinkti ir/ar persikreipti, bei minėtomis staklėmis pjaustydamas apie 6 m ilgio lentą, ir rankenos pagalba pakeldamas pjovimo diską aukštyn, kaire ranka pastūmė minėtą lentą į priekį, tačiau tuo momentu nuo staklių stalo nuslydo viena lentos dalis, dėl ko aukštyn pasikėlė I. Č. prilaikoma prie pjovimo disko buvusi lentos dalis, dėl ko I. Č. kairės rankos riešas pateko ant besisukančio staklių pjovimo disko, dėl ko I. Č. buvo padaryta plėštinė - traiškytina žaizda kairiojo riešo sąnario srityje, lydima sausgyslių, raiščio, stipininio nervo, stipinkaulio bei riešakaulio pažeidimais, tai yra nukentėjusysis I. Č. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. V. nurodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau iš jo parodymų aišku, kad jis pripažino tik patį nelaimingo atsitikimo faktą. Jis paaiškino, kad jis nukentėjusiajam parodė stakles ir paaiškino kaip su jomis dirbama, o 2012-10-09 pravedė instruktažą, ir nukentėjusysis dėl to pasirašė žurnale. I. Č. jis neparodė konkrečiai „Makita“ staklių, tačiau apmokė jį, kaip dirbti su skersavimo staklėmis.

Specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų saugos tyrimo (1 t., b. l. 149-156) nurodyta, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad nelaimingo atsitikimo metu apie 6 m ilgio lentos buvo pjaustomos su techniškai netvarkingomis kombinuotomis skersavimo staklėmis „Makita LS 1013“, be atitinkamų padėklų, atramų ar kitokių darbo priemonių, kurios neleistų apdirbamam ruošiniui sulinkti ir/ar persikreipti, pjovimo metu ruošinys buvo spaudžiamas ranka, o nebuvo tvirtai prispaustas veržtuvo pagalba, be to, kad darbuotojas pakėlė pjovimo diską nepalaukęs, kol jis visiškai sustos. Jeigu I. Č. nebūtų pjovęs lentos su techniškai netvarkingomis staklėmis, be atitinkamų padėklų, atramų ar kitokių darbo priemonių, kurios neleistų apdirbamam ruošiniui sulinkti ir/ar persikreipti, pjovimo metu ruošinio nebūtų laikęs su ranka, o būtų jį prispaudęs veržtuvo pagalba bei, būtų pakėlęs pjovimo diską tik šiam visiškai sustojus, tai nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis įvykęs nebūtų.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad I. Č. nelaimingą atsitikimą darbe patyrė nors buvo instruktuotas saugiai atlikti jam pavestą darbą. Buvo nustatyti jo neatsargūs judesiai arba ne laiku atlikti judesiai. Nelaimingo atsitikimo priežastis – darbo priemonės konstrukcijos trūkumai (1 t., b. l. 124-127). UAB „(duomenys neskelbtini)“ Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, patvirtintos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 103-108) 5 punkte nurodyta, kad draudžiama dirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis. 6 punktas nustato, kad darbuotojas privalo informuoti darbo vadovą, darbuotojų atstovą, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą apie situaciją darbo vietose ar kitose darbo vietose, kuri, jo įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Minėtų taisyklių III skyriuje „Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią“ 19 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga patikrinti, ar tvarkingi darbo įrankiai, o 21 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga apie įrankių, įrengimų, staklių netinkamumą, apsauginių aptvarų nebuvimą reikiamose vietose, apsauginių priemonių nebuvimą, elektros linijos netinkamumą nedelsiant pranešti padalinio vadovui. IV skyriaus 31.11 punktas draudžia darbuotojui pjūklą pakelti, nuleisti ir keisti staklėms dirbant ir t.t. Panašios pareigos darbuotojui reglamentuojamos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dailidės saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 11, patvirtintoje 2009-10-09 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 109-115). Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė paaiškinęs nukentėjusiajam, kaip teisingai dirbti staklėmis, davęs susipažinti su saugos instrukcijomis, o apie susipažinimą su jomis I. Č. patvirtino parašu instruktavimo žurnaluose. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esanti instruktavimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2012-10-09 (duomenys neskelbtini) I. Č. supažindintas su dviem instrukcijomis (t.1, b.l. 160-162). Nors nukentėjusysis I. Č. teisme paaiškino, kad visi instruktavimo žurnalai, net ir darbo sutartis jam buvo paduoti pasirašymui jau įvykus nelaimingam atsitikimui, tuo metu, kai jis jau buvo sužeistas, iki atvykstant ir atvykus policijai, tačiau tokius jo parodymus paneigia kita bylos medžiaga: aukščiau aptarti bylos rašytiniai įrodymai, kaltinamojo bei liudytojų N. A. ir V. V. parodymai, kurie teisme patvirtino po nukentėjusiojo sužalojimo buvę šalia, bet nematę, kad būtų pasirašinėjami kokie nors dokumentai. Liudytojų teigimu, tuo metu buvo tvarstoma nukentėjusiojo ranka, teikiama jam pirmoji pagalba. I. Č. teisme patvirtino, kad jis supratęs, jog pastebėjęs, kad staklių apsauga ne visada nusileidžia, jis turėjo nedirbti ir pranešti apie tai įmonės vadovui, bet kadangi reikėjo pinigų, tai ir dirbo. Iš šių teismo posėdyje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų darytina išvada, kad nukentėjusiajam buvo žinomos jo teisės ir pareigos darbo vietoje pastebėjus netvarkingą techniką, tačiau jis saugos darbe reikalavimų neįvykdė, nepranešė apie tai įmonės vadovui ar kitam už darbų saugą atsakingam asmeniui, toliau dirbo. Taip pat būdamas susipažinęs su staliaus ir dailidės saugos ir sveikatos instrukcijomis, nesilaikė saugos reikalavimų, numatytų Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos 31.11 punkte ir pjovimo diską pakėlė šiam visiškai nesustojus. Kaltinamasis bei liudytojai N. A., Ž. P., V. V. teisme paaiškino, kad su staklėmis „Makita“ iki nelaimingo atsitikimo dirbo daug darbuotojų, tačiau nei vienas jų neinformavo įmonės vadovo ir apskritai nesiskundė, kad staklės netvarkingos. Liudytojas V. V. teisme patvirtino, kad atvykus policijos pareigūnams po įvykio kartu su jais patikrino stakles, jos veikė normaliai (t. 2, b.l. 121). Minėti liudytojai patvirtino, kad patalpoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo vadinamieji rolgangai, kurie turėjo būti naudojami kaip atrama pjaunant ilgas lentas, tačiau nukentėjusysis jais nesinaudojo, bei tai, kad staklės „Makita“ yra buitinės staklės ir jomis dirbti gali bet kas. Kadangi visi minėti liudytojai nurodė, kad kaltinamasis V. V. nebėra jų darbdavys, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Teisme apklaustas specialistas A. U. taip pat nurodė, kad staklės „Makita“ yra paprastos skersavimo staklės, jos nepriskiriamos prie pavojingų įrenginių, todėl nėra būtinas kvalifikacijos pažymėjimas (t.2, b.l. 141).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau aptartų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad būtent kaltinamasis pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. V. realizavo būtiną BK 176 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvų požymį – veiką.

Sprendžiant, ar kilo BK 176 str. 1 d. nurodytų padarinių, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis teismų praktika, bet kurio sunkumo nelaimingą atsitikimo ar avarijos darbe vertinimas kaip pakankamos sąlygos taikyti baudžiamąją atsakomybę, neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Nelaimingi atsitikimai ir avarijos tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal keliamą pavojų ir žalingus padarinius gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-15 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-123/2013). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nelaimingi atsitikimai darbe pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus. Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai skirstomi į pavienius ir grupinius. Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai; sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą, sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras; nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta (42 straipsnis). Avarija apibrėžta kaip nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių procesų pažeidimo ar kitų nenustatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ar aplinkai. Sisteminis BK 176 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti tiek nelaimingas atsitikimas žmonėms, tiek avarija turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų. Tokio pobūdžio bylose tai yra įrodinėtina aplinkybė, tačiau nei iš kaltinamojo akto turinio, nei bylos medžiagos nėra aišku, kodėl vienam darbuotojui (ne grupei žmonių) padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas traktuojamas kaip pakankamas pagrindas kaltinti V. V. pagal BK 176 str. 1 d. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad nesunkiai sužalotas buvo vienas žmogus, tačiau BK 176 str. 1 d. dispozicijoje kaip šios veikos padariniai įvardijami nelaimingi atsitikimai žmonėms (daugiskaita). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, sunkinant kaltinamojo padėtį lyginat su ta, kuri nustatyta įstatyme.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 65-66). Ši trauma, kurią nukentėjusysis patyrė nelaimingo atsitikimo darbe metu, neatitinka Sveikatos apsaugos ministro patvirtintų sunkių traumų klasifikacinių požymių (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl sunkių traumų klasifikacinių požymių, galiojęs iki 2014-05-01), todėl daroma išvada, kad nukentėjusiajam I. Č. (vienam žmogui – pavienis nelaimingas atsitikimas) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas neatitinka sunkių padarinių kriterijaus ir negali būti pakankamas pagrindas kaltinti V. V. pagal BK 176 str. 1 d. Pažymėtina, kad I. Č. bylos nagrinėjimo metu yra darbingas ir dirba, todėl laikytina, kad nelaimingas atsitikimas darbe nesukėlė jam sunkių padarinių.

Išanalizavus visas bylos aplinkybes ir įvertinus surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kad kaltinamasis pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusysis I. Č. teismo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš civilinio atsakovo UAB ,,Baltaz“ – 2445 Lt turtinei ir 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 65). Byloje nustačius, kad V. V. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Civiliniam ieškovui išaiškintina teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-11 nutartimi nukentėjusiojo I. Č. civilinio ieškinio užtikrinimui pritaikyta civilinio atsakovo UAB „Baltaz“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, o jo nesant – piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose – laikinosios apsaugos priemonės – areštas, neviršijant 27445 Lt sumos (2 t., b. l. 73-74). Civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas UAB „Baltaz“ laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, o jo nesant – piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose – areštas, neviršijant 27445 Lt sumos (BPK 151 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendė:

V. V. dėl kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

I. Č. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir išaiškinti jam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti UAB „Baltaz“ laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, o jo nesant – piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose – areštą, neviršijant 27445 Lt sumos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė