- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2-1251-805/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01016-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- Z. U.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. U. pareiškimu (b.l.1-2) paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. U. po motinos M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal surašytą testamentą priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą.
Pareiškėja pareiškimu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina M. G., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko jai – Z. U.. Mirus M. G. atsirado palikimas į jai priklausantį turtą – 721/1082 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iki motinos mirties gyveno kartu su ja pareiškėjai priklausančiame name, rūpinosi motina ir ją prižiūrėjo. Pareiškėja po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą ji priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti: ji pasiliko gyventi tame pačiame būste, kuriame gyveno kartu su palikėja iki jos mirties, naudojasi likusiais asmeniniais ir buities daiktais, prižiūri kapą.
Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad iki motinos M. G. mirties ji gyveno kartu su motina tėvų buvusiuose namuose, kurie po tėvo mirties atiteko pareiškėjai. Pareiškėja prižiūrėjo ir slaugė kartu su ją gyvenančią sergančią motiną. (duomenys neskelbtini) mirus motinai, Z. U. pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su palikėja, ji motiną palaidojo, prižiūri tėvų kapus, rūpinasi likusia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi – jį šienavo, žemės sklype kaimyno pagalba išpjovė nereikalingus medžius. Paaiškino, kad po motinos mirties liko staliukas, lova, rūbai, kurių dalį atidavė. Per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, nes kaimynė paaiškino, kad tik po trijų mėnesių reikėtų kreiptis į notarą, be to, ji, turėdama motinos surašytą testamentą, manė, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai turtą valdyti, turėjo problemų su sveikata.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai (b.l.25). Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog gavo Z. U. pareiškimą su priedais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo L. B. su pareiškime nurodytais faktais ir aplinkybėmis sutinka, teigia, kad visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės teisingos, neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašo Z. U. pareiškimą tenkinti (b.l.22). Esant aptartoms aplinkybėms, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.6). Palikėjos sutuoktinis K. G. mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.19). Pareiškėja Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b.l.10, 13-14). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2014-08-22 pažyma patvirtina, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, ji turėjo vaikus Z. U., gimusią (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (b.l.10). Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos 2014-08-22 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l.15) patvirtina, jog pareiškėja Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuo 1991-01-04 deklaravusi ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad palikėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 721/1082 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.12). (duomenys neskelbtini) testamentu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) palikėja M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko pareiškėjai Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) mieste (b.l.8). Po M. G. mirties paveldėjimo byla į mirusiosios palikimą nepradėta (b.l.7). Suinteresuotas asmuo į L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į palikimą nepretenduoja (b.l.22).
Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado M. G. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Palikėja po mirties visą savo turtą testamentu paliko Z. U. (b.l.22). Pareiškėja Z. U. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė. Suinteresuotas asmuo L. B. su pareiškimu sutinka.
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Bylos duomenimis darytina išvada, kad po M. G. mirties pareiškėja priėmė mirusiosios palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Z. U. motiną palaidojo, prižiūrėjo po mirties likusį turtą, paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą (b.l.7, 8, 10, 12-19). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Taigi, nors pareiškėja, būdama suklaidinta, palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (esant surašytam testamentui, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitai pirmosios eilės įstatyminei įpėdinei L. B. nepretenduojant į palikimą) laikytina, kad pareiškėja po motinos M. G. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos pareiškime nurodytas ir teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes, prieštaravimų dėl to byloje nepareikšta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.5). Pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjos priteistina 50 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Priteisti iš Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9.50 Lt (2,75 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.