Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė susipažino su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos teikimu perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-02-18 nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės, skirtos nuteistajam M. V. vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-02-18 nuosprendžiu M. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. l d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę M. V. paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – Institucijos) teikimas, kuriame nurodoma, kad Institucija vykdo pasislėpusio nuo bausmės atlikimo M. V. paiešką. Vykdant paiešką, buvo gauta informacija, kad M. V. 2019-06-13 9.30 val. sulaikytas Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno mieste. Institucija pažymėjo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių 2020-02-04 pranešime nurodoma, kad šiuo metu M. V. Europos arešto orderis, išduotas Panevėžio apygardos teisme, negali būti vykdomas Vokietijoje. Kelno generalinės prokuratūros rašte nurodoma, kad ekstradicijos prašymas negalėjo būti patvirtintas, Kelno aukštesnysis apygardos teismas nustatė, kad ekstradicija yra nepriimtina. Lemiamas šio teismo sprendimo veiksnys buvo tas, kad sulaikymo sąlygos, kurių reikia tikėtis Lietuvoje, neatitinkančios būtiniausių žmogaus teisių reikalavimų, nustatytų Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje. Teismas tai pagrindė pagal Europos konvencijos įsteigto Kankinimo prevencijos komiteto ataskaita.

Prašo teismo apsvarstyti galimybę perduoti M. V. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą Vokietijai.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti teikimą ir jis grąžintinas Institucijai.

Institucijos teikimu prašoma M. V. atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismo priimto nuosprendžio vykdymą perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Vokietijos Federacinei Respublikai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 6 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Pažymėtina, kad BPK nenustatyta kreipimosi su teikimu dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tvarka, tačiau pastaroji tvarka yra nustatyta būtent Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymu).

Kadangi M. V. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo III skyriuje įtvirtintomis nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje (aktuali redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas šios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos:

1) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;

2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis M. V. nėra Vokietijos pilietis, tačiau šioje valstybėje gyvena, darytina išvada, kad nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės jam gali būti perduodamas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingai institucijai vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, esant šios dalies punktuose nurodytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jam yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas šiai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad norint perduoti M. V. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą Vokietijai, turi būti nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (aktuali įstatymo redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d.) imperatyviai nurodyta, kad šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą pateikia Kalėjimo departamentas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pateiktus teismui duomenis sprendžia, kad Institucijos teikimas teismui dėl M. V. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai yra paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatytų reikalavimų, todėl teikimą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį pateikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos teikimą dėl M. V. priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai ir teikimą, kartu su pateikta medžiaga, grąžinti jį pateikusiai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.