Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-05 · Administracinė byla Nr. I-1051-595/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-05
Bylos Nr.
I-1051-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03711-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
B. E.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I-1051-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03711-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,dalyvaujant pareiškėjui B. E. (B. E.),

viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. E. (B. E.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. E. (B. E.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 137 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–9).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 4 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nesuteikė galimybės maitintis pagal teisės aktų nuostatas, kadangi tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir kiek įmanoma, religinius įsitikinimus. Pažymėjo, kad yra Islamo religinės konfesijos narys, o musulmonai maistui nevartoja kiaulienos mėsos ir gaminių iš jos. Lukiškių TI-K valgykloje patiekalai gaminami iš kiaulienos mėsos. Teigė, jog dėl netinkamo maitinimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuri pateiktame atsakyme nurodė, jog pareiškėjui maitinimas be kiaulienos mėsos nebus tiekiamas bei pasiūlė maitintis pagal vegetarų valgiaraštį. Atkreipė dėmesį, kad vegetarinio maitinimo racione nėra mėsos, o jis nėra vegetaras ir pagal jo fiziologinius poreikius, mėsa jam yra būtina. Lukiškių TI-K administracija siūlo mėsos gaminius pirkti parduotuvėje, tačiau maistas yra tiekiamas nemokamai. Pabrėžė, jog nėra nei vegetaras, nei veganas, todėl privalėjo mėsą pirkti už asmeninius pinigus. Dėl diskriminacijos kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų atžvilgiu, patyrė neigiamus išgyvenimus, pyktį, nemigą, pablogėjusias bendravimo galimybes bei turėjo vartoti raminamus vaistus. Giminaičiai ir draugai turėjo siųsti pinigus, jog galėtų nusipirkti maisto. Nurodė, kad buvo diskriminuojamas ne tik musulmonų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kitose vakarų Europos šalyse, atžvilgiu, bet ir kitų asmenų grupių, kuriems sudaryti valgiaraščiai, t. y. ligoniams ir asmenims pagal gydytojų išvadas, nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, vegetarams, veganams. Pažymėjo, jog dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų, turėjo jausti bado kančias. Nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundu, į kurį Lukiškių TI-K administracija pateikė atsakymą po trijų savaičių. Minėtame Lukiškių TI-K rašte buvo nurodyta, kad Lukiškių TI-K administracija apgailestauja, jog nedavė maisto. Akcentavo, jog dėl nekompetentingo Lukiškių TI-K administracijos elgesio, nuolat turėjo vartoti raminamus vaistus, tačiau Islamo religija draudžia bet kokį svaiginimąsi alkoholiu, narkotikais ir vaistais. Paaiškino, kad per parą turi penkis kartus melstis, griežtai nustatytu laiku, todėl negali svaigintis, jog nepraleistų maldos laiko, bei meldžiantis suvoktų maldos žodžius. Lukiškių TI-K administracija nesudarė galimybės atlikti religines apeigas, taip pat Lukiškių TI-K nėra sudaroma galimybė mokytis lietuvių kalbos, todėl buvo pradėjęs bado akciją ir tokiais savo veiksmais žalojo savo sveikatą. Dėl draudimo atlikti religines apeigas ir trukdymo mokytis lietuvių kalbos, kartu su kitais Lukiškių TI-K laikomais musulmonais, Lukiškių TI-K administracijai teikė skundą, kuri pateiktame atsakyme nurodė, jog jokios problemos nėra, kad nesuteikiama galimybė melstis ir mokytis, todėl skundas buvo atmestas. Pažymėjo, jog paskelbus neterminuotą bado akciją, Lukiškių TI-K nesiėmė jokių veiksmų, todėl su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl neišvedimo paskambinti, kuri pateiktame atsakyme nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija savo nuožiūra turi teisę vesti skambinti nuteistuosius, t. y. kada Lukiškių TI-K administracijai yra patogiau, kadangi jiems tokią teisę suteikia Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymas, kuris patvirtintas 2018 m. birželio 14 d. Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K administracija neišvedė jo paskambinti 2018 m. birželio 6 d., t. y. prieš patvirtinant minėtą įsakymą. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai suteikia teisę paskambinti kiekvieną dieną, jeigu nėra uždrausta teismo ar prokuroro. Pažymėjo, kad teismas ar prokuroras jam nėra uždraudęs paskambinti telefonu ir palaikyti socialinius ryšius su žmona. Teigė, kad negalėjo paskambinti ir paprašyti, jog pervestų pinigų į banko sąskaitą, todėl liko nevalgęs. Paaiškino, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu paskambinti telefonu, tačiau nebuvo leista paskambinti ir vėliau pateikus prašymus, o paskambinti telefonu galėjo po trijų dienų. Taip pat pažymėjo, kad teismas neįrodė jo kaltės, kadangi jis yra suimtasis, kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Be to, su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kadangi pareigūnas, kuris turėjo išvesti paskambinti telefonu, rodė nepagarbą, įžeidinėjo ir kalbėjo necenzūrinius žodžius. Pareigūnas buvo atėjęs į kamerą Nr. 298, tačiau tuo metu jis meldėsi, o pareigūnas nežinojo kaip elgtis, įžeidinėjo jį, religiją, bei jo valstybę. Nurodė, kad su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kadangi nebuvo priimami jam siunčiami pinigai bei grąžinami atgal siuntėjui. Taip pat skunde buvo nurodęs, kad jam siųti pinigai buvo užregistruoti jo brolio vardu, kurio Lukiškių TI-K nėra 8 mėnesius, todėl negalėjo apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje. Kadangi negalėjo disponuoti asmeninėmis lėšomis, todėl patyrė nepatogumų, t. y. negalėjo įsigyti maisto, kanceliarinių prekių, higienos reikmenų. Dažnai jautė alkį, kadangi negalėjo nusipirkti druskos ir prieskonių, todėl valgė nepagardintą maistą. Taip pat neturėjo galimybės palaikyti socialinius ryšius, nes neturėjo vokų, pašto ženklų, popieriaus, tušinukų, todėl juos turėjo skolintis. Paaiškino, kad nebuvo užtikrinta galimybė nusipirkti skalbimo miltelių, muilo ir skalbtis apatinį trikotažą. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K sudaro galimybę kartą per savaitę išsiskalbti rūbus ir patalynę, tačiau tai nėra pakankamai, kadangi musulmonai privalo nuolat palaikyti švarą. Taip pat pažymėjo, kad negavus pinigų ir neįsigijęs dušo gelio, šampūno ar muilo, negalėjo maudytis kasdien. Atkreipė dėmesį, kad musulmonai penktadieniais privalo išsimaudyti ir švariai apsirengti. Nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, kuriame nurodė, jog pareigūnė trukdė jam kalbėtis telefonu ir nutraukė pokalbį, tačiau Lukiškių TI-K administracija nurodė, jog pareigūnas jam netrukdė kalbėtis telefonu ir pokalbio nenutraukė. Pažymėjo, jog pareigūnė po trijų savaičių po minėto pokalbio telefonu pateikė tarnybinį pranešimą, kuris neatitiko tikrovės. Akcentavo, kad telefoninio skambučio laikas buvo užfiksuotas 14 minučių 21 sekundė, o skambinti galėjo 15 minučių, todėl atkreipė dėmesį, kad pokalbis buvo nutrauktas anksčiau laiko. Taip pat su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl to, kad pareigūnas atjungė elektrą, nors visiems kitiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims buvo palikta elektra ir buvo leista pažiūrėti futbolo rungtynes. Lukiškių TI-K administracija nurodė priešingai, kad elektra nebuvo atjungta. Nurodė, kad 2018 m. liepos 6 d. ir 2018 m. liepos 20 d. nebuvo leista atlikti religinių apeigų kartu su kitais Islamo religijos konfesijos nariais, todėl su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuri pateiktame atsakyme nurodė, jog 2018 m. liepos 6 d. pareigūnai šventė Mindaugo karūnavimo dieną ir Valstybės dieną, todėl nebuvo kam išvesti į maldą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K parduotuvėje buvo įsigijęs nekokybiškas prekes, t. y. taksofono korteles ,,Turbo“, bei dėl to parašęs skundą atsakymą gavo po trijų savaičių, kuriame buvo nurodyta, jog turi grąžinti taksofono korteles į parduotuvę. Pabrėžė, jog nuo taksofono kortelių įsigijimo praėjo daugiau nei 5 savaitės, o pirkinių čekių jis nerenka, todėl negali pateikti. Atkreipė dėmesį, kad su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kad vasarą Šv. Ramadano mėnesį, t. y. 30 dienų, neatjungtų elektros tiekimo musulmonams, kadangi jis pasninkauja ir nuo 22 valandos gali valgyti, o visą dieną nevalgo. Lukiškių TI-K į minėtą prašymą atsakė neigiamai ir nurodė, kad režimas draudžia, jog naktį į gyvenamasias patalpas būtų tiekiama elektra. Akcentavo, jog visą mėnesį turėjo valgyti atšalusį maistą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) II sektoriaus pataisos įstaigoje Šv. Ramadano mėnesį, pasniko metu, galima gamintis maistą naktį. Be to, Islamo religinės konfesijos nariams Šv. Ramadano mėnesį išduodami konservai. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija leisdavo rinktis bendrai maldai kartą per savaitę, o kitomis dienomis melsdavosi kameroje. Be to, Lukiškių TI-K administracija ignoravo prašymus dėl apgyvendinimo kartu su kitu Islamo religinės konfesijos nariu. Paaiškino, kad melstis kameroje, kurioje buvo laikomas su netikinčiais asmenimis, buvo sudėtinga, kadangi kiti asmenys ignoravo jo poreikius, maldos metu triukšmavo, garsiai klausėsi muzikos. Taip pat nuolat kildavo barniai, konfliktai, muštynės. Pažymėjo, jog dėl konflikto kameroje, jam buvo sužalota akis, tačiau Lukiškių TI-K administracija vis vien atsisakydavo apgyvendinti su musulmonais. Teigė, jog katalikai kiekvieną ketvirtadienį turėjo galimybę lankytis bendrose maldose. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė nemigą, dvasinius išgyvenimus, moralines kančias, nervinę įtampą, sumažėjusias bendravimo galimybes, irzlumą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nesutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 93–103).

Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. spalio 4 d. numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio reikalavimų.

Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, kad visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmėms susidėti. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą. Paaiškino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Paaiškino, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Išduodamas maistas yra sveriamas, jo kokybė tikrinama, o jis išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Taip pat maistas laikomas termosuose, todėl visuomet paduodamas šiltas.

Paaiškino, kad pareiškėjas realizavo teisę skambinti ir kalbėti telefonu. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 28 d. raštu ,,Dėl skundo” Nr. 96-22109 informavo pareiškėją, kad į Lukiškių TI-K banko sąskaitą gauti pinigai yra grąžinami atgal į siuntėjo sąskaitą tuomet, jeigu mokėjimo paskirtyje nėra nurodyti gavėjo duomenys, t. y. vardas, pavardė ir gimimo data. Taip pat pareiškėjo buvo atsiprašyta dėl techninės klaidos, kai 2018 m. kovo 13 d. gauta nuo E. C. 30 Eur piniginė perlaida buvo įskaityta į pareiškėjo brolio A. E. asmeninę sąskaitą, tačiau tai pastebėjus, klaida buvo ištaisyta.

Socialinis darbas su suimtaisiais organizuojamas laikantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų. SVĮ nėra apibrėžta kiek kartų ir kada suimtieji turi būti vedami melstis į grupines pamaldas. Nesant asmenų, vadovaujantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų galinčių dalyvauti bendrose pamaldose su pareiškėju, jis buvo vedamas vienas. Pareiškėjui, dėl neišvedimo į pamaldas jo nurodytomis datomis, buvo pateiktas atsakymas, kuriame išaiškinta, jog SVĮ nėra apibrėžta, kiek kartų ir kada suimtieji turi būti vedami melstis į grupines pamaldas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad 2018 m. liepos 6 d. Lietuvoje yra nedarbo diena, todėl Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistai išvesti pareiškėją ir kitus suimtuosius (nuteistuosius) grupinei maldai galimybės neturėjo. Taip pat rašte buvo akcentuota, kad suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose sąraše buvo penki nariai, tačiau liko tik pareiškėjas, todėl 2018 m. liepos 20 d. grupinei maldai nesusidarė tinkamas kiekis maldininkų, o jungti pareiškėją prie kitos musulmonų grupės nėra galimybės, atsižvelgiant į SVĮ 10 straipsnyje numatytus suimtųjų izoliacijos reikalavimus.

Asmenų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokymąsi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotas vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, organizuoja ir vykdo ne Lukiškių TI-K administracija, o VšĮ Vilniaus mokymo centras. Pažymėjo, kad pareiškėjas mokėsi VšĮ Vilniaus mokymo centre pagal lietuvių kalbos užsieniečiams programą ir buvo vedamas į užsiėmimus pagal VšĮ Vilniaus mokymo centro sudarytą grafiką. Lukiškių TI-K administracija neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai nevestų suimtųjų į užsiėmimus. Suimtieji gali atsisakyti dalyvauti užsiėmimuose, pamaldose dėl jiems svarbių priežasčių.

Nurodė, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami per vieno mėnesio terminą paduodant skundą Kalėjimų departamento direktoriui. Pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriui apskundė tik Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 31 d. raštą ,,Dėl badavimo” Nr. 4908. Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 5 d. rašto Nr. 6-62 apskundimo teriminas yra pasibaigęs, o pareiškėjas neprašo atnaujinti terminą. Paaiškino, kad raštai nesukelia pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių, šiuose raštuose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti, raštai yra informacinio pobūdžio, todėl rekomendacinio pobūdžio dokumentai nepripažįstami aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 4 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino maitinimo pagal jo religinius įsitikimus, todėl mėsos gaminius turėjo pirkti iš savo asmeninių lėšų. Dėl nesuteikto valgiaraščio musulmonams jautėsi diskriminuojamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl B. E. skundo“ nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 ,,Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 ,,Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4-07-117 įsakymu ,,Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojo valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 ,,Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojo valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 ,,Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 ,,Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose didžioji dalis nuteistųjų yra krikščionys ir stačiatikiai. Valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji / nuteistieji sudaryti pagal didžiosios asmenų grupės maitinimosi ypatumus. Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems nėra galimybių, todėl jiems siūloma maitintis pagal vegetarinius valgiaraščius (1 t., b. l. 135–136).

Lukiškių TI-K paaiškino, kad savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Išduodamas maistas yra sveriamas, jo kokybė tikrinama, o jis išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Taip pat maistas laikomas termosuose, todėl visuomet paduodamas šiltas (1 t., b. l. 93–103).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. raštu ,,Dėl maitinimo“ Nr. 96-1410 informavo pareiškėją, kad valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Musulmonų valgiaraščio Lukiškių TI-K neturi. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas gali pasirinkti vegetarų valgiaraštį, kuriame nėra kiaulienos mėsos (1 t., b. l. 16).

Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 11 d. rašte ,,Dėl maitinimo“ Nr. 96-5588 nurodė, jog pagal Lukiškių TI-K dienotvarkę, pietūs dalinami nuo 12 val. iki 13.30 val. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. buvo vežamas į teismą 12.55 val., pietų metu. Lukiškių TI-K atsiprašė, kad dėl įvykusio nesklandumo nebuvo įtrauktas į išankstinio pietų dalinimo sąrašą (1 t., b. l. 17). Byloje esantys įroymai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. nebuvo įtrauktas į išankstinio pietų dalinimo sąrašą (1 t., b. l. 110), kadangi nuo 12.55 val. iki 15.16 val. buvo išvykęs į Vilniaus miesto apylinkės teismą (1 t., b. l. 113).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad teisės aktai nenumato suimtųjų maitinimo pagal valgiaraštį musulmonams. Lukiškių TI-K pareiškėjui pasiūlė pasirinkti vegetarinio maitinimo valgiaraštį, kadangi kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą, nėra galimybių, tačiau pats pareiškėjas nesutiko pasirinkti vegetarinio maitinimo valgiaraščio ir maistą pirko parduotuvėje. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K tinkamai užtikrino pareiškėjui galimybę pasirinkti pagal kokį patvirtintą valgiaraštį, jis būtų maitinamas. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas kitų Lukiškių TI-K laikomų musulmonų atžvilgiu, t. y. kad kitiems Lukiškių TI-K laikomiems musulmonams būtų suteiktas kitoks maitinimas, nei teisės aktais nustatytas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas šiuo atžvilgiu buvo diskriminuojamas. Nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas CK prasme.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K administracija nesudarė galimybės atlikti religines apeigas, taip pat nesudarė galimybės mokytis lietuvių kalbos, todėl buvo pradėjęs bado akciją ir tokiais savo veiksmais žalojo savo sveikatą.

SVĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; 3) suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 8) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pagal šio straipsnio 2 dalį įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą. Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus, laikomi atskirose patalpose (SVĮ 10 straipsnio 3 dalis).

SVĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu tardymo izoliatoriuose vieni arba kartu su kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų (SVĮ 21 straipsnio 2 dalis). Suimtųjų pageidavimu, suderinus su tardymo izoliatoriaus administracija, religinėms apeigoms atlikti kviečiamas dvasininkas (SVĮ 21 straipsnio 3 dalis). Religinių apeigų atlikimo tardymo izoliatoriuose tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (SVĮ 21 straipsnio 4 dalis).

SVĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Socialinis darbas su suimtaisiais ir jų užimtumas, kai tai būtina, organizuojamas laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų (SVĮ 42 straipsnio 3 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog asmenų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokymąsi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotas vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, organizuoja ir vykdo ne Lukiškių TI-K administracija, o VšĮ Vilniaus mokymo centras. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas mokėsi VšĮ Vilniaus mokymo centre pagal lietuvių kalbos užsieniečiams programą ir buvo vedamas į užsiėmimus pagal VšĮ Vilniaus mokymo centro sudarytą grafiką (1 t., b. l. 93–103).

Lukiškių TI-K Socialinės reabiliatacijos skyrius 2018 m. lapkričio mėn. Tarnybiniu pranešimu ,,Dėl B. E.“ informavo, kad socialinis darbas su suimtaisiais organizuojamas laikantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų. SVĮ nėra apibrėžta kiek kartų ir kada suimtieji turi būti vedami melstis į grupines pamaldas. Nesant asmenų, vadovaujantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų, galinčių dalyvauti bendrose pamaldose su pareiškėju, jis buvo vedamas vienas. Pažymėjo, kad pareiškėjas mokėsi Vilniaus mokymo centre pagal lietuvių kalbos užsieniečiams programą ir buvo vedamas į užsiėmimus pagal Vilniaus mokymo centro sudarytą grafiką. Taip pat pažymėjo, kad įstaigos administracija neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai nevestų suimtųjų į užsiėmimus. Informavo, kad suimtieji gali atsisakyti dalyvauti užsiėmimuose, pamaldose dėl jiems svarbių priežasčių (1 t., b. l. 137).

Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 30 d. raštu ,,Dėl badavimo“ Nr. 96-4908 informavo pareiškėją, kad penktadienį besimeldžiančių musulmonų grupės yra sudarytos vadovaujantis SVĮ 21 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų – ankščiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių (1 t., b. l. 25). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Lukiškių TI-K raštu, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuriame nurodė, jog musulmonų tikėjime yra nustatytos valandos, kada griežtai yra paskirtas laikas maldai. Pareiškėjas pateiktame skunde taip pat prašė pripažinti Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus neteisėtais ir sudaryti galimybę melstis pagal musulmonų religijos tradicijas ir nustatytą maldų laiką, kadangi kameroje trukdo kito tikėjimo asmenims jų poilsį ir ramybę (1 t., b. l. 18–19). Kalėjimų departamentas 2018 m. sausio 5 d. rašte ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-62 nustatė, kad Lukiškių TI-K pateiktas atsakymas nėra išsamus, t. y. jame nėra atsakyta į pareiškėjo nusiskundimą dėl galimai nesudaromos galimybės lankyti lietuvių k. kursus, pateikta informacija dėl galimybių melstis pagal musulmonų religijos tradicijas nėra išsami ir aiški. Kalėjimų departamentas įpareigojo Lukiškių TI-K pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą (1 t., b. l. 26). Lukiškių TI-K, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą, 2018 m. vasario 5 d. raštu ,,Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ Nr. 96-526 nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 4 d. mokosi Vilniaus mokymo centre pagal lietuvių kalbos užsieniečiams programą ir yra vedamas į užsiėmimus pagal Vilniaus mokymo centro sudarytą grafiką. Atkreipė dėmesį, kad yra sudarytos 3 grupės suimtųjų užsieniečių, besimokančių lietuvių kalbos. Grupei, į kurią pareiškėjas įtrauktas, lietuvių kalbos užsiėmimai organizuojami kiekvieną antradienį. Informavo, kad suimtieji gali atsisakyti eiti į užsiėmimus arba nedalyvauti juose dėl kitų svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad įstaigos administracija neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai nevestų suimtųjų į užsiėmimus. Paaiškino, kad VšĮ Islamo ir religijos centras raštu Lukiškių TI-K pateikė informaciją apie religinių apeigų organizavimą, į kurią yra atsižvelgiama sudarant sąlygas atlikti musulmonų religines apeigas Lukiškių TI-K laikomiems asmenims. Lukiškių TI-K yra sudarytos dvi grupės asmenų išpažįstančių islamo tikėjimą ir į vieną iš jų yra įtrauktas pareiškėjas. Asmenims, išpažįstantiems islamą, yra sudarytos sąlygos atlikti religines apeigas kiekvieną penktadienį. Besimeldžiančių musulmonų grupės yra sudarytos vadovaujantis SVĮ 21 straipsnio 2 dalimi. Lukiškių TI-K darė išvadą, kad pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti (1 t., b. l. 23–24).

Iš byloje pateikto VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centro 2016 m. gruodžio 15 d. rašto matyti, kad Islamo tikėjime yra penkios privalomos maldos, kurių kiekviena malda turi savo nustatytą laiką, kuriuo ji gali būti atliekama (1 t., b. l. 20–22). Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 15 d. Suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose, sąrašas (13:00–14:00) Nr. 24-8590 patvirtina, kad pareiškėjas lankė musulmonų pamaldas Lukiškių TI-K penktadieniais (1 t., b. l. 183). Taip pat iš Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. Suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose, sąrašo Nr. 24-6908 matyti, kad pareiškėjas buvo vedamas penktadieniais nuo 13.30 val. iki 14.30 val. į musulmonų pamaldas (1 t., b. l. 199). Vilniaus mokymo centro 2018 m. gruodžio 3 d. Pažyma ,,Apie B. E. mokymąsi Vilniaus mokymo centre“ Nr. 5-527 patvirtina, kad pareiškėjas mokėsi Vilniaus mokymo centre pagal lietuvių kalbos užsieniečiams programą, t. y. 2014–2015 mokslo metais nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., išbrauktas iš mokinių sąrašo 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. M-73. Pareiškėjas taip pat 2016–2017, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d., išbrauktas iš mokinių sąrašo 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. M-53 (1 t., b. l. 182). Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K sudarė galimybę pareiškėjui atlikti religines apeigas tinkamai įgyvendinant SVĮ 10 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, kadangi jis nustatytu įstaigoje laiku buvo vedamas penktadieniais atlikti musulmonų pamaldas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas mokėsi lietuvių kalbos VšĮ Vilniaus mokymo centre iki 2018 m. lapkričio 7 d., o pareiškėjo ginčijamas laikotarpis yra nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 4 d., todėl teismas daro išvadą, jog jam buvo sudaryta galimybė mokytis lietuvių kalbos. Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovas šiuo atveju veikė neteisėtai. Pareiškėjo teiginiai, jog dėl nesudarytos galimybės atlikti religines apeigas ir mokytis lietuvių kalbos buvo pradėjęs bado akciją ir tokiais savo veiksmais žalojo savo sveikatą, vertintini kaip deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais, kadangi Lukiškių TI-K suteikė pareiškėjui galimybę tiek atlikti religines apeigas, tiek mokytis lietuvių kalbos.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad 2018 m. liepos 6 d. ir 2018 m. liepos 20 d. nebuvo leista atlikti religinių apeigų kartu su kitais Islamo religijos konfesijos nariais.

Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašte ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 96-3203 informavo pareiškėją, kad 2018 m. liepos 6 d. Lietuvoje yra paskelbta nedarbo diena, todėl Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas išvesti grupinei maldai galimybių neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose sąrašu patvirtintu 2017 m. spalio 13 d. Nr. 24-6908, kuriame buvo 5 nariai, pareiškėjas liko vienintelis narys, todėl 2018 m. liepos 20 d. nebuvo išvestas, kadangi grupinei maldai nesusidarė tinkamas kiekis maldininkų, religinėms apeigoms atlikti, jungti pareiškėją prie kitos musulmonų grupės, nėra galimybės, laikantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų (1 t., b. l. 39).

Atsakovo atstovas nurodė, kad socialinis darbas su suimtaisiais organizuojamas laikantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų. SVĮ nėra apibrėžta kiek kartų ir kada suimtieji turi būti vedami melstis į grupines pamaldas. Nesant asmenų, vadovaujantis SVĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų galinčių dalyvauti bendrose pamaldose su pareiškėju, jis buvo vedamas vienas. Pareiškėjui, dėl neišvedimo į pamaldas jo nurodytomis datomis, buvo pateiktas atsakymas, kuriame išaiškinta, jog SVĮ nėra apibrėžta, kiek kartų ir kada suimtieji turi būti vedami melstis į grupines pamaldas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad 2018 m. liepos 6 d. Lietuvoje yra nedarbo diena, todėl Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistai išvesti pareiškėją ir kitus suimtuosius (nuteistuosius) grupinei maldai galimybės neturėjo. Taip pat rašte buvo akcentuota, kad suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose sąraše buvo penki nariai, tačiau liko tik pareiškėjas, todėl 2018 m. liepos 20 d. grupinei maldai nesusidarė tinkamas kiekis maldininkų, o jungti pareiškėją prie kitos musulmonų grupės nėra galimybės, atsižvelgiant į SVĮ 10 straipsnyje numatytus suimtųjų izoliacijos reikalavimus (1 t., b. l. 93–103).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog 2018 m. liepos 6 d. yra nedarbo diena, taip pat Lukiškių TI-K pateiktame paaiškinime nurodė, jog Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas išvesti grupinei maldai galimybių neturėjo. Be to, pagal Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 15 d. Suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose sąrašą (13:00–14:00) Nr. 24-8590 buvo 16 asmenų, kurie lankė musulmonų pamaldas (1 t., b. l. 183). Pagal Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 13 d. Suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose sąrašą Nr. 24-6908 Lukiškių TI-K buvo sudarytos dvi grupės, kuriose buvo po 5 asmenis, kurie lankė pamaldas (1 t., b. l. 199). Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. liepos 6 d. yra nedarbo diena, o 2018 m. liepos 20 d. Lukiškių TI-K suimtųjų, dalyvaujančių penktadienio musulmonų pamaldose grupė, kuriai priklausė pareiškėjas, nesusidarė, taip pat į aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo galimybę atlikti religines apeigas kameroje, kurioje buvo laikomas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija neišvedė jo paskambinti 2018 m. birželio 6 d., nors galiojantys teisės aktai suteikia teisę paskambinti kiekvieną dieną, o jam teismas ar prokuroras nebuvo uždraudęs paskambinti. Teigė, kad negalėjo paskambinti ir paprašyti, jog pervestų pinigų į banko sąskaitą, todėl liko nevalgęs. Taip pat Lukiškių TI-K administracijai pateikus prašymą jam buvo leista paskambinti telefonu po trijų dienų.

SVĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, suimtųjų telefoninių pokalbių su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis. Pagal šio straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252 patvirtintame Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. iki 21.30 val. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis skambinti ir kalbėti telefonu, turi užpildyti nustatytos formos prašymo blanką, kurį jis pasiima savarankiškai iš specialiai įrengtų šiems blankams laikyti dėžučių prie taksofono aparatų. Pagal Aprašo 21 punktą, suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai išvedami paskambinti ir kalbėti telefonu raštiškame prašyme nurodytą dieną. Atsižvelgiant į esamas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, APS pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtųjų ir nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu gali būti organizuojamas ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip per dvi dienas nuo raštiškame prašyme nurodytos dienos. Neorganizavus suimtajam ar nuteistajam skambinimo ir kalbėjimo telefonu per dvi dienas nuo raštiškame prašyme nurodytos dienos, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas įstaigos direktorius (1 t., b. l. 140–148).

Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. Įsakymu ,,Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-152 nustatė, kad nuo 2018 m. birželio 18 d. įsigaliojo Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašas, kuriame nustatytos analogiškos nuostatos kaip ir Apraše, organizuojant suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu (1 t., b. l. 149, 150–157).

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. kovo 24 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl suimtojo B. E. 2018-03-01 skundo Nr. 29-636“ nurodyta, kad pareiškėjas į kvietimą eiti skambinti ir kalbėti telefonu nereagavo (galimai meldėsi). Atsižvelgiant į tai, apie 21.10 val. pareiškėjui buvo pasiūlyta pakartotinai eiti skambinti ir kalbėti telefonu, tačiau jis neprisiskambino (1 t., b. l. 171).

Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 4 d. raštu ,,Dėl pareigūnų elgesio“ Nr. 96-1445 informavo pareiškėją, kad 2018 m. kovo 24 d. buvo apklaustas Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) jaunesnysis specialistas 2018 m. vasario 28 d. nuo 7.50 val. iki 2018 m. kovo 1 d. 8.20 val. atliko tarnybą II gyvenamojo korpuso 15 ir 18 postuose. Minėtas pareigūnas pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. kovo 1 d., APS jaunesnysis specialistas, užtikrinantis telefoninių pokalbių suteikimą, paprašė jo, pagal pareiškėjo raštišką prašymą Nr. 13-1057 skambinti ir kalbėti telefonu, išvesti pareiškėją iš kameros Nr. 298, kurioje jis buvo laikomas. Pareiškėjas į kvietimą eiti skambinti ir kalbėti telefonu nereagavo (galimai meldėsi). Atsižvelgiant į tai, apie 21.10 val. pareiškėjui buvo pasiūlyta pakartotinai eiti skambinti ir kalbėti telefonu, tačiau pareiškėjas neprisiskambino – kas ir buvo užfiksuota pareiškėjo prašyme (1 t., b. l. 31).

Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 1 d. raštu ,,Dėl galimybės paskambinti telefonu“ Nr. 96-2199 informavo pareiškėją, kad 2018 m. gegužės 8 d. jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu paskambinti telefonu, kuris buvo užregistruotas Nr. 13-24997 ir 2018 m. gegužės 9 d. Nr. 13-25238. Paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu pagal 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. prašymus, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. Pažymėjo, kad dėl didelio telefoninių skambučių prašymo kiekio, pareiškėjo 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. prašymai paskambinti telefonu, galimai dėl techninės ar pareigūno klaidos, buvo įdėti ir saugomi aplanke kartu su įvykdytais telefoninių skambučių prašymais, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo teise paskambinti telefonu. Atkreipė dėmesį, kad nėra galimybės nustatyti konkretų pareigūną, dėl kurio padarytos klaidos pareiškėjo prašymas paskambinti telefonu nebuvo įvykdytas (1 t., b. l. 29).

Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 31 d. raštu ,,Dėl pareigūnų veiksmų“ Nr. 96-2934 informavo pareiškėją, kad buvo patikrintas Lukiškių TI-K telefoninių skambučių registras bei buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. pateikė raštišką prašymą paskambinti telefonu ir 2018 m. birželio 7 d., apie 11.07 val. jis buvo išvestas į telefoninių skambučių patalpą, kurioje pasinaudojo savo teise paskambinti telefonu. Pažymėjo, kad 2018 m. birželio 6 d. pareiškėjas nebuvo pateikęs raštiško prašymo paskambinti telefonu. Taip pat 2018 m. birželio 7 d. pareiškėjas pateikė raštišką prašymą paskambinti telefonu, pagal kurį, jis pasinaudojo teise paskambinti telefonu kitą dieną, t. y. 2018 m. birželio 8 d. Nurodė, kad nėra užregistruota pareiškėjo 2018 m. birželio 8 d. prašymų ar skundų, susijusių su išdėstytais faktais šiame skunde (1 t., b. l. 27).

Teismas pažymi, jog atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad pareiškėjas realizavo teisę skambinti ir kalbėti telefonu (1 t., b. l. 93–103). Pareiškėjas ginčija aplinkybę, kad 2018 m. birželio 6 d. Lukiškių TI-K administracija nesuteikė jam teisės paskambinti telefonu, nors galiojantys teisės aktai suteikia teisę paskambinti kiekvieną dieną. Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 4 d. Tarnybinio pranešimo ,,Dėl suimtojo B. E. skundo“ matyti, kad pareiškėjas žodžiu kreipėsi su klausimu, kodėl jam nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu artimiesiems. Pakartotinai patikrinus 2018 m. birželio 6 d. prašymus paskambinti telefonu ir korpusinio skyriaus dėžutes, esančias kiekviename priežiūros poste, pareiškėjo prašymo nebuvo, todėl jam buvo paaiškinta, jog suimtasis ar nuteistasis pageidaujantis skambinti turi užpildyti nustatytos formos prašymo blanką, kuris tikrinamas ir registruojamas kompiuterinėje sistemoje. Pareiškėjui pokalbis telefonu tą dieną suteiktas nebuvo (1 t., b. l. 125). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, jog Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 5 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl suimtojo B. E. skundo“ nurodyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 7 d. skambino telefonu nuo 11 val. 7 min. iki 11 val. 21 min. 37 sek. Pareiškėjas žodiniais arba raštiškais prašymais nesikreipė (1 t., b. l. 126, 127).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal SVĮ 23 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal Aprašo 21 punktą suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai išvedami paskambinti ir kalbėti telefonu raštiškame prašyme nurodytą dieną. Atsižvelgiant į esamas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, APS pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtųjų ir nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu gali būti organizuojamas ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip per dvi dienas nuo raštiškame prašyme nurodytos dienos. Teismo vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 6 d. nebuvo suteikta teisė paskambinti ir kalbėti telefonu, kadangi jis nebuvo pateikęs raštiško prašymo Lukiškių TI-K administracijai, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Be to, SVĮ ar Apraše nėra reglamentuota teisė kasdien skambinti ir kalbėti telefonu. SVĮ nustatyta, jog Tardymo izoliatoriai vidaus tvarkos taisyklėse nustato suimtųjų teisę skambinti telefonu, o pagal Aprašą ši teisė yra realizuojama ne vėliau kaip per dvi dienas nuo raštiškame prašyme nurodytos dienos, tačiau atsižvelgus į esamas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, APS pareigūnų vykdomas funkcijas.

Pareiškėjo teiginiai, jog negalėjo paskambinti ir paprašyti, jog pervestų pinigų į banko sąskaitą, todėl liko nevalgęs, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovo atstovas užtikrina suimtiesiems teisę paskambinti telefonu pateikus raštišką prašymą. Be to, Lukiškių TI-K tiekiamas maistas pagal valgiaraščius, kurie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems nėra galimybių, todėl jiems siūloma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius (1 t., b. l. 135–136). Pažymėtina, jog pareiškėjas, neturėdamas pakankamai lėšų banko sąskaitoje, tam, kad galėtų nusipirkti kitokį nei Lukiškių TI-K tiekiamą maistą, turėjo galimybę Lukiškių TI-K maitintis pagal vegetarinį valgiaraštį, tačiau pats pareiškėjas atsisakė maitintis pagal tiekiamą valgiaraštį.

Byloje pateiktas Lukiškių TI-K skambučių registras patvirtina, kad pareiškėjui pateikus prašymą, Lukiškių TI-K suteikdavo pareiškėjui teisę paskambinti telefonu per dvi dienas nuo pareiškėjo prašymo registravimo (1 t., b. l. 122, 128, 161–162, 163, 164), kaip tai numatyta Aprašo 21 punkte. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog Lukiškių TI-K pateikus prašymą, jam buvo leista paskambinti telefonu po trijų dienų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad negavęs pinigų ir neįsigijęs dušo gelio, šampūno ar muilo, negalėjo maudytis kasdien, o musulmonai penktadieniais privalo išsimaudyti ir švariai apsirengti.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, EŽTT apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių (1 t., b. l. 93–103). Taip pat kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašui, dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Taip pat pareiškėjas buvo mokus, t. y. gaudavo pinigines perlaidas į savo asmeninę sąskaitą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių kartą per mėnesį nemokamai, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną (1 t., b. l. 135–136). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas, jo laikymo Lukiškių TI-K metu, turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po šiltu dušu, jam buvo nemokamai suteikiamos higienos priemonės bei nemokamai skalbiami drabužiai, be to, jis buvo mokus, t. y. galėjo papildomai įsigyti higienos priemonių ar dažniau pasinaudoti teikiama skalbimo paslauga, nei Lukiškių TI-K užtikrinama teisė nemokamai pasinaudoti minėta paslauga, todėl Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pareigūnas, kuris turėjo išvesti paskambinti telefonu, rodė nepagarbą, įžeidinėjo ir kalbėjo necenzūrinius žodžius.

Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų (1 t., b. l. 93–103). Taip pat nurodė, kad su pareiškėju buvo bendraujama griežtai laikantis Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, pagarbos žmogui ir valstybei bei kitais šio įsakymo 2 dalyje nurodytais principais (1 t., b. l. 170). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktu paaiškinimu, be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai rodė nepagarbą, įžeidinėjo ir kalbėjo necenzūrinius žodžius, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K administracija nepriėmė jam siunčiamų pinigų bei grąžindavo atgal siuntėjui. Taip pat jam siųti pinigai buvo užregistruoti jo brolio vardu, kurio Lukiškių TI-K nėra 8 mėnesius, todėl negalėjo apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje.

Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 28 d. raštu ,,Dėl skundo“ Nr. 96-2109 informavo pareiškėją, kad gavus pinigus į Lukiškių TI-K sąskaitą, jeigu nėra nurodyta mokėjimo paskirtyje gavėjo duomenys (vardas, pavardė ir gimimo data) pinigai grąžinami atgal į siuntėjo sąskaitą. 2018 m. kovo 13 d. gauta piniginė perlaida 30 Eur nuo E. C. dėl techninės klaidos buvo įskaityti į A. E. asmeninę sąskaitą. Tai pastebėjus, klaida ištaisyta. Taip pat Lukiškių TI-K atsiprašė pareiškėjo už įvykusią klaidą ir sukeltus nepatogumus (1 t., b. l. 33). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija sistemiškai bei nuolat nepriimtų pareiškėjui siunčiamų pinigų. Tačiau, teismas pripažįsta, jog dėl techninės klaidos įskaičius pareiškėjui pervestus pinigus į A. E. asmeninę sąskaitą, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, todėl teismo vertinimu, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu laikytini nustatytais.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta galimybė nusipirkti skalbimo miltelių, muilo ir skalbtis apatinį trikotažą. Taip pat Lukiškių TI-K sudaro galimybę kartą per savaitę išsiskalbti rūbus ir patalynę, tačiau tai nėra pakankamai, kadangi musulmonai privalo nuolat palaikyti švarą.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl B. E. skundo“ nurodė, kad higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Tuo atveju, kai nuteistasis per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, t. y. 19 Eur, arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo mokus, t. y. gaudavo pinigines perlaidas į savo asmeninę sąskaitą, todėl higienos priemonių galėjo nusipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje. Kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašui, dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, biuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną (1 t., b. l. 135–136).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl turėjo galimybę Lukiškių TI-K parduotuvėje nusipirkti skalbimo miltelių ir muilo. Taip pat pareiškėjui kiekvieną kartą einant į dušą buvo išduodamas muilas. Akcentuotina, kad Lukiškių TI-K patalynė ir apatinis trikotažas kartą per savaitę skalbiami nemokamai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pakankamai tai, jog Lukiškių TI-K nemokamai skalbė patalynę ir apatinį trikotažą kartą per savaitę, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Pareiškėjo teiginiai, jog Lukiškių TI-K pakankamai dažnai neužtikrino skalbimo paslaugos, o musulmonai privalo nuolat palaikyti švarą pagrįsti subjektyvia pareiškėjo nuomone ir neįrodyti jokiais objektyviais įrodymais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnė trukdė jam kalbėtis telefonu ir nutraukė pokalbį. Be to, pareigūnė po trijų savaičių po minėto pokalbio telefonu pateikė tarnybinį pranešimą, kuris neatitiko tikrovės. Taip pat telefoninio skambučio laikas buvo užfiksuotas 14 minučių 21 sekundė, o skambinti galėjo 15 minučių, todėl pokalbis buvo nutrauktas anksčiau laiko.

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 jaunesniosios specialistės R. R. 2018 m. liepos 21 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl B. E. skundo“ nurodyta, kad pareiškėją 18.42 val. pagal prašymą skambinti ir kalbėti telefonu reg. Nr. 13-36529, į telefoninių pokalbių kambarį atvedė iš kameros Nr. 284. Pareiškėjui kalbant telefonu jam nebuvo trukdoma, pokalbis nebuvo nutrauktas. Taip pat pareiškėjas nei prieš pokalbį telefonu, nei po pokalbio pareiškėjas į jaunesniąją specialistę su prašymais ar pareiškimais nei žodžiu, nei raštu nesikreipė (1 t., b. l. 120).

Lukiškių TI-K 2018 m. liepos 27 d. raštu ,,Dėl galimybės paskambinti telefonu“ Nr. 96-2882 informavo pareiškėją, kad pareigūnas 2018 m. liepos 21 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 51-4205, kuriame nurodė, kad apie 18.42 val. pagal prašymą skambinti ir kalbėti telefonu reg. Nr. 13-36529, pareiškėjas buvo atvestas į telefoninių pokalbių kambarį, po ko pareiškėjui buvo suteikta teisė kalbėti telefonu. Kalbant telefonu pareiškėjui trukdoma nebuvo, taip pat nebuvo nutrauktas pokalbis. Pažymėjo, kad patikrinus telefoninių pokalbių apskaitos žurnalą, nustatyta, kad 2018 m. liepos 1 d. pareiškėjo telefoninis pokalbis truko apie 14 min 21 sek., todėl darė išvadą, kad pareiškėjo skundas neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas (1 t., b. l. 35).

Pareiškėjas ginčija 2018 m. liepos 1 d. pokalbį telefonu, kurio trukmė buvo 14 minučių 21 sekundė (1 t., b. l. 164). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų trukdoma skambinti ir kalbėti telefonu, ar būtų nutrauktas jo pokalbis. Pažymėtina, kad pareiškėjas pretenzijų pareigūnei, kuri organizavo skambinimą ir kalbėjimą telefonu, žodžiu ar raštu nereiškė. Taip pat pažymėtina, jog Aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių (1 t., b. l. 140–148, 150–157). Nenustačius, jog pareiškėjo pokalbis būtų nutrauktas ar jam trukdoma skambinti ir kalbėtis telefonu, taip pat atsižvelgus į aplinkybę, jog pareiškėjo pokalbis telefonu truko 14 minučių 21 sekundę, o galiojantys teisės aktai numato galimybę skambinti ir kalbėti telefonu ne ilgiau kaip 15 minučių, t. y. telefonu jis kalbėjo beveik visą nustatytą laiką, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo pokalbis telefonu nebuvo nutrauktas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K pareigūnas atjungė elektrą ir dėl to negalėjo pažiūrėti futbolo rungtyniu, nors kitiems, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims, elektra buvo tiekiama ir jie galėjo žiūrėti futbolo rungtynes.

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 jaunesniojo specialisto R. J. 2018 m. liepos 21 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl B. E. skundo“ nurodyta, kad jis nuo 2018 m. liepos 1 d., nuo 7.50 val. iki 2018 m. liepos 2 d. 8.20 val. atliko tarnybą 16–17 postuose. Tarnybos metu, paminėtuose postuose, elektra į gyvenamųjų kamerų (taip pat ir į kameros Nr. 284) kištukinius lizdus buvo tiekiama vadovaujantis 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 6-178. Pažymėjo, kad elektros tiekimą užtikrino į visas 16 ir 17 postų gyvenamąsias kameras, taip leisdamas visiems ten buvusiems asmenims žiūrėti FIFA pasaulio futbolo čempionato grupių varžybas iki transliacijos pabaigos. Pareiškėjas su prašymais, pareiškimais ar skundais į budintį pareigūną nesikreipė (1 t., b. l. 117).

Lukiškių TI-K 2017 m. liepos 27 d. raštu ,,Dėl elektros tiekimo į kameroje įrengtus kištukinius lizdus“ Nr. 96-2881 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 6-178 visiems asmenims laikomiems Lukiškių TI-K elektra į kamerose įrengtus kištukinius lizdus buvo tiekiama tol, kol nepasibaigė FIFA pasaulio futbolo čempionatas, suteikiant galimybę šias varžybas stebėti tiesioginės transliacijos metu. Siekiant išsamiai ištirti pareiškėjo skundo pagrįstumą buvo apklaustas pareigūnas, kuris 2018 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 51-4206 nurodė, jog priežiūros postuose, kuriuose jis atliko tarnybą, taip pat į kamerą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, elektros tiekimas į kištukinius lizdus buvo nutrauktas iškarto po įvykusių FIFA pasaulio futbolo čempionato (1 t., b. l. 116).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 284 (1 t., b. l. 93–103). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kameroje Nr. 284 vykstant FIFA pasaulio futbolo čempionato grupių varžyboms nebuvo atjungta elektra iki transliacijos pabaigos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose elektra buvo tiekiama iki FIFA pasaulio futbolo čempionato grupių varžybų transliacijos pabaigos pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 6-178. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kameroje Nr. 284 būtų atjungta elektra prieš pasibaigiant minėtoms varžyboms. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kvietęs budintį pareigūną dėl atjungtos elektros, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K parduotuvėje buvo įsigijęs nekokybiškas taksofono korteles ,,Turbo“, kurios jam nebuvo pakeistos.

Aprašo 6.1 papunktyje nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji turi teisę taksofono korteles nusipirkti už savo asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje parduotuvėje (1 t., b. l. 140–148, 105–157).

Byloje pateiktas pareiškėjo 2018 m. birželio 13 d. Prašymas leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis bei kvitas, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 13 d. įsigijo 2 vienetus kortelių ,,Turbo“ (1 t., b. l. 184). Iš byloje pateikto pareiškėjo 2018 m. birželio 20 d. Prašymo apsipirkti parduotuvėje ir apsipirkimo parduotuvėje kvito matyti, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 20 d. įsigijo 6 vienetus taksofono kortelių ,,Tele+“ (1 t., b. l. 185). Taip pat byloje pateiktas Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. Tarnybinis pranešimas ,,Dėl suimtojo B. E.“ patvirtina, kad pareiškėjas kalbėjimo korteles ,,Turbo“ arba ,,Tele+“ įsigijo 2018 m. birželio 13 d. – 2 vnt. ir 2018 m. birželio 20 d. – 6 vnt. Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu ,,Dėl apsipirkimo parduotuvėje“ Nr. 96-2982 informavo pareiškėją, kad neveikiančią ,,Turbo“ kortelę kartu su pirkimo čekiu gali grąžinti į parduotuvę. Ji bus patikrinta ar nėra tuščia, iškalbėti kreditai ir tada, jei ji neveikia, bus grąžinti pinigai (1 t., b. l. 41). Teismo vertinimu, pareiškėjas įsigijęs taksofono korteles ,,Turbo“ ir nustatęs, kad jos nekokybiškos, galėjo jas kartu su pirkimo kvitu grąžinti į parduotuvę, kurias patikrinus bei nustačius, jog taksofono kortelės nekokybiškos, jam būtų pakeistos į naujas ir kokybiškas taksofono korteles. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų Lukiškių TI-K veikiančiai parduotuvei pateikęs nekokybiškas taksofono korteles kartu su pirkimo kvitu, todėl nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K vasarą, Šv. Ramadano mėnesį, t. y. 30 dienų, jis pasninkauja ir valgo po 22 valandos, tačiau Lukiškių TI-K netiekia elektros po 22 val., todėl turėjo valgyti atšalusį maistą.

SVĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonė yra dienotvarkė. Pagal SVĮ 21 straipsnio 2 dalį, tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.3 punktas nustato, jog elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Taigi, pagal minėtas taisykles, elektros jungikliai negali būti įmontuojami kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems turi nustatyti dienotvarkę, tačiau taip pat turi užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų suimtųjų poilsiui. Akcentuotina, kad pareiškėjas ilgą laiką kameroje buvo laikomas kartu su kitu asmeniu (1 t., b. l. 93–103). Be to, duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl elektros tiekimo į kameras, kuriose buvo laikomas, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors paties pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K administracija neapgyvendino su kitais musulmonais, todėl nuolat kildavo konfliktai bei dėl to jam buvo sužalota akis.

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas turėjo kairės akies traumą, jis nemato, jam buvo atlikta kairės akies operacija (1 t., b. l. 53–91). Tačiau, byloje nėra duomenų, kad būtent dėl Lukiškių TI-K tiesioginių pareigų nevykdymo jam pablogėjo sveikata, t. y. buvo sužalota akis. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl jo laikymo kartu su kitais Lukiškių TI-K laikomais musulmonais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad akies sužalojimą tiesiogiai sąlygojo Lukiškių TI-K veiksmai (neveikimas), todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir nesusieti su konkrečiais atsakovo atstovo veiksmais.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 137 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo nemiga, dvasiniais išgyvenimais, moralinėmis kančiomis, nervine įtampa, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, irzlumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 13 d. dėl techninės klaidos pareiškėjui siųstus pinigus užregistravo jo brolio vardu. Šios aplinkybės galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K sistemiškai ar nuolatos pareiškėjui neįskaitytų siunčiamų pinigų. Be to, Lukiškių TI-K nurodė, jog dėl techninės klaidos pinigai buvo įskaityti į pareiškėjo brolio sąskaitą, o pastebėjus klaidą, ji buvo ištaisyta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotą teisę gauti pervedamas lėšas Lukiškių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo B. E. (B. E.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo B. E. (B. E.) teisė būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjo B. E. (B. E.) reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė