- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- 1-1556-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20908-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- J. R., A. J.
- Advokatai
- Julius Jasaitis, Andrejaus Tiščenkas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. B. 2016-04-16 apie 18 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio Vaduvos g. 12, Vilniuje, pribėgo prie J. R. ir A. J. bei tyčia smogė kumščiu po vieną kartą J. R. ir A. J. į veidą. Smūgiu ranka J. R. kaltinamasis padarė muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, o nuo patirto smūgio parkritus ant žemės, J. R. lūžo kryžkaulio kairysis sparnas, t. y. J. R. padarė sužalojimus, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o A. J. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. B. pažeidė viešąją tvarką, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė J. R. sveikatą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, nurodė, kad tą dieną kartu su K. A. važiavo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). K. A. gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir A. J., o jis gyvenu toliau Ji jį išleido ir nuvažiavo į savo namus. Už apytiksliai 3-5 min. ji jam paskambino ir pasakė, kad du girti vyrai jos nepraleidžia, užstoja jai kelią. Ji jo prašė ateiti, kadangi jai buvo baisu. Jis pats buvo blaivus. Eidamas jis kalbėjo su K., prašė jos nusiraminti, sakė, kad asmenys girti, gal nepiktybiški ir pan. Jų pokalbis pasibaigė. Po to ji paskambino antrą sykį ir buvo labai išsigandusi, pasakė, kad jie su plytomis užtvėrė kelią, lygtais su plyta norėjo trenkti į mašiną ar pan. Jie ją pravardžiavo ir ji bijojo išlipti iš automobilio. Tada jis su M. R. atbėgo iki namo ir stabtelėjęs pamatė J. bestovintį apytiksliai 5-7 m. atstumu nuo automobilio. Prie mašinos stovėjo A. J. su J. R. žmona. A. J. nieko nekalbėjo, bet J. R. žmona kažką ant jos rėkė, ką konkrečiai – jis nežino. Ji K. A. neišleido iš automobilio, laikė jos dureles, o K. A. laikė į save, kad galėtų, jeigu ką, dureles užsidaryti. J. R. iš vis buvo neadekvatus, stovėjo ir į visas puses švaistėsi, murmėjo. Jam pradėjus eiti link automobilio, J. R. agresyviai nusiteikęs ėmė eiti link jo. Jis, būdamas neadekvatus, priėjo prie jo (kaltinamojo) ir jis kaip ir jį nusistūmė nuo savęs, jokio smūgio jam nesudavė, bet jis nukrito ant nugaros. Tada jis ėjo toliau link automobilio, bet A. pačiupo jį už pakarpos. Jis prašė jo jį (kaltinamąjį) paleisti. O J. R. žmona tuo metu nubėgo prie vyro, o A. J. jį laikė, nors prašėsi paleidžiami. Po to A. J. užsimojo jam trenkti, bet gavo smūgį pirmas ir jis nugriuvo. Tuo tarpu K. A. išlipo iš automobilio, jis paėmė ją už parankės ir vedė namo. Tada pribėgo J. R. žmona ir ėmė jį tampyti. Jis prašė jos liautis ir ji, pamačiusi, kad jo neįveiks, puolė ant K. A., bet jie nuėjo toliau. Tuomet išbėgo kažkieno sūnus ar dukra, berods A. J. turi dukrą. Susirinko apie 20 žmonių, tai jų kiemas, jų pažįstami. Jie galvojo, kad jis kažką blogo darė. Pokalbio metu tarp žmonių pamatė ir savo pažįstamų. Tuo metu išbėgo A. J. dukros vyras, ėmė jį pulti, tačiau jis konflikto išvengė, nes ir jis buvo girtas. Jų bendri pažįstami jam pasiūlė kuo greičiau iš ten išvažiuoti. O jie patys sakė viską susitvarkys. Jis įsėdo į automobilį su K. A. jie išvažiavo. Jis išvažiavo su broliu, nes prieš tai jam paskambino. Ten buvo pavojinga būti, nes asmenys buvo agresyvūs. Buvo daug riksmų, susikalbėti normaliai nebuvo galima. M. R. pėstute išėjo. Jis atėjo kartu su juo, jis matė įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad J. R. žmona jį užsipuolė, nes jo to ir neklausė, bet K. A. jiems sakė. Jo taip pat neklausė, kur buvo J. R. rankos, o jos tikrai nebuvo kišenėse, nors visuose parodymuose nurodoma, kad jos buvo kišenėse. J. R. buvo visiškai neadekvatus ir jis (kaltinamasis) neturėjo kito kelio, ėjo keliu, o nukentėjusysis ėjo tiesiai į jį. J. R. buvo labai arti jo ir tuo metu jis galėjo suprasti, kad jis gali jam trenkti.
Nors kaltinamasis M. B. savo kaltės dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nepripažino, jo kaltė yra pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo M. B. parodymais, iš dalies nukentėjusiųjų A. J. ir J. R. parodymais, iš dalies liudytojų L. R., K. A., Z. R., R. J. parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais.
Nukentėjusysis A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną buvo apie 17 val., jis ėjo iš sodo, kartu buvo žmona, dukra ir du anūkai. Prie namų susitiko su J. R., šeima nuėjo į namus, o jis liko pasikalbėti su J. R.. J. R. turėjo alaus ir jie gėrė alų. Tuo momentu privažiavo K. A. su mašina. Jai buvo vietos pravažiuoti, nors ten nėra kelio. Ten neasfaltuota ir ne žolė, ten toks keliukas, kuris eina prie J. R. namų. Ten mašinos gali važiuoti. K. A. privažiavo, atidarė langą ir paprašė jų pasitraukti, signalo nejungė. Kai K. A. paprašė pasitraukti, J. R. kažką jai pasakė (ką pasakė neprisimena), o ji pasakė, kad iškvies policiją ir jie pasitraukėme į šoną. Ji nuvažiavo ir pasistatė automobilį, bet iš jo neišlipo, o toliau sėdėjo ir su kažkuo pakankamai ilgai kalbėjo. Tada atsirado kaltinamasis, iš kur nežino – jis jo nematė, tik pamatė, kai nukrito J. R., jis gavo į lūpą. Po to išbėgo žmonės, bet kas iškvietė policiją – jis nežino. Atvažiavo pareigūnai, jį nufotografavo. Medicininės pagalbos atsisakė. Jis buvo išgėręs, bet negirtas. Jis tik pamena, kad buvo smūgis J. R., po ko subėgo žmonės. Jis nematė smūgio momento, matė tik gulintį J. R.. Tada kaltinamasis priėjo ar pribėgo prie jo ir jis (nukentėjusysis) gavo per lūpą. Jis rankos prieš kaltinamąjį nepakėlė, jis iš karto sudavė jam. J. R. žmona buvo šalia, kai dar nebuvo kaltinamojo. Kai J. R. žmona kalbėjo su mergina, jis stovėjo gal 8 m. atstumu nuo automobilio. Už pakarpos kaltinamojo jis neėmė, bent jau jis neatsimena, nes praėjo pakankamai daug laiko. Jis nematė kaip J. R. prie kaltinamojo ėjo agresyviai nusiteikęs. J. R. buvo šalia jo, niekur toliau nuo jo nebuvo nuėjęs. Nematė kaip atsirado kaltinamasis: ar atėjo, ar atbėgo. Jie kaltinamojo neužpuolė. Jokių plytų jie nedėjo ir jų nematė. Incidento metu jis buvo išgėręs gal 200 ml degtinės. Išgėrė 1 l degtinės aštuoniese. Su J. R. alų tik atidarė ir po gurkšnelį padarė. Kaltinamasis nebuvo atėjęs atsiprašyti, žalos atlyginti nesiūlė. Anūkės žaidė balkone, visi kaimynai matė ir anūkė pasakė močiutei, kad J. R., t.y. senelis guli, gal muštynės, todėl jo žmona išbėgo ir paėmė jį vesti namo. Kieme buvo susirinkę gal pusę namo gyventojų. Jo dukters vyras nebuvo įvykio metu, jis išėjo tik vėliau. Po to atvažiavo policija. Neblaivumo netikrino, nes jis buvo adekvatus. K. A. buvo atidariusi automobilio langą ir J. R. žmona su ja kalbėjo, o apie ką – jis nežino. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki įvykio M. B. nepažinojo. Jis (nukentėjusysis) su A. J. stovėjo prie Vaduvos g. 12 namo balkono, privažiavo mašina, pasakė, kad vietos mažai ir pasitraukė į šoną. Ten yra aikštelė: žmonės eina, mašinos važiuoja į kiemą. Kai privažiavo automobilis, jie stovėjome prie pat krašto. Mergina automobiliu privažiavo per metrą nuo jų, todėl jis paklausė merginos, ar jai vietos mažai. Stovėjo toliau ir po to priėjusi žmona jų paklausė, ko jie stovi vidury kelio. A. J. pasakė, kad laukia policijos, nes mergina žadėjo ją išsikviesti. Tada žmona nuėjo prie merginos. Mergina sėdėjo mašinoje. Mergina jiems negrasino kviesti policijos. Alaus jie turėjo, A. J. gal ir gėrė alų. Jie pajuokavo ir jo žmonai pasakė, kad mergina jiems iškvies policiją. Žmona nuėjo prie merginos ir jos kalbėjosi. Po kelių minučių žiūri, kad bėga kažkoks jaunuolis. Jis sparčiai prilėkė prie jų, viena ranka trenkė jam į lūpą, kita ranka A. J.. Nuo mašinos su A. J. jie stovėjo toliau, bet vienas šalia kito. Nuo smūgio jis pargriuvo. Prieš smūgį jo rankos buvo kišenėse. Po įvykio jį žmona parvedė namo. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo namuose, jie atėjo pas jį į namus. Atvyko ir greitoji medicinos pagalba, jį išvežė į ligoninę. Jam praskėlė lūpą iš vidinės pusės, taip pat buvo skilęs kaulas, nes nuo smūgio nukrito. Jis yra pensininkas. Civilinį ieškinį byloje pareiškė. Kaltinamasis atėjo kitą dieną, jis kieme kalbėjosi su dukra, girdėjo, kaip dukrai sakė, kad jie turės problemų. Pas jį asmeniškai kaltinamasis neatėjo. Dar buvo atėjusios dvi moterys, bet jis su jomis nekalbėjo, su jomis kalbėjo žmona ir dukra. Viena iš moterų buvo jo motina, o kas kita – nežino.
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis nurodė vietą, kur jis su kitu nukentėjusiuoju stovėjo, kur įvyko konfliktas su mergina ir vieta kur jis buvo, kai jam sudavė kaltinamasis ir jis nukrito (b. l. 43-47).
Liudytoja L. R. teismo posėdyje paaiškino, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Įvykio metu nukentėjo jos tėvas J. R.. Ji paties įvykio nematė, tik matė, kai mama tėvą pakėlė nuo žemės. Ji sėdėjo namie prie lango ir matė, kaip tėvas su A. J. stovėjo prie namo. Ji iš savo namo mato kitą namą, kuriame gyvena A. J.. Paskui ji matė kaip mama prie jų priėjo. Po kiek laiko A. J. dukra atbėgo rėkdama ir jai pasakė „bėk, nes tavo tėvą sumušė ar tai užmušė“. Ji išlėkė, bėgama paskambino 112. Prie namo rado kruviną tėvą, kuris nesiorientavo. Už namo buvo būrelis žmonių, klausė jų, kas nutiko. Kaltininkas tuo metu jau buvo prie 10 namo. Jai žmonės parodė, kur nubėgo kaltininkas. Įvykis buvo už namo, o žmonės rinkosi priekyje. Ji paliko tėvą ir nuėjo prie žmonių. Ten stovėjo A. J. žmona, dukra ir kaimynai, kurių nepažįsta. Jai nurodė, kad kaltininkas nubėgo prie gretimo, t. y. 10 namo. Pareigūnams telefonu pasakė, kad kaltininkas bėga. Pasakė kaltininkui, kad niekur nebėgtų, nes atvažiuoja pareigūnai. Privažiavo juodos spalvos automobilis „Mercedes“, iš jo išlipo vyras, kuris jai pasakė „užmiršk numerius, nes išvešiu į mišką ir pakasiu“, tada jie įlipo į mašiną ir išvažiavo. Netrukus atvyko pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Tėvą išvežė į Lazdynų ligoninę, ji važiavo iš paskos. Tuo meru jis gal 5 d. dirbo naujoje darbovietėje, nes keitė darbą. Įmonės pavadinimo nežino, bet buvo priimtas į vairuotojo pareigas. Tėvas gaudavo apie 700-800 €/mėn. Buvusioje darbovietėje tiek gaudavo algos, bet ir naujoji darbovietė tokį atlygį siūlė. Tėvui bėgo kraujas, galva buvo daužta. Kitą dieną jo veidas buvo ištinęs. Pirmadienį nuvežė į polikliniką, nes jo temperatūra buvo labai aukšta, jis nesiorientavo. Dantų tėvui neišmušė, bet lūpa buvo praskelta iš abejų pusių, t. y. buvo kiaura skylė, tačiau jos nesiuvo. Galva buvo sudaužta, dėl to ji ir svaigo, taip pat galvos srityje buvo nubrozdinimas. Dar tėvui lūžo kryžkaulis. Tėvas beveik dvi savaites neatsikėlė iš lovos. Daktaras liepė pamiršti darbą, nes jis negalėjo vaikščioti, nueidavo tik iki tualeto. Kaltininkas po trijų dienų atėjo, pasakė, kad nori pakalbėti, kalbėjosi su juo išėjusi į koridorių, ant laiptų. Klausė kodėl taip pasielgė, pasakė, kad ginė panelę ir, kad tėvą tik švelniai sužalojo. Sakiau užeiti ir pačiam pažiūrėti ką padarė, bet jis atsakė, kad neis ir nežiūrės. Tada pasakė, kad jeigu nori problemų – turės ir juokdamasis nuėjo. Po to dar buvo atėjusi kaltininko mama ir merginos motina. Pas juos moterys atėjo į kiemą ir pasakė, kad jie alkoholikai, kad patys kalti, o kaltinamasis yra geras vaikas. Tos moterys ėmė juos kaltinti. Jokios žalos neketino atlyginti, atėjo tik kaltinti. Nebuvo jokio atsiprašymo ar siūlymo susitarti. Jos tėvas tą dieną nebuvo išgėręs, tik sakė eis nusipirkti alaus.
Liudytoja K. A. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra jos draugas. Tą dieną jis automobiliu važiavo namo. Automobilį ji visada stato už namo, o norint ten prisiparkuoti reikia važiuoti keliuku. Pradėjo važiuoti tuo keliuku ir pamatė du stovinčius vyriškius. Ji sustojo, kadangi jie stovėjo viduryje kelio ir ji negalėjo pravažiuoti. Mostelėjo ranka, kad pasitrauktų, bet J. R. ėmė jai įvairiai rankomis mosikuoti. Ji išlipo iš automobilio ir paklausė, ar galėtų jie pasitraukti, kadangi ji nori pravažiuoti. Ėmė sakyti, ko ji čia važiuoja ir, kad jos nepraleis. A. J. stovėjo šone, jis nieko nedarė ir nieko nesakė. Tik J. R. sakė, jis ėmė ją įvairiausiais žodžiais užgaulioti, kad ji beždžionė, kad ko ji čia važiuoja, ko jai čia reikia. Tada ji įsėdo į automobilį ir paskambino kaltinamajam, paprašė jo ateiti, nes išsigando. Tuo metu J. R. iš krūmų paėmė plytas, pastatė jai prieš automobilį, pats atsistojo priešais ir neleido pravažiuoti. Ji jo prašė leisti pravažiuoti, bet jis toliau stovėjo. Tada iš kampo, iš tos pusės kur yra jo namas, išvažinėjo kažkoks automobilis. Turbūt J. R. juos pažįsta, nes buvo prie jų priėjęs, su jais pakalbėjo, pasijuokė ir tik tada, kai tie žmonės jo paprašė, jis patraukė plytas ir pats pasitraukė, nes kitu atveju, ta mašina per ją negalėtų pravažiuoti. Toje vietoje du automobiliai niekaip negali pravažiuoti. Tuomet ji pasistatė automobilį po balkonais, o ta mašina pravažiavo. Tada jie priėjo arčiau jos mašinos, J. R. atsistojo arčiau ir prašė, kad ji atidarytų langą ar duris, bet nieko ji jam neatidarė, o dar sykį paskambino kaltinamajam, nes labai išsigando, kodėl jis prie jo kabinėjasi ir ko iš jos nori. Tuomet, kaip vėliau paaiškėjo, atėjo jo žmona, ji atidarė automobilio duris ir paklausė, ar gali juos išvesti, kadangi jų bijo, jie jai kelią užstojo. O ji ėmė sakyti, „o ko tau čia reikia, kas tu čia tokia, kur tu gyveni, jie buvo su mašina, kad tavęs nepraleido?“. Jos kalbėjosi viena į kitą žiūrėdamos. Ji (J. R. žmona) dar buvo atsirėmusi į automobilio langą kaire ranka. Ji (K. A.) sėdėjo, o ji buvo pasilenkus prie jos, jos kalbėjosi ir ji į ją žiūrėjo. Kaip tik tuo metu iš už kampo atėjo kaltinamasis. J. R. visas svirduliuodamas, agresyviai nusiteikęs, nieko nesakydamas, ėjo link kaltinamojo. Kaltinamasis atėjo iš už J. R. žmonos nugaros. Nežino ar J. R. žmona matė kaltinamąjį. Mano, kad ji negalėjo matyti pastūmimo momento. Kai J. R. priėjo prie kaltinamojo ir užkirto jam kelią, tai kaltinamasis jį ranka pastūmė, kad jis atsitrauktų ir kaltinamasis galėtų pro jį praeiti. Kadangi J. R. buvo girtas, tai jis nukrito. Tai įvyko tuo momentu, kai ji išlipo iš automobilio. Jokio smūgio nebuvo, tebuvo tik pastūmimas, rankos mostas. Tada prie kaltinamojo pripuolė A. J. ir laikė jį už striukės, norėjo jam trenkti, bet kaltinamasis, vengdamas to smūgio, trenkė jam pirmas. Po to, jie pradėjo eiti į šoną ir tuo metu išbėgo A. J. žmona su dukra ir ėmė rėkauti. Jiems einant iš už namo išbėgo dar apie 20 žmonių, iš kurių dauguma taip pat buvo neblaivūs. Tada atėjo J. R. žmona ir ėmė ją purtyti, kratyti, grasino, kad jai bus blogai. Ji nuo jos atsitraukė. Dar A. J. sūnus norėjo kaltinamajam trenkti, bet kaltinamasis išsisuko ir tada kiemo žmonės laikė A. J. sūnų, kad kaltinamajam netrenktų. Tada atvažiavo kaltinamojo brolis, jie įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji nesupranta, kodėl jiems sutrukdė, juk kiemas ne jų nuosavybė. Jai buvo kilęs pavojus, nes ji J. R. nepažinojo, nežinojau ko galiu tikėtis iš girto asmens, kuris buvo su plytomis, ją užgauliojo. Ji tenorėjo pasistatyti automobilį toje pačioje vietoje kur ir visada stato. O jis iš niekur nieko prie jo prisikabino. Kaltinamasis gal ir galėjo šonu praeiti pro J. R., bet kitoje pusėje buvo automobilis, nebent kaltinamajam reikėtų aplink eiti. Kaip J. R. susižalojo lūpą – nežino. Gal girtas nugriuvo, vartėsi ir, bandydamas atsikelti, susižalojo. Nežino, ar pastumiant galima lūpoje padaryti muštinę žaizdą. A. J. vėliau ėjo link kaltinamojo tam, kad apgintų nukritusį draugą J. R.. J. R. nukritus, kaltinamasis ėjo link jos, bet priėjo A. J. ir griebė jį už striukės. J. R. nukrito ant smėlio su žvyru. Kai ji pamatė, kad kaltinamasis ateina, ėmė išlipinėti iš automobilio. Tuo metu J. R. žmona nekalbėjo, stovėjo šonu, tai gal ir galėjo matyti pastūmimą. Ji (K. A.) matė kaip kaltinamasis nustūmė J. R., kaip A. J. sudavė smūgį, bet nematė, kaip trenkė J. R. į veidą ir mano, kad to ir nebuvo.
Liudytoja Z. R. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo J. R. žmona. Tą dieną ji su vyru dirbo namie. Jos vyras prie jos alkoholio negėrė, o po to ji 17.30 val. maždaug pusvalandžiui nuėjo pas kaimynę. Grįždama iš kaimynės ji pamatė savo vyrą ir A. J.. Ji priėjo prie jų pakalbėti. Jie sakė, kalbasi, nes ta mergina nori kviesti policiją. Ji priėjo prie jos, mergina tuo metu kalbėjo telefonu. A. J. sakė, kad tai jo kaimynė. Mergina jai atidarė automobilio dureles, bet kalbėjo telefonu. Ji paklausė, kas nutiko, o pastaroji pasakė, kad tie vyrai neleido jai pravažiuoti. Po to dar paklausė, ar ji čia gyvena, kaip čia atsirado, pastaroji pasakė, kad visus metus čia gyvena. Bekalbėdama su ja išgirdo, kad kažkas bėga iš už kampo. Kol ji su ja kalbėjo, tas asmuo pribėgo prie jos vyro, kuris stovėjo susikišęs rankas į kišenes, ir jam sudavė, ji net nespėjo atsisukti, o vyras nukrito aukštielninkas. Ji matė, kaip jis bėgo iš už namo kampo. Vaikinas bėgo jai iš nugaros. Ji stovėjo prie mašinos, o jis jai bėgo iš dešinės pusės ir galvą pasukusi pamatė kaip jis pribėgęs prie jos vyro jam kirto. Kita ranka kaltinamasis kirto A. J., tas irgi nukrito. A. J. stovėjo kartu su J. R.. A. J. ėmė keltis, o ji ėmė rėkti, kad kviestų policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Vyras be sąmonės gulėjo gal 10-20 min. Po to ji pribėgau prie vyro, o kaltinamasis ten stovėjo. Kai A. J. kėlėsi, tai kaltinamasis dar sykį norėjo jam kirsti. Tada ji jį stvėrė už džemperio ir laikė. Kaltinamasis liepė jį paleisti, sakė, kad kitaip ir ji gulės taip pat kaip ir vyrai guli. Sakė, kad ji nežino kas jis toks. Bet ji jį laikė tol, kol jis jai rankas pasuko. Jis daužė jai per rankas. Kai pamatė, kad jos vyras juda, tada kaltinamąjį paleido ir nuėjo prie vyro, jį pakėlė. Kaltinamąjį ji laikė apie 10-20 min. Atlėkė dar A. J. dukra, kuri nubėgo pas jos dukrą ir pasakė, kad tėvą užmušė. Kai jos vyras ėmė judėti, ji jį pakėlė ir pamažu parvedė namo. Tada atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Kas daugiau vyko kieme – nematė. Vyras po įvykio buvo labai sumuštas, visas veidas buvo ištinęs, buvo prakirsta lūpa. Vyras visas buvo labai kruvinas. Jis gal dvi savaites buvo ištinęs. Dar jam buvo lūžęs kryžkaulis, patyrė smegenų sutrenkimą. Labai skaudėjo galvą, buvo aukštas spaudimas. Į polikliniką jį vežiojo dukra. Iki incidento vyras buvo tik įsidarbinęs. Po incidento, jis gal 2 mėn. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl darbą prarado, vietoje jo buvo priimtas kitas žmogus. Vaistus vyrui pirko tuos, kuriuos daktarė išrašė: nuo spaudimo, nuo skausmo, raminančius. Po incidento vyras labai pergyveno, nes buvo sumuštas, prarado labai gerą darbą.
Liudytoja R. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo A. J. žmona. Tą dieną jiems einant jos vyras pamatė J. R. ir nuėjo su juo pakalbėti, o ji parėjo namo. Bebūnant namuose, gal po 10-15 min. atbėgo anūkė ir pasakė, kad lauke senelis stovi su J. R.. Ji išėjo į balkoną. J. R. su A. J. stovėjo apie 5 m. atstumu nuo automobilio. Automobilis buvo pastatytas prie balkono. K. A. sėdėjo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Prie vyrų priėjo Z. R., ji negirdėjo apie ką jie kalbėjo, bet po to Z. R. priėjo prie mašinos ir kalbėjosi su K. A.. Priėjo A. J. su J. R.. Jie neilgai pakalbėjo. Tada iš už namo kampo išbėgo M. B.. Kai jis atbėgo, jie trise stovėjo šalia vienas kito. J. R. stovėjo rankas susikišęs į kišenes, o M. B. pribėgęs staigiai sudavė J. R. į veidą. J. R. nukrito. Tada pasisuko link A. J. ir jam sudavė. J. R. gulėjo kaip negyvas. Ji išsigandusi suriko, kad J. R. užmušė ir uždariusi balkoną nubėgo greitai žemyn. A. irgi nugriuvo, bet kėlėsi. Tada nebemačiau, nes nubėgau žemyn. Kai ji pribėgo, vyras jau buvo kitoje namo pusėje. Anūkė jį nusivedė namo. Jau buvo susirinkę daug žmonių. Ji sakė, kad reikia iškviesti policiją. J. dukra pasakė, kad jau iškvietė. O M. B. kalbėdamas telefonu pasakė, kad turi savo policiją. Atvažiavo automobilis, jis įsėdo ir išvažiavo, nors ji sakė, kad reikia palaukti policijos. Ji nematė, kad M. B. būtų kažkas laikęs. Kai ji išėjo į lauką, M. B. matė. A. J. buvo išgėręs, o ar J. R. ir Z. R. buvo išgėrę – nežino. Balkonas, iš kurio ji matė įvykį, buvo 1 m. atstumu nuo K. A. pastatyto automobilio, tik kad ketvirtame aukšte. Į lauką ji išbėgo maždaug po 3 min. Niekas M. B. nelaikė, bet už namo ji nėjo, nes jos vyras buvo namo priekyje.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. R. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kryžkaulio kairio sparno išilginis lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2016-04-16. Tikėtina, kad nustatytas kryžkaulio lūžis galėjo būti padarytas ir tiriamajam nugriuvus ir kontaktavus kryžkaulio-sėdmenų sritimis su kietu paviršiumi. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kryžkaulio lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai viršutinės lūpos muštinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38-39)
Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad J. R. diagnozuoti osteosklerotinio kaulų židiniai yra užfiksuoti galvoje, todėl, anot eksperto, minėti židiniai įtakos nustatytiems sužalojimams negalėjo turėti (b. l. 41-42).
Motyvuojamoji dalis
Faktinių aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Chuliganizmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamųjų parodymais.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustos liudytojos K. A. (kaltinamojo draugė), Z. R. (nukentėjusiojo J. R. žmona), L. R. (nukentėjusiojo J. R. duktė) ir R. J. (nukentėjusiojo A. J. žmona). Nukentėjusiojo draugė nurodo prisimenanti aplinkybes, kurios yra naudingesnės jos draugui –kaltinamajam, būtent, kad ji nematė, jog M. B. suduotų ranka J. R., kad nukentėjusieji ją užgauliojo, neleido jai pravažiuoti, buvo visiškai girti ir agresyvūs, kad M. B. ne atbėgo, o atėjo, kad J. R. agresyviai nusiteikęs, nieko nesakydamas, ėjo link kaltinamojo. Nukentėjusiųjų žmonos nurodė, kad jos vienareikšmiškai matė, kad M. B. sudavė po smūgi nukentėjusiesiems, kad nukentėjusieji apskritai nebuvo girti, kad prie nieko nesikabinėjo, kad prieš smūgi J. R. pastarojo rankos buvo kišenėje, kad M. B. ne atėjo, o staiga atbėgo. Tačiau teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai tikėti vienų ar kitų liudytojų parodymais, pirmiausia vien dėl to, kad šios liudytojos yra vienaip ar kitaip susijusios su kaltinamuoju ar nukentėjusiais ir suinteresuotos bylos baigtimi. Visgi, minėtus liudytojų parodymus sugretinus su kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada, teismas turi galimybę padaryti objektyvias išvadas dėl nusikaltimų padarymo aplinkybių.
Baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas ir kartu su kaltinamuoju M. B. nusikaltimų padarymo metu buvęs draugas M. R., kuris teisme davė iš esmės skirtingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad pats liudytojas M. R. teisminio nagrinėjimo metu nurodė sergąs šizofrenija (baigus įrodymų tyrimą, pateikė ir medicininę pažymą), taip pat į jo keistą elgesį jį apklausiant teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad jo paaiškinimais negalima remtis kaip patikimais duomenimis ir jo parodymų nepripažįsta įrodymais.
Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojos K. A. ir Z. R. patvirtino, kad pirmiausia tarp nukentėjusiųjų ir K. A. kilo konfliktas dėl to, kad nukentėjusieji jai užstojo kelią pravažiuoti iki savo namų. A. J. patvirtino, kad jis su J. R. tuo metu, kai atvažiavo K. A. stovėjo ant keliuko, kalbėjosi ir gėrė alų, o K. A. paprašius jų pasitraukti, J. R. jai kažką pasakė. A. J. patvirtino, kad prieš tai jis dar buvo ir degtinės išgėręs. Z. R. taip pat patvirtino, kad K. A. jai pasakė, jog nukentėjusieji vyrai neleido jai pravažiuoti. Tiek K. A., tiek ir M. B. patvirtino, kad jis su draugu atėjo dėl to, kad K. A. buvo išsigandusi nukentėjusiųjų ir jo prašė ateiti. Šioje dalyje teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais.
Kaltinamasis M. B. teisminio nagrinėjimo metu pats pripažino, kad jis atėjęs į įvykio vietą pirmiausia pastūmė nukentėjusįjį J. R., dėl ko pastarasis nugriuvo, o A. J. jis sudavė smūgį į veidą. Tačiau M. B. neigė, kad sudavė smūgį J. R., teigė, kad abu nukentėjusieji buvo agresyviai nusiteikę ir jis fizinę jėgą naudojo, nes nebuvo kitos išeities. Taip pat, anot kaltinamojo, abu nukentėjusieji buvo labai neblaivūs, vos pastovėjo ant kojų. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip neįtikinančius, nelogiškus ir neatitinkančius kitų byloje esančių įrodymų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje užfiksuota, jog J. R. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, liudytojos (Z. R. ir R. J.), matę kaip nugriuvo J. R., teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis nukrito ant nugaros, po to, kai jam buvo suduotas smūgis į veidą. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad J. R. nukrito būtent nuo to, kad kaltinamasis jam sudavė į veidą, o ne nuo pastūmimo. Taip pat, svarbi aplinkybė yra tai, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog J. R. buvo toks neblaivus, kad, kaip teigė kaltinamasis ir liudytoja K. A., svirduliavo ir sunkiai laikėsi ant kojų. Tačiau tai, kad abu nukentėjusieji buvo vartoję alkoholinių gėrimų, teismui abejonės nekyla, nes tai patvirtino tiek patys nukentėjusieji, tiek ir specialisto išvada, kur tiriamojoje dalyje užfiksuota, jog iš medicininių dokumentų matyti, kad J. R. iš burnos buvo jaučiamas alkoholio kvapas, bet girtumo požymių nėra (b. l. 41). Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad M. B. ar liudytojai K. A. būtų grėsęs koks nors pavojus, jog būtų reikėję griebtis fizinio smurto. Pats kaltinamasis tik abstrakčiai nurodė, kad kaltinamasis J. R. buvo neadekvatus, agresyviai link jo ėjo, tačiau tokia kaltinamojo versija nėra paremta jokiais bylos duomenimis. Jokio pavojus nei liudytojos K. A., nei kaltinamojo M. B. turtui, sveikatai ar gyvybei negrėsi. Kaltinamasis M. B. elementariai ignoravo žmonių bendravimo taisykles, atėjęs į konflikto vieta nesiaiškino savo merginos ir nukentėjusiųjų konflikto pobūdžio, priežasčių, o tiesiog ciniškai sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir tai, kaip kaltinamasis elgės iš karto po nusikaltimo padarymo, t. y., žinodamas, kad policijos pareigūnai yra iškviesti, jis nelaukė jų atvykstant, o kartu su savo drauge, broliu ir liudytoju M. R. iš įvykio vietos pasišalino. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad M. B. elgėsi įžūliai, jo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis sudavė smūgius kumščiu po kartą nepažįstamiems senyvo amžiaus nukentėjusiesiems be jokios svarios priežasties ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl kaltinamojo veiksmų suduodant smūgius nukentėjusiesiems namo kieme kilo sąmyšis, subėgo namo gyventojai, buvo iškviesta policija, greitoji pagalba, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK redakcija).
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo smūgio parkritus nukentėjusiajam lūžo kryžkaulis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, M. B. veiksmai pagrįstai ikiteismini tyrimo metu kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis ciniškai sudavė J. R. be jokios pagrįstos priežasties, matant kitiems žmonėms, t. y. iš chuliganiškų paskatų.
Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio taikymo pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Tos pačios, teismo jau nustatytos, aplinkybės atskleidžia ir kaltinamojo kaltės turinį. Nepaisant to, kad kaltinamasi teigė ėjęs tik gelbėti savo draugės K. A., kuri buvo išsigandusi, visgi naudodamas fizinį smurtą prieš du senyvo amžiaus asmenis, suduodamas po smūgį jiems į veidą viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, šviesiu paros metu, bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad kaltinamasis M. B. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų ir 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, 2015 m. trauktas administracinėn atsakomybėn už gėrimą viešoje vietoje), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte už nusikalstamą veiką numatyta skirti tik laisvės atėmimo bausmę, pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį nėra. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, tačiau nedirba. Labai svarbia bausmės skyrimui aplinkybe teismas laiko ir pačių nukentėjusiųjų elgesį, nes jie viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, konfliktavo su liudytoja, kas iš dalies lėmė tai, kad buvo įvykdyti nusikaltimai. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos bausmė, kurių dydžiai artimesni galimų skirti laisvės atėmimo ir arešto bausmių minimumui.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kas, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai buvo įvykdyti daugiau nei prieš metus ir jokių naujų ikiteisminių tyrimų M. B. atžvilgiu nėra pradėta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimų padarymui įtakos turėjo ir netinkamas nukentėjusiųjų elgesys, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam M. B. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, o kaltinamajam M. B. skirtini teismo įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. R. pateikė 3000 € civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 1000 € - dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 16). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nedetalizavo iš ko susideda jo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad jis 2 mėn. negalėjo eiti, vaikščiojo su lazda, t. y. buvo apribotas jo judėjimas. Jautėsi pažemintas. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) personalinėje įmonėje vairuotoju, uždirbdavo 750-850 €/mėn. Dėl sužalojimo negalėjo eiti į darbą, skaudėjo koją. Nedarbingas buvo 2 mėn. Kainavo jam ir vaistai nuo skausmo ir nuo galvos sutrenkimo. Lankėsi poliklinikoje, kelis kartus švietė galvą, nes buvo užtemimas. Už paslaugas mokėti nereikėjo, tik už vaistus. Kiek kainavo vaistai – jis nepasakys, vaistus jam pirko dukra. Iš „Sodros“ gavo išmoką, po 100 €/mėn. Jis negali paaiškinti kaip susidarė 3000 € turtinė žala. Tikslių vartotų vaistų pavadinimų nepamena. Čekių, už įsigytus vaistus, nėra. Liudytoja L. R. papildomai paaiškino, kad tėvas vaikščioti pradėjo po maždaug poros savaičių, o iki tol maistą nešė jam į lovą, kadangi jam buvo liepta gulėti, buvo leidžiami nuskausminamieji. Ji tėvui pirko vaistus. Vaistų pavadinimų tiksliai nepasakys, bet tai buvo antibiotikai, vaistai nuo spaudimo, nuskausminamieji, tepalas nuo skausmo, širdies lašai. Vaistų pirkimo kvitai kažkur namie turėtų būti, tai nėra didelė suma – apie 30 €. Kitokių paslaugų tėvui nebuvo atlikta, jokios reabilitacijos. Tėvui nuolatos skaudėjo, jis negalėjo lankstytis. Porą mėnesių jis skausmą tikrai jautė. Po jų tėvas išėjo į darbą, bet turėjo iš jo išeiti savo noru, kadangi, kol jis buvo nedarbingas, į jo vietą priėmė kitą žmogų. Darbo tėvas toje įmonėje neteko dėl patirtos traumos. Po to tėvas susirado kitą darbą. Už tuos 2 mėn., tėvas gavo 200 € iš „Sodros“. Nedarbingumo lygis po to jam nebuvo nustatytas. Tėvui buvo stresas, pirmą sykį matė jį verkiantį. Tėvo patirta turtinė žala susideda iš to, kad tėvas prarado du atlyginimus, t. y. po 800 €/mėn., tėvas taip pat prieš tai turėjo eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota moteris, kuri po įvykio neteko rankos ir kojos, todėl tėvas kas mėnesį jai turi mokėti 300 €. Kadangi jis buvo nedarbingas, pinigus mokėjo ji už jį. Dar plius visi jos važinėjimai, nors čekių už kurą nerinko. Specialiai išėjo atostogų, kad galėtų su juo važinėti. Ji dėl tėvo imdavo laisvadienius. Tėvą per 2 mėn. vežė į gydymo įstaigas gal 7 kartus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Be abejonės, esant tokiam kūno sužalojimui – kryžkaulio lūžiui, nukentėjusysis J. R. negalėjo savarankiškai laisvai judėti, eiti į darbą, jam buvo reikalinga priežiūra ir jis gavo tik išmoką iš „Sodros“, nors tuos du mėnesius butų gavęs pilną darbo užmokestį, t. y., dėl sužalojimo jis neteko pajamų, todėl nukentėjusysis turi teisę į tokio pobūdžio turtinės žalos atlyginimą. Byloje esantys medicininiai dokumentai, paties nukentėjusiojo J. R. ir jo šeimos narių paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas du mėnesius, gavo tik išmoką iš „Sodros“, kuri sudaro 200 €. Iš byloje esančios darbo sutarties tarp nukentėjusiojo J. R. ir (duomenys neskelbtini) personalinės įmonės matyti, kad nukentėjusysis nuo 2016-04-12 iki 2016-06-13 buvo šios įmonės darbuotojas ir turėjo gauti 800 € darbo užmokestį per mėnesį, tačiau buvo nedarbingas ir užmokesčio negavo, todėl teismas daro išvadą, kad J. R. negautos pajamo yra 600 €. Teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, kad po traumos J. R. buvo skirti vartoti vaistai, kuriuos jis vartojo, tai patvirtina ir jo pateikta pažyma (t. 2, b. l. 43). Iš teismui pateikto vaistų įsigijimo kvito matyti, kad 2016-04-18 pirkta vaistų Dolmen ir Ospamox už 8,18 €, todėl šios išlaidos taip pat pripažintinos nukentėjusiojo patirta turtine žala. Kitos nukentėjusiojo nurodytos išlaidos (vykimo į gydymo įstaigas sąnaudos, kiti vaistai) nepagrįstos jokiais byloje esančiais dokumentais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog suprantama, kad ne visas gydymo sąnaudas galima pagrįsti dokumentais, kad dalis dokumentų gali būti neišsaugota, teismas daro išvadą, kad J. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir jam priteistina mažesnė suma nei jis nurodo – 640 €.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).
M. B. kaltais tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas J. R. – muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kryžkaulio kairio sparno išilginis lūžis (b. l. 38, 39), nukentėjusysis buvo nedarbingas du mėnesiu, jam buvo reikalinga priežiūra, pagalba vaikštant. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų laikinai buvo apribota nukentėjusiojo judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis senyvo amžiaus, kuriam sudėtingiau atsigauti po traumų. Be to, nėra jokių abejonių, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad J. R. nepasveiko, kad yra likę traumos padariniai ir pan., todėl, jo prašoma pinigų suma neturtinei žalai atlyginti (1000 €) yra protinga.
Tačiau be aukščiau nurodytų aplinkybių, nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Šiuo metu nukentėjusysis dirba tame pačiame darbe, netgi būdamas pensinio amžiaus, gyvena pilnavertį gyvenimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. R. elgesys taip pat turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Abu nukentėjusieji gėrė alų viešoje vietoje, bei sukonfliktavo su kaltinamojo drauge dėl pravažiavimo į kiemą, kas išprovokavo K. A. veiksmus – ji išsigandusi pasikvietė kaltinamąjį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. R. prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 €.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 221,21 € civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų gydant nukentėjusįjį J. R. atlyginimo (b. l. 53-56). Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas pilnai.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato Juliaus Jasaičio pateiktų pinigų priėmimo kvitų, nukentėjusysis J. R. advokatui sumokėjo 580 € už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Advokatas atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, ruošė skundus, dalyvavo kaip atstovas teismo posėdžiuose (4 posėdžiai). Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos jam turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirti bausmes:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. B. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti M. B. atsiprašyti nukentėjusiųjų bei paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
M. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
J. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. B. 640 € (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) nukentėjusiajam J. R. turtinei žalai atlyginti ir 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš M. B. 221,21 € (du šimtus dvidešimt eurų ir dvidešimt vieną centą) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo J. R. gydymo išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš M. B. 580 € (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) proceso išlaidų nukentėjusiajam J. R. advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą