Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Byla Nr. N-502-245-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
N-502-245-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-245/2010Procesinio sprendimo kategorija 42.1; 42.2; 42.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. gruodžio 4 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Marijampolės RAAD) Kalvarijos agentūros įgaliotas pareigūnas V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 004684 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51 straipsnio 1 dalyje, 51² straipsnio 2 dalyje ir 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 1 d. buvo nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama techninio direktoriaus V. S., 2008 m. birželio 3 d. bausto už privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymą, ir toliau eksploatuoja degalinę, esančią Vilniaus g., Kalvarijoje, neatitinkančią LAND 1-2003 ir LAND 35-2000 reikalavimų. V. S. taip pat neįvykdė pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatyto reikalavimo, t. y. iki 2008 m. lapkričio 30 d. neatliko su Marijampolės RAAD suderintoje programoje numatytų degalinės rekonstrukcijos darbų, idant degalinė atitiktų LAND 1-2003 ir LAND 35-2000 reikalavimus.

Protokole pažymima, kad tokia veika V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintų Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimų (LAND 1-2003) 3, 11, 18 ir 19 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir daro ministrės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 patvirtintų Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimų naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams (LAND 35-2000) III-ojo priedo 1 ir 4 punktų reikalavimus.

II.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą, pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą, pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 2 000 Lt baudą; vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, V. S. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3 700 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. S. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Pažymėjo, jog jo kaltė buvo įrodyta ir byloje surinkta medžiaga. V. S. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

III.

V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ATPK 51² straipsnio 2 dalis jam buvo inkriminuota nepagrįstai, nes, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių nuostatomis, eksploatuojant degalines, gamtos išteklių naudojimo leidimas nėra privalomas. Mano, kad ir ATPK 51 straipsnio 1 dalis bei 51¹⁴ straipsnio 2 dalis jam buvo inkriminuotos nepagrįstai, kadangi taip jis už tą patį pažeidimą yra baudžiamas du kartus: ATPK 51 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos programose, inter alia LAND 1-2003 ir LAND 35-2000 reikalavimų neįgyvendinimą laiku, o 51¹⁴ straipsnio 2 dalis – už privalomojo nurodymo reikalavimų, kurie nagrinėjamu atveju yra LAND 1-2003 ir LAND 35-2000 reikalavimai, neįvykdymą laiku. Teigia, kad jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neleido jam išsakyti savo pozicijos.

Atsiliepimas

Marijampolės RAAD atsiliepime į V. S. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad 2007 m. lapkričio 30 d. atlikus degalinės, esančios Vilniaus g., Kalvarijoje, patikrinimą, buvo nustatyta, kad Bendrovė minėtą degalinę eksploatuoja pažeisdama LAND 1-2003 ir LAND 35-2000 reikalavimus, dėl ko Bendrovei 2007 m. gruodžio 6 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. 11, kuriame buvo reikalaujama nuo 2008 m. kovo 6 d. degalinę eksploatuoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Siekiant patikrinti, kaip minėtas privalomasis reikalavimas yra vykdomas, 2008 m. kovo 31 d. buvo atliktas degalinės, esančios Vilniaus g., Kalvarijoje, patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog minėta degalinė ir toliau eksploatuojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko V. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. 2008 m. gegužės 29 d. Bendrovei buvo duotas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 3, kuriame buvo nustatytas reikalavimas nuo 2008 m. lapkričio 30 d. degalinę eksploatuoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad 2008 m. birželio 20 d. Bendrovė parengė degalinės, esančios Vilniaus g., Kalvarijoje, rekonstrukcijos planą Nr. 351/08 ir įsipareigojo nuo 2008 m. spalio 31 d. degalinę eksploatuoti laikantis aplinkosauginių reikalavimų. 2008 m. lapkričio 27 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog minėtas rekonstrukcijos planas nebuvo įgyvendintas, taigi ir pakartotinis privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. S. inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybinėse gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programose, kompleksinėse schemose arba gamtos išteklių naudojimo leidimuose numatytų aplinkos apsaugos priemonių ar kitų aplinkosaugos reikalavimų neįgyvendinimas laiku, tyčia arba dėl aplaidumo užtraukia baudą nuo 200 iki 500 Lt, 51² straipsnio 2 dalyje, pagal kurią ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus, užtraukia baudą piliečiams nuo 800 iki 1 500 Lt ir pareigūnams – nuo 1 500 iki 3 000 Lt, ir 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje, pagal kurią aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 1 000 Lt, pareigūnams – nuo 2 000 iki 7 000 Lt arba nušalinimą nuo darbo (pareigų).

V. S. neneigia, jog padarė veiką, dėl kurios nagrinėjamu atveju yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau nesutinka su jos teisine kvalifikacija.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga (b. l. 1-8, 21) ir kad jo veika buvo kvalifikuota tinkamai.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo veika neatitinka ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jis pagrįstai teigia, jog taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas eksploatuojant degalinę nėra reikalingas, tačiau V. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį traukiamas ne dėl to, kad Bendrovė vykdė ūkinę veiklą tokio leidimo neturėdama, o dėl to, jog ji, vykdydama ūkinę veiklą, pažeidė atitinkamus aplinkosaugos reikalavimus, numatytus LAND 1-2003 ir LAND 35-2000. Taip pat jis nepagrįstai teigia, jog jo veikos kvalifikavimas pagal ATPK 51 straipsnio 1 dalį bei 51¹⁴ straipsnio 2 dalį pažeidžia non bis in idem principą, kadangi pirmuoju atveju jis yra baudžiamas už tai, kad Bendrovė nesilaiko LAND 1-2003 ir LAND 35-2000 reikalavimų, o antruoju – už pakartotinio privalojomo nurodymo nevykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog V. S. nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, kadangi, kaip matyti iš Protokolo (b. l. 7-8), jis dėl to pasirašė. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neatsižvelgęs į apelianto poziciją, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo (b. l. 9), pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas dalyvavo. Duomenų, kad jo metu jis negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nagrinėjamoje byloje nėra.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasStasys Gagys Romanas Klišauskas