- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- Ik-2748-171/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. K., R. D., BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“
- Advokatai
- Vladimiras Kononov
- Kategorijos
Proc. Nr. 3-61-3-00906-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 26; 38
2012 m. rugsėjo 24 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui Z. J., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov), atsakovo atstovei Akvilei Kalantaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas Z. J., tretieji suinteresuoti asmenys K. K., R. D., BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2012-03-09 sprendimą Nr. 3R-47(AG-38/05-2012).
Skunde paaiškino, kad 2011-12-09 gavo VšĮ „Ditus“ skundą „Dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus veiksmų“ ir jo priedus, o 2011-12-22 bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ (toliau – ir Įmonė) bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ (toliau – ir Administratorius) 2011-12-19 atsakymą į 2011-12-12 raštą Nr. (6.14)A2-3945 ir jo priedą bei 2012-01-04 raštas, kuriuo buvo persiųstas Įmonės kreditorių susirinkimo pirmininko I. P. paaiškinamasis raštas. Išnagrinėjęs gautus dokumentus, nustatė, kad Įmonės 2011-06-20 kreditorių susirinkimo protokole pirmuoju klausimu teisininkams K. K. ir R. D. buvo pavesta atstovauti Įmonei visose civilinėse ir administracinėse bylose visų pakopų teismuose bei 2011-07-11 su R. D. ir 2011-06-27 su K. K. buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys.
Atsakovo manymu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 11 p. nuostata reiškia, kad bankroto administratorius, priimdamas bei atleisdamas darbuotojus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis bei specialiomis taisyklėmis, kurios nustatytos ĮBĮ 19 str. 4 d. ir 23 str. 7 p. Nurodo, kad bankroto administratoriaus teisė priimti į įmonę, kurią šis paskirtas administruoti, darbuotojus nėra absoliuti, o turi tenkinti dvi esmines sąlygas, t. y. kreditorių susirinkimui turi būti pateiktas darbuotojų, su kuriais planuojama sudaryti darbo sutartis, sąrašas, kurį patvirtinus, bankroto administratorius gali sudaryti su asmenimis tik terminuotas darbo sutartis.
Mano, kad Įmonės 2011-01-11 kreditorių susirinkimo pateiktose nutarimų citatose bei 2011-06-20 kreditorių susirinkimo protokole iš viso neminimos galimybės priimti į Įmonę naujus darbuotojus, be to, pats teiginys, jog lėšų neturėjimas gali būti pagrindas priimti į įmonę naujus darbuotojus, buvo vertintinas kritiškai, nes darbo santykiai negali būti laikomi neatlygintinais.
Pažymi, kad, tikrindamas veiklą, atsakovas vertino Administratoriaus veiksmų atitiktį ĮBĮ reikalavimams bei kreditorių susirinkimo nutarimams, todėl šiuo atveju pareiškėjo nuoroda į nutarimų apskundimą ar neapskundimą neturėjo įtakos atliekamam Administratoriaus veiklos tikrinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas teiginį, kad būtinybė su K. K. ir R. D. sudaryti darbo sutartis gali būti grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) atstovavimo institutu, vertina kritiškai. Įmonės 2011-01-11 kreditorių susirinkimas leido Administratoriui samdyti advokatą, kuriam CPK 56 str. 2 d. leidžia atstovauti juridiniams asmenims, o ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p. nustato bankroto administratoriaus teisę pačiam atstovauti įmonei, kuriai šis paskirtas administruoti, teisme. Taip pat neaišku, kodėl darbo sutartys buvo sudaromos 2012 m. birželio–liepos mėnesiais, o ne nuo spalio 1 d.
Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir ĮBĮ nuostatomis ir nurodo, kad nors teismas skiria administratorių bankrutuojančiai įmonei administruoti (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami kreditorių susirinkimo pirmininko ir administratoriaus pasirašyta pavedimo sutartimi. Jos pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), o administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas.
Departamento nuomone, Komisijos sprendime konstatuota faktinė ir teisės taikymo aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Z. J., nesudarydamas darbuotojų sąrašo (jį sudarė ir atitinkamai patvirtino susirinkimas), įstatymo 19 str. 4 d. nuostatų nepažeidė, vertintina kritiškai, nes akivaizdu, kad minėtame straipsnyje imperatyviai nurodoma, kad darbuotojų sąrašą turi sudaryti administratorius ir tokio sąrašo nesudarymas bei nepateikimas kreditoriams tvirtinti, o bandymas laisvai interpretuoti kreditorių susirinkimo nutarimus, vertintinas kaip Administratoriaus profesionalumo trūkumas. Be to, vadovaujantis šia sprendimo logika, kad kreditorių nutarimo formuluotė „pavesti teisininkams K. K. ir R. D. iki įmonės pabaigos atstovauti“ yra tolygi darbuotojų sąrašo sudarymui, patvirtinimui bei pavedimui administratoriui sudaryti darbo sutartis, darbo sutartys su minėtais asmenimis turėjo būti sudarytos jau 2009 m. birželio–liepos mėnesiais (2009-06-18 pakartotinio susirinkimo protokolo Nr. 14 nutarimas), o nuo 2011-06-20 kreditorių susirinkimas turėjo sudaryti darbo sutartį dar ir su kreditorių susirinkimo pirmininku (2011-06-20 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 20 nutarimas), tačiau darbo sutartys su teisininkais sudarytos 2011 m. birželio–liepos mėnesiais.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Atsiliepimas
Pareiškėjas Z. J. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 17–21) nurodė, kad sąrašas, pagal kurį galėtų būti įdarbinti darbuotojai į bankrutuojančią bendrovę, buvo sudarytas 2011-01-07 ir pateiktas kreditorių susirinkimo pirmininkui prieš anksčiau vykusį kreditorių susirinkimą, tačiau 2011-01-11 susirinkimas šio klausimo nesuspėjo išnagrinėti, todėl jis buvo išnagrinėtas kitame susirinkime ir buvo priimtas sprendimas dėl darbuotojų įdarbinimo. Šiuo atveju būtent susirinkimas ir priėmė nutarimą dėl darbuotojų įdarbinimo į bankrutuojančią bendrovę, todėl ĮBĮ pažeidimo nėra.
Nurodo, kad darbuotojus į bankrutuojančią bendrovę priėmė vykdydamas kreditorių nutarimą dėl jų įdarbinimo. Departamento direktoriui buvo pateiktas 2011-06-20 Įmonės kreditorių susirinkimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai nutarė pavesti teisininkams K. K. ir R. D. atstovauti BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ interesams visose civilinėse ir administracinėse bylose visų pakopų teismuose iki bankrutavusios įmonės pabaigos. Šie kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo apskųsti, todėl įsigaliojo, juos administratorius įvykdė – buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys su kreditorių nurodytais teisininkais. Tai reiškia, kad kreditoriai pasinaudojo ĮBĮ įtvirtinta teise nustatyti ir patvirtinti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių. Be to, siekiant dar kartą išsiaiškinti bei patvirtinti kreditorių valią, 2012-01-31 buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuris patvirtino pateiktą administratoriaus ataskaitą ir pažymėjo, kad Administratorius bankroto procedūras Įmonėje atlieka profesionaliai, vykdo kreditorių susirinkimo sprendimus tinkamai, pagal savo kompetenciją. Taip pat susirinkimas patvirtino, kad, priimdamas samdomus darbuotojus (teisininkus K. K. ir R. D.) į bankrutavusią įmonę, administratorius tinkamai įgyvendino kreditorių sprendimus ir juose išreikštą valią.
Pažymi, kad nors ĮBĮ nustato teisę bankroto administratoriui atstovauti įmonei teisme, tačiau ne visais atvejais bankroto administratorius turi teisinį universitetinį išsilavinimą. Bankroto administratoriumi šiuo atveju yra paskirtas juridinis asmuo, o atstovu teisme gali būti tik teisinį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, todėl kreditoriai suprato iškilusią grėsmę, jog nepasamdžius teisininko, bendrovei nebus kam tinkamai teisiškai atstovauti teisme ir ieškiniai gali būti palikti nenagrinėti, o kreditoriai gali prarasti galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus. Kreditoriai, įvertinę visas aplinkybes, nusprendė, kad būtent šie teisininkai, o ne bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas, geriausiai apgins bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus.
Atkreipia dėmesį, kad šioje bankroto byloje tai jau septynioliktas asmenų, susijusių su buvusiu Įmonės direktoriumi A. M., skundas, todėl akivaizdu, kad VšĮ „Ditus“ yra suinteresuota kuo greitesne bankroto bylos baigtimi ir siekia visomis įmanomomis priemonėmis paveikti bankroto procedūras vykdantį bankroto administratorių priversti jį atsistatydinti, uždaryti įmonę, kad A. M. ir su juo susijusios įmonės išvengtų atsakomybės.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 34) nurodė, kad Komisija išsamiai išanalizavo visą medžiagą ir priėmė įrodymais pagrįstą sprendimą panaikinti Z. J. paskirtą nuobaudą, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo jį naikinti.
Paaiškino, kad ją bei K. K. bankroto administratorius įdarbino vykdydamas aiškiai išreikštą kreditorių valią, laikydamasis visų įstatymo keliamų reikalavimų. Iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad darbuotojai buvo įdarbinti su kreditorių žinia (vykdant būtent kreditorių nutarimus), buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, buvo pateiktas darbuotojų sąrašas ir atliktos visos kitos reikalingos procedūros. Teigia, kad kreditorių teisė pasirinkti asmenis, kurie, jų manymu, tinkamiausiai atstovautų bei apgintų pažeistus interesus, nėra ribojama, juo labiau kad kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo apskųsti ir yra galiojantys.
Atkreipia dėmesį, kad buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas A. M. yra nusamdęs daug garsių advokatų ir kitų jo interesus labai aktyviai ginančių atstovų, todėl buvo būtina kuo profesionalesnė teisinė pagalba, neleidžiant buvusiam vadovui ir su juo susijusioms įmonėms išvengti atsakomybės dėl nesąžiningai sudarytų sandorių, kuriais buvo pažeisti kreditorių ir pačios bendrovės interesai. Taigi kreditoriai nutarė pasamdyti du darbuotojus, kurie galėtų operatyviai ir efektyviai užtikrinti teisinę pagalbą.
Pažymi, kad Departamento pagrindinė funkcija yra padėti bankroto administratoriams vykdyti savo funkcijas, o ne nuolat kištis į bankroto administratoriaus veiklą ir vykdyti pakartotinius veiklos tikrinimus bei skirti nepagrįstas nuobaudas, visiškai nesigilinant į situaciją ir net nevertinant pateikto suinteresuoto asmens skundo pagrįstumo. Kadangi nuobaudos riboja bankroto administratoriaus ūkinę laisvę, jos turėtų būti skiriamos laba atsakingai, išimtiniais atvejais ir tik už esminius bankroto proceso pažeidimus, t. y. Departamentas neturėtų piktnaudžiauti šia jam suteikta teise.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 35–37) nurodė, kad Departamentas skunde nepateikė jokių aplinkybių, kurių Komisija būtų neįvertinusi ar neteisingai įvertinusi. Komisija išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, įvertino visus pateiktus įrodymus ir teisingai nusprendė, kad bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai nebuvo pažeisti bankroto administratoriui įvykdžius kreditorių nutarimą dėl dviejų teisininkų įdarbinimo bankrutavusioje įmonėje. Kreditorių nutarimas dėl teisininkų įdarbinimo nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, todėl akivaizdu, kad jis atitiko visų kreditorių valią ir jokiu būdu nepažeidė nei bankrutavusios įmonės, nei jos kreditorių interesų. Teisininkų įdarbinimas buvo būtinas, siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą bankrutuojančiai bendrovei teisme ir visapusišką jos teisių gynimą.
Atkreipia dėmesį, kad kreditoriai patvirtino visas naujojo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ pateiktas ataskaitas ir ne kartą informavo Departamentą, kad šis bankroto administratorius tinkamai atlieka visas bankroto procedūras, vykdo visas jam įstatymo ir kreditorių nustatytas pareigas bei efektyviai gina kreditorių bei bankrutuojančios bendrovės interesus. Bankroto administratorius veikia išimtinai bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių naudai, todėl nepažeidė ĮBĮ nuostatų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atsiliepime į skundą (b. l. 51) nurodė, kad palaiko pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų R. D. ir K. K. atsiliepimuose išdėstytus argumentus, ir prašė palikti galioti Komisijos sprendimą.
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys R. D. ir K. K. bei trečiojo suinteresuoto asmens BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 62–64).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2005-08-18 Vilniaus apygardos teismas (toliau – VAT) priėmė nutartį, kuria pripažino AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Komisijos byla, b. l. 107). 2007-11-15 nutartimi VAT Įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“ (Komisijos byla, b. l. 106), kuri nuo 2009-09-09 įgaliotu asmeniu paskyrė Z. J. (Komisijos byla, b. l. 34).
2011-12-09 Departamentas gavo 2012-12-05 VšĮ „Ditus“ skundą dėl Įmonės bankroto administratoriaus veiksmų, kuriame Departamento prašoma imtis teisės aktais nustatytų veiksmų ir taikyti administratoriui (ir / arba jo įgaliotam atstovui) poveikio priemones. Skunde nurodoma, kad Administratoriaus įgaliotas asmuo Z. J. 2011-06-27 ir 2011-07-11 sudarė darbo sutartis su K. K. ir R. D., pažeisdamas ĮBĮ 11 str. 3 d. 11 p., 19 str. 4 d. ir 23 str. 7 p. nuostatas, kadangi prieš sudarant darbo sutartis turi būti atitinkamas įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas dėl darbuotojų pagal pareigybes skaičiaus. Skunde pažymėta, kad 2011-06-20 įvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimas buvo suformuluotas kaip „teisininkų ir administratoriaus ataskaita apie bankroto eigą“, todėl šiuo klausimu susirinkimas negalėjo spręsti dėl darbuotojų skaičiaus, kadangi jo nustatymas yra kitas, savarankiškas klausimas. Mano, kad buvo pažeista susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka, be to, bankroto administratoriaus parengtos ir sudarytos darbo sutartys yra neterminuotos, nors pagal ĮBĮ 19 str. 4 d. gali būti sudaromos tik terminuotos darbo sutartys (Komisijos byla, b. l. 61–62).
2011-12-12 raštu Nr. (6.14)A2-3945 Departamentas informavo UAB „Bankroto eiga“ apie gautą VšĮ „Ditus“ skundą, nurodė, kad, vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, 7 punktu, nusprendė patikrinti UAB „Bankroto eiga“ veiklą dėl minėtame skunde keliamų klausimų ir paprašė iki 2011-12-19 pateikti išsamų pasiaiškinimą į skunde keliamus klausimus ir teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas (Komisijos byla, b. l. 76).
2011-12-19 rašte UAB Bankroto eiga“ įgaliotas asmuo Z. J. Departamentui nurodė, kad skundo nepripažįsta, prašė jį nagrinėti atsižvelgus į faktinę aplinkybę, kad VšĮ „Ditus“ yra susijusi su buvusiu Įmonės vadovu ir akivaizdžiai piktnaudžiauja suteiktomis bankroto byloje procesinėmis teisėmis.
Departamento direktorius 2012-01-23 priėmė įsakymą Nr. V-6, kuriame, atsižvelgdamas į 2012-01-10 išvadą, konstatavo, kad Įmonės bankroto administratorius UAB „Bankroto eiga“, atlikdamas Įmonės bankroto procedūras, pažeidė ĮBĮ 11 str. 3 d. 11 p., Administratorių elgesio kodekso 11.2 p. reikalavimus: priėmė į Įmonę dirbti du naujus darbuotojus, pažeisdamas ĮBĮ 19 str. 4 d., todėl nusprendė už ĮBĮ 11 str. 3 d. 11 p., 19 str. 4 d., Administratorių elgesio kodekso 11.2 p. pažeidimus Įmonės įgaliotam asmeniui Z. J., kuris vykdo Įmonės bankroto procedūras, skirti įspėjimą (Komisijos byla, b. l. 6).
Pareiškėjas Z. J., nesutikdamas su 2012-01-23 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-6, 2012-02-24 pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–5), kurį išnagrinėjusi Komisija 2012-03-09 sprendimu Nr. 3R-47(AG-38/05-2012) patenkino ir panaikino Departamento direktoriaus 2012-01-23 įsakymą Nr. V-6 „Dėl nuobaudos bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ įgaliotam asmeniui Z. J. skyrimo“ (Komisijos byla, b. l. 112–120).
Departamentas su priimtu Komisijos sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą (b. l. 1–5).
Ginčo dalykas – Komisijos 2012-03-09 sprendimo Nr. 3R-47(AG-38/05-2012) teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai Departamento direktorius skyrė pareiškėjui Z. J. įspėjimą.
ĮBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010-11-23 iki 2011-10-01) 11 str. 3 d. 11 p. nustatė, kad administratorius priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal ĮBĮ 19 str. 4 d., darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.
Administratorių elgesio kodekso 11.2 p. nustatyta, kad administratorius savo veikloje vadovaujasi profesionalumo principu – administratorius gali administruoti bankrutuojančią, bankrutavusią ar restruktūrizuojamą įmonę tik turėdamas pakankamai žinių ir patirties, būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto ir restruktūrizavimo procesus, ir kurių reikia procedūroms atlikti. Administratorius turi aiškiai dėstyti savo mintis, nuolat kelti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, palaikyti gerus dalykinius ryšius su administruojamos bankrutuojančios, bankrutavusios ar restruktūrizuojamos įmonės darbuotojais, kitais asmenimis.
Teismas, įvertinęs aptartas ĮBĮ nuostatas, daro išvadą, kad būtent kreditorių susirinkimas sprendžia priimtinų darbuotojų pareigybių klausimą, į kurias bus priimti darbuotojai dirbti įmonės bankroto proceso metu. Administratorius turi pateikti darbuotojų sąrašą, kurie bus priimti į patvirtintas pareigybes. ĮBĮ nėra reglamentuota tokio sąrašo pateikimo tvarka (raštu, žodžiu ar pan.).
Nustatyta, kad Įmonė, atstovaujama UAB „Bankroto eiga“ įgalioto atstovo Z. J., 2011-06-27 ir 2011-07-11 sudarė darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)su teisininkais K. K. ir R. D. (Komisijos byla, b. l. 35–37, 38–40).
Kaip matyti iš 2011-06-20 Įmonės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 20 (Komisijos byla, b. l. 43–44) 1.2 punkto, susirinkime nutarta pavesti teisininkams K. K. ir R. D. iki Įmonės pabaigos atstovauti jos interesams visose civilinėse ir administracinėse bylose visų pakopų teismuose („už“ balsavo 92,43 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių). Protokole taip pat nurodyta, kad iki susirinkimo pradžios gauti nedalyvavusių kreditorių balsavimo raštu biuleteniai. Biuleteniuose, kuriuos pateikė UAB „Inovita, Aris Polska Sp. Z O.O.“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB inovacinė firma „Savel“ ir UAB „Radimas“, nurodytas administratoriaus pasiūlytas darbotvarkės klausimas ir sprendimo projektas (teisininkų ir administratoriaus ataskaitos apie bankroto eigą) bei alternatyvus sprendimo projektas (pasiūlytas pačių kreditorių), t. y. patvirtinti administratoriaus ataskaitą; pavesti teisininkams K. K. ir R. D. iki Įmonės pabaigos atstovauti jos interesams visose civilinėse ir administracinėse bylose visų pakopų teismuose.
ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. ĮBĮ 23 str. 7 p. įtvirtinta susirinkimo teisė nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ne administratorius, o būtent didžioji kreditorių dauguma išreiškė poziciją, kad K. K. ir R. D. atstovautų Įmonei, t. y. būtent kreditoriai išreiškė valią, jog Įmonėje turi dirbti du teisininkai, t. y. nustatė darbuotojų skaičių (du) ir jų pareigybes (teisininkai).
Į bylą pateiktas 2012-01-31 Įmonės kreditorių susirinkimo protokolas (Komisijos byla, b. l. 19–21), kurio 3 punkte nurodyta, jog buvo apsvarstytas klausimas „Dėl darbuotojų, kurie dirba bankrutavusioje įmonėje“ ir nutarta patvirtinti, kad, priimdamas samdomus darbuotojus – teisininkus K. K. ir R. D. – į bankrutavusią įmonę, administratorius tinkamai įgyvendino kreditorių sprendimus ir juose išreikštą valią, išdėstytą susirinkimo sprendimuose 2011-01-11 Nr. 19 ir 2011-06-20 Nr. 20 (už balsavo 72,3 proc.).
Pažymėtina, kad nors priimant Departamento direktoriaus 2012-01-23 įsakymą šio susirinkimo protokolo nebuvo, tačiau jis tik patvirtina išvadą, kad administratorius veikė gindamas kreditorių interesus ir jų nepažeidė.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2011-06-20 Įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas I. P. 2012-01-04 paaiškinamajame rašte Departamentui nurodė, kad dauguma kreditorių 2011-06-20 susirinkime turėjo mintyje K. K. ir R. D. įdarbinimą. Be to, pareiškėjas Z. J. su atsiliepimu teismui pateikė 2011-01-07 pasirašytą darbuotojų sąrašo projektą, kuriame nurodomi du darbuotojai: teisininkai R. D. ir K. K. Nors šis sąrašas atsakovui priimant 2012-01-23 įsakymą nebuvo pateiktas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jo turiniu ir daro išvadą, kad pareiškėjas darbuotojų sąrašą buvo sudaręs.
Tai, kad su dviem teisininkais buvo sudarytos darbo sutartys, o ne atskirai kiekvienu atveju išrašomas įgaliojimas atstovauti įmonei, teismas nelaiko esminiu pažeidimu, nes iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėtiems teisininkams, atvykusiems į civilinę bylą atstovauti Įmonei, buvo neleista atstovauti įmonei, kadangi nepateikė darbo sutarties (Komisijos byla, b. l. 103–104). Šiuo atveju darbo sutartis laikytina vienu iš atstovavimo pagrindų, t. y. įgaliojimas be darbo sutarties yra nepakankamas pagrindas leisti fiziniam asmeniui atstovauti juridiniam asmeniui teisme.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2012-03-09 sprendimas Nr. 3R-47(AG-38/05-2012) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Departamento skundas atmestinas.
Pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo bus išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka įsiteisėjus teismo sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.