Klaipėdos apygardos teismo nutartis

3.1.Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra pateiktas valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos išaiškinimas, pagal kurį jis visiškai atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą. Pagal gramatinį ir loginį įstatymuose vartojamų sąvokų aiškinimą valstybės tarnautojas ir valstybės tarnautojui prilygintas asmuo yra tą pačią teisinę atsakomybę nešantys, o taip pat ir tokias pačias teises, dėl jiems atlikto teisės pažeidimo, turintys asmenys. BK 230 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. BK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Todėl, apelianto įsitikinimu, jis kaip (duomenys neskelbtini) mokytojas atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą, kadangi jis neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvo (duomenys neskelbtini) mokytojas, t. y. teikė viešąsias švietimo paslaugas. Todėl aiškinant teisės aktus sistemiškai ir kompleksiškai, valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo yra teisiškai analogiškos sąvokos apimančios apibrėžtą ratą asmenų. Būtent dėl šios priežasties, jis kaip (duomenys neskelbtini) mokytojas, teikiantis viešąsias paslaugas, privalo būti ginamas tiek baudžiamojo įstatymo, tiek administracinių nusižengimų kodekso.

3.2.Nors skundžiama nutartimi pripažįstama, kad nutarime vadovaujamasi teismų praktika, kuri buvo suformuota kitokio pobūdžio administracinėse bylose, kuriose ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, o ne analizuojama ANK 507 straipsnio sudėtis, tačiau minėta teismų praktika kitokių kategorijų bylose vis tiek yra nepagrįstai vadovaujamasi. Apeliantas pažymi, kad teismui kyla pareiga vykdyti teisingumą, o ne formaliai taikyti teisės normas ir tokiu būdu toleruoti teisės pažeidimus, kurie akivaizdu, kad įeina į viešosios teisės, o ne privačių teisinių santykių sritį. Apelianto teigimu, pagal skundžiamos nutarties argumentus matyti, kad jo kaip buvusio (duomenys neskelbtini) mokytojo teisės yra visiškai neginamos, nors akivaizdu, kad jokio skirtumo, ar tokio pobūdžio veiksmai buvo atlikti prieš mokytoją, mokyklos direktorių, ar Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus valdininką. Būtent teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, ir kyla pareiga tinkamai formuoti teismų praktiką, t. y. kad nė vienas mokytojas nebijotų dirbti savo darbo, būtų gerbiamas, o ne menkinamas mokinių, kad būtų formuojama pagarba mokytojui kaip profesijai. Šioje situacijoje jis turėtų ginti savo teises kaip privatus subjektas, nors teisės pažeidimas prieš jį padarytas kaip prieš asmenį, vykdantį viešąsias paslaugas.

3.3.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad negali būti tokios situacijos, kai teisėsaugos institucijos formaliai atsisakydamos pradėti tyrimą ar atmesdamos skundus, toleruoja ir kartu formuoja tokią praktiką, kai asmenys viešojoje ir visiems prieinamoje erdvėje (duomenys neskelbtini) mokytojui išdėstę nepadorius teiginius, yra nebaudžiami ir netgi nėra pradedamas administracinio nusižengimo bylos tyrimas. Teisėsaugos institucijos turi kompleksiškai įvertinti pateiktą jo informaciją ne tik ANK 507 straipsnio numatytos administracinio nusižengimo sudėties kontekste, tačiau ir kitų kodekse numatytų, taip pat ir ANK 481 straipsnyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties kontekste. Apelianto teigimu, nei policijos įstaiga, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų kitų ANK pažeidimų sudėčių kontekste, o būtent administracinių nusižengimų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. ANK 481 straipsnis saugo būtent viešąją tvarką kaip įstatymų ginamą vertybę. Akivaizdu, kad šiais laikais, kai dauguma asmenų naudojasi internetu, įvairiais socialiniais tinklais, viešosios vietos požymis turi būti aiškinamas kaip apimantis situacijas ir virtualioje erdvėje. Taigi, žinant, kokio visuomenės pasipiktinimo susilaukė šie 17 metų amžiaus mokinių veiksmai prieš (duomenys neskelbtini) mokytoją, iš kurio viešojoje virtualioje erdvėje buvo tiesiog pasityčiota, tokiais veiksmais taip pat buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, dėl to būtina pradėti tyrimą bent jau pagal ANK 481 straipsnį Apelianto įsitikinimu, jeigu analogiški neteisėti veiksmai būtų atlikti mokyklos pamokoje, teisinė atsakomybė dėl tokių pakankamai subrendusių ir pakaltinamų 17 metų asmenų veiksmų atsirastų (ANK atsakomybę už teisės pažeidimus numato nuo 16 metų). Viešąją tvarką turi prižiūrėti policija, tačiau ir ši pareiga nėra tinkamai įgyvendinta.

7. Apelianto įsitikinimu, jis atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą, kadangi jis neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvo (duomenys neskelbtini) mokytojas, t. y. teikė viešąsias švietimo paslaugas. Todėl aiškinant teisės aktus sistemiškai ir kompleksiškai, valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo yra teisiškai analogiškos sąvokos apimančios apibrėžtą ratą asmenų. Būtent dėl šios priežasties, jis kaip (duomenys neskelbtini) mokytojas, teikiantis viešąsias paslaugas, privalo būti ginamas tiek baudžiamojo įstatymo, tiek administracinių nusižengimų kodekso.