Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio R. Kudrausko pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, skolininkas V. L., išieškotojas UAB „Skolų valdymo partneris“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimo nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „Monosa“ vadovui V. L. piniginę baudą (CPK 585 str.).

Reikalavimai pateikti informaciją ir procesiniai dokumentai buvo išsiųsti įmonės buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės vadovo V. L., gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Šiauliai, adresu ir paprastajame vekselyje Nr.567 nurodytu UAB „Monosa“ adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Išsiųsti procesiniai grąžinti neįteikti, nurodant, kad gavėjas nerastas. Skolininkas antstolių reikalavimų nepriima ir iki šiol antstolio teisėtų ir pagrįstų reikalavimų neįvykdė.

Remiantis LR CK 2.49 str., juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų 113 p., pasikeitus juridinio asmens steigimo dokumentams, duomenų teikėjas registro tvarkytojui taip pat privalo pranešti apie pasikeitusius duomenis ir juos įregistruoti. Vykdomojoje byloje skolininkas UAB „Monosa“, į.k. 302859825, kito savo buveinės adreso, nei žinomas antstoliui, įregistravęs nėra. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja LR CPK 123 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojams. Skolininkui UAB „Monosa“ adresuoti dokumentai įmonės direktoriaus V. L. gyvenamosios vietos adresu, kuris yra pateiktas Juridinių asmenų registrui, taip pat nebuvo įteikti.

Antstolio reikalavimuose skolininkui yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio reikalavimų nevykdymą. Bendrovės direktoriaus, kuris yra skolininko atstovas vykdymo procese, elgesį nevykdant antstolio reikalavimų, yra pakankamas pagrindas pripažinti pažeidžiančiu įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu vykdymo procese procesiniai dokumentai yra priimti, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininkas antstolio reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką ir, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko vadovui direktoriui V. L. skirti piniginę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamojo civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Antstolio Ričardo Kudrausko kontoroje vykdoma vykdomojo byla Nr. 98-1431/2015 dėl 654,66 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų ir 15,06 Eur notaro atlyginimo išieškojimo iš UAB „Monosa“ išieškotojui UAB „Skolų valdymo partneris“ naudai pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. išduotą vykdomąjį įrašą. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus 2015-07-17 skolininko buveinės adresu Bielskio 18 C, Šiauliuose, išsiuntė, 2015-07-16 patvarkymą Nr. S-12981/15, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, siųsti dokumentai grąžinti neįteikti neradus gavėjo. Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2015-08-05 areštuotos piniginės lėšos bankuose, 2015-08-05 surašytas ir išsiųstas reikalavimas pateikti antstoliui informaciją apie įmonės turtą, 2015-08-28 areštuota grynųjų pinigų kasa, 2016-02-02 parengtas ir išsiųstas reikalavimas per 3 darbo dienas pateikti detalų įmonės turimo turto sąrašą, kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius, įmonės išrašytas sąskaitas už paskutinius tris mėnesius, detalų visų įmonės skolininkų sąrašą, patikrinimui.

Reikalavimai pateikti informaciją ir procesiniai dokumentai buvo išsiųsti įmonės buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės vadovo V. L., gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Šiauliai, adresu ir paprastajame vekselyje Nr.567 nurodytu UAB „Monosa“ adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. V. L. būdamas įmonės UAB „Monosa“ vadovu privalėjo vykdyti antstolio patvarkymus. Duomenų apie buveinė ar gyvenamosios vietos adresų pasikeitimą, antstoliui nepateikė ir viešame registre neužregistravo. LR CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, jog kai procesinių dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikimas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu parėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Įmonės vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas. Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir V. L. (CK 2.82 str.).

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. V. L. būdamas įmonės vadovu nepateikė teismui įrodymų, kad jis negalėjo įvykdyti antstolio patvarkymų ir privalėjo atlikti jį įpareigojančius veiksmus. Todėl antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Antstolis 2016-02-24 pareiškime teismui nurodė, kad UAB „Monosa“ vadovas V. L. nevykdė antstolio 2016-02-02 reikalavimo. Šių antstolio pareiškime įvardytų esminių aplinkybių UAB „Monosa“ vadovas V. L. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė. V. L. ne tik neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo į antstolio pareiškimą, neatvyko į teismo posėdį, nesiteikė duoti teismui paaiškinimų, tuo pačiu pademonstravo nepagarbą teismui. Tik nuoširdus jo prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, leistų teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas įstaigos vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įstaigos veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas daro priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įstaigos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įstaigos vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įstaigos vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įstaigos vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB „Monosa“, nei konkrečiai jos vadovas V. L.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo V. L. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d.). Tokie UAB „Monosa“ vadovo V. L. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. UAB „Monosa“ vadovas V. L. ar jo atstovas vykdydamas antstolio raginimą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, UAB Monosa“ vadovas V. L. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad UAB „Monosa“ vadovas V. L. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su antstoliu nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo 2016-02-02 reikalavimo. Vengdamas įvykdyti antstolio R. Kudrausko raginimą UAB „Monosa“ vadovas V. L. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju antstolio R. Kudrausko pateiktus vykdytinus dokumentus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB „Monosa“ vadovas V. L. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodytų antstolio raginimo konkrečiai V. L. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais V. L. skirtina 150 Eur bauda už laikotarpį nuo 2016-02-02 (reikalavimo neįvykdymo momento) iki teismo nutarties priėmimo 2016-03-13.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas V. L. piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jam ir ateityje gali būti už analogišką neveikimą irgi skirta piniginė bauda.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama V. L. už jo veiksmus, susijusius su antstolio 2016-02-02 reikalavimu, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo pat metu yra ir buvo UAB ,,Monosa“ direktorius. Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine V. L. prievole, nes nėra susijusi nei su jo šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta V. L. kaip bendrovės vadovui, tačiau baudą jis turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko darbdavio bendrovės atstovo vadovo V. J. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 1 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 645 str. 1d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui raštu pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą ar jo turtines teises.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti UAB ,,Monosa“ vadovui V. L., (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2016-02-02 iki 2016-04-13 įskaitytinai.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,Monosa“ vadovo V. L. asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui R. Kudrauskui, UAB „Monosa“ vadovui V. L., išieškotojui UAB „Skolų valdymo partneriai“.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.