Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1165-603/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
2S-1165-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-21926-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Atsakovas
A. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1165-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21926-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1., 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. U. – K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-22 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovai A. U. – K. ir J. A. K. kreipėsi į teismą, prašydami išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, kuriuo ieškovai A. B. ir J. B. būtų įpareigoti vykdyti šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 10 punktą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalijimo, o būtent – atlikti per teismo nustatytą terminą gyvenamojo namo ieškovų naudojamų patalpų kadastrinius matavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-22 nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Teismas nustatė, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Konstatuota, kad nagrinėjamu atveju prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 10 punkto, kuriuo taikos sutarties šalys susitarė, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypų atidalijimas atliekamas pagal matininko A. L. parengtą 2013-04-16 gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo projektą (schemą). Tuo tarpu atsakovai prašo išduoti vykdomąjį raštą įpareigoti ieškovus A. B. ir J. B. atlikti per teismo nustatytą terminą gyvenamojo namo ieškovų naudojamų patalpų kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas neatitinka taikos sutarties 10 punkto turinio, vykdomąjį raštą pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovų prašymą šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimui sąlygų nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantai A. U. – K. ir J. K. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-2 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateiktas matininko A. L. parengtas 2013-04-16 gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo projektas, tačiau 2017-07-24 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendime „Atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą“ (Nr. VILKS-2422) buvo išaiškinta, jog tam, kad įrašyti nekilnojamojo daikto - buto ((duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą reikia atnaujinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra minimas butas, kadastro duomenų bylas bei pateikti viešojo administravimo subjekto sprendimą, patvirtinantį statinio (patalpos) suformavimo teisėtumą. Tokiu būdu taikos sutarties 10 punkto įgyvendinimui, kam buvo išreikšta gera abiejų proceso šalių valia, tereikia atlikti formalų veiksmą — atlikti naudojamų patalpų kadastrinius matavimus.Nurodo, kad ieškovai formaliai, pripažindami taikos sutarties 10 punkte numatytus savo įsipareigojimus, faktiškai užkerta jų vykdymui ir piktybiškai neatlieka veiksmo - savo naudojamų patalpų kadastrinių matavimų, kas leistų atidalinti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą.Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė bei nepagrįstai atmetė prašymą, formaliai išsprendė galimybę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeičiant šalių susitarimo esmės.Atsakovai, pasitikrindami savo pasirinkto teisių gynimo būdo teisėtumą, Vilniaus apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pažeistos teisės gynimo, prašydami teismo įpareigoti atsakovus A. B. ir J. B. atlikti per teismo nustatytą terminą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ieškovų naudojamų patalpų kadastrinius matavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-16 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir nurodė, kad yra tikslinga kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Byloje esantys duomenys tvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutartis, kuria patvirtinta ieškovų ir atsakovų sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir nenuginčyta, tai reiškia, jog taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje sprendžiamas vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu pagal sudarytą taikos sutartį taikymo institutu, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 10 punktu susitarta, jog gyvenamojo namo ir žemės sklypų atidalijimas atliekamas pagal matininko A. L. parengtą 2013-04-16 gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo projektą (schemą). Tačiau apeliantai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą (b. l. 75 – 80, 3 t.), kuriuo ieškovai A. B. ir J. B. būtų įpareigoti vykdyti civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutarties 10 punktą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo, o būtent - atlikti per teismo nustatytą terminą gyvenamojo namo ieškovų naudojamų patalpų kadastrinius matavimus. Taigi, apeliantai, pateikdami prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal pasirašytos taikos sutarties 10 punkto nuostatas, prašė išduoti vykdomąjį raštą ieškovų įpareigojimo atlikti gyvenamojo namo ieškovų naudojamų patalpų kadastrinius matavimus, o ne dėl tos sąlygos, kuria buvo sutarta atidalinti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pagal matininko A. L. parengtą 2013-01-16 gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo projektą. Apeliantai pateikė prašymą prijungti prie šio skundo nagrinėjimo civilinę bylą Nr. 2-48388-861/2017, tačiau nemotyvavo, kodėl reikalinga prijungti šią bylą, bei nenurodė, dėl kokių svarbių priežasčių jie negalėjo pateikti iš prašomos prijungti bylos aktualių nagrinėjamai bylai dokumentų, todėl šis prašymas yra netenkinamas. Pažymėtina, kad prie atskirojo skundo pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-16 nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. U. – K. ieškinį atsakovams A. B. ir J. B. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, ir taip pat kaip matyti iš šios nutarties, yra nustatyta, kad ,,ieškovė kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį atsakovams dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovus vykdyti civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 priimtos 2013-05-14 nutarties 10 punktą dėl gyvenamojo namo atidalijimo“ ir ,,ieškovė pateiktu ieškiniu siekia ne įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus materialinio pobūdžio veiksmus, o įpareigoti atsakovus vykdyti taikos sutartį“.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl pakeisti ar panaikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė