Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-27 · Administracinė byla Nr. A-63-1757-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-27
Bylos Nr.
A-63-1757-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
I. B., I. P.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63 – 1757/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjoms I. B. , I. P. ,pareiškėjų atstovui Rimantui Liakui,atsakovo atstovei Giedrei Jančiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir I. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos I. B. ir I. P. (toliau – ir pareiškėjos) skundu (T I, b. l. 2 – 5, T II b. l. 19) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projekto Genplane (IP-91-2140) Nr. 276 ir Nr. 277 pažymėtus sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti; įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti 0,40 ha ploto namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Pareiškėjos nurodė, kad 2005 m. kovo 18 d. iš savo senelės J. Š. lygiomis dalimis paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį 0,4083 ha ploto sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Jų prašymu, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 31/05/17-3230 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo, kadastrinių matavimų atlikimo ir sklypo plano parengimo ir patvirtinimo. Paaiškino, kad 2007 m. vasario 6 d. pareiškėjos, sužinojusios, kad vietoj 0,4083 ha ploto nustatyto gyvenamojo namo techninės apskaitos byloje joms suformuotas 0,22 ha ploto namų valdos žemės sklypas, 2007 m. vasario 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu įpareigoti Miesto plėtros departamentą parengti grąžintinos natūra (duomenys neskelbtini) namų valdos 0,4083 ha ploto žemės sklypo planą. Pažymėjo, kad iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavusios 2007 m. gegužės 23 d. raštą Nr. 20-426, pakartotinai 2007 m. birželio 4 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nurodydamos, jog sutinka, kad joms būtų suformuotas ne iki šiol teisėtai naudojamas 0,4083 ha ploto, o 0,4 ha ploto namų valdos žemės sklypas, kaip numatyta teisės aktais ir tam neprieštarauja Vilniaus apskrities viršininkas. Negaudamos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į savo 2007 m. birželio 4 d. raštą su 2007 m. liepos 17 d. skundu „Dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teismui pateikto atsiliepimo priedų pareiškėjos sužinojo, kad jų prosenelių ir senelės nuo senų laikų naudojamo 0,4083 ha ploto namų valdos žemės sklypo dalyje 1993 m. detalaus suplanavimo projektu suformuoti du sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 projektuojamiems individualiems gyvenamiesiems namams. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi 2007 m. liepos 17 d. skundą ir 2007 m. rugsėjo 4 d. skundo papildymą, kaip neišnagrinėtus ne teismo tvarka, paliko nenagrinėtus ir nurodė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba). Paaiškino, kad 2007 m. spalio 1 d. pareiškėjos su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, iš kurios gavo 2007 m. spalio 10 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-B,P-942‑1199. Gautas Nacionalinės žemės tarnybos raštas ginčo ne teismo tvarka neišsprendė. Pareiškėjos pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) 1993 m. detalaus suplanavimo projektu grąžintino natūra 0,3433 ha namų valdos (duomenys neskelbtini) dalyje yra suplanuoti du sklypai projektuojamiems individualiems gyvenamiesiems namams – Nr. 276 ir Nr. 277. Šių sklypų buvimas pareiškėjų naudojamoje namų valdos žemės sklype pažeidžia jų teises ir įstatymais ginamus interesus ir yra tik formali kliūtis nevykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto normų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui neformuoti prie gyvenamojo namo 0,4 ha ploto namų valdos žemės sklypo. Pareiškėjos nurodė, kad mirusiai senelei J. Š. , iš kurios paveldėjo gyvenamąjį namą, privalo būti grąžintas natūra 3 433 kv. m namų valdos žemės plotas, kurį jos įsigytų pagal paveldėjimo liudijimą, o likusius 567 kv. m. pirktų iš valstybės, kadangi apskrities viršininkas 2007 m. gegužės 23 d. raštu sutiko padidinti sklypą iki 4 000 kv. m. Teigė, jog tai, kad privalo būti natūra grąžintas 3 433 kv. m namų valdos plotas, įtvirtina Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, o tai, kad turėtoje ir turimoje namų valdos žemės sklype detaliuoju planu yra suformuoti sklypai Nr. 276 ir Nr. 277, negali būti priežastis negrąžinti natūra viso turėto namų valdos žemės sklypo ploto. Pareiškėjos manė, kad tie sklypai turi būti panaikinti, nes kitaip būtų pažeistos jų teisės. Pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pareiškėjų naudojamas žemės sklypas yra 0,4083 ha ploto. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius savo rašte, remdamasis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu, nurodo, kad grąžinamo natūra žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, jeigu tos žemės dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatyme nurodyta, jog grąžintinas natūra žemės sklypas, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai individualiai statybai, gali būti sumažintas tik iki 1 ha ploto, bet ne iki 0,22 ha ploto, kaip nepagrįstai tai bando padaryti direktorius. Pareiškėjos nurodė, kad jų manymu, kai kurios Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (2004 m. lapkričio 15 d. Nr. 1442 redakcija) nuostatos prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimui, Atkūrimo įstatymo normoms ir taip pat yra nesuderintos su Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 34 punkto norma, todėl prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 2.2, 5 ir 6 punktai neprieštarauja Atkūrimo įstatymo preambulės 4 daliai, 1 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai ir 29 straipsniui. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T I, b. l. 40 – 43) prašė skundą palikti nenagrinėtu, nes teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko; bylą dalyje dėl reikalavimo dėl 1996 m. rugpjūčio 29 d. patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dalies panaikinimo nutraukti; jei byla nagrinėjama iš esmės – skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas, nes jis, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 23 d. prašymą, atliko Tvarkos 106 punkte nurodytas pareigas suformuoti žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus ir kt. Uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė 0,22 ha žemės sklypo planą, atliko jo kadastrinius matavimus ir kitus būtinus veiksmus. Paaiškino, kad patvirtinti žemės sklypo plano savivaldybė negali, nes, kaip matyti iš 2007 m. vasario 6 d. pareiškėjų rašto, pareiškėjos nesutinka su parengtu sklypo planu ir jo plotu, be to, šiuos savivaldybės atliktus veiksmus yra apskundusios teismui, o tai yra pagrindas sustabdyti procedūrą. Pažymėjo, kad remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktu 2005 m. rugsėjo 23 d. prašymu, pareiškėjoms nuosavybės teisės natūra galės būti atkurtos tik į ne daugiau kaip 0,3433 ha žemės, todėl skunde visiškai nepagrįstai reikalaujama suformuoti didesnį – 0,40 ha ploto žemės sklypą. Skundo argumentas, kad likusi 0,0567 ha žemės sklypo dalis bus nupirkta, neturi teisinės reikšmės šiai bylai. Pažymėjo, kad pagal Tvarkos 11, 12 ir 14 punktus teisinis pagrindas savivaldybei formuoti papildomą 0,0567 ha žemės sklypo dalį būtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus prašymo su reikalingais dokumentais pateikimas savivaldybės administracijos direktoriui (Taisyklių 14 punktas), kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra pateiktas. Teigė, kad kol nėra šių Taisyklių nustatyta tvarka pateikto prašymo dėl 0,0567 ha žemės sklypo dalies įsigijimo, savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo formuoti didesnį kaip 0,3433 ha žemės sklypą. Pareiškėjoms negali būti suformuotas didesnis kaip 0,2 ha žemės sklypas. Nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir Tvarkos 34 punktas nustato, kad maksimalus grąžinamos laisvos žemės plotas negali viršyti 1 ha tuo atveju, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai individualiai statybai, tačiau bet kuriuo atveju negali viršyti ir turi atitikti teritorijų planavimo dokumente nustatytas naudojamo žemės sklypo ir individualiai statybai suformuotų žemės sklypų ribas. Kokio dydžio žemės sklypas tokiu atveju yra formuojamas, detalizuoja Taisyklių nuostata, kad naudojamas sklypas negali būti didesnis kaip 0,2 ha. Pabrėžė, kad vadovaudamasi šiomis teisės aktų normomis, 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu patvirtintu ir galiojančiu (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, jis teisėtai suformavo 2 200 kv. m ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą ir parengė kadastrinių matavimų bylą. Pažymėjo, kad sklypo padidinti iki 0,4 ha negalima, nes kita sklypo, pažymėto namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje, dalis Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtintame (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatyta panaudoti individualiai statybai. Akcentavo, kad jis neturi teisės ir galimybių formuoti sklypo dalies, kurioje numatyta individuali statyba, nes tokiu atveju savivaldybės administracija pažeistų galiojančius teisės aktus. Nurodė, kad detalusis planas yra individualus administracinis aktas, kurį patvirtinus, jis įgauna privalomąją galią ir sukelia teisines pasekmes, todėl savivaldybės iniciatyva nebegali būti keičiamas. Pažymėjo, kad pareiškėjos, siekdamos iš dalies panaikinti detalųjį planą, nenurodė jokių motyvų ir nepateikė įrodymų, dėl ko šis detalusis planas laikytinas iš dalies neteisėtu. 2007 m. spalio 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat patvirtino, kad 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 1397V dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra teisėtas. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui 2007 m. balandžio 6 d. raštu informavus pareiškėjas apie 1996 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (kad šis raštas pareiškėjų buvo gautas, patvirtina jų 2007 m. balandžio 16 d. prašymas), pareiškėjos turėjo teisę dėl šio akto panaikinimo kreiptis į teismą ne vėliau kaip iki 2007 m. gegužės 6 d., skundai su šiuo reikalavimu buvo pateikti tik 2007 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Manė, kad dėl šių motyvų bylos dalis dėl reikalavimo dėl detaliojo plano panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 d.). Paaiškino, kad 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtintame (duomenys neskelbtini) detaliajame plane buvo suformuoti vienodo 0,08 ha dydžio sklypai individualiai statybai, skirti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatai įgyvendinti. Pagal šią nuostatą nuosavybės teisės į žemę yra atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, todėl suformuoti sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 yra numatyti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų nuosavybės teisėms atkurti. Teigė, kad pareiškėjų skundo dėl sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 užimamos teritorijos patenkinimas pažeistų kitų buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų teises į nuosavybės teisių atkūrimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (T I, b. l. 75 – 78) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pareiškėjų senelė J. Š. yra viena iš pretendenčių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į žemę miestams iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Paaiškino, kad valstybinės žemės sklypai parduodami ir nuomojami pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Pažymėjo, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 5 punktą miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami, išnuomojami ar perduodami neatlygintinai nuosavybėn namų valdų žemės sklypai, kurie pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniaus mieste. Akcentavo, kad savivaldybės administracijos direktorius parduodamo, išnuomojamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino detaliojo planavimo projektus, taip pat ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) detaliojo suplanavimo projekto genplane Nr. 276 ir Nr. 277 pažymėtus sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, įtrauktus į duomenų registrą. Pagal teritorijos detalųjį planą namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 2 200 kv. m. Akcentavo, kad negali priimti sprendimų, kurie galėtų daryti įtaką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimams, bei panaikinti pareiškėjų skunde nurodyto dokumento.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu (T II, b. l. 157 – 165) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies.

Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo formuoti 0,4 ha sklypo ir dėl Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dalies, kurioje šiame plane Nr. 276 ir Nr. 277 pažymėti sklypai buvo suformuoti individualiems gyvenamiesiems namams statyti, teisėtumo. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nuo 1991 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos žinojo apie tuometiniame (duomenys neskelbtini) kaime M. Š. turėtą 4 dešimtinių žemės sklypą. Pažymėjo, kad minėtos aplinkybės Vilniaus miesto savivaldybei buvo žinomos priimant Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 1397V, kuriuo buvo patvirtinti detalaus planavimo projektai, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (atkreipė dėmesį, kad miestų valdybos iki 1995 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 655 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos, žemėtvarkos ir žemės kadastro klausimais dalinio pakeitimo“ įsigaliojimo (1995 m. gegužės 18 d.) nagrinėjo piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, ir priėmė sprendimus). Pažymėjo, kad po 1996 m. rugpjūčio 29 d. patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo buvo formuojami žemės sklypai ir keičiami jų plotai, buvo atkuriamos nuosavybės teisės į šiuos sklypus, kurie šiandien nebeatitinka 1996 m. rugpjūčio 29 d. patvirtintame (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatytų sklypų ribų. Įvertinęs 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, taip pat vadovaujantis lex specialis derogat legi generali taisykle, teismas padarė išvadą, kad valstybės išperkamai žemei inter alia priskiriami žemės sklypai, kurie jau yra suprojektuoti toje žemėje, kurią susigrąžinti pageidauja tam tikri asmenys, turintys tokią teisę pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, ir jau yra numatyti neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitiems konkretiems asmenims, turintiems tokią teisę pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, individualiai statybai. Kol tokie žemės sklypai nėra suprojektuoti ir numatyti neatlygintinai perduoti konkretiems asmenims, turintiems tokią teisę pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, tokie žemės sklypai negali būti priskiriami valstybės išperkamai žemei. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtintame (duomenys neskelbtini) detaliajame plane pažymėti sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra parduoti ar kitaip perduoti kitiems asmenims. Akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad šie sklypai iki šios dienos būtų suprojektuoti ir numatyti neatlygintinai perduoti kitiems konkretiems asmenims, turintiems tokią teisę pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra kliūčių keisti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dalies, kurioje šiame plane Nr. 276 ir Nr. 277 pažymėti sklypai. Pažymėjo, kad šio detaliojo plano pakeitimai jau buvo daryti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V, taip pat šiame detaliajame plane numatytų žemės sklypų ribos iš dalies nebeatitinka šiuo metu įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų ribų. Atkreipė dėmesį, jog kadangi minėti detaliajame plane pažymėti sklypai yra nepanaudoti, savivaldybės administracijos direktorius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 16 punktą, gavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymą, turi organizuoti detaliojo plano rengimą ar patikslinimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V tvirtinant (duomenys neskelbtini) detalųjį planą buvo neatsižvelgta į tai, kad šiuo planu formuojami žemės sklypai patenka į teritoriją, kurioje buvo M. Š. nuosavybės teise priklausanti žemė. Pabrėžė, kad detaliojo plano rengimas ir tvirtinimas, neatsižvelgus į šias aplinkybes, yra ydingas, neatitinka Atkūrimo įstatyme (taip pat 1991 m. priimto Atkūrimo įstatymo su vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais) nustatytų tikslų. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dalis, kurioje šiame plane pažymėti sklypai Nr. 276 ir Nr. 277, yra keistina atsižvelgiant į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir pareiškėjų prašymą bei minėtą nuosavybės teisių atkūrimo santykių teisinį reglamentavimą. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas pabrėžė, kad atsakovo argumentas, jog nėra pateikto pareiškėjų prašymo dėl likusios 0,0567 ha žemės sklypo dalies įsigijimo, todėl savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo formuoti didesnį kaip 0,3433 ha žemės sklypą, yra nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjos atliko visus veiksmus, kad joms pagal galiojančius teisės aktus būtų formuojamas 0,4 ha žemės sklypas, kurio dalis (0,3433 ha) turės būti perduodama neatlygintinai. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius privalo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui tinkamą prašymą ir dokumentus. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,4 ha ploto namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, yra pagrįstas.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (T II, b. l. 169 – 172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 23 d. prašyme nėra nurodoma, kad savivaldybė turinti suformuoti 0,4 ha ploto žemės sklypą, o pateikiama informacija, kad namų valdos techninėje kortelėje nurodomas naudojamas 0,4083 ha ploto sklypas. Šį Vilniaus apskrities viršininko administracijos parašymą teismas pripažino netinkamu, todėl vien dėl šių motyvų yra neteisėta ir nepagrįsta tenkinti skundą atsakovo atžvilgiu, kai teismas pats nustato, jog teisinio pagrindo – tinkamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymo pateikimo savivaldybei, nebuvo. Sprendimas yra sąlyginis, nes savivaldybės įpareigojimo įvykdymas siejamas su tinkamu Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo pateikti nurodytą prašymą įvykdymu.

2. Remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateiktu 2005 m. rugsėjo 23 d. prašymu, pareiškėjoms nuosavybės teisės natūra galės būti atkurtos tik į ne daugiau kaip 0,3433 ha žemės, todėl teismo sprendimu nepagrįstai reikalaujama suformuoti didesnį – 0,4 ha ploto žemės sklypą. Skundo argumentas, kad likusi 0,0567 ha žemės sklypo dalis bus pripirkta, neturi teisinės reikšmės šiai bylai, nes išeina už skundo nagrinėjimo ribų. Tinkamas prašymas su reikalingais dokumentais savivaldybei nebuvo pateiktas.

3. Atsakovui nepateiktas privalomas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas, kuriuo nusprendžiama iki 0,2 ha padidinti kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkantį žemės sklypo plotą. Tuo pačiu toks sprendimas negalimas, nes dalis sklypo yra užimtas detaliuoju planu suformuotų sklypų individualiai statybai.

4. Teismas nenurodė, kokios teisės normos buvo pažeistos detaliuoju planu.

5. Teismas taikė šiuo metu galiojantį Atkūrimo įstatymą, nors spręsdamas klausimą, į kokio dydžio sklypą pareiškėjos turi teisę pretenduoti privalėjo taikyti 1991 m. gruodžio 21 d. J. Š. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusį įstatymą. Tuo buvo pažeistas principas „įstatymas atgal negalioja“, dėl ko byla išspręsta neteisėtai iš esmės.

6. Vadovaujantis 1991 m. gruodžio 21 d. galiojusio Atkūrimo įstatymo nuostatomis, nuosavybės teisė galėjo būti atstatoma į ne didesnį kaip 0,2 ha sklypą, todėl J. Š. ir jos turto paveldėtojos neturėjo bei negalėjo turėti teisėtų lūkesčių ir teisinio pagrindo pretenduoti į daugiau nei 0,2 ha žemės sklypo plotą. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo ir pareigos tvirtindamas detalųjį planą išskirti 0,4 ha ar didesnį žemės sklypą.

7. Pareiškėjos į teismą ginčydamos 1996 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą kreipėsi praleidusios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą.

8. Sprendimu atsakovas įpareigojamas formuoti 0,4 ha ploto sklypą, o tai pažeidžia kitų (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises ir interesus.

9. (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu suformuoti valstybinės žemės sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 yra numatyti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų, tame tarpe ir pareiškėjų, nuosavybės teisių atkūrimui. Atsakovas neprieštarautų, jeigu šie sklypai teisės aktų nustatyta tvarka būtų skirti pareiškėjoms atkuriant pareiškėjų teises į skunde prašomą 0,4 ha žemės plotą. Tačiau atsakovas nesutinka su detaliojo plano dalies, kurioje pažymėti sklypai Nr. 276 ir Nr. 277, pakeitimu, kuris turėtų būti atliktas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta procedūra.

Atsiliepimas

Pareiškėjos atsiliepimu į apeliacinį skundą (T II, b. l. 178 – 186) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teisės aktuose nėra nustatyta pareiga Vilniaus apskrities viršininko administracijai nurodyti savivaldybei, kokio ploto žemės sklypą ši privalo formuoti. Formuojamo žemės sklypo ploto nustatymas, nepažeidžiant galiojančių teisės normų, yra savivaldybės išimtinė teisė.

2. Teisės aktai įpareigoja atsakovą formuoti natūra prie statinių naudojamą žemės sklypą, t. y. pareiškėjų atveju gali būti formuojamas 0,4 ha žemės sklypas.

3. Tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki gali išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir šis turtas negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimą.

4. Nuosavybės teisės turi būti atkuriamos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais.

5. Paduodant skundą teismui buvo laikomasi išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos), todėl terminas skundui paduoti nepraleistas.

6. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pareiškėjoms formuojant 0,4 ha žemės sklypą būtų pažeistos kitų pretendentų (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime teisės, kadangi detalusis planas, kuriuo suformuoti žemės sklypai Nr. 276 ir Nr. 277, parengtas neatsižvelgus į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas.

7. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, todėl detaliojo plano pakeitimo procedūra nebūtų sudėtinga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T II, b. l. 187 – 189) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodo, kad klausimą dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atkūrimo spręs tada, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius atliks jo kompetencijai teisės aktų priskirtus veiksmus ir perduos suformuoto žemės sklypo dokumentaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjos kreipėsi į teismą, skunde nurodydamos du reikalavimus: pirmuoju reikalavimu prašė panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 sprendimu Nr. 1397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projekto Genplane ( IP-91-2140) Nr.276 ir Nr. 277 pažymėtus sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Antruoju reikalavimu prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti 0,40 ha ploto dydžio namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas( prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštu reikalavimus.

Teismas skundą patenkino iš dalies: įpareigojo trečiąjį suinteresuotą asmenį Vilniaus apskrities viršininko administraciją-per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui tinkamą prašymą „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. J. Š. “ ir kitus reikalingus dokumentus.

Iš pareiškėjų skundo teismui matyti, kad tokio reikalavimo minėtai institucijai pareiškėjai teismui nėra pareiškę. Todėl teismas, įpareigodamas proceso dalyvį, kuris nėra proceso šalis ir kuriam reikalavimai pareiškėjo nebuvo pareikšti, išėjo už nagrinėjamo skundo ribų bei nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Toks netinkamas procesinės normos pritaikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.).

Pareiškėjų pareikšti skundo reikalavimai teismo patenkinti iš dalies ir suformuluoti sekančiai: įpareigojant atsakovą-Vilniaus miesto savivaldybę-gavus prašymą ir dokumentus iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos per teisės aktais nustatytus terminus organizuoti Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 sprendimu Nr. 1397V patvirtinto Užsienio mikrorajono detaliojo plano dalies, kurioje šiame plane pažymėti sklypai Nr. 276 ir Nr. 277, pakeitimą; suformuoti 0,4 ha ploto namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Iš aukščiau paminėto įpareigojimo Vilniaus m. savivaldybėi, kuriai taip pat pareiškėjai jokio reikalavimo nėra pareiškę ir kuri nėra įstatymu įpareigota dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, ( reikalavimas pareikštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) matyti, kad jo įvykdymas siejamas su sąlyga, t.y. įpareigojimo Vilniaus apskrities administracijai įvykdymu. Kaip jau minėta Vilniaus apskrities viršininko administracijai toks įpareigojimas teismo negalėjo būti priimtas, nes pareiškėjai minėtai institucijai jokio reikalavimo nėra pareiškę ir ši institucija nėra atsakovas nagrinėjamojoje byloje. Darytina išvada, kad teismas neišsprendė reikalavimo, pareikšto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tai taip pat yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ( ABTĮ 141 str. 1 d. 3p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 punktą savivaldybė apibrėžiama kaip valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.

Be kita ko, teismo sprendimas grindžiamas valstybės įmonės Registrų centras pateikta informacija ( II tomas, b.l. 153-156, kuri gauta išnagrinėjus bylą iš esmės, teismui išėjus į pasitarimo kambarį, t.y. sprendimas grindžiamas įrodymais, kurie nebuvo pateikti proceso dalyviams nagrinėjant bylą iš esmės ir nebuvo ištirti ( ABTĮ 82 str. 6 p.).Paminėtas pažeidimas taip pat yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą( ABTĮ 86 str. 2 d.)

Dėl pasakyto, toks sąlyginis teismo sprendimas negali būti įvykdomas, yra neteisėtas, todėl naikinamas dėl procesinės teisės normų pažeidimo, perduodant bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys