Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas J. G. 2005 m. liepos 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad J. G., neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybai pastatė mūrinį pastatą prie savo buto ant valstybinės žemės Kaltanėnų g. 4. J. G. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159, 189² straipsnius.

Institucijos 2005 m. liepos 22 d. nutarime konstatuota, kad J. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 159, 189² straipsniuose, už kuriuos jam paskirta 1000 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad J. G. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnį. J. G. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad nuobauda paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams. Priestato rekonstrukcija buvo pradėta 1993 metais ir baigta 1994 metais. 1993 m. gruodžio 17 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir tais pačiais metais paskirta nuobauda. Taip pat nurodė, kad sunki materialinė padėtis ir sveikatos sutrikdymas (trečios grupės invalidas) yra pagrindinės priežastys, dėl kurių jis laiku neįteisino statybos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 14 d. nutarimu J. G. skundą patenkino iš dalies, Institucijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimą panaikino. Teismas nustatė, kad J. G., neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybai, pastatė mūrinį pastatą prie savo buto ant valstybinės žemės Kaltanėnų g. 4., kas pripažintina savavališka statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto prasme (ATPK 159 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs J. G. paaiškinimus dėl priestato statybos darbų, pripažino, jog priestato statybos darbai užbaigti 1994 m. gruodžio 31 d. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, nutarimas priimtas ir nuobauda pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį paskirta praėjus šešių mėnesių terminui, todėl nutarimo dalį dėl J. G. nubaudimo pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį panaikino ir šioje dalyje bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad J. G. 1994 m. savavališkai pastatytą statinį naudoja iki šiol, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas tinkamu naudoti, todėl konstatavo apie padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 189² straipsnio 1 dalyje. Teisės pažeidimas trunkamas, iki šiol nepasibaigęs, todėl terminai nuobaudai skirti pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį pradedami skaičiuoti nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Teismas pažeidimo paaiškėjimo diena pripažino 2005 m. gegužės 18 d., kada Institucijos atstovas patikrino pastatytą priestatą ir surašė reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą priestatą. Teismas konstatavo, kad nuobauda paskirta nepraėjus šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, pažeidimo veika įrodyta, ji atitinka ATPK 189² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas nenustatęs J. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, skunde nurodytas aplinkybes, kurios nėra išskirtinės lengvinančios administracinėn patraukto asmens atsakomybę, padarė išvadą nesant pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą.

J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutarimo dalį, kuria J. G. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 189² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jam priklausančio pastato rekonstrukcija pradėta apie 1990 metus ir baigta 1993 metais. 1993 m. gruodžio 17 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir tais pačiais metais paskirta nuobauda. Savavališkos statybos akto surašymo metu jis naudojosi rekonstruotu pastatu. Priestate yra virtuvė bei namo apšildymo įranga, santechnika. Nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 1994 m. birželio 18 d. (ATPK 35 str.). Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo paskirti nuobaudą pagal ATPK 189² straipsnio 1 dalį, nes suėjo nuobaudos skyrimo senaties terminai. Apeliantas pažymi, kad teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į jo sunkią padėtį. J. G. yra trečios grupės invalidas, 2005 m spalio mėnesį gydėsi ligoninėje neurologijos skyriuje. Jo darbo užmokestis – apie 500 Lt. Šeimoje trys nepilnamečiai vaikai. Paskirta 1000 Lt bauda realiai beveik neįvykdoma. Teismas privalėjo atsižvelgti į parengtą rekonstrukcijos projektą, atliktus priestato kadastrinius matavimus, kaimynų sutikimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 14 d. nutarimu ištaisė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento padarytus veikos kvalifikavimo pažeidimus, traukiant administracinėn atsakomybėn J. G. ir konstatavo, jog jis įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189² straipsnio 1 dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas – toliau ir ABTĮ). Administracinė byla dalyje dėl ATPK 159 straipsnio 1 dalies nutraukta.

Apeliantui inkriminuojama teisei priešinga veika trunkamojo pobūdžio, todėl šiuo atveju aktualus pažeidimo fakto momento nustatymas. Pirmosios instancijos teismo baigiamajame akte pažeidimo paaiškėjimo diena pripažįstama 2005 m. gegužės 18 d. Tokia argumentacija visiškai pagrįsta, nes būtent tą dieną, surašius reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatyta faktinė savavališka statinio naudojimo aplinkybė (b.l. 44-45). Tai ir yra tas atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuotinas šešių mėnesių terminas per kurį gali būti skiriama administracinė nuobauda (ATPK 35 straipsnis). J. G. nurodomas teisės pažeidimo paaiškėjimo laikas neparemtas įrodymais. 1993 m. gruodžio 17 d. savavališkos statybos akte fiksuojama apie patikrinimo metu atliktus darbus (išmūrytos sienos, uždengtas stogas), tačiau neužsimenama apie pradėtą savavališko statinio eksploataciją. Kitų duomenų, apie ankstesnį teisės pažeidimo nustatymo laiką nei 2005 m. gegužės 18 d., nėra. Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko administracijai 2005 m. liepos 22 d. priėmus nutarimą dėl J. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už savavališką statinio naudojimą, ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nepažeisti ir visiškam administracinės teisenos nutraukimui pagrindo nėra.

Skiriamas baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, turint omenyje atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. J. G. paskirta bauda artima sankcijos minimumui (vidurkis 2750 Lt) ir nors bylos nagrinėjimo metu nenustatyta asmens patraukto administracinėn atsakomybėn nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių toks sprendimas turi pagrindą, kadangi skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti ir į pažeidėjo asmenybę, protingumo bei teisingumo kriterijus. Kaip matyti iš prie bylos pridėtos medžiagos asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn III grupės invalidas, išlaiko tris vaikus, gauna nedidelį darbo užmokestį. Taigi nustatyta bauda neprieštarauja bendrosioms nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisyklėms, todėl ji paliktina nepakeista. Dar labiau ją mažinti esami byloje įrodymai neįgalina. Antra vertus, atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos vis dėl to turi sukelti neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju nebus pasiekta tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl J. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189² straipsnio 1 dalį, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.