Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3081-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
1-3081-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42491-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3081-988/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42491-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. B. (E. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1) 2012 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paskirta 30 MGL dydžio bauda pakeista į 15 parų arešto bausmę;

2) 2013 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant nuo 20.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 30 MGL bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonės 2 metams 6 mėnesiams; išieškoti valstybės naudai iš E. B. transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1540 eurų,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2018 m. rugsėjo 2 d., apie 17.45 val., Vilniuje, Šilo gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio).

Tokiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, E. B. vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, 2018 m. rugsėjo 2 d., apie 17.45 val., Vilniuje, Šilo gatvėje, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to, kai 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

Tokiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu savo katę pripažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. Vilnius regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7dalį dėl 2018 m. birželio 16 d. vairavimo esant neblaiviam, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Jis paštu gavo iš teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 2 metams 6 mėnesiams. Probacijos tarnyboje nebuvo, jo niekas nekvietė. Kad neturi teisės vairuoti transporto priemones jis žinojo. 2018 m. rugsėjo 1 d. naktį vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė brendį, viskį, kiek išgėrė neprisimena. 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 11.00 val. ryte išgėrė 1 litrą alaus (duomenys neskelbtini) ir važiavo į kebabinę esančią prie sostinės turgaus Vilniuje, Kalvarijų gatvėje. Jis vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugo D. tėvui. Grįžtant iš kebabinės Šilo gatvėje juos sustabdė policijos pareigūnai. Jam alkotesterio pagalba nustatė 2,56 promilių girtumą. Jį nuvežė į PLC kraujo mėginiui paimti. Jie automobilyje važiavo trise su D. ir T., kurie sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Pagal jam pateiktą įtarimą savo kaltę pripažįsta pilnai. Psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje. Pasilieka prie savo ankstesnių parodymų (b. l. 19, 21).

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d., patruliuojant su vyr. patruliu G. L., apie 17.45 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Minties g., link Šilo g. važiuoja automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Važiuojant Šilo g. pastebėjo minėtą automobilį, kurį sustabdė. 17.48 val. sustabdžius automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjus prie automobilio vairuotojo ir bendraujant pro atidarytą automobilio langą, pajuto iš automobilio vidaus sklindantį stiprų alkoholio kvapą, pasiteiravus vairuotojo ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, kad alkoholio šiandien nevartojo, vartojo vakar, draugės gimtadienio šventėje. Vairuotojui nurodžius išjungti transporto priemonės variklį, išlipti iš automobilio ir prieiti prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, alkoholio kiekio matuokliu jam bus patikrintas blaivumas. Asmuo išlipęs iš vairuojamo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), svirduliavo, einantį vairuotoją reikėjo prilaikyti. Iš vairuotojo pateikto asmens tapatybės dokumento buvo nustatyta, kad automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. B., kuriam 17.48 val. alkotesteriu ALCOTEST 7510, Nr. ARJK-0140, buvo nustatytas 2,56 promilės girtumas – sunkus neblaivumo laipsnis. Pasinaudojus policijos duomenų bazėmis buvo nustatyta, kad E. B. yra įgijęs teisę vairuoti, tačiau teisė vairuoti jam jau yra atimta už vairavimą neblaiviam (b. l. 9).

Vyriausiosios patrulės V. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės, kurios iš esmės yra analogiškos jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 3).

Iš alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 750“ kvito matyti, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. 17.48 val. E. B. nustatytas 2,56 promilės neblaivumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 23-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8760/2018(01) nurodyta, kad E. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti 2018 m. rugsėjo 2 d. 17.33 val. iškvietimo dėl galimo neblaivaus vairuotojo duomenys (b. l. 2).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi A4“, 1995 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM 2018 m. rugsėjo mėnesį 870 Eur (b. l. 4).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2016 m. balandžio 20 d. yra J. A. (b. l. 6).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. baudžiamojo įsakymo nuorašas patvirtina, kad E. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL dydžio bauda. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Taip pat teismas nutarė išieškoti iš E. B. valstybės naudai 1540 Eur sumą, atitinkančią įvykio metu vairuoto automobilio vertę. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo – 2018 m. gegužės 29 d. (b. l. 32-34, 31).

Lietuvos Probacijos Tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštas patvirtina, kad E. B., kuriam Vilniaus regiono apylinkės teismo yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus 6 mėnesius vairuoti visas transporto priemones, į tarnybą kviečiamas neatvyksta ir su sąlygomis nėra supažindintas (b. l. 10).

Elektroniniu paštu gauti duomenys iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patvirtina, kad baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr.1-966-239/2018 (ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-12116-18) nuorašas įteiktas E. B. asmeniškai 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 11-12).

Motyvuojamoji dalis

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys patvirtina, kad vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. baudžiamąjį įsakymą E. B. nuo 2018 m. birželio 7 d. yra įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyrius (b. l. 30-31).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. D. 2017 m. rugsėjo 2 d. nutarimu E. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka, 2018 m. rugsėjo 2 d. 17.45 val. (b. l. 13). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. L. 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu laikinai sulaikytas E. B. paleistas 2018 m. rugsėjo 3 d. 13.17 val. (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. L. 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog E. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. jis 2018 m. rugsėjo 2 d., apie 17.45 val., Vilniuje, Šilo gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Tai patvirtina liudytojo ir kaltinamojo parodymai, kurie vieni kitus papildo, tarpusavyje neprieštarauja, taip pat įvykio registracijos kortelėje, tarnybiniame pranešime, teismo baudžiamajame įsakyme, probacijos tarnybos rašte, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, specialisto išvadoje, alkoholio matuoklio kvite užfiksuoti duomenys. Taigi kaltinamojo E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, kadangi vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

E. B. pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, prašo leisti jam paskirtą baudą mokėti dalimis, nustatant dvejų metų laikotarpį (b. l. 40-42).

Skiriant bausmę vadovaujamasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remiantis šio įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį, bet ir kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgdamas į BK 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę bei nuostatas, reikšmingas bausmei už nusikalstamą veiką individualizuoti.

Šiuo atveju teismas sprendžia, jog kaltinamajam prokuroro siūloma bausmės rūšis yra parinkta netinkamai, neatsižvelgiant į E. B. asmenybę, veikos pavojingumą, kitas reikšmingas aplinkybes. Nors E. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, tačiau praeityje yra teistas 3 kartus, 2 kartus jam už vengimą atlikti teismo skirtas bausmes – baudą ir laisvės apribojimą, šios bausmės buvo pakeistos į areštą, o Vilniaus regiono apylinkės teismui 2018 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskyrus 30 MGL baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudus 2 metams 6 mėnesiams vairuoti transporto priemones, vėl vengia ją vykdyti, neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, priešingai, nepraėjus 6 mėnesiams pakartotinai vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tarp kurių yra 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskirta nuobauda už vairavimą esant neblaiviam su teisės atėmimu 24 mėnesiams, informacijos apie baudų sumokėjimą nuo 2015 metų nėra. Šios aplinkybės rodo, jog paskirta bausmė nedaro teigiamos įtakos nuteistajam, o priešingai, jis savo veiksmais parodo įžūlumą ir pavojingumą. Teismas, įvertinęs ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. B. BK 281 straipsnio 7 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas tokios bausmės maksimumui už nusikaltimo padarymą ir kurio dydis didesnis už minimumą, numatytą už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio, 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. 17.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. 13.17 val., t. y. vieną dieną. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad E. B. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas. Bylos duomenimis E. B. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau ši aplinkybė, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis teismų praktika, neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis E. B. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamajam jau atimta teisė vairuoti transporto priemones – 2 metams 6 mėnesiams, tačiau jis pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, alkoholio koncentracija E. B. kraujyje (2,59 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Todėl kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas atitinkantis draudimo naudotis specialia maksimumą (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta automobilio „Audi“, 1995 metų, vertė yra 870 Eur. Bylos duomenimis, automobilis kaltinamajam nepriklauso, automobilio savininkas įvykio metu buvo J. A.. Kadangi automobilis „Audi“ priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 870 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. (E. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 87 paras arešto.

E. B. (E. B.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio, 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 87 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 58 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. 17.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. 13.17 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 57 paros arešto.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį baudžiamąjį įsakymą E. B. (E. B.) bus sulaikytas.

Paskirti E. B. (E. B.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų terminui.

Paskirti E. B. (E. B.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš E. B. (E. B.) automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).

E. B. (E. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. B. (E. B.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Darius Pranka