Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-657-107-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
1A-657-107-2012
Teisminio proceso Nr.
1-69-1-00045-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
Nukentėjusysis
J. L.
Nuteistasis
M. L.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-657-107/2012

Teisėjas Valdas Alška Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00045-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.; 1.1.8.1.1.; 1.1.6.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,gynėjai Jovitai Usonytei,nukentėjusiajai J. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. ir nukentėjusiosios J. L. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitos pagalbos reikalingais žmonėmis, nesiartinti prie J. L., su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-02-10 iki 2012-02-12.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2012-02-10, apie 20.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia keletą kartų pastūmė J. L., dėl to ji galva trenkėsi į durų staktą bei susimušė galvą, nuo galvos sumušimo patino minkštieji audiniai kaktoje. J. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. mano, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas nesilaikė BK 54 str. 2 d., 41 str. 2 d. nuostatų, neatsižvelgė į padarytos veikos aplinkybes, neįvertino jos pavojingumo laipsnio bei paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto tvirtinimu, teismas neįsigilino, jog tuo metu vyko jų skyrybų procesas, todėl jie konfliktuodavo. Nuteistasis žmoną pastūmė, nes norėjo praeiti, o ji buvo užstojusi duris. Jokio sužalojimo padaryti nenorėjo ir to nenumatė. Tai atsitiko per neatsargumą, veika buvo atsitiktinė. Nuteistasis M. L. teigia, jog J. L. jam atleido, jis su ja susitaikė. Šią aplinkybę J. L. pareiškė teisiamojo posėdžio metu, tačiau teismas nepagrįstai netaikė BK 38 str. nuostatų, nuosprendyje apie tai nepasisakė iš viso. Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, jog jis nuolat gyvena ir dirba Švedijoje, todėl dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės jis negalės išvykti į Švediją, o Lietuvoje jis neturi kur gyventi, socialiai nedraustas, darbo susirasti negali. Dėl paskirtos bausmės nukentės ne tik jo, bet ir nepilnametės dukros interesai, nes iš jo dukros išlaikymui yra priteista mokėti kas mėnesį po 400 Lt.

Nuteistasis M. L. teigia, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė nesiartinti ir nebendrauti su J. L., tačiau nenurodė, kokiam laikotarpiui, todėl nuosprendis yra neaiškus. Taip pat neatsižvelgė į tai, jog jo, J. L. ir nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su J. L., todėl, atsižvelgiant į dukros amžių, jis, negalėdamas bendrauti su J. L., negalės bendrauti ir su dukra. Apeliantas prašo jį pagal BK 38 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą jam nutraukti. Jeigu teismas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės neras, – sušvelninti paskirtą bausmę, nubaudžiant viešaisiais darbais.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji J. L. nurodo, jog su M. L. susitaikė, jam atleido. Tai ji pasakė ir teisiamojo posėdžio metu. Mano, jog M. L. atitinka BK 38 str. nustatytas sąlygas, todėl gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apylinkės teismas be pagrindo netaikė BK 38 str. nuostatų. Apeliaciniu skundu prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti, M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą jam nutraukti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji savo apeliacinį skundą atšaukė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 str. 3 d.).

Nukentėjusioji J. L. savo apeliacinį skundą apeliaciniame teismo posėdyje atšaukė pasinaudodama BPK 316 straipsnio 1 dalimi jai suteikta teise ir BPK 316 straipsnio 3 dalyje numatytu laiku, todėl jos skundas paliktinas nenagrinėtas (BPK 316 str. 5 d.), nagrinėtinas tik nuteistojo apeliacinis skundas.

Byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus apylinkės teismas įvertino teisingai, M. L. nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, jis pagal BK 140 str. 1 d. nuteistas pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. tvirtino, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. L. jam atleido, jis su ja susitaikė, tačiau apylinkės teismas nesvarstė klausimo dėl BK 38 str. taikymo.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog nukentėjusioji J. L. nuteistajam M. L. atleido, prašė jo griežtai nebausti, tačiau taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius neprašė. Nuteistasis M. L. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat neprašė (b. l. 104–105), todėl apylinkės teismas aptarti BK 38 straipsnio nuostatų taikymą neturėjo jokio pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose nuteistasis M. L. ir nukentėjusioji J. L. prašė M. L. taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, tačiau nukentėjusioji savo apeliacinį skundą atšaukė.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji J. L. pareiškė, jog nuteistasis jai grasina, ji su nuteistuoju taikytis neketina (b. l. 123–124). Nuteistasis į apeliacinio teismo posėdį atėjo pavėlavęs ir akivaizdžiai būdamas neblaivus, todėl iš teismo salės buvo pašalintas.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tik esant visoms šioms sąlygoms, svarstytina galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Nuteistasis M. L. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė, tačiau iš apeliaciniame teismo posėdyje išsakytos nukentėjusiosios J. L. pozicijos matyti, jog ji su nuteistuoju taikytis neketina, todėl jau vien dėl šios BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos nebuvimo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės galimybių nėra. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis M. L. prieš nukentėjusiąją J. L. smurtavo ir 2011-10-14 (b. l. 75–76), analogišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas neatliekamas. J. L. turėjo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 74). Todėl esant tokiai aplinkybei, manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra jokio pagrindo.

Iš aptartų duomenų matyti, kad sąlygų taikyti nuteistajam M. L. BK 38 str. 1 d. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, nėra.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę M. L., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybes.

Nuteistasis M. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimų, matant jo paties vaikui, anksčiau neteistas, tačiau iš specialisto išvados Nr. G 1590/11 (03), nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog M. L. prieš nukentėjusiąją smurtą vartojo ir anksčiau. Nukentėjusioji neneigė, jog buvo M. L. atleidusi, nes nuteistasis M. L. sakydavo, kad nori išvažiuoti į Švediją, tačiau neišvažiavo, nukentėjusiajai J. L. grasina ir toliau, atėjęs daužo langus, o policija nieko negali padaryti, nes jam nėra apribojimo artintis prie J. L. (b. l. 123).

Iš pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. L. 2009-12-11 buvo išvykęs į Švediją, tačiau duomenų, kad jis Švedijoje dirbo, byloje nėra. Apie tai, jog nuteistasis turi darbą Švedijoje, kurį dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės gali prarasti, nuteistasis teismui duomenų nepateikė. Jis ne kartą smurtavo prieš J. L., tą smurtą matydavo ir jų dukra. Nuteistasis bent jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo turėjo galimybę savo elgesį pakeisti, įrodyti, jog jis nori dirbti ir gyventi visuomenei priimtinu gyvenimo būdu, tačiau iš nukentėjusiosios paaiškinimo matyti, kad nuteistasis taip nepasielgė.

M. L. nuteistas laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, taip pat ir įpareigojimą nesiartinti prie J. L., pagrįstai. Tai, jog M. L. negali artintis prie nukentėjusiosios, nereiškia, jog jam atimta galimybė matytis su vaiku. Klausimą dėl galimybės susitikti su vaiku M. L. gali spręsti tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apylinkės teismas nuteistajam M. L. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. M. L. paskirta tik šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri yra artima šios bausmės rūšies minimumui (BK 48 str. 2 d.). Vertinant faktines aplinkybes, M. L. laisvės apribojimo laikotarpiu paskirti įpareigojimai yra tinkami, keisti paskirtą bausmės rūšį viešaisiais darbais nėra jokio pagrindo.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 316 str. 5 d., kolegija

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios J. L. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Eduardas MaškevičiusZigmas Pocius