Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43³ straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-22 M. D., vidaus ligų gydytoja, nebūdama darbo santykiais susijusi su juridiniu asmeniu, teikiančiu asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias asmens sveiktas priežiūros sąvoką, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 41 punktą, Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybę“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ 7 punktą, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43³ straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. D. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog jos pajamos yra nedidelės, anksčiau ji niekada nebuvo bausta, todėl prašė teismo skirti kuo mažesnę baudą.

ATPK 43³ straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. Minėta ATPK norma yra blanketinė, ją inkriminuojant būtina nuoroda į atitinkamus teisės aktus, kurių reikalavimai yra pažeisti. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.725 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sąvoka „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ reiškia veiklą, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Lietuvos Respublikos medicinos gydytojo praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 41 punkte įtvirtinta, jog licencijos turėtojas gali verstis medicinos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybę“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ 7 punkte nustatyta, jog vidaus ligų gydytojas verčiasi vidaus ligų gydytojo praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vidaus ligų gydymo paslaugas.

Iš teismui pateiktos 2015-09-07 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus Kontrolės Nr. D1-3112/2015 ataskaitos matyti, jog (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2015-06-22 gydytoja M. D. atliko pacientei funkcinį sveikatos patikrinimą, naudojant medicininį prietaisą Eis System. Minėta vaistinė gydytojos M. D. įdarbinusi nebuvo, (duomenys neskelbtini)tik pagal žodinį susitarimą gydytojai suteikė patalpas, 2015-06-16 skelbime („Siūlome pasitikrinti sveikatą – diagnostinis tyrimas“) nurodytam patikrinimui atlikti. Minėtame 2015-06-16 skelbime nurodoma, jog „Š. m. birželio 22 d. gydytoja M. D. su naujausiu Lietuvoje Medicinos prietaisu Eis System atliks funkcinį sveikatos patikrinimą. <...> Efektyvumas ir tikslumas leidžia greitai išaiškinti tiek lengvus sveikatos sutrikimus, tiek uždegiminius procesus. Kokybė, atitinkanti Europos standartus – aparatas sertifikuotas kaip medicininė įranga Europos sąjungoje ir kitose šalyse. Jis pateikia grafines ataskaitas su diagnozių interpretacija, gresiančių ligų apžvalga ir dietos bei profilaktikos rekomendacijomis. Tyrimas kainuoja 45 Eur (155,38 Eur) <...>“. Kaip matyti, pažeidėja, 2015-06-22 teikė paslaugas, kurios savo esme atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 punkte ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.725 straipsnio 2 dalyje, apibrėžtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šias paslaugas ji teikė (duomenys neskelbtini), t. y. ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, patalpose, todėl pagrįstai tokie M. D. veiksmai kvalifikuoti, kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 43³ straipsnyje.

M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi bei tai, jog pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus. M. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę (pažeidėja yra sulaukusi pensinio amžiaus, anksčiau nebausta, duomenų apie teistumą nėra), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos elgesį po pažeidimo padarymo (nuoširdžiai gailisi, itin pergyvena dėl pažeidimo, bendradarbiavo, siekiant nustatyti pažeidimo aplinkybes) taip pat į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad M. D. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina mažesnė nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43³ straipsnyje, paskirti 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.