Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-829/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
1-13-829/2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00001-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-829/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00001-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.; 1.1.7.2.4.; 2.3.6.4.5.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam G. J., kaltinamojo gynėjui advokatui J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus, tai yra, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, esančiame Birutės g. 2, Šakiuose, 2011 m. kovo 30 d. apklausiamas liudytoju, 2011 m. gegužės 2 d. akistatų su nukentėjusiuoju A. A., liudytoju V. Ž. metu ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Šakių rajono apylinkės teisme, esančiame Bažnyčios g. 6, Šakiuose, teismo posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 91-1-00081-11 dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. A., būdamas liudytojas ir Lietuvos Respublikos BPK 277 str. tvarka įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., davė melagingus parodymus teigdamas, kad 2011 m. vasario 26 d. apie 2 val. 40 min. kelyje (duomenys neskelbtini) kelio sankryžoje su lauko keliuku, vedančiu į G. J. sodybą, (duomenys neskelbtini), kaltinamajam S. B. sužalojant A. A. jo įvykio vietoje nebuvo, ten po įvykio nuvažiavo automobiliu iš savo kiemo, nematė, kad S. B. turėjo peilį, nors S. B. teismo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nustatyta, kad G. J. buvo nusikaltimo vietoje ir matė kaip jis buvo įvykdytas.

Kaltinamasis G. J. neprisipažino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir parodė, kad tai buvo 2011-02-26. Parvažiavo su mašina, tačiau įsuko ne į savo kiemą. Prieš jo keliuką yra keliukas į kitą sodybą, esančią kokia (duomenys neskelbtini). Minėtoje sodyboje „baliavojo“ vaikai ir jie supyko. Sumaišė keliukus, nes buvo tamsu ir automobilio langai buvo užšalę, todėl nuvažiavo į minėtą sodybą apsisukti. Šie vaikai šoko į mašiną ir atlėkė iš paskos, bet į jo sodybą nevažiavo, o liko ant kelio su mašinomis. Jie buvo 6 ar 8. Jis nuėjo į savo namus atsinešti ko reikėjo, o tie pažįstami, su kuriais prieš tai kokią valandą laiko gėrė, liko kieme. Namuose užtruko 10 minučių. Kai atėjo iš namų, K. B. buvo kieme, o S. B. nebuvo. Paklausė K. B. kur yra S. B.. Šis atsakė, kad nubėgo prie kelio. Šiam pasakė, kad sėdam ir važiuojam, nes iš namų buvo pasiėmęs cigarečių ir alaus. Atvažiavo prie kelio, o ten spardė kažkokį žmogų. Į papildomą klausimą atsakė, kad tuo metu, kai atvažiavo į įvykio vietą, nematė kur buvo S. B., nes buvo tamsu, bet jam atrodo, kad „tie piemenys jį spardė“. Jų nepažįsta nei vieno. Tada priėjo nukentėjęs, pakėlė megztinį ar striukę, pasakė, kad yra sužalotas ir paprašė iškviesti greitąją. K. B. išlipo iš mašinos, nukentėjęs jį pažino ir paprašė gelbėti. Jis neturėjo telefono, sėdo į mašiną ir grįžo į savo kiemą iki kurio apie 200 metrų. Į papildomą klausimą atsakė, kad išsigando, grįžo atgal į savo kiemą, „pakavojo“ mašiną ir išėjo pas kaimyną. Paskui parėjo „tas, kur buvo prie kelio nubėgęs“. Tik tiek jis toje įvykio vietoje ir buvo. Nukentėjusysis ir liudytojai melagingus parodymus duoda. Jaunimas „ant jo akies neturi“. Kuro neduodavo kai šie atvažiuodavo. Prieš kokius du metus buvo sumuštas, net pareiškimą buvo parašęs. K. B. pasakė, kad nesirodytų vakarais (duomenys neskelbtini), nes „iš jo mėsmalę padarys“. Neturi supratimo kodėl nepatinka jaunimui (b.l. 88-90).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. J. neprisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga:

Iš 2011-02-26 G. J. pareikšto įtarimo matyti, jog įtarimas šiam buvo reiškiamas dėl to, kad bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (po atlikto parodymų atpažinimo buvo nustatyta, jog tai S. B.), peiliu sužalojo A. A. (b.l. 7).

Iš 2011-02-26 atliktos G. J. įtariamojo apklausos matyti, kad S. B. važiuojant šiam link namų buvo paimtas kaip pakeleivis, nes stabdė jo automobilį. Jo teigimu, paties sužalojant A. A. įvykio vietoje nebuvo, jis automobiliu privažiavo tik vėliau (b.l. 8-9).

Iš 2011-02-27 atliktos G. J. papildomos įtariamojo apklausos matyti, kad šis apklausiamas davė kitokius parodymus dėl susitikimo vietos ir laiko su S. B., kad S. B. peilio jam ir K. B. nesirodė, kad su S. B. po įvykio kalbėjo ir tarėsi, jog pareigūnams sakys, kad S. B. nepažįsta (b.l. 10-11).

Iš 2011-03-17 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00081-11 G. J. atžvilgiu dėl A. A. padaryto sužalojimo buvo nutrauktas, nenustačius šio veiksmuose požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (b.l. 12).

Iš 2011-03-30 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00081-11 liudytoju buvo apklaustas G. J., kuris prieš duodant parodymus buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., ką patvirtino savo parašu. Liudytoju apklaustas G. J. parodė, kad sužalojant A. A. įvykio vietoje jo nebuvo, jis nuvažiavo automobiliu vėliau, K. B. su juo nevažiavo, nematė pas S. B. jokio peilio, pats S. B. po įvykio nesisakė, kad A. A. įdūrė peiliu, taip pat paliudijo, kad S. B. jam po visko sakė, jog būtų geriau, jei sakytų, kad nieko nebuvo, nieko nematė, po to jis taip liepė sakyti ir K. B. (b.l. 13-14).

Iš 2011-05-02 akistatos protokolo matyti, kad atliktos akistatos tarp A. A. bei G. J. nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl to ar G. J. buvo įvykio vietoje kartu su S. B. kai buvo sužalotas A. A., ar nebuvo. A. A. tvirtinant, kad juos su V. Ž. atsivijo dviese, tai yra S. B. bei G. J., tik pastarasis nesimušė, o aiškinosi su V. Ž., o S. B. jį užpuolė, matė, kad S. B. rankose turėjo peilį, G. J. teigė, kad sužalojant A. A. jo šalia nebuvo (b.l. 17-18).

Iš 2011-05-02 akistatos protokolo matyti, kad atliktos akistatos tarp V. Ž. bei G. J. nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl to ar G. J. buvo įvykio vietoje kartu su S. B. kai buvo sužalotas A. A., ar nebuvo. V. Ž. tvirtinant, kad juos su A. A. nueinančius nuo G. J. sodybos atsivijo dviese, kurių vienas puolė A. A., o jis pradėjo šnekėtis su G. J., pastarajam teigiant, kad sužalojant A. A. jo šalia nebuvo (b.l. 19-20).

Iš 2011-02-26 liudytojo bei 2011-04-28 liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00081-11 liudytoju buvo apklaustas K. B., kuris prieš duodant parodymus buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., ką patvirtino savo parašu. Liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad važiuojant alkoholio pas G. J., S. B. automobilyje rodėsi peilį, kad gyrėsi, jog jam nieko nėra ką nors padurti ar sužaloti, nes yra sėdėjęs kalėjime (b.l. 21-22, 23).

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio, vykusio 2011-09-06 nuo 9.00 val. iki 11.40 val. Šakiuose metu, G. J. prisiekė Lietuvos Respublikos BPK 277 str. 2 p. nustatyta tvarka, buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. ir BK 235 str. ir apklausiamas liudytoja parodė, kad jokio peilio pas S. B. nematė, pats į įvykio vietą atvažiavo vėliau, matė, kad S. B. buvo spardomas (b.l. 35).

Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendžio, kuriuo S. B. buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. dėl A. A. sužalojimo peiliu ir nuteistas, matyti, kad teismas A. A., V. Ž. parodymus, duotus teisme, pripažino teisingais, nurodė, kad jais netikėti nėra pagrindo, ir priimdamas nuosprendį jais rėmėsi, S. B., G. J. bei K. B. parodymus atmesdamas kaip nuolat keičiamus, netikslius – S. B. kaip bandant išvengti griežtos bausmės, o liudytojų K. B. ir G. J. – kaip pagalbą S. B. iš baimės ar kitų motyvų žinomai melagingais parodymais ikiteisminiame tyrime ar teisme padedant realizuoti tokią S. B. pasirinktą versiją (b.l. 42-49).

Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje.

Teismas atmeta kaltinamojo G. J. parodymus apie tai, kad jis tikrai nebuvo įvykio vietoje, kad nematė, jog S. B. būtų turėjęs peilį, kadangi jo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu tiriant baudžiamąją bylą Nr. 91-1-00081-11 ir ją nagrinėjant teisme buvo netikslūs – iš pradžių teigė, kad S. B. pasiėmė kaip pakeleivį, jo nepažinojo, negalėjo tiksliai pasakyti vienas ar ne vienas automobiliu nuvažiavo iki įvykio vietos kurioje buvo sužalotas A. A., maišėsi teigdamas kas visgi įvykio vietoje buvo spardomas (S. B. ar kitas asmuo), tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. J. pats pripažino, jog po įvykio kalbėjosi su S. B., kuris šiam liepė sakyti, kad apie įvykusį nieko nežino, kad nieko nematė. Tą patį po to G. J. liepė sakyti ir K. B. sekančią dieną pas jį nuvažiavęs. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. A., V. Ž. bei kitų liudytojų parodymais, jų suinteresuotumas nėra įrodytas, o kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad jis yra nekenčiamas, nes atsikėlęs gyventi iš Šakių miesto, kad pas jį buvo važiuojama susidoroti (tyrimo metu iškelta versija), niekuo nepagrįstos ir neįtikėtinos vien dėl to, kad iš atliktų apklausos, akistatos protokolų matyti, jog dalies vaikinų G. J. nepažinojo, V. Ž. pažinojo tik iš matymo, tačiau pats pažymėjo, kad piktumų tarp jų nebuvo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad G. J., duodamas anksčiau aptartus parodymus, suprato, jog pateikia tikrovę neatitinkančią informaciją apie aplinkybes, turėjusias įtakos S. B. atsakomybei ir kaltumui (peilis, kuriuo sunkiai buvo sužalotas A. A. buvo nerastas), kad savo parodymais trukdo nustatyti tiesą byloje, ir siekė, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota baudžiamojoje byloje, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia ir pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – teisingumą.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. J. 2011 m. kovo 30 d. apklausiamas liudytoju, 2011 m. gegužės 2 d. akistatų su nukentėjusiuoju A. A., liudytoju V. Ž. metu ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Šakių rajono apylinkės teisme, esančiame Bažnyčios g. 6, Šakiuose, teismo posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 91-1-00081-11 dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. A., būdamas liudytojas ir Lietuvos Respublikos BPK 277 str. tvarka įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., davė melagingus parodymus teigdamas, kad 2011 m. vasario 26 d. apie 2 val. 40 min. kelyje (duomenys neskelbtini) kelio sankryžoje su lauko keliuku, vedančiu į G. J. sodybą, (duomenys neskelbtini), kaltinamajam S. B. sužalojant A. A. jo įvykio vietoje nebuvo, ten po įvykio nuvažiavo automobiliu iš savo kiemo, nematė, kad S. B. turėjo peilį, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Kaltinamojo gynėjo teigimu, atklausiant G. J. kaip liudytoją ikiteisminiame tyrime bei teisme buvo suvaržyta šio teisė atsisakyti duoti parodymus, kadangi G. J. prieš apklausiamas liudytoju toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje vėliau ikiteisminiame tyrime ir teisme davė melagingus parodymus, ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo sulaikytas, turėjo įtariamojo statusą ir buvo apklaustas įtariamuoju. Po prokuroro nutarimo priėmimo, kuriuo nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, jo statusas byloje pasikeitė ir jis tapo liudytoju. Liudytoju apklausiamas G. J. apklausų metu ir turėjo pagrindą manyti, jog yra apklausiamas apie tiriamame nusikaltime paties dalyvavimą bei padarytus veiksmus. Kaip matyti iš G. J. apklausos teisme turinio, iš jo atsakymų, jam buvo užduotini klausimai, iš kurių išplaukia, jog ginamojo buvo klausiama ne tik apie kitų asmenų veiksmus, o ir apie jo paties veiksmus, dėl ko G. J. manė, jog jo statusas gali nebebūti neutralus. Nagrinėjamu atveju G. J. dalyvavimas ne tikėtinas, o konstatuotas. Dalyvavimo forma bendrininkavimas. Be to, kaip liudytojas apklausiamas asmuo turi būti tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi - šiuo atveju, kuomet duodami parodymai ir apie savo veiksmus, G. J. negali būti laikomas nesuinteresuotu. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nepašalina BPK 217 str. numatytos galimybės jį atnaujinti. Todėl vien tik ta aplinkybė, jog liudytoju apklaustam G. J. nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jo teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma, o darytina priešinga išvada, kad jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. G. J. duodamas parodymus apie savo galimai nusikalstamą veiką, ir atskleisdamas visas įvykio aplinkybes galėjo pasakyti, apie savo padarytą ATPK pažeidimą numatytą 126 str. transporto priemonių vairavimas esant neblaiviems, nes sekančią dieną 11 vai. 54 min. jam policijos pareigūnų buvo nustatytas 1.24 promilės girtumas. Prisipažinus, užtektų ir įrodymų teismui paskirti baudą bei atimti teisę vairuoti transporto priemones. Yra aplinkybių iš kurių matyti, kad galėjo būti pažeistos ir akcizinių prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo taisyklės.

Šiuo atveju kaltinamojo gynėjas neginčija to fakto, kad kaltinamasis G. J. melavo ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau teigia, jog G. J. negalėjo būti apklausiamas, jam buvo suvaržyta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save ir, kad jo duoti parodymai šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Teismas nesutinka su tokiu gynėjo nustatytų aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo teisiniu vertinimu, kadangi kaltinamasis G. J. atliekamų apklausų metų nebuvo įtariamasis, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad A. A. sužalojo S. B., o atliekamų apklausų, akistatų metu buvo aiškinamasi dėl S. B. veiksmų. G. J. pareikšti kaltinimai yra tik dėl tokių aplinkybių nurodymo ar nenurodymo, kurios turėjo įtakos S. B. atsakomybei ir kaltumui, o ne paties G. J. atsakomybei, todėl šiuo atveju neegzistavo Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. numatytas pagrindas, draudžiantis G. J. apklausti kaip liudytoją.

G. J. duotų parodymų pagrindu – kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nėra pradėta jokių tyrimų, ir dėl šios dalies jo duotų parodymų jokie kaltinimai jam nėra reiškiami, o apklausų metų G. J. neigė, kad galimai pažeidė akcizinių prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo taisykles ir apie tai jokių parodymų nedavė.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustato.

Skiriant kaltinamajam G. J. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – padarytas siekiant įtakoti S. B. atsakomybę, kaltumą; į nusikalstamos veikos stadiją, – baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis G. J. neteistas, Liteko duomenimis G. J. yra baustas administracine tvarka už nepilnamečio sūnaus padarytą teisės pažeidimą, nutarimas išsiųstas antstoliui dėl baudos išieškojimo, byloje nėra duomenų apie baudos sumokėjimą; į tai, kad kitokių kaltinamąjį G. J. charakterizuojančių duomenų negauta. Teismas sprendžia kaltinamajam G. J. tinkamiausia bausme esant baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 3 p. nustatytas baudos vidurkis, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat ir formuojamą teismų praktiką tokio paties pobūdžio baudžiamosiose bylose (Baudžiamosios bylos Nr. 1A-737-361/2012; 1A-343-256/2012; 1A-393-64/2010; 1A-229-300/2009 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nuteisti 15 MGL (1 950 Lt) dydžio pinigine bauda.

G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsitesėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Loreta Masevičiūtė