Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-842-253/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-05
Bylos Nr.: e2S-842-253/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Pupeikienė
Suinteresuotas asmuo: V. A., T. T.
Pareiškėjas: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus

Kategorijos

2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
2.3.9.2.3Kiti su nepilnamečių globa ir rūpyba susiję klausimai
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-842-253/2021

Teisminio proceso 2-06-3-04488-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 2.3.9.2.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys V. A., T. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus D. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini) iš motinos V. A. ir tėvo T. T..

2. Nurodė, kad Skyrius gavo pranešimą, jog įtariama, kad namuose (duomenys neskelbtini), motina V. A. yra neblaivi. Policijos pareigūnams atvykus ir patekus į minėtą butą, buvo nustatyta, kad bute yra trys suaugę neblaivūs asmenys, tarp jų ir akivaizdžiai neblaivi motina V. A., kuri atsisakė tikrintis neblaivumą, kartu namuose buvo du moters nepilnamečiai vaikai. Skyriaus specialistai nuvyko į įvykio vietą ir nustatė, kad butas, kuriame gyvena V. A. su nepilnamečiais vaikais, buvo itin apleistas, namuose nešvara ir netvarka: ant grindų mėtėsi šiukšlės, rūbai, buvo išmėtyti įvairūs daiktai, taip pat vaiko kambaryje ant grindų buvo pamestas purvinas čiužinys, nešvari ir neplauta pagalvė. Abu nepilnamečiai vaikai buvo aprengti itin netvarkingais ir nešvariais rūbais, mažametis vaikščiojo su vienu batu. Su vaikų motina V. A. specialistams pakalbėti ir išklausyti jos nuomonės atvykimo metu nepavyko, nes moteris buvo neblaivi ir kalbėjo neobjektyvius dalykus, sugebėjo pateikti tik vaikų gimimo liudijimus. Išsiaiškinta, kad tėvas T. T. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Įvertinę esamą situaciją, kad vaikus palikti nurodytoje aplinkoje yra nesaugu, nėra asmenų, kurie galėtų laikinai prižiūrėti vaikus, Skyriaus specialistai vaikus nuvežė į BĮ (duomenys neskelbtini) centrą (toliau – ŠVGC) ir ten juos laikinai apgyvendino.

3. 2021 m. birželio 21 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos. Anketose pateikta papildoma informacija, gauta iš atvejo vadybininkės, kad 2021 m. birželio 17 d. mama V. A. pakartotinai galbūt buvo neblaivi. Vertinimo metu nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Konstatuota, jog rizikos veiksniai nustatomi ne pirmą kartą, vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos (tėvas bausmę atlieka įkalinimo įstaigoje), ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai; gauti 8 pranešimai dėl galimo vaiko teisų pažeidimo, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir 7 vaiko teisių pažeidimai; vaikai periodiškai apgyvendinami dėl netinkamos priežiūros, fiksuoto ar akivaizdaus mamos neblaivumo, priklausomybė nėra pripažįstama ir efektyviai gydoma; atvejo vadyba neefektyvi, įsipareigojimai nevykdomi arba vykdomi iš dalies; išnaudotos visos kompleksinės pagalbos šeimai galimybės.

4. Pažymėjo, jog, vaikus apgyvendinus ŠVGC, darbuotojai 2021 m. birželio 17 d. pranešė Skyriaus specialistams apie aptiktus ant mažamečio D. T. kūno sužalojimus. Skyrius tą pačią dieną kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatą dėl tyrimo dėl galimo fizinio smurto prieš mažametį vaiką pradėjimo. 2021 m. birželio 21 d. Skyrius inicijavo šeimai mobiliosios komandos paslaugų teikimą. Taip pat pažymėjo, jog Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nurodyta, kad V. A. ir T. T. šeima nuo 2018 m. kovo 22 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir (arba) psichotropinių medžiagų vartojimo. Nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2019 m. spalio 24 d. iki šiol taikomas atvejo vadybos procesas. Organizuota 12 atvejo vadybos posėdžių, sudarytos pagalbos priemonės, nustatyti įpareigojimai ir rekomendacijos. 2021 m. birželio 22 d. Skyrius gavo ŠVGC raštą, kuriame nurodyta, jog dirbant socialinį darbą su V. A. šeima periodiškai fiksuojami alkoholio vartojimo atvejai, V. A. nepripažįsta priklausomybės nuo alkoholio problemos, todėl skiriamos pagalbos šeimai priemonės nepadeda, dėl šeimoje susiklosčiusių įvykių moteris nuolat kaltina kitus asmenis, specialistus, tarnybas. Lankymosi pas V. A. metu ŠVGC darbuotojai ne kartą aptiko netvarką namuose: visur išmėtyti rūbai, indai, maisto likučiai, namai pilni šiukšlių. V. A. niekur nedirba, gauna neįgalumo išmoką. Moteris nuo 2021 m. gegužės 5 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodė, kad motina negeba užtikrinti visapusiškos vaikų priežiūros, jų ugdymosi proceso, saugumo, fizinės ir psichologinės sveikatos. Nuo šių metų gegužės mėnesio pastebima, jog nepilnametis R. T. be pateisinamos priežasties praleidinėjo pamokas, vaikas dėl namuose nesančių taisyklių, nubrėžtų aiškių elgesio ribų, nuolatinių išgyvenamų krizių šeimoje susiduria su gilėjančiomis elgesio problemomis. Skyrius pažymi, kad, vaikus paėmus iš tėvų, jų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes vaikai laikinai paimti iš nesaugios jiems aplinkos, nustatyta pakankamai rizikos veiksnių, kurie rodo, kad tėvai netinkamai atlieka savo pareigas: motina V. A. piktnaudžiauja alkoholiu, sudaro netinkamas vaikams gyvenimo sąlygas, taip keldama pavojų nepilnamečių sveikatai ar gyvybei; tėvas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

5. Skyrius informavo, kad du kartus yra kreipęsis į teismą dėl vaikų paėmimo iš tėvų, abu kartus buvo gauti leidimai paimti vaikus iš tėvų (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tėvams buvo suteikta socialinių darbuotojų ir specialistų pagalba, vaikai abu kartus po paėmimo buvo grąžinti tėvams. Patvirtino, kad prašymo pateikimo metu nepilnamečiai vaikai yra laikinai ir saugiai apgyvendinti ŠVGC, iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaikus į šeimą arba nustatyti vaikams laikinąją globą (rūpybą), ir tai atitinka jų geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Nepilnamečių vaikų gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos yra užtikrintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Skyriaus prašymą. Minėta nutartimi leido paimti nepilnamečius R. T. ir D. T. iš jų tėvų V. A. ir T. T.. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.

7. Teismas, susipažinęs su byloje surinktais duomenimis ir išklausęs šalis, sutiko su Skyriaus išvada, kad vaikai turi būti paimti iš nesaugios aplinkos.

8. Teismas kritiškai vertino V. A. ketinimą „koduotis“. Pažymėjo, jog posėdžio metu pati V. A. pripažino, jog vartoja alkoholį ir galbūt yra nuo jo priklausoma. Teismas vertino, kad šiuo metu, kol mama turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vaikai yra nesaugūs augdami tokioje aplinkoje, yra socialiai neprižiūrėti.

9. Teismas pažymėjo ir tai, kad vaikų tėvas yra įkalinimo įstaigoje, todėl dėl akivaizdžių priežasčių jis taip pat tinkamai atlikti tėvo pareigų, prižiūrėti ir globoti vaikų negali.

10. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams nėra saugu gyventi su problemų dėl alkoholio turinčia motina ir įkalinimo įstaigoje esančiu tėvu. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad vaikų tolesnis gyvenimas su motina esančiomis aplinkybėmis neatitiktų vaikų interesų, sudarytų realias sąlygas kilti vaikų saugumo pavojui.

11. Teismas pažymėjo, jog teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y., situacijai pasikeitus, vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą. Be to, suinteresuotas asmuo gali lankyti vaikus ir tokiu būdu palaikyti esamą ryšį.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog susidariusios aplinkybės leidžia spręsti apie kilusį realų pavojų nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, motinai ir tėvui netinkamai vykdant savo pareigas, yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. A. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Skyriaus prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantė nurodo, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, bet tai nereiškia, kad nuolat vartoja alkoholį, neigia savo priklausomybę ir nesėmė priemonių. Teigia, jog nuo 2019 m., kai buvo paimti vaikai, iki šiol buvo tik keletas atvejų, kada ji nesugebėjo susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.

13.2. Apeliantė argumentuoja, jog nuo 2019 m. ji nuolat tikrinama vaiko teisių apsaugos specialistų. Visais atvejais, kada buvo nustatytas apeliantės neblaivumas 2019–2021 laikotarpiu, išskyrus paskutinį atvejį, vaikų su ja nebuvo. Vaikai buvo saugioje aplinkoje – prižiūrami apeliantės mamos.

13.3. Apeliantė teigia, kad priėmė sprendimą visiškai atsisakyti alkoholio, tačiau teismas nepatikėjo.

13.4. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nevertino Klaipėdos vaiko ir šeimos gerovės centro pateiktos byloje informacijos, kad moteris vykdė pagalbos šeimai priemones: lankė konsultacijas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Klaipėdos filiale.

13.5. Teismas taip pat nevertino byloje pateikto lopšelio-darželio atsakymo į atstovės paklausimą dėl sūnaus D. T..

13.6. Teismas, priimdamas sprendimą paimti apeliantės vaikus, vadovavosi pareiškėjo pateiktomis byloje nuotraukomis, vertino jas kaip šeimos gyvenimo sąlygų įrodymą. Neatsižvelgė į paaiškinimą, kad nuotraukose užfiksuotas tik vienas buto kambarys, kuris buvo paruoštas remontui ir kuris negali būti šeimos gyvenimo sąlygų įrodymu. Kitų buto kambarių: virtuvės, vonios, tualeto, koridoriaus, nuotraukos byloje pateiktos nebuvo.

13.7. Teismas, priimdamas sprendimą dėl leidimo paimti vaikus, nevertino tos aplinkybės, kad vaikai labai prisirišę prie motinos, juos sieja stiprus ryšys ir dėl gyvenimo Klaipėdos vaiko ir šeimos gerovės centre jie patyrė didžiulį stresą.

13.8. Apeliantė pažymėjo, kad nesmurtavo prieš savo vaikus, dėl šių dalykų yra apkaltinta nepagrįstai.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

14.1. Skyrius su atskiruoju skundu nesutinka. Teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir priimta objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, nepažeidžiant materialinių teisės normų taikymo taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Skyriaus sprendimai buvo priimti ir veiksmai atlikti atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus. Vaikų motina vaikų paėmimo metu buvo neblaivi, vaikai neprižiūrėti, namų aplinka nehigieniška, apleista, vaikų tėvas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

14.3. Apeliantės šeima nuo 2018 m. kovo 22 d. buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir (arba) psichotropinių medžiagų vartojimo. Šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Organizuota 12 atvejo vadybos posėdžių, sudarytos pagalbos priemonės, nustatyti įpareigojimai ir rekomendacijos. Skyrius nesutinka su apeliantės teiginiu, jog situacija yra valdoma ir vaikų saugumą galima buvo užtikrinti laikinosiomis priežiūros priemonėmis. Nuo 2018 m. kovo 23 d. Skyriuje buvo gauti 8 pranešimai dėl galimo vaiko teisų pažeidimo, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką R. T. ir 7 vaiko teisių pažeidimai, vaikai buvo periodiškai apgyvendinami dėl netinkamos tėvų priežiūros.

14.4. Skyrius nesutinka su apeliantės teiginiais, kad nuotraukoje užfiksuotas vaiko kambarys buvo paruoštas remontui.

14.5. Skyrius manymu, vaikų tėvai negeba apsaugoti savo vaikų nuo neigiamos aplinkos, daro žalingą įtaką jų vystymuisi. Skyrius du kartus yra kreipęsis į teismą dėl vaikų paėmimo iš tėvų, abu kartus buvo gauti leidimai paimti vaikus iš tėvų (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

14.6. Skyrius pažymi, jog apeliantė pripažino, kad vartoja alkoholį, o jos pastangos dėl gydymosi nuolat svyruoja, ji nesiima jokių konkrečių ir ilgalaikį teigiamą poveikį duodančių veiksmų dėl šios problemos sprendimo. Dėl pasikartojančių alkoholio vartojimo atvejų vaikams nėra saugu gyventi su motina, jiems išlieka reali rizika ir grėsmės pavojus, kuris gali turėti negrįžtamas pasekmes jų raidai, visapusiškam vystymuisi.

15. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

18. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Skyriaus prašymas dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. liepos 3 d. MB (duomenys neskelbtini) išduotos pažymos, kuri patvirtina, kad apeliantė praėjo hipnoterapijos seansą (kodavimas) nuo priklausomybės alkoholiui, psichologinę mąstymo korekciją, kopiją; 2021 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo kopiją. 2021 m. liepos 16 d. apeliantė pateikė prašymą dėl įrodymų pridėjimo. Kartu su minėtu prašymu pateikė 5 fotonuotraukas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad R. T., gim. 2009 m. vasario 9 d., ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini) yra suinteresuotų asmenų V. A. ir T. T. vaikai.

22. Skyriuje 2021 m. birželio 15 d. gautas „Fleet Complete“ pranešimas iš tarnybos koordinatoriaus, kad namuose (duomenys neskelbtini), mama V. A. atsisako pateikti savo gimimo duomenis, akivaizdžiai yra neblaivi, atsisako tikrintis blaivumą. Namuose buvo V. A. nepilnamečiai vaikai. Vaikų tėvas T. T. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Nepilnamečiai vaikai paimti iš nesaugios aplinkos ir išvežti į BĮ (duomenys neskelbtini) centrą (toliau – ŠVGC).

23. Skyrius priėmė sprendimą kreiptis į teismą ir prašyti leidimo paimti nepilnamečius R. ir D. T. iš jų tėvų V. A. ir T. T.. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi Skyriaus prašymą tenkino.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, tenkindamas pareiškėjo prašymą ir leisdamas paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms.

25. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Skyrius Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Skyrius ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

27. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

28. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Vadinasi, vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą galimas ne tik tada, kai vaiko tėvai negali rūpintis juo dėl objektyvių priežasčių (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), bet ir dėl kaltų tėvų veiksmų, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

30. Apeliantė nesutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodama, jog nuo 2019 m. buvo nuolat tikrinama vaiko teisių apsaugos specialistų. Visais atvejais, kada buvo nustatytas apeliantės neblaivumas 2019–2021 laikotarpiu, išskyrus paskutinį atvejį, vaikų su ja nebuvo. Vaikai buvo saugioje aplinkoje – prižiūrami apeliantės mamos. Apeliantė nurodo, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, bet tai nereiškia, kad nuolat vartoja alkoholį, neigia savo priklausomybę ir nesiėmė priemonių. Apeliantės teigimu, nuo 2019 m., kai buvo paimti vaikai, iki šiol buvo tik keletas atvejų, kada ji nesugebėjo susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Apeliantė taip pat teigia, kad priėmė sprendimą visiškai atsisakyti alkoholio, tačiau teismas nepatikėjo. Taigi, apeliantė iš esmės pripažįsta, kad jos elgesys įgyvendinant motinos valdžią nebuvo tinkamas, tačiau, kaip ji pati teigia, šiuo metu yra pakitęs. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta iš esmės nepagrįstais.

31. Byloje pateiktais Skyriaus duomenimis nustatyta, kad apeliantės šeima nuo 2019 m. spalio 24 d. yra ŠVGC stebima. Apeliantės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Apeliantė niekur nedirba, gauna neįgalumo išmoką. Moteris nuo 2021 m. gegužės 5 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šeima gyvena 3 kambarių bute, nuosavybės teise priklausančiame apeliantės mamai. Nepilnamečiams vaikams tėvystė nustatyta, išlaikymas priteistas. R. T. lanko progimnaziją, D. T. lanko lopšelį-darželį. Nepilnamečių vaikų tėvas T. T. išlaikymo neteikia, vyras nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Atvejo vadybos procesas apeliantės šeimai Klaipėdos mieste pradėtas 2019 m. spalio 24 d. centro direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Su šeima dirba atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja. Šeimai teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. Organizuota 12 atvejo vadybos posėdžių. Nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. apeliantei su sūnumis užtikrinta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą telkiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje fiksuota, kad apeliantės šeimoje situacija stabili, alkoholio vartojimo atvejų, netinkamos vaikų priežiūros fiksuota nebuvo. Moteris dėl galimybių stokos nelankė anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupių, tačiau tęsė gydymą Respublikiniame priklausomybės ligų centre Klaipėdos filiale. Posėdžio metu pasiūlyto stacionaraus gydymo sprendžiant priklausomybės nuo alkoholio problemą moteris atsisakė, tačiau išreiškė poreikį gauti ambulatorinę „Minesotos“ gydymo programą. 2020 m. lapkričio 9 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje užfiksuota, kad apeliantė vykdė pagalbos plane numatytas pagalbos priemones: lankėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Klaipėdos filiale, pas psichologą, iki paskelbto visuotinio karantino gydėsi pagal ambulatorinę „Minesotos“ programą. Paslaugų gavėja užtikrino vaikų priežiūrą, sveikatos būklę, laisvalaikio užimtumą. Moteris nuolat bendradarbiavo su specialistais, esant poreikiui prašydavo pagalbos, informuodavo apie esamą ar pasikeitusią situaciją šeimoje. 2020 m. gruodžio 3 d. vykusiame apeliantės šeimos atvejo vadybos posėdyje, peržiūrint pagalbos planą, užfiksuota, kad šeimoje situacija stabili. Moteris vykdė pagalbos šeimai priemones: lankė konsultacijas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Klaipėdos filiale, moteris patikino, kad mokymosi priemones sūnui pristatys kitą dieną, tačiau savo pažado netesėjo. 2021 m. birželio 18 d. su apeliante buvo bendrauta telefonu. Moteris informuota apie vaikų lankymo galimybę, apie vaikui reikalingas mokymosi priemones, pateikti su vaikais dirbančios socialinės darbuotojos kontaktai. Pokalbio metu apeliantė kaltino šeimos specialistus dėl šeimos situacijos, neigė priklausomybės problemą, griežtai atsisakė minties dėl stacionaraus priklausomybės nuo alkoholio gydymo. Pokalbio metu moters kalba buvo nerišli, ji teigė, jog jos nėra namuose, todėl socialiniam darbuotojui poreikio į namus atvykti nėra. Apeliantė pareiškė, kad džiaugiasi, jog sūnus R. T. laikinai pagyvens institucijoje, kadangi vaikas nebejaučia ribų, visiškai jos neklauso. Moteris sakė, kad vaikus pradės lankyti nuo pirmadienio. Bendraujant, apeliantė vaikų gerove nesidomėjo, su institucijos darbuotojais nekontaktavo.

32. Byloje pateiktame 2021 m. birželio 22 d. ŠVGC rašte (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad, dirbant socialinį darbą su apeliante, šeimoje periodiškai fiksuojami alkoholio vartojimo atvejai. Apeliantės ir vaikų ryšys tvirtas. Nevartodama alkoholio motina geba tinkamai pasirūpinti vaikais, jų ugdymu, sveikatos priežiūros užtikrinimu, tačiau nuolatinio alkoholio vartojimo atvejai kelia grėsmę fizinei ir psichologinei vaikų sveikatai, jų visapusiškam gerovės užtikrinimui. Nuo gegužes mėnesio pastebima, jog nepilnametis apeliantės sūnus R. T. be pateisinimo praleidinėjo pamokas, vaikas dėl namuose nesančių taisyklių, nubrėžtų aiškių elgesio ribų, nuolatinių išgyvenamų krizių šeimoje susiduria su gilėjančiomis elgesio problemomis. ŠVGC apibendrino, kad V. A. negeba užtikrinti visapusiškos vaikų priežiūros, jų ugdymo proceso, saugumo, fizinės ir psichologinės sveikatos.

33. Skyrius nurodė, kad du kartus yra kreipęsis į teismą dėl vaikų paėmimo iš tėvų, abu kartus buvo gauti leidimai paimti vaikus iš tėvų (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tėvams buvo suteikta socialinių darbuotojų ir specialistų pagalba, vaikai abu kartus po paėmimo buvo grąžinti tėvams.

34. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai jau ne pirmą kartą yra paimami iš motinos V. A., po to grąžinami pagerėjus situacijai; motina turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vaikai yra socialiai neprižiūrėti; apeliantės vyresnysis sūnus praleidinėja pamokas; teismo posėdžio metu V. A. pripažino, jog vartoja alkoholį ir galbūt yra nuo jo priklausoma; vaikų tėvas yra įkalinimo įstaigoje, todėl dėl akivaizdžių priežasčių jis tinkamai atlikti tėvo pareigų, prižiūrėti ir globoti vaikų negali.

35. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas susipažinęs su byloje surinktais duomenimis ir išklausęs šalis padarė išvadą, jog šiuo metu nepilnamečiams vaikams nėra saugu gyventi su problemų dėl alkoholio turinčia motina ir įkalinimo įstaigoje esančiu tėvu, todėl sutiko su Skyriaus išvada, kad vaikai turi būti paimti iš nesaugios aplinkos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų vertinti priešingai.

36. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių vaikas buvo paimtas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

37. Minėta, pirmiausia Tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78).

38. Atskirasis skundas motyvuojamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Klaipėdos vaiko ir šeimos gerovės centro pateiktos byloje informacijos, kad moteris vykdė pagalbos šeimai priemones: lankė konsultacijas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Klaipėdos filiale; taip pat nevertino byloje pateikto lopšelio-darželio atsakymo į atstovės paklausimą dėl sūnaus D. T.. Teismas, priimdamas sprendimą paimti apeliantės vaikus, vadovavosi pareiškėjos pateiktomis byloje nuotraukomis, vertino jas kaip šeimos gyvenimo sąlygų įrodymą. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad vaikai labai prisirišę prie motinos, juos sieja stiprus ryšys ir dėl gyvenimo Klaipėdos vaiko ir šeimos gerovės centre jie patyrė didžiulį stresą. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutikimą su teismo procesiniu sprendimu grindžia keldama įrodymų vertinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės vertinimu.

39. Kaip matyti iš bylos duomenų, lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai pavaduojanti direktorių, 2021 m. birželio 28 d. rašte (duomenys neskelbtini) dėl duomenų pateikimo apie D. T. teigiamai atsiliepė apie motiną. Iš apeliantės pateiktų papildomų dokumentų, t. y. 2021 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, matyti, kad apie apeliantę atsiliepiama taip pat teigiamai. Minėtame rašte pažymėta, kad jeigu mama nekontroliuodavo ar tuo metu nebūdavo namie, tai vaikas neprisijungdavo prie nuotolinių pamokų. Pažymėta ir tai, kad R. T. „gana atviras vaikas, tačiau kuo toliau, tuo daugiau stengiasi išvengti įvairių atsakomybių, kinta žodynas (dažnai keikiasi). Berniukui nuolat reikalinga išorinė motyvacija, labai džiaugiasi sėkme, pagyrimais, nori, kad apie tai žinotų mama. Ypač berniukui svarbus mamos palaikymas, jautriai išgyveną šeimos krizę“.

40. Taip pat 2021 m. liepos 16 d. apeliantė teismui pateikė 5 buto fotonuotraukas. Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą paimti apeliantės vaikus, vadovavosi pareiškėjos pateiktomis byloje nuotraukomis, vertino jas kaip šeimos gyvenimo sąlygų įrodymą, kitų buto kambarių (virtuvės, vonios, tualeto, koridoriaus) nuotraukos byloje pateiktos nebuvo. Teismas neatsižvelgė į paaiškinimą, kad nuotraukose užfiksuotas tik vienas buto kambarys, kuris buvo paruoštas remontui ir kuris negali būti šeimos gyvenimo sąlygų įrodymu.

41. Iš byloje pateiktų Skyriaus fotofiksacijų, kuriose užfiksuotos V. A. ir jos nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos, matyti, kad aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai, purvina pagalvė ir senas čiužinys ant grindų, pilna saldainių popieriukų, rūbai netvarkingai pamesti ant žemės, mėtosi atjungta kompiuterio klaviatūra. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad posėdžio metu moteris teigė, jog butą ketina remontuoti, vaikai yra netvarkingi. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių duomenų, kad kitos patalpos, kaip nurodė apeliantė, yra tvarkingos ir tinkamos gyventi nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teismui pateiktos 2021 m. liepos 16 d. 5 buto fotonuotraukos nepaneigia įvykio metu nustatytų ir fiksuotų aplinkybių dėl apeliantės namuose švaros ir tvarkingos namų aplinkos trūkumo.

42. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad vaikai labai prisirišę prie motinos, juos sieja stiprus ryšys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju vertina vaikų ir motinos ryšio svarbą, tačiau taip pat turi atsižvelgti į geriausius vaikų interesus.

43. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

44. Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135), o sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2000 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Scott prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 34745/97).

45. Taip pat pateikta duomenų, kad apeliantei 2021 m. liepos 3 d. išduota pažyma, kad ji „praėjo hipnoterapijos seansą (kodavimas) nuo priklausomybės alkoholiui, psichologine mąstymo korekciją, suteikta informacija dėl profilaktinių būdų recidyvu prevencijai“. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad hipnoterapijos gydomojo poveikio trukmė laikantis visų rekomendacijų ir įsipareigojimų yra 2 metai. Kitas numatytas apsilankymas 2021 m. rugpjūčio 5 d.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti papildomi dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad esant dabartinei situacijai vaikai buvo pagrįstai paimti iš jos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent toks teismo procesinis sprendimas šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus. Nagrinėjamu atveju pagrindinė teismo procesiniame sprendime akcentuota priežastis, lėmusi netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. Nors byloje pateikta duomenų, kad apeliantė bando keisti situaciją, gydytis nuo priklausomybių, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šios pastangos dėl gydymosi nuolat svyruoja. Pabrėžtina, kad galimi teigiami pokyčiai visų pirma yra naudingi pačiai apeliantei. Pažymėtina ir tai, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t.

47. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

49. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir leido paimti nepilnamečius vaikus iš jo tėvų, įskaitant apeliantę, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį visiškai ar iš dalies panaikinti ar pakeisti. Esant šioms aplinkybėms apeliantės atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė