Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-119-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
A5.-119-903/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00019-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
A. A.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-119-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00019-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 20109425460KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau - Institucija) atstovei D. U.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovei advokatei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., būdamas (duomenys neskelbtini) (į. k (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies normas bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, leido S. I. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojui statybininkui laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 17 d. vykti į komandiruotę Švedijos karalystėje apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. A. kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo pripažino iš dalies bei parodė, jog su darbuotoju S. I. darbo sutartis buvo pasirašyta penktadienį, berods lapkričio 15 d., ir pirma darbo diena buvo susitarta lapkričio 18 d. Jis nebuvo susidūręs su tokia situacija, kad darbuotojo vykimas savaitgalį į komandiruotę turi būti įtrauktas į darbo laiką, todėl dėl nežinojimo jis neįtraukė į darbo laiką S. I. komandiruotėje išbūto laiko nuo 2019 m. lapkričio 16 iki 17 d. Apie šią padarytą klaidą jis sužinojo vėliau, kai S. I. po atleidimo iš darbo kreipėsi į Darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo bei į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už lapkričio 16-17 d. Gavęs administracinio nusižengimo protokolą ir pakonsultuotas Darbo ginčų komisijoje, kad jis turi S. I. komandiruotės nuo 2019 m. lapkričio 16 iki 17 d. laiką įtraukti į darbo laiką, jis 2020 m. sausio 17 d. pateikė Sodrai patikslintus duomenis, pagal kuriuos S. I. darbo pradžia buvo 2019 m. lapkričio 16 d. Be to, jis su S. I. už šias dienas atsiskaitė pilnai ir pastarasis pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai nutraukti bylą. Tuo tarpu S. I. reikalavimo dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už 2019 m. gruodžio 11-12 d. nei Darbo ginčų komisijai, nei bendrovei nepateikė ir ginčų dėl to nėra. Beje, vėlgi Darbo ginčų komisijoje jį pakonsultavo, kad keisti S. I. darbo pabaigos datą nėra pagrindo, kadangi S. I. buvo atleistas iš darbo 2019 m. gruodžio 10 d. ir apie tai iškart buvo pranešta Sodrai. Pagal įsakymą S. I. į komandiruotę buvo išsiųstas pagal susitarimą iki 2019 m. gruodžio 23 d., tačiau darbų vadovui Švedijoje pareiškė, kad jo netenkina darbo sąlygos ir jis nori nutraukti darbo santykius. Prašymą atleisti iš darbo S. I. pateikė 2019 m., gruodžio 9 d., o iš komandiruotės atšauktas ir iš darbo buvo atleistas nuo 2019 m. gruodžio 10 d. ir apie tai jam buvo pranešta. Kadangi pagal nusistovėjusią praktiką iš komandiruotės grįžtantiems darbuotojams jis visada užsakydavo keturvietę kajutę, nepriklausomai kiek jų grįžta, taip buvo padaryta ir šį kartą, kadangi 2019 m. gruodžio 10 d. iš komandiruotės be S. I. buvo atšaukti dar du darbuotojai, todėl iš geros valios jis pasirūpino ir S. I. grįžimu tuo pačiu keltu į Klaipėdą. A. A. taip pat paaiškino, kad versle jau yra 10 metų, pats jį ir sukūrė, jo bendrovėje dirba apie 40 asmenų, problemą sukūrė vienas žmogus, kuriam jis suteikė galimybę išbandyti darbą, tačiau šis su darbo sąlygomis nesutiko, todėl jį atleido anksčiau laiko, turėdamas tam pagrindą. Jį nubaudus jam bus sunkiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir prašė skirti kiek įmanoma mažesnę baudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu A. A. atstovė advokatė A. J. prašė šį pažeidimą traktuoti kaip mažareikšmį, kuris nesukėlė jokių padarinių. Darbo ginčų komisijos sprendime konstatuota, kad darbo santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ir S. I. truko nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. Ginčo metu su darbuotoju buvo visiškai atsiskaityta už darbo laikotarpį iki gruodžio 10 d. ir ieškovas atsisakė savo reikalavimų. Tuo pačiu ieškovas nereiškė reikalavimų dėl darbo užmokesčio bei dienpinigių už grįžimą iš Švedijos. Taip pat nereiškė kokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio iki gruodžio 23 d. Po darbo santykių pasibaigimo, asmens vykimą namo laikyti darbo teisinių santykių tąsa nėra jokio teisinio pagrindo. Institucijos atstovė nenurodė iki kurios datos tęsėsi darbo santykiai, ar iki darbuotojo prašymo, kurio nepateikė darbdaviui, t. y. gruodžio 23 d., ar iki kažkokios kitos datos. Po darbo sutarties nutraukimo, t .y. gruodžio 10 d. visi darbuotojo veiksmai negali būti traktuojami kaip nelegalus darbas. Duomenų, kad S. I. išsiuntė savo minimą prašymą atleisti iš darbo nuo gruodžio 23 d. nėra, ir neduoda jokio pagrindo jam nežinoti, jog jis jo prašymu yra atleistas iš darbo. Jei jis nebūtų supratęs, kad yra atleistas, grįžęs iš komandiruotės būtų atvykęs į darbo vietą Lietuvoje, o ne rašytų žinutę su klausimu ar aš esu atleistas nuo pirmadienio. Darbdavys sąžiningai klydo manydamas, kad vykimas į komandiruotę laikas nėra darbo santykių sudedamoji dalis. Prieš išvykstant į komandiruotę darbo sutartis buvo sudaryta. Sužinojęs, kad netinkamai pasielgė, patikslino pranešimą Sodrai ir visiškai su darbuotoju atsiskaitė. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. A. A. augina du vaikus, moka paskolą bankui, su darbuotoju atsiskaitė, Sodrai pranešimą patikslino, taigi net minimali sankcijoje numatyta bauda būtų jam per didelė našta. Be to, paskyrus didesnę nei 1500 Eur baudą, bendrovė prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, prarastų apie 40 procentų objektų, gaunamų per šiuos pirkimus. Prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 d. taikyti mažesnę bei numatyta sankcijoje baudą.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. I. parodė, kad kaimynė jam pasakė, jog ši įmonė ieško darbuotojų. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir tuo metu nebuvo darbo. Ten buvo neapmokamose atostogose. Jis norėjo pabandyti dirbti šioje įmonėje. Sudarė neterminuotą sutartį, sakė, kad dirbti reikės iki Kalėdų. Sutarė, kad darbai prasidės pirmadienį, o jie išvažiavo šeštadienį. Lapkričio 16-17 d. jokių darbų neatliko. Lapkričio 17 d. visą dieną vairavo automobilį. Pasikeitė darbdavio apmokėjimai ir jie grįžo. Jie atidirbo 2019 m. gruodžio 8-9 dienas, o 10 d. buvo atleistas. Darbo vadovas jam nesakė, kad jis atleistas nuo gruodžio 10 d. Švedijoje, darbų vadovas G. gali būti J., jam nurodė susirinkti daiktus ir vykti į keltą. Jam niekas neaiškino, dėl ko jis turi vykti namo. Žinutėje direktoriui parašė: „sveikas norėčiau sužinoti kokia mano padėtis dirbantis ar atleistas? Direktorius atrašė „atleistas nuo pirmadienio, kada galite atvykti pasirašyti dokumentus, kad galėtumėm pravesti atsiskaitymą?“. Jis nežinojo, kad atleistas, bet jei atšaukia iš komandiruotės, tai viskas aišku. Jis nenorėjo išeiti iš darbo nuo gruodžio 10 d. Kokiu pagrindu jį atšaukė, jis nežino. Kokia atleidimo priežastis, jis nežino. Bilieto į keltą neturėjo. Pradžioje jam sakė, kad patys turės nusipirkti, bet paskui įmonės direktorius nupirko. Jie važiavo trise. Kolega iš darbų vadovo buvo gavęs bilietą. Objekte gavo lapą, kuriame buvo surašytos trijų žmonių pavardės, o prie kelto registracijos, gavo bilieto kortelę su savo vardu ir pavarde. Jis ir kiti du žmonės parašė pareiškimus atleisti iš darbo nuo gruodžio 23 d. Jis nerašė prašymo atleisti jį iš darbo nuo gruodžio 10 d. 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme yra tik jo parašas, daugiau jo ranka nieko neužpildyta. Šį prašymą pasirašė, kai įsidarbino. Buvo pateikta pasirašyti ant blanko dėl atleidimo iš darbo bei neapmokamų atostogų. Pasirašė ant tuščio blanko be jokių datų. Tai, kad toks blankas su datomis užpildytas, jis nežinojo. Gruodžio 11-12 d. jis nedirbo, 11 d. važiavo iki kelto. Parplaukė gruodžio 12 d. Antradienį atėjus į darbą jam pasakė, kad jis atleistas iš darbo nuo gruodžio 10 d. Darbo ginčo komisijos už gruodžio 11-12 d. atlyginimo neprašė ir dėl to nesikreipė, nes pražiopsojo, be to, jo vis tiek netenkino atlyginimas ir darbo sąlygos.

Institucijos atstovė D. U. nurodė, kad vykimas į komandiruotę yra darbo laikas, tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Darbo sutartis sudaryta 18 d. ir Sodrai pranešta taip pat 18 d. S. I. į darbo komandiruotę vyko 16 d., o tai jau yra darbo funkcijų atlikimas. A. A. po protokolo surašymo, patikslino duomenis ir tai galima laikyti lengvinančiomis aplinkybėmis, bet tai nepanaikina to, kad padarytas pažeidimas. S. I. rašydamas skundą nurodė, jog grįžo 12 d. bei pateikė bilietą ir nurodė, kad tik grįžęs sužinojo apie atleidimą nuo gruodžio 10 d. S. I. apie prašymą atleisti nuo gruodžio 10 d. savo noru niekada neužsiminė. Mano, kad šis prašymas pasirašytas po protokolo surašymo. Tyrimo metu jie nesiaiškino S. I. atleidimo pagrindo, nes šio klausimo jis neginčijo. Jie matė iš Sodos duomenų nuo kada jis atleistas. Neigiamos pasekmės – tai jei būtų nelaimingas atsitikimas, tai asmuo buvo socialiai nedraustas ir jis nebūtų gavęs išmokų. Jie matė, kad S. I. dirbo ir kitoje įmonėje, tačiau tai visiškai nesusiję su šia byla, asmuo gali dirbti ir keliose darbovietėse. S. I. Darbo ginčo komisijoje paaiškino, jog ginčus nagrinėja tik tomis dienomis, kuriomis jis yra įdarbintas. Tai sužinojęs jis kreipėsi į Darbo inspekciją ir surašė skundą dėl nelegalaus darbo. Įmonė po protokolo surašymo ir tyrimo patikslino įdarbinimo laiką, tačiau netikslino pabaigos. Tai, kad darbo teisiniai santykiai tęsėsi po gruodžio 10 d. įrodo tai, jog S. I. gruodžio 11-12 d. vyko namo iš komandiruotės, o darbuotojo komandiruotės laikas yra laikomas darbo laiku. Komandiruotės nepasibaigia su darbo santykių nutraukimu. Šiuo atveju jis pasakė, kad nerašė prašymo jį atleisti iš darbo nuo gruodžio 10 d. Žinute darbdaviui jis pasitikslino ar yra atleistas nuo gruodžio 10 d., nes jis prašė atleisti nuo gruodžio 23 d. Iš komandiruotės gruodžio 10 d. jis vyko įsitikinęs, kad yra įdarbintas. Darbo santykiai nutrūksta nutraukus darbo sutartis abiejų šalių valia. Šiuo atveju neteisėtai darbo sutartis nutraukta nuo gruodžio 10 d., o turėjo būti nutraukta nuo gruodžio 23 d. Kadangi asmuo vykdė savo darbines funkcijas, t. y. gruodžio 11-12 d. vyko namo iš komandiruotės, todėl yra teigiama, jog yra nelegalus darbas. Prašo A. A. pripažinti kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir skirti sankcijoje numatytą baudą.

Iš 2019 m. lapkričio 15 d. darbo sutarties Nr. 184 matyti, kad su S. I. sudaryta neterminuota darbo sutartis, sutartas 725 eurų darbo užmokestis, darbo pradžia numatyta nuo 2019 m. lapkričio 18 d. (15 b. l.).

Iš 2019 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo matyti, kad į Švedijos karalystę laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d, iki 2019 m. gruodžio 23 d. komandiruojami trys darbuotojai, tarp jų ir S. I. (16 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo matyti, kad iš Švedijos karalystės komandiruotės atšaukiami trys darbuotojai, tarp jų ir S. I. (17 b. l.).

Iš 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus rašto Nr. SD-3-1805 bei priedo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 17 d. pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų patikslinimo su priedu PT-1-SD, nurodant, jog S. I. valstybinio socialinio draudimo pradžia yra nuo 2019 m. lapkričio 16 d., o ne nuo 2019 m. lapkričio 18 d. Taip pat 2019 m. gruodžio 11 d. 14.08 val. (duomenys neskelbtini) per EDAS sistemą pateikė pasirašytą 2019 m. gruodžio 11 d. 2-SD pranešimą Nr. 19-12-10 apie S. I. valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2019 m. gruodžio 10 d. (36-37 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. AB „Swedbanko“ mokėjimo nurodymo Nr.15 matyti, kad S. I. (duomenys neskelbtini) pervedė 279,31 Eur paskaičiuoto darbo užmokesčio (49 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 19 d. AB „Swedbanko“ vietinio mokėjimo pavedimo Nr.20 matyti kad S. I. (duomenys neskelbtini) pervedė 910 Eur dienpinigių (52 b. l.).

Iš 2019 m. sausio 22 d. AB „Swedbanko“ mokėjimo nurodymų Nr.1 ir Nr. 2 matyti, kad S. I. (duomenys neskelbtini) pervedė 43,86 Eur paskaičiuoto darbo užmokesčio bei 65 Eur dienpinigių (50, 53 b. l.).

Iš 2020 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog darbo santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ir S. I. truko nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. Byla buvo nutraukta, nes S. I. nurodė, jog darbdavys jam išmokėjo visas sumas ir jis jokių pretenzijų nebeturi (110 b. l.).

Iš 2020 m. vasario 25 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio laiško matyti, kad (duomenys neskelbtini) bilietai parduodami per kelionių agentūras, galimybė rezervuoti bilietus nenurodant tikslių duomenų yra. 1-oje bilieto versijoje asmuo S. I. yra nurodytas keleivių sąraše. Pirminė užsakymo patvirtinimo užsakyta data 2019 m. gruodžio 10 d. Užsakymą išvykimui maršrutu Karlshamnas-Klaipėda išvykimas gruodžio 11 d. 3-suaugę + 3 sėdimos vietos. Bilietas turi 2 versijas. Pirminėje - pateiktas keleivių ne pilnas keleivių sąrašas, tačiau minimas asmuo yra keleivių sąraše. Antroje versijoje papildytas keleivių sąrašas. Daugiau pakeitimų užsakytai nebuvo atlikta (121-122 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be A. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis leido S. I. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojui statybininkui laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 17 d. vykti į komandiruotę Švedijos karalystėje apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius rašytinės darbo sutarties, taip pat įrodyta 2020 m. sausio 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-2-2020, 2020 m. sausio 3 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0983-0576 bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Tuo tarpu administracinio kaltinimo dalis A. A. dėl to, kad jis leido S. I. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojui statybininkui laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. grįžti iš komandiruotės Švedijos karalystėje apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius rašytinės darbo sutarties, teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Be to, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu A. A. nurodė, kad jis nuo 2019 m. gruodžio 10 d. nutraukus darbo sutartį su S. I., geranoriškai padėjo S. I. grįžti iš Švedijos namo. Byloje duomenų, paneigiančių šią A. A. versiją, nėra, priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nuo pat pradžių buvo nuosekli, be to, jo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai.

Iš 2019 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo matyti, kad S. I. į Švedijos karalystę buvo komandiruotas iki 2019 m. gruodžio 23 d., kas rodo, kad S. I. pagal susitarimą darbo objekte turėjo dirbti iki 2019 m. gruodžio 23 d. Tuo tarpu pats S. I., kaip jis teigia pagal darbų vadovo nurodymą, palieka darbo objektą 2019 m. gruodžio 11 d. ir išvažiuoja į kelto išplaukimo vietą, kas, teismo nuomone, leido jam suprasti, kad jis yra atleistas iš darbo 2019 m. gruodžio 10 d. Beje, teismo posėdžio metu S. I. parodė, kad tuo metu kelto bilietų jis neturėjo, o darbdavys nurodė, kad kelto bilietus jis turi nusipirkti pats, ir tik vėliau darbdavys tuos kelto bilietus nupirko savo lėšomis, kas vėlgi tik patvirtina A. A. versiją apie jo geranorišką pagalbą S. I. grįžti namo. Beje, S. I. jokių reikalavimų dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už 2019 m. gruodžio 11-12 d. nei Darbo ginčų komisijai, nei bendrovei nepateikė.

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių kad A. A. leido S. I. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojui 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. grįžti iš komandiruotės Švedijos karalystėje apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius rašytinės darbo sutarties, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl ši dalis iš administracinio kaltinimo šalintina.

Esant išdėstytam, teismas laiko patikimai nustatytu tik tai, kad A. A., būdamas (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies normas bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, leido S. I. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojui statybininkui laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 17 d. vykti į komandiruotę Švedijos karalystėje apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius rašytinės darbo sutarties. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – nelegalus darbas.

A. A. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas neturi pagrindo šią A. A. padarytą veiką pripažinti mažai pavojinga, kaip to prašė jo atstovė, kadangi ANK 12 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė taikyti šio straipsnio nuostatas asmeniui, padariusiam ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi nusižengęs, iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nusižengimą padarė netinkamai įvertinęs teisės aktų reikalavimus, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nėra baustas, klaidą ištaisė, su darbuotoju atsiskaitė, dirba, turi įsipareigojimus bankui, augina du vaikus, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas A. A. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. A., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20109425460 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus