Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. P. veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudiminę išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą: 2015-12-18 7:38 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu Architektų g. 164, Vilniuje, pagrobimą ir atvykus policijos pareigūnas į įvykio vietą, adresu Architektų g. 164, Vilniuje, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir pasirašė pareigūno surašytą protokolą-pareiškimą, kad laikotarpiu nuo 2015-12-17 19:30 val. iki 2015-12-18 7:38 val., adresu Architektų g. 164, Vilniuje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad automobilis nepavogtas. Po to pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., 2015-12-18 15:01 val. adresu Architektų g., 164, Vilniuje, liudytojo apklausos metu patvirtino pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. melagingai parodė, 2015-12-17 19:30 val. iki 2015-12-18 7:38 val., adresu Architektų g. 164, Vilniuje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to kaltinamasis A. P. tikslu gauti draudimo išmoką už jam priklausantį automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustą nuo vagystės AB „Lietuvos draudimas“, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą: automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 eurų vertės pagrobimą ir kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, esančią J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, dėl draudimo išmokos gavimo, kur pareiškė, kad 2015-12-17 19:30 val. iki 2015-12-18 7:38 val., adresu Architektų g. 164, Vilniuje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo draudimo išmoką, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą - draudimo išmoką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, jog tuo laikotarpiu naudojosi tuo automobiliu. Tą automobilį tikrai turėjo ir jį tikrai pavogė. Automobilio nerado 2015-12-18 išėjęs ryte su vaiku. Automobilis stovėjo kieme ,Architektų g. 164, šalia namo. Automobilį BMW 750, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė maždaug 19:30 val. gruodžio 17 d. Į kiemą tada atvažiavo vienas. Automobilyje buvo gamyklinė signalizacija. Ryte, maždaug 07:30 val., išėjęs kartu su mažamečiu vaiku, automobilio nerado. Paskambino policijai, be to paskambino pažįstamam į Patrulių rinktinę, kad jo taip pat ieškotų. Jam buvo pasakyta laukti namuose, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Niekas neatvažiavo, namie buvo iki 12 val. dienos. Paskui atvažiavo jo partneris ir išvežė į darbą. Tik apie 15 val. sulaukė pareigūnų skambučio. Nuvykus į vietą, jau nebuvo ko fotografuoti, nes buvo tamsu, su pareigūnu apėjo aikštelę, ieškojo kokių nors išmestų daiktų iš automobilio. Nieko nerado. Buvo atvykęs vienas pareigūnas. Pareiškimą rašė maždaug 1,5 val. Tas automobilis kainavo 10-15 000 Eur. Jis yra 2006 metų gamybos. Automobilio savininkas jis. Automobilį įsigijo prieš 6 mėnesius iki jo vagystės. Pirmą kartą tą automobilį pamatė 2013-2014 metais. Tą automobilį pirko pažįstamas, tačiau jam jo nepavyko pervežti į Baltarusiją ir todėl buvo nuspręsta parduoti Vilniuje. Automobilis, kad jį būtų lengviau parduoti, buvo perrašytas jo kompanjono vardu, buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Susitarė dėl kainos ir nusipirko tą automobilį. Paskui atsirado to automobilio pirkėjai, todėl surašė generalinį įgaliojimą ir išvažiavo į Baltarusiją. Pirkėjai jam sumokėjo, grįžo namo. Automobilis liko jo vardu, o asmuo, pirkęs automobilį, gavo generalinį įgaliojimą. Neatsimena, už kiek pirko automobilį iš A. P.. Tuo momentu automobilio dokumentai buvo tvarkingi, techninės apžiūros nebuvo. Jis pats priregistravo, perėjo techninę apžiūrą. Kai automobilis buvo pavogtas - viskas buvo tvarkoje. Jis buvo apdraustas ,,Lietuvos draudimas‘‘ bendrovėje internetu. Dėl pavogto automobilio kreipėsi į draudimo bendrovę. Jie pasakė, kad reikalinga pažyma iš policijos. Praėjus daugiau kaip 30 dienų iš draudimo bendrovės gavo pranešimą, jog jie nieko negali išmokėti, nes trūksta kažkokių dokumentų iš policijos. Paskui jam paskambino ir pervedė apie 12.500 Eur. Kovo 23 d. į darbą atvyko pareigūnai, jį pasodino į automobilį ir išsivežė. Automobilį pirko iš Baltarusijos piliečio A. P., pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, užregistravo ,,Regitroje‘‘, techninė apžiūra buvo praeita, jį apdraudė. Beveik tą pačią dieną pardavė tą automobilį, kad uždirbtų pinigų. Jam pasiūlė gerą kainą ir jis atidavė. Pardavė Kirkizijos piliečiui, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena. Pas notarą buvo surašytas generalinis įgaliojimas ir jis su kirkizu automobilį išvežė į Minską. Išregistruotu automobiliu jie negalėjo pervažiuoti sienos. Automobilį pardavė už 5000 Eur. Pats neprisimena, už kiek pirko tą automobilį. Jis buvo parduodamas labai pigiai, nes žmogui skubiai buvo reikalingi pinigai. A. P. galima būtų sakyti buvo ne automobilio savininkas, o asmuo, kurio vardu jis buvo perrašytas. To automobilio savininkas buvo baltarusas. Pinigus už automobilį atidavė baltarusui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Jis parduoda labai daug automobilių, jam sunku prisiminti, už kiek tą automobilį pardavė. Beveik tą pačią dieną automobilį pardavė kirkizui. Kirkizai pastoviai iš jų perka automobilius turguje. Jį pardavė už didesnę sumą nei pirko. Jie surašė pas notarą generalinį įgaliojimą ir automobilį nuvarė į Minską. Su juo buvo atsiskaityta, grįžo į Vilnių. Automobiliu Kirkizijos pilietis galėjo visiškai disponuoti. Iš A. P. automobilį įsigijo 2014 m. birželio mėnesį. Praėjus metams, kai tą automobilį pardavė, pas jį atėjo į darbą tie kirkizai ir pasakė, kad Rusijoje krizė todėl jie negali to automobilio parduoti ir paklausė, ar nenori pigiau jo nusipirkti. Kirkizai pas jį su siūlymu atvyko 2015 m. liepos mėnesį. Automobilį perpirko. Pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, nes jis buvo jo vardu. Sumokėjo 4.500 Eur. Iš ,,Regitros‘‘ gavo naujus numerius, dokumentus, automobilį apdraudė. Iki vagystės naudojosi tuo automobiliu. Tyrimo metu keitė parodymus, nes tuo metu jam buvo daromas spaudimas. Pareigūnai jam neprisistatė, todėl nežino nei jų vardų, nei pavardžių. Spaudimas vyko Juozapavičiaus g. 13, kabinete. Tai nebuvo apklausa, nebuvo tyrėjos, jam tiesiog buvo daromas spaudimas. Jam pasakė, kad jei nepakeis ankstesnės pozicijos, jį patalpins į areštinę ir ten turės sėdėti tol, kol normaliai nepradės kalbėti. Jie pasodino į kamerą, pasėdėjo valandą ir tada vėl atėjo. Paprašė, kad leistų paskambinti žmonai. Po jų spaudimo parašė, kad žmonai pranešti nereikia. Spaudimas buvo 2016-03-23. Jį sulaikė trys pareigūnai, o kabinete buvo 4. Jie visi 4 darė spaudimą – rėkė, šaukė, keikėsi. Tai buvo 2016-03-23. Tyrėjos buvo apklaustas 2016-03-24. Maždaug apie 14 val. atėjo tyrėja Paliokaitė. Be to kai jam buvo daromas spaudimas, vienas iš darbuotojų lakstydavo pas tyrėją pasiklausti, kaip jam, A. P., reikia teisingai parašyti prisipažinimą. Jį nuvežė į areštinę. Jį sulaikė prie darbo, adresu Dariaus ir Girėno g. 42, Vilniuje. Pareigūnų veiksmų neskundė, nes buvo šoke, norėjo, kad jie nuo jo atstotų. 2016-06-23 davė kitokius parodymus. Tuo metu jau kreipėsi į advokatą ir jie nusprendė eiti iki galo, papasakoti visą tiesą. Iš areštinės buvo paleistas 24 d. gal 11 ar 10 val. Kai jį paleido - tyrėja liepė važiuoti į draudimo bendrovę ir susitarti dėl pinigų išmokėjimo. Nuvykęs pas T, viską jam paaiškino. Neprisimena, kada kreipėsi į draudimo kompaniją .Mano, tai buvo pora dienų bėgyje, kai susiskambino su T. Atvykęs į draudimo kompaniją, viską T paaiškino, parodė nuotraukas, kad tikrai turėjo tą automobilį, pasirašė, kad išmokės jam išmokėtą visą sumą, pripažino savo kaltę. Parašė tą patį, ką ir policijoje. Vis tiek jautė stresą, nes galvojo, kad bus geriau, jei darys taip kaip jie sakė. Draudimo bendrovei grąžino 3.500 Eur. Kirkizijos piliečiai iš pradžių atvažiavo ir pasiūlė antrą kartą išpirkti tą automobilį. Kai sutiko, jį atvežė. To automobilio neapžiūrėjo, nes jį žinojo. Jei būtų matęs pažeidimus - būtų iš karto siūlęs mažesnę kainą. Automobilis nuo ankstesnio skyrėsi tik ratlankiais ir salono spalva, buvo atsuktas spidometras. Remiantis savo praktika, gali pasakyti, jog pakeisti automobilio saloną užima tik dieną. Tai neesminis dalykas, į tai nekreipia dėmesio ir kainuoja 400-500 Eur. Jį keitė matyt tam, kad pakeltų automobilio vertę. Tai yra įprastas dalykas pakeisti spidometro skaičių ir saloną. Neprisimena, kodėl kartą rašė, kad pametė piniginę su dokumentais, o kitą kartą, kad ją pavogė. Jis nuotraukas rodė T. A.. Nors praėjus kažkiek tai laiko, vis tiek ateidamas į draudimo bendrovę jautė stresą. Užsiima automobilių remontu. Daro diagnostiką, taiso variklius, bet ne kėbulus. Kai pirko automobilį - padarė kompiuterinę diagnostiką - viskas buvo tvarkoje. Tą automobilį nuodugniai patikrino. Jį įsigijus buvo pateiktas 1 automobilio raktas. Sunku pasakyti, ar jis buvo anksčiau matytas. Jie visi vienodi. Raktas veikė gerai. Paties rakto netikrino, nes neturi tokios įrangos. Kai vyko automobilio įsigijimas, jo finansinė padėtis buvo gera. Statė namą, jam lėšų turėjo pakankamai, su darbininkais atsiskaitė. Pareigūnai jam aiškino, kad jei prisipažins – gaus baudą, baudžiamąjį įsakymą. Jei neprisipažintų - turės problemų darbe, taip pat problemų turės ir žmona. Žmona dirba Vilniaus apskr. VPK 2 PK vyresniąja tyrėja ir jie sakė, kad jei neprisipažins, žmona turės problemų darbe. Norėdamas gauti baudžiamąjį įsakymą pagal pareigūnus, turėjo sumokėti pinigus draudimo bendrovei, nes kitu atveju jie negalėtų padaryti baudžiamojo įsakymo. Kai tik pakeitė parodymus – iš karto atbėgo B. Tuo metu buvo ir jo advokatas. Tuo metu kai jį apklausinėjo tyrėja Paliokaitė – stovėjo B. Jis paklausė: ,,iš kur gavo lipduką‘‘? Pasakė, kad atspausdino kompiuteriu. B liepė sakyti, kad gavo Kaune, nes kitaip reikės paimti jo kompiuterį. T. P. paklausė, ar gilinsis? B atsakė, kad nesigilins. Jokių kvietimų į policiją nebuvo gavęs. Jo tyrėja nei vienos apklausos metu neklausė ir nesidomėjo, ar tikrai turėjo tą automobilį ir kas tai galėtų patvirtinti. Jis operatyviniams darbuotojams sakė, kad yra žmonės, kurie gali patvirtinti. B atsakė, kad niekas nematė šito automobilio. Žinojo, kas kliudė jo automobilį. Tai buvo kaimynas. Žino, kad tas automobilis pas juos pastoviai stovi kieme. Jis parašė kaimynui raštelį, kad tas užkabino jo automobilį ir nurodė į jį dėl to kreiptis. Tas paskambino pirmadienį, atvažiavus, jam paaiškino, kad yra įvykio liudytojas. To asmens, užkabinusio jo automobilį, nei vardo, nei pavardės nežino. Jis gyvena jo name, kuriame yra 5-6 laiptinės. Jis gyvena 4-oje laiptinėje, aukšto nežino. Todėl ir paliko jam raštelį po stiklu. Jis kaimynui aiškino situaciją, tačiau tas pasakė, kad yra pensininkas ir gauna tik 200 Eur. Jis aiškino, kad tai galėjo būti net ne jis. Ten gyvena jau 4 metus, su kaimynais bendrauja normaliai. Savo automobilį laikė lauke.

Tyrimo metu 2016-03-24 įtariamasis A. P. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis gyvena su žmona, turi mažametį vaiką. Dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įmonė užsiima automobilių remontais. Narkologiniame ir psichiatrijos įstaigose nėra gydytas. Anksčiau neteistas. Nurodė, kad pažįsta A. P. nuo vaikystės, kartu dirba. 2014 metais, kada tiksliai neprisimena, A iš kažkokio pažįstamo baltarusio gavo automobilį BMW 750, valstybiniai numeriai buvo tranzitiniai (raudoni), kokie tiksliai neprisimena, būtent baltarusis paprašė šį automobilį parduoti. A jį pardavinėjo, buvo pasirašęs pirkimo - pardavimo sutartį, rodos, automobilio savo vardu neregistravo, o pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė, kad būtų paprasčiau kam nors parduoti. Automobilis buvo atvarytas pas jį į įmonę, adresu Dariaus ir Girėno g. 42, Vilniuje. Automobilis buvo juodos spalvos, maksimalios komplektacijos, juodos spalvos salonas, šildomos sėdynės, stoglangis, variklio tūris 4,8 litrų, benzininis. Automobilis buvo šiek tiek netvarkingas, reikėjo remontuoti pavarų dėžę, keisti žvakes, tepalus, filtrus, kėbulas buvo vietomis pabraižytas. Automobilis jam patiko, nutarė jį suremontuoti, parduoti ir taip užsidirbti. Remontavo pavarų dėžę, keitė žvakes, tepalus, filtrus, kėbulą tvarkė. Su A. P. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, jis automobilį užsiregistravo savo vardu VĮ Regitra Vilniaus filiale, gavo valstybinius numerius HFL, skaičių neprisimena. Prieš registruojant automobilį jis jau turėjo pirkėją, automobilį pardavė Kirgizui ar Kazachstano piliečiui, būtent dėl to automobilį registravo savo vardu. Automobilio pirkėjo jokių duomenų neprisimena. Techninė apžiūra buvo praeita Kaune, dokumentus tvarkė jis kaip automobilio savininkas. Su Kazachstano piliečiu pas notarą sudarė generalinį įgaliojimą, kad minėtą automobilį jis galėtų pervaryti per Lietuvos sieną. Įgaliojime buvo nurodyta, kad Kazachstano pilietis minėtu automobiliu gali naudotis, juo disponuoti, parduoti. Dėl tos priežasties reikėjo automobilį užregistruoti Lietuvoje, kitaip nebūtų leidę pervažiuoti sieną. Nori parodyti, kad „kazachas“, kuris buvo atvykęs į Lietuvą, automobilį pirko ne sau, o pažįstamam iš Baltarusijos ir pinigus turėjo atiduoti būtent tas asmuo. Todėl jie sutarė, kad jis kartu su automobiliu važiuosiu į Baltarusiją. 2014 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, kartu su „kirgizu“ ir automobiliu važiavo į Baltarusiją. Važiavo per Latviją, kirto Latvijos-Rusijos sieną ir iš Rusijos pateko į Baltarusiją. Taip važiavo dėl to, kad per Lietuvos-Baltarusijos sieną Kirgizijos piliečių nepraleidžia. Už minėtą automobilį gavo pinigus ir grįžo į Lietuvą su traukiniu ar autobusu. Automobilį pardavė su vienu užvedimo raktu, vieną tik ir turėjo. Tuo viskas ir pasibaigė. 2015 metais vasarą sugalvojo, kad galima jau parduotą automobilį BMW 750 apdrausti kasko draudimu, o po to pranešti policijai, kad jis yra pavogtas, tokiu būdu gauti pinigų. Taip sugalvojo tik dėl to, kad buvo bloga finansinė padėtis, turėjo įsipareigojimų, kreditų, reikėjo juos padengti. Minėtas automobilis buvo registruotas jo vardu ir VĮ Regitra nuo įskaitos nenuimtas. Kreipėsi į VĮ Regitra ir pranešė, kad pametė valstybinius numerius ir visus automobilio dokumentus užsienyje, tokiu būdu gavo naujus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), naują registracijos liudijimą. Padarė civilinės atsakomybės draudimą. Išsiuntė užsakymą dėl minėto automobilio kasko draudimo per interneto svetainę, per kurią neprisimena. Su juo susisiekė darbuotojai, pasakė, kad nėra būtina atvaryti automobilį, užtenka tik nuotraukų, taip pat nereikia specialios signalizacijos. Nurodė, kad reikia apdrausti BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jau buvo pardavęs. Iš karto nuotraukų nenusiuntė, nes neturėjo tokio modelio automobilio. Rado tokio modelio automobilį, jis buvo išnuomotas, kur neprisimena. Jis ant kito BMW 750 automobilio uždėjo valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), jį nufotografavo. Surado, kas daro lipdukus, kur nurodytas kėbulo numeris, užsakė, kad padarytų su kėbulo numeriu nuo BMW 750, valst. Nr. HFL, kurį pardavė. Minėtą lipduką užlipdė ant kito tokio paties modelio automobilio ir jį nufotografavo. Kur užsakė lipduką, dabar jau neprisimena, duomenų neturi. Automobilis buvo tokio pat modelio, skyrėsi tik ratlankiai ir salono spalva buvo ruda. Iš sąvartyno Vilniuje, tačiau kur tiksliai dabar jau neprisimena, nusipirko BMW automobilio užvedimo raktą, bandė raktą pririšti, į jį įrašyti VIN kodą, kurio jam reikėjo. Nežino, ar tai jam pavyko. Nuotraukas išsiuntė dėl kasko draudimo, tokiu būdu draudimas buvo sudarytas. Sumokėjo dvi draudimo įmokas. Į policiją kreipėsi 2015-12-18 d. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad pavogtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė laikotarpį ir vietą, iš kur pavogė. Sulaukė policijos pareigūnų ir įvykio vietoje buvo įspėtas apie melagingų parodymų davimą bei pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, protokoluose pasirašė, tačiau vis tiek davė melagingus parodymus. Prie protokolo-pareiškimo pateikė registracijos liudijimą, kurį buvo išsiėmęs naują, taip pat užvedimo raktą, kurį buvo nusipirkęs sąvartyne ir pasakė, kad tai nuo neva pavogto automobilio BMW 750. Maždaug po savaitės kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, rodos, Ukmergės plente, tikslaus adreso neprisimena, nuvyko į ofisą ir pranešė, kad yra pavogtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei prašė, kad išmokėtų draudimo išmoką. 2016 m. sausio pabaigoje ar vasario mėnesį draudimas jam sumokėjo apie 11 000 EUR draudimo išmoką. Apie šiuos nusikaltimus niekas nežinojo, viską darė vienas, A. P. nežinojo, jam nepasakojo. Dėl minėto įvykio labai gailisi, pasimokė, žalą atlygins. Prašė, kad tyrimas butų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. (T. 2, b. l. 86-87).

2016-05-25 įtariamojo papildomos apklausos metu A. P. savo pozicijos dėl kaltės išreikšti nepageidavo ir nurodė, jog papildomus parodymus duos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. (T. 2, b. l. 91).

2016-06-23 įtariamasis A. P. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jo pirmos apklausos metu jis davė klaidingus parodymus, kadangi tuo metu buvo streso būsenoje, nes buvo sulaikytas, bijojo, kad jam bus paskirta kardomoji priemonė suėmimas, bijojo pakenkti savo žmonai, kuri dirba policijoje. Nurodė, kad tą patį jam sakė ir pareigūnai, kurie jį sulaikė. Automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo tikrai pavogė, dėl to kreipėsi į policiją ir davė parodymus apie vagystės aplinkybes liudytojo apklausos metu. Minėtą automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2014 metais, jį ketino parduoti. Automobilis buvo su kitais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) 2014 metais birželio mėnesį šį automobilį pardavė Kirgizijos piliečiui už 5 000 EUR, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, kadangi pirkėjui minėta sutartis nebuvo reikalinga, jam užteko, kad įgaliojo pirkėjo nurodytą kitą Kirgizijos pilietį disponuoti minėtu automobiliu. VĮ "Regitra" automobilis liko registruotas A. P. vardu. Maždaug po metų jį jo darbovietėje surado automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkęs Kirgizijos pilietis ir pasakė, kad dėl valiutų kurso pasikeitimo jis negali parduoti automobilio, kurį pirko iš A. P., ir paklausė, ar jis galėtų automobilį nusipirkti atgal už 4 500 EUR. A. P. sutiko. Kirgizijos pilietis automobilį grąžino be registracijos dokumentų ir valstybinių numerių ženklų, paaiškino, kad juos pamėtė. A. P. pastebėjo, kad automobilis buvo jau su kitais ratlankiais, jame taip pat buvo pakeistas salonas. Be to, atkreipė dėmesį, kad buvo pakeista automobilio rida, tačiau spėja, kad tai padarė patys Kirgizijos piliečiai, kadangi norėjo automobilį brangiau parduoti. Kadangi A. P. dirba automobilių servise, jis pajungė specialų kompiuterį prie automobilio valdymo bloko ir įsitikino, kad tai tikrai tas pats automobilis, kurį jis ir pardavė. Be to, jis patikrino visus lipdukus ir lenteles su identifikavimo numeriu - viskas buvo tvarkoje. Tada, tikslios datos neprisimena, jis kreipėsi į VĮ "Regitra" prašymu išduoti automobiliui naują registracijos liudijimą ir valstybinių numerių ženklus, nurodė, kad dokumentai ir numeriai buvo pamesti užsienyje. Jam išdavė registracijos liudijimą ir naujus valstybinius numerius. Tada kreipėsi į Tuvlitą, kur prie numerių priklijavo techninės apžiūros lipduką ir techninės apžiūros rezultatų kortelę. Pačios techninės automobilio apžiūros Tuvlitos darbuotojai neatliko, kadangi dar nesibaigė paskutinės techninės apžiūros galiojimo terminas. Tada nutarė automobiliu naudotis pats ir drausti jį Kasko draudimu, kadangi automobilis yra brangus, be to, automobilyje buvo įmontuoti parkavimo jutikliai, kurie dažnai yra vagiami, be to, žinojo, kad nuo tokio modelio automobilių dažnai vagia veidrodžius. Draudimo brokerio prašymu pateikė automobilio nuotraukas, būtent pagal brokerio atsiųstą pavyzdį. Šis laiškas su nuotraukų pavyzdžiais liko elektroniniame pašte, išrašą pateiks tyrimui. Automobiliu naudojosi iki pat jo vagystės. Turi nuotraukas, patvirtinančias, kad minėtu automobiliu naudojosi ir jas pateiks tyrimui. Visų šių aplinkybių neminėjo po automobilio vagystės, kai buvo apklaustas liudytoju, kadangi manė, kad tai neturi reikšmės. Taip pat pažymėjo, kad tai, jog jis naudojosi automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti žmonės, išvardinti sąraše, kurį prideda prie apklausos protokolo. Būtent šiam automobiliui pirko apdailos detalę ir tai patvirtinantį dokumentą taip pat prideda prie protokolo. Taip pat prie protokolo prideda CD, kuriame įrašytos nuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtinantis, kad naudojosi savo automobiliu iki pat vagystės. (T. 2, b. l. 93-94).

Civilinio ieškovo atstovas T. A. paaiškino dėl civilinio ieškinio, jog jį palaiko. Jį sudaro draudimo išmoka. Rinkos kaina nustatoma vagystės dieną pagal automobilio modelį. Išmokėjo tik už automobilį. Viskas yra pateikta. Vieną kartą A. P. pervedė 3.500 Eur, ir antrą kartą. Ieškinys buvo tik vienas. Jis neatsimena, kiek atsakymų pateikė į policijos pareigūnų užklausas. Viskas yra byloje. Jis nebendravo su policijos pareigūnu. Telefonu nekalbėjo. Buvo kviestas tik tyrėjos.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. A. parodė, jog pats P atvyko pas juos. Kiek atsimena, jis atvyko kovo 31 d. Prisipažino, kad melagingai pranešė apie pavogtą automobilį. Jis paaiškino, kad turėjo skolų, statosi namą. Pasakė, kad dabar pinigų neturi ir viską grąžins dalimis. Parašė pareiškimą. Paskui jis skambino ne kartą, pervedė pirmą įmoką. Paskui pinigus liovėsi pervedinėti, bet priežasčių neaiškino. Paskui jis, T. A., buvo iškviestas pas tyrėją ir apklaustas. Kaltinamasis padarė du pavedimus. Jis automobilių nedraudžia. Automobilio apžiūra privaloma ne visiems. Automobilis brokeriui turi būti pateiktas fiziškai. Praktikoje būna ir nuotraukos, ir fizinė automobilio apžiūra. Su P buvo susitikęs du kartus, paskui jis skambino. Jo parodymai juokingi. Kaltinamasis jokios nuotraukos nerodė. Jis negali suprasti, kur jis galėjo ją rodyti. A paskambino ir pasakė, kad vėliau atvyks, sutarė. Atvyko 31 dieną ir prisipažino. Dėl išmokos iš policijos turi būti gautas pranešimas, kad automobilis pavogtas. Gavę atsakymą – išmoką pervedė nors pagal praktiką 5 l automobilis net nėra vagiamas. Tai nėra pirmas kartas, kai pateikiamas civilinis ieškinys. Kai kaltinamasis prisipažino - prie jo buvo E. S., Asta, kurios pavardės neprisimena. Ten yra salė su atviromis stiklinėmis durimis. E. S. dirba AB ,,Lietuvos draudimas‘‘ žalų departamento žalų centre.

Tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas T. A. parodė, kad 2015-12-28 A. P. kreipėsi į AB "Lietuvos draudimas" pranešdamas apie automobilio BMW 750i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas kasko draudimu minėtoje kompanijoje nuo 2015-07-31, vagystę. 2016-03-31 A. P. pats kreipėsi į draudimo kompanija pranešdamas apie tai, kad apie automobilio vagystę jis pranešė tikslu gauti draudimo išmoką, tačiau automobilis realiai pavogtas nebuvo. Jis pats geranoriškai, nieko neverčiamas parašė pareiškimą, kurio kopiją prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Be to, A. P. prašė, kad jam leistų dalimis atlyginti žalą, padarytą draudimo kompanijai. Jis pervedė į draudimo kompanijos sąskaitą 3 500 EUR, o dėl likusios sumos sutarė sudaryti mokėjimo grafiką, pagal kurį jis dalimis turėjo išmokėti likusią sumą. Tačiau grafikas taip ir nebuvo sudarytas, kadangi A. P. nustojo skambinti į draudimo kompaniją, daugiau neatėjo. Kodėl A. P. pakeitė savo poziciją, jis nežino. Taip pat pažymėjo, kad A. P. buvo priskaičiuota 13 112,10 EUR dydžio draudimo išmoka. (T. 1, b. l. 115, 119).

Teisiamajame posėdyje liudytojas Petras K parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Yra pažįstami, bendrauja. Turbūt prieš Kalėdas ar Naujuosius M. A. jam paskambino ir pasakė, kad iš jo kiemo pavogtas BMW automobilis. Jis, P.K, paskambino į Patrulių rinktinę, buvo paskelbta automobilio paieška. Jis tą automobilį tikrai turėjo, nes pora savaičių prieš automobilio vagystę buvo pavogti veidrodėliai. Tą BMW automobilį juodos spalvos,7 klasės yra asmeniškai matęs. P jį rodė. Automobilis buvo pirktas vasarą, mėnesio neatsimena. Kada tiksliai jam skambino P dėl automobilio vagystės - neatsimena. Jam skambino tikriausiai 2015 m. ar prieš Kalėdas, ar prieš Naujuosius Metus. Jis paskambino į patrulių rinktinę. Pareigūnai į įvykio vietą nevažiavo, paskambino matyt į VPK ir pasakė automobilio valstybinius numerius. Kiek atsimena, tai tas automobilis savaitė iki jo vagystės buvo apvogtas. Buvo apgadinti bamperiai, pavogti veidrodėliai. Po to automobilis buvo nuvežtas į dažyklą. Neprisimena, ar tą automobilį matė po dažymo. P įsigijo tą automobilį ir tiek. Nežino, iš ko jis pirko tą automobilį ir už kiek. Jokios automobilio priešistorės nežino, jam neįdomu. Žino, kad automobilis buvo pavogtas ir viskas, bylos aplinkybių nežino. Nematė automobilio VIN kodo. Jam tai nėra įdomu. Matė automobilį, kada jis buvo apvogtas. Neprisimena, ar matė jį sutaisytą. Jam atrodo tuo automobiliu kartą ar kelis yra tekę pravažiuoti. P turi verslą - autoservisą, remontuoja automobilius. Negali pasakyti, ar jis užsiima automobilių prekyba. Žino, kad tuo automobiliu A važinėdavo praktiškai kasdien: į darbą, į Visaginą, kur gyvena jo tėvai . Jis tai matydavo. Dirba vyriausiuoju patruliu Patrulių rinktinėje.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Yra kaimynai. Jo biuro langai yra pirmajame aukšte. A visada važiuoja pro šalį į darbą. Jį matė važinėjantį BMW automobiliu. Prie jo biuro yra autoservisas. Jo policijoje klausė dėl to automobilio, todėl jį ir atsimena. Automobilį matė nuo 2015 m. vasaros iki metų pabaigos. Rudenį jis dar važinėjo tuo automobiliu, o paskui sužinojo, kad automobilį pavogė. Automobilis buvo juodos spalvos. Jam atrodo, A automobilį pirko. D. A. jam nieko nepasakojo. Nežino, kaip atrodė automobilio salonas. Jis ten nelindo. Automobilį matydavo tik iš viršaus. A 2015 m. vasarą - žiemą matydavo gana dažnai. Su juo kaimyniškai pasikalbėdavo. Tuo laikotarpiu P automobiliu važinėdavo kasdien. Nuo to laiko, kai jam pasakė, jog automobilis pavogtas – daugiau ir nematė. Nematė, kaip A važiuodavo tuo automobiliu su šeima, vaiku.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. J. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais, tiesiog turėjo bendrų darbų. Žino, kad automobilis buvo pavogtas 2015 m. žiemos laikotarpiu. Jam tai pasakojo A. Tą automobilį iki vagystės matė, nes jį dažė. Dirba su automobilių dažymu Nemėžio servise. A automobilį dažė vasaros pradžioje. Automobilis buvo BMW 7 modelio. Jo įsigijimo aplinkybių nežino. A sakė, kad turi bėdą su automobiliu dėl draudimo išmokos. Kai remontavo automobilį – jo salonas buvo odinis, tačiau nėra tikras dėl spalvos - gal raudonos spalvos, ar šviesesnis. Automobilio vidus buvo tvarkingas. Nepasakytų, kad jo salonas prieš tai buvo tvarkytas, keistas. Dėl ridos automobilis jam neužkliuvo. Žinojo, kad A draudimo bendrovė sumokėjo dalį pinigų, o paskui mokėjimą sustabdė dėl kažkokių tai neaiškumų. Jam taip sakė A, 2015 m. žiemą. Mano, jog tai buvo ar prieš Naujuosius Metus, ar po Naujųjų Metų. Jie tiesiog persimetė keliais žodžiais ir viskas. Buvo nemalonumų, nes draudimo bendrovė nenorėjo mokėti pinigų, juk automobilis buvo draustas. Jis šiaip nesigilino. Keitė viršutinio bamperio apdailą, dažė dešinės pusės duris, nes buvo nedidelis įlenkimas. Jam į salono vidų lįsti nereikėjo. Atsisėdo, įvarė į patalpą, paskui išvarė. Viskas.

Automobilio remontui pirko dažus. Ten būna dažų kodas, kurio neprisimins. Automobilio kėbulo numerio nereikėjo. Jam atrodo, tą automobilį matė du kartus. Mano, kad A ruošėsi pats naudotis tuo automobiliu, nes dauguma žmonių tokių dalykų netvarko. Jis matyt norėjo, kad automobilis atrodytų gražiai ir viską padaryti iki galo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog su kaltinamuoju yra draugai. A turėjo BMW 7, juodos spalvos automobilį, kurį iš jo pavogė. Negali pasakyti, kokiu laikotarpiu jis turėjo tą automobilį. Tuo automobiliu jis su A kasdien važinėjo į darbą. Tvirtina, kad A automobilį pirko 2015 m. vasarą. Automobiliu kartu su A važinėjo daugiau nei puse metų. P. A. paskambino ryte ir pasakė, kad automobilį pavogė. Dirba autoservise (duomenys neskelbtini)“, A yra direktorius. 2015 m. žiemą dirbo ten pat. Dirba kasdien 08:18:00 val. Nieko nežino apie automobilio įsigijimo aplinkybes. Nematė, kad kažkas prieš perkant tą automobilį būtų atvaręs į autoservisą. To automobilio identifikacinių numerių nežino. Nežino, už kiek jis buvo įsigytas. 2015 m. gyveno Lazdynuose, A gyveno maždaug už puse km. nuo jo. Darbas yra prie oro uosto. Jis neturi vairuotojo teisių ir automobilio todėl į darbą vykdavo kartu su A. A elgėsi kaip su savo automobiliu. Jis mano, jog ketino juo naudotis ir toliau. Tikriausiai automobilis buvo laikomas kieme. Jų servise automobiliui buvo darytas tech. aptarnavimas – tepalų, filtrų keitimas. Tai atliko jis asmeniškai. Jokių detalių neužsakinėjo, nes yra mechanikas. Automobilio kapotą atidaręs buvo. Viskas buvo tvarkinga. Kaimynas galėtų patvirtinti, kad A jį vežiodavo į darbą. Tai liudytojas J. V.. Dabar į darbą važiuoja su kitu kolega, nes A veža vaiką į darželį. Iki vagystės į darbą kartu su A vykdavo būtent pavogtuoju automobiliu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. Z. parodė, jog su kaltinamuoju yra įmonės kaimynai. Automobilį BMW matė. Viskas. Jie dirba šalia, viename pastate. A turėjo juodą BMW automobilį. Neprisimena, kiek laiko jį turėjo. Tai buvo 2015 m. A automobilį laikė aikštelėje prie autoserviso. Automobilis juodos spalvos, jam rodos salonas – rudos spalvos, atsimena, kad valst. Nr. HUL, bet skaičių neatsimena. A sakė, kad automobilį pavogė. Daugiau aplinkybių nežino. Apie automobilio įsigijimą nieko nežino. Registracijos dokumentų nematė. Mano, jog per savaitę pora kartų tikrai matydavo A su tuo automobiliu. Žino, kad A gyvena Lazdynuose. Bevažiuodamas į darbą, matė jį vežantį vaiką į darželį. Tai pastebėjo netyčia.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. Š. parodė, jog su kaltinamuoju yra pažįstami. A automobilis buvo pavogtas. Automobilį matė ne kartą, važinėjo. Tai buvo BMW 7 klasės, juodos spalvos automobilis, kurio valstybinių numerių neatsimena. Raidės U. A. automobilį turėjo nuo 2015 vasaros pradžios ir metų galo. Automobilį matė kieme, prie savo namų, prie darbo, prie serviso. Automobilis yra pavogtas. Nieko nežino apie automobilio įsigijimo aplinkybes. T. A. asmeninis automobilis. Netikrino automobilio vin kodo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja O. S. parodė, jog su kaltinamuoju yra pažįstami, draugai. Jų vaikai eina į tą patį darželį. Jie gyvena A kaimynystėje. Kiemas matosi pro jų langus. Matydavo, kaip kaimynai išvažiuoja, atvažiuoja. Jų vaikai draugauja, todėl pora kartų yra davę juos nuvežti į vaikų kambarį. Jį matydavo su automobiliu BMW 7 klasės juodos spalvos. Numerių neatsimena, o tik raides – HUL. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio kai persikraustė į tą namą, A automobilį kasdien matė kieme. Paskui tą automobilį pavogė. Mano, jog tai buvo 2015 m. prieš Kalėdas. Nieko nežino apie automobilio įsigijimo aplinkybes ir draudimo išmoką. A su automobiliu matydavo beveik kasdien.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, jog su kaltinamuoju yra pažįstami, kaimynai. A kartą jį su vaiku savo automobiliu buvo nuvežęs į darželį. A turėjo BMW automobilį. Sunku pasakyti, kokiu laikotarpiu kaimynas jį turėjo. Ten pradėjo gyventi nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, automobilį matydavo kieme. Paskui automobilį pavogė. Su A nėra bendravęs apie jo automobilio įsigijimo aplinkybes. Nieko nežino apie draudimo išmoką. Automobilį pro langą matydavo dažnai. Nieko su A nekalbėjo apie automobilį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, jog su kaltinamuoju yra draugai, be to kartu dirba servise. A važinėjo tuo BMW 7 klasės ganėtinai ilgą laikotarpį. Tai buvo apie 3 metus, tiksliau pasakyti negali. Tas automobilis atvažiuodavo ir į servisą. A automobilį pirko iš jo. Jį gavo iš giminaičio J. M., kuris gyvena Visagine. Jis paprašė parduoti tą automobilį. Jis su J turi bendrą draugą baltarusą, kuris nusipirko tą automobilį ir išvežė į Visaginą. Tai buvo padaryta tam, kad automobilį būtų galima už mažesnius mokesčius išvežti į Baltarusiją. To padaryti nepavyko ir automobilį pradėjo pardavinėti Visagine. Automobilio ten niekas nepirko, todėl nusprendė atvežti jam, kad parduotų Vilniuje. Automobilis buvo registruotas moters vardu, kurio nežino. Ji tą automobilį turėjo išvežti į Baltarusiją. Tikslių niuansų neprisimena, bet buvo maždaug taip. Nepavykus jo išvežti į Baltarusiją, automobilį pardavinėjo Vilniuje, tačiau klientų neatsirado. A pasiūlė nusipirkti tą automobilį. Jis automobilį pirko iš jo. Neprisimena, už kiek A pirko tą automobilį. Jie tą automobilį pardavinėjo už 8-9 000 Eur, tačiau A nusipirko už mažesnę sumą. Jam rodos A automobilį užregistravo savo vardu. Pardavimo momentu automobilis tikriausiai buvo tvarkingas. Kai ką jame reikėjo pataisyti, tačiau tai nebuvo daug. P. A. važinėjo tuo automobiliu. Vėliau jį atnaujino - pasidarė kietus diskus, saloną. Negali atsakyti, ar Atuo automobiliu naudojosi dažnai. Pas juos servise daug automobilių. Nežino, ar jis ketino tą automobilį parduoti. Jam tai nebuvo įdomu. Apie automobilio vagystę žino, nes pats jam skambino ir pasakė apie jo vagystę. Jam atrodo, kad pavogė tą patį automobilį, kurį jam pardavė. Nuo jo parduoto automobilio skyrėsi diskai ir salonas. Dėl ko tai buvo keista – neklausė. Jo tai nedomino, turi savų reikalų. Jis automobilį pardavė ir viskas. Jis nieko negalvojo, negalvojo, kad tai kitas automobilis. Jam buvo tas pats. Kažką apie draudimo išmoką A gal ir minėjo. A pastoviai naudojosi tuo automobiliu. Matė automobilį tikriausiai 2-3 dienas ar savaitė iki vagystės. Automobilio lieti diskai kainuoja – 500-600 Eur, jų pakeitimas – 25 Eur. Teikia automobilių remonto paslaugas. Pagal lietus diskus automobilio identifikuoti negalima. Vasarą naudojami vieni diskai, žiemą – kiti. Žmonės dažnai keičia automobilio saloną. Tai yra įprasta. Salono pakeitimas kainuotų 500-700 Eur. Automobilį atvežė žmogui ir automobilio stogą keitė ne savo įmonėje. Tai darė todėl, kad reikalingas kruopštus darbas ir yra atitinkami asmenys, kurie tuo užsiima. Jie labiau užsiima mechanika. Kai pardavė automobilį A – jo salonas buvo juodos spalvos, patrintas.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. S. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Asmens neatsimena. Dirba Lietuvos draudimo žalų centre. Ji kaltinamojo neatsimena, jo pas juos darbe nematė. T. A. sėdi pereinamame kabinete ir kai pas jį ateina interesantai, durys yra uždaromos. Taip, ten yra stiklinė pertvara, tačiau per ją matosi tik moters ar vyro kontūrai. Kabinetas yra, kuris yra užklijuotas. Ji tikrai ten nedalyvavo. Ji net nežino, dėl ko vyksta teismas. Pagarsinus T. A. parodymus, duotus posėdžio metu, parodė, jog tikrai nieko apie tai nežino. Ji su T. A. dirba skirtingose srityse. Nieko nežino apie draudimo išmoką. A. A. yra jos kolegė, kuri dirba šalia. Jie sėdi atskiruose kabinetuose. Tikrai nieko negali girdėti, kas vyksta pas A kabinete. Mato nebent vyro ar moters kontūrus. Jei durys atidarytos – galima girdėti, kas vyksta kabinete. Kai atvyksta interesantai- durys uždaromos. P. A. į kabinetą yra praėjimas per didelį ekspertų kabinetą, kur sėdi 12 žmonių, arba praėjimas per koridorių ir virtuvėlę. Tai vieša erdvė, kur ateina kolegos iš kitų skyrių. K. A. pokalbių negirdi. Už kolegę atsakyti negali, tačiau jei ji girdi kaip ir ji - tikrai ne.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Tas automobilis atsirado 2013 m. Jį planavo pervežti į Baltarusiją be muito. Rado žmogų, kurio vardu galima jį būtų užregistruoti ir išvežti į Baltarusiją. Tas asmuo buvo J. V.. Tuo metu automobilį užregistravo savo vardu, o paskui perrašė J. V.. To automobilio nepavyko pervežti į Baltarusiją, nes iškilo šiokių tokių problemų. Tada tą automobilį pabandė parduoti Lietuvoje. To automobilio niekaip nepardavė Visagine, todėl automobilį perrašė A. P. vardu. Automobilio nėra remontavęs. Tai buvo BMW 750 juodos ar tamsiai mėlynos spalvos automobilis. Gal 2006 ar 2008 metų gamybos. Kaip ir baltarusas norėjo, kad automobilis būtų parduotas. Automobilį perrašėm J. V.. Jis pardavė jai, o ji – P. Pirminis automobilio savininkas buvo baltarusas, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Automobilį pirko baltarusas. Jis pardavė tą automobilį. Realiai automobilis buvo baltaruso žinioje, tačiau dokumentai buvo jo, J. M., vardu. Baltarusas pirko tą automobilį, bet negalėjo užregistruoti savo vardu- todėl jį užregistravo jo, J. M., vardu. Paskui, kad išvežti tą automobilį į Baltarusiją be muito, užregistravo V vardu. Automobilio išvežti nepavyko. Automobilis buvo Visagine, aikštelėje. Padarė taip, kad V pardavė tą automobilį P. Niekas su baltarusu neatsiskaitė. Tai buvo pažįstamas žmogus. Norėjo automobilį parduoti Lietuvoje, tačiau Visagine tai buvo neįmanoma. Jie perdavė automobilį P, kad jis parduotų Vilniuje. Nežino, kaip P susijęs su tuo automobiliu. Automobilio salonas buvo juodos spalvos. Jį bandė parduoti už 8-9 000 Eur. Daugiau apie tą automobilį nesidomėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausinėjo Baranauskas, vertėjui nedalyvaujant. Kalbėjo rusiškai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. V. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Jo mačiusi nėra. 2013 m. tas automobilis buvo užrašytas jos vardu. Daugiau nieko nežino. J. M. jos to prašė, nes jį norėjo parduoti baltarusui. J. M. neklausė, kodėl automobilio jis pats neregistravo savo vardu. Tai padarė tiesiog iš draugiškumo. Paskui automobilį perrašė . Jos vardu buvo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. P vardu nuo jos – taip pat – pirkimo – pardavimo sutartis. P yra kartą mačiusi. Mneklausė, kodėl reikia automobilį perregistruoti P vardu. Automobilį pardavė ir viskas. Neprisimena, kokia suma buvo nurodyta automobilio pirkimo – pradavimo sutartyje. Neprisimena, ar pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo P surado J. M. draugas. Automobilio prikimo –pardavimo sutartį rašė ji pati. Į Regitrą tikrai važiavo be P. Atidavė ir viskas. Automobilį matė tik kartą. Juo važiavo iki sienos su Baltarusija. Kartu važiavo J. M.. Norėjo važiuoti į Baltarusiją, o paskui nusprendė grįžti. Šiuo metu dirba ,,Ergo‘‘ nuo 2015 m. liepos 1 d. Iki to laiko dirbo AB ,,Lietuvos Draudimas‘‘ nuo 2007 m. N. P., nei M, nei P nesidomėjo, neklausinėjo apie automobilio draudimą. Ikiteisminio tyrimo metu ją apklausė tyrėjas iš Vilniaus, kurio pavardės neprisimena. Jai atrodo jis šiandien yra tarp liudytojų. Jie su tyrėju kalbėjosi rusiškai, vertėjas nedalyvavo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jį atsimena iš bylos. Tikrindamas kai kurias faktines aplinkybes pamatė, kad gali būti įvykdytas sukčiavimas, nes neatitiko tam tikri dalykai. Taip viskas ir išsivystė. Buvo paskelbta automobilio BMW 750 paieška. Buvo tikrinamos valstybinės sienos. Liudytojų, kurie būtų matę įvykį, neatsirado. Jie liudytojų ieškojo, vaikščiojo po kiemą ir klausinėjo. Nekonkretizavo, su kokiais asmenimis tuo klausimu bendravo. Tų asmenų, su kuriais bendravo, anketinių duomenų nefiksavo. Yra viskas surašyta tarnybiniame pranešime, t.y., kad liudytojų nustatyti nepavyko. Kaltinamojo reikėtų klausti, iš kur žmonės matė jį tuo automobiliu naudojantis. J. P. atsivežė ir apklausos metu jis sakė, kad nesupranta dėl ko čia yra, o paskui parašė prisipažinimą. P atvežė kolegos, kurių pavardžių tiksliai neatsimena. Viskas turėtų būti byloje. Šis tyrimas buvo moters tyrėjos žinioje. Jis buvo tyrėjas operatyvininkas. Tyrėjos procesualistės keitėsi – buvo E. P., paskui perėmė atrodo M. Jie atvyko į vietą, į servisą, kad paimtų P ir iš karto apsiklaustų, kad paskui neatsirastų 10 liudytojų. P apklausinėjo tyrėja, jam rodos pirmą kartą – E. P.. Apklausoje dalyvavo jis tik tarpais. Buvo atsivežę P ir jo bendradarbį, kurio pavardės neprisimena. Su P asmeniškai kalbėjosi. Tai buvo fiksuojama apklausos protokole. Matyt apklausos protokolą tą dieną surašė tyrėja. P paprašė popieriaus ir pats parašė prisipažinimą. Bendraujant su P, jam buvo išaiškintos jo teisės. D. P. statuso pasikeitimo iš pareiškėjo į įtariamąjį reikėtų klausti procesualisto, jis surašė tarnybinį pranešimą, kad pagal aplinkybės yra galimai padarytas nusikaltimas. Jokio poveikio apklausos metu P būti negalėjo. Tai buvo paprasti klausimai, susiję su byla. Tyrėja aiškino įtariamajam apie gręsiančią atsakomybę. Paprastai aplinkybės tikrinamos. Ką konkrečiai tikrino iš P apklausos, neatsimena. Bandė ieškoti automobilio kriminalinės žvalgybos priemonėmis. Jie bandė nustatinėti, kad jį gali pardavinėti, kokie tie žmonės. Jie patikriname bazėse. Tai nėra uždrausta. P kažkaip nepageidavo nustatyti asmenų, jis nieko nesakė. Tikriausiai buvo užduoti tokie klausimai. Žino, kad P nepasakė, kur įsigijo lipduką. Neatsimena, kokius konkrečiai automobilius nuodugniau tikrino. Telefoninio pokalbio kontroliniu metu buvo matyt gauti kažkokie tai duomenys. Jis dabar neatsimena. Telefoninius pokalbius kontroliavo jis asmeniškai, be to priėmė sprendimus dėl jų reikšmingumo ir sunaikinimo. D. P. skolų, vertinant pokalbių visumą, tai nėra reikšmingi duomenys. Tų duomenų įrodinėti neketino ir todėl jų nėra byloje. Kitą atvežta su P asmenį apklausinėjo tyrėja P. Jo apklausoje nedalyvavo, tačiau kažkas iš kolegų turėjo dalyvauti. Tokia yra tvarka. Apklausoje dalyvaujantys asmenys turėtų būti įrašomi į protokolą. Kaltinamasis kalbėjo lietuviškai, nors rusiškai jis taip pat supranta. Su V ir M bendravo lietuviškai. Pirminė versija buvo ta, kad V davė P patarimų dėl automobilio draudimo. Ši versija neįrodyta. Turbūt tyrėja E. P. dirba BTA, Vilniuje. Ji anksčiau dirbo VPK nusikaltimų nuosavybei valdyboje. Jam atrodo, kad P sakė, kad jo žmona dirba policijoje. Sprendimą dėl P sulaikymo priėmė tyrėja. Jį norėjo apklausinėti iš karto, kad duotų parodymus ir kad būtų mažiau versijų. Apklausti iš karto neturėjo pakankamai duomenų – neturėjo ekspertų išvadų, ilgai užklausinėjo sienas. Per tą laiką kol susirinko medžiaga, buvo priimtas sprendimas, kad jau galima apsiklausinėti. Sulaikyme asmeniškai dalyvavo. Jei gerai atsimena, P prašė niekam nepranešti apie jo sulaikymą. Jis nenorėjo, kad žmona nervintųsi, be to turi vaiką. Kitas asmuo taip pat buvo apklausinėjamas, bet jo sulaikyti nebuvo pagrindo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. V. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jo matęs nėra. Dirba draudimo brokeriu Kaune. Jie su klientais bendrauja el. ryšio priemonėms, todėl asmeniškai su P susitikęs nebuvo. Buvo užpildyta anketa, klientui variantas tiko, buvo sudaryta sutartis dėl BMW 750. Draudimas Kasko. Pirma draudimo sutartis buvo sudaryta 2015-08-04 ar 3, bet vėliau buvo nutraukta dėl neapmokėjimo. Susisiekus su klientu atstatė sutartį, kurią jis apmokėjo. Tuo metu klientas buvo išvykęs atostogų ir todėl jos nebuvo apmokėjęs. Jie sutartį atstatė. P susiekė ir pildė anketą. Mokėjimo sumos pasakyti negali, neprisimena. P pirmą sąskaitą sumokėjo 2015-08-14. P jiems siuntė automobilio nuotraukas.Nuotraukos buvo padarytos pagal jų instrukcijas. Nuotraukose buvo automobilis, jo salonas, kėbulo numeris. Salonas fotografuojamas, nes draudimo bendrovė draudžia ir vidaus tam tikrą gamyklinį turtą. Jis asmeniškai su P bendravo 1-2 kartus. Automobilis jiems tiesiogiai pristatytas nebuvo. Jie to nereikalauja. Neprisimena, kiek tiksliai buvo sumokėta draudimo įmokų. Į juos dėl draudiminio įvykio niekas nesikreipė, sužinojo tik iš tyrėjo. Tai buvo visiškai standartinė procedūra. Jiems buvo pateiktos nuotraukos, kurios nesukėlė įtarimo todėl jie nėra įpareigoti fiziškai apžiūrėti automobilį. Klientas iš esmės atsako už teisingų duomenų pateikimą. Jie patys neturi galimybės patikrinti modifikacijos. Nuotraukos buvo padarytos teisingai, nesukėlė jokių įtarimų nei aplinka, nei pats automobilis, todėl buvo sudaryta draudimo sutartis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. parodė, jog su kaltinamuoju yra draugai. Buvo automobilis bmw 750 , kuris priklausė A. 2015 m. vasarą juo tikrai jis, A. R.,važiavo. P automobilį pirko. To automobilio A labai norėjo ir juo džiaugėsi. Už kiek ir iš ko jį pirko – pasakyti negali. Automobilio valst. Nr. HUL, bet skaičių neprisimena. P automobilį turėjo iki Naujų metų. Paskui iš draugų sužinojo, kad automobilį pavogė. Su A dėl vagystės kalbėjosi, bet šiaip į detales nesigilino. P automobilis anksčiau buvo užkabintas raudonos spalvos automobilio. Jam atrodo tai buvo žiema, laukė A prie namo ir pastebėjo, kad išvažiavo matyt kaimynas ir matyt užkabino A BMW, nes bamperyje liko raudonos dėmės. P. A., nufotografavo jo automobilį ir iš karto jam išsiuntė nuotrauką. P automobilio salonas buvo raudonos, gal tamsiai rudos spalvos. Yra tame automobilyje sėdėjęs. P jam minėjo, kad jį kvies liudyti. Jis nieko daugiau nepasakojo. Po A automobilio užkabinimo jam iš karto pranešė, tačiau kas vėliau vyko, nesidomėjo. Su A bendrauja pora kartų per savaitę. Nežino, kur jis to automobilio ieškojo, gal internete. Nesakė, kodėl norėjo būtent juodos spalvos automobilio. A automobilį užkabino garbingo amžiaus žmogus. Tas asmuo labai greitai išvažiavo ir jo valst. Nr. neužsirašė. Matyt iš karto nesureagavo. Apie šią bylą A nieko nepasakojo. Jis yra autoserviso savininkas. Apie gaunamas pajamas jis nieko nepasakojo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, jog su kaltinamuoju yra pažįstami. Žino, kad pavogė A automobilį iš kiemo. Jis atvažiuoja į servisą remontuotis, nėra P kaimynas. Jie pažįstami 5-6 metus. Iš P pavogė BMW 750, juodos spalvos. Automobiliu jis naudojosi kažkur apie 4 mėn. Apie vagystę jam pasakė A. Jis pasakė, kad jo automobilis buvo pavogtas iš kiemo. Tik tiek. Automobilį matė asmeniškai. Nieko nežino apie automobilio įsigijimo aplinkybes. Automobilio salonas tikriausiai buvo šviesios spalvos. A automobilį turėjo vasarą. Jis pats vairuoja Audi. Savo automobiliui pakeitė priekines lempas, posūkius, įdėjo aparatūrą, ratlankius. Savo automobilį pirko turguje. Mano automobilio pardavėjas po jo automobilio ,,restailingo‘‘ jį greičiausiai atpažintų. Jis pakeitė elektroniką ir saloną, darė pats, nes nėra sudėtinga. Salono pakeitimui išleido 500-600 Eur.

Teisiamajame posėdyje liudytojas F. I. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais, Jį kartą matęs. Išėjo į kiemą, prisistatė žmogus. Pasakė, kad tai jis, F. I., užkabino automobilį. Jis, F. I., atsakė, kad neužkabino. Jis liepė ruošti 100Eur. Pasakė, kad yra pensininkas ir neturi, iš ko sumokėti, be to neužkabino. Pasiūlė užpildyti deklaraciją, tačiau tas nesutiko. Jie išsiskyrė, jis, F. I., mokėti nesutiko. Jie daugiau nėra susitikę. Paskui buvo jis apklaustas. Jis, F. I., apžiūrėjo to apgadinto automobilio kampą. Jam atrodė, kad ten niekas neužkabinta. Tai buvo tamsios spalvos BMW 750. Nežino, kodėl P nepildė deklaracijos ar nekvietė policijos. Jo ir neklausinėjo, o tiesiog nuėjo į namus. Jis, F. I., išėjo į gatvę prie savo automobilio, o P atėjo prie jo ir pradėjo sakyti dėl automobilio apgadinimo. Taip jie ir susitiko. Jam, F. I., joks telefono numeris nebuvo paliktas, asmuo prie jo priėjo iš karto. Viską pasakoja kaip buvo. Tai buvo ruduo ar pavasaris, vasara. Tai buvo seniai. Galbūt ir galėjo būti kažkas užkišta. Gal ir skambino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jam stato namą. P atvažiuodavo prie namo, į biurą tuo automobiliu. Tai buvo BMW juodos spalvos. 2015m. rugsėjo mėn. pradėjo namo statybas. Tai nuo to laiko matė, kaip jis tuo automobiliu važinėjo. Po žiemos švenčių P pasakė, kad pavogė jo automobilį. Daugiau nieko nepasakojo. Automobilio salonas buvo rudos spalvos. Nieko nežino apie jo įsigijimo aplinkybes. Jam tai neaktualu. Apie vagystės aplinkybes taip pat nieko nežino. P atsiskaito laiku. 2015 m. rugsėjo –gruodžio laikotarpiais viskas buvo atsiskaitoma laiku. Taip yra ir iki šiol.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. P. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Jo neatsimena. Ikiteisminio tyrimo pakomentuoti negali, nes turėjo ne vieną bylą. Neprisimena, kaip apklausinėjo A. P.. Tyrė ne vieną bylą. Įprastai įtariamajam įteikiamas įtarimas, su kuriuo jis susipažįsta bei papasakoja apie įtarimo esmę. Tada prireikus jam užduodami klausimai. Su parodymais susipažinęs įtariamasis, patvirtina savo parašu. Kaip konkrečiai šiuo atveju vyko apklausa – neprisimena. Jei protokole įrašyta, kad apklausa vyko darbo vietoje – taip ir buvo. Šiaip būna visokių situacijų. Ji kabinete apklausos metu sėdėjo ne viena, tad ten galėjo būti ir kolegos. Pateikus liudytojai apklausos protokolą- TII, 86-87-b.l., parodė, jog jei yra įrašyta viena – reiškia, kad tą procesinį veiksmą atliko viena. Neprisimena, ar apklausinėjo viena, ar ne viena. Gal ir būtų į protokolą įrašyta, jei dalyvavo ir kiti asmenys. Bylą gal kažkiek ir atsimena. Pagarsinus kaltinamojo A. P. parodymus, parodė, jog neprisimena, kad kažką būtų spaudusi ar aiškinusi. Asmuo turi laisvę pasirinkti pats, kokius jam duoti parodymus. Neprisimena, kad būtų kažką įtikinėjusi ar neįtikinėjusi, kad kažką vienaip ar kitaip pasisakytų. Nelabai supranta, apie kokius lipdukus yra kalbama. Iš darbo policijoje išėjo birželio pradžioje. Kiek tuo metu turėjo bylų, pasakyti negali, reikėtų klausti viršininko. Šiuo metu turi daug naujos informacijos ir orientuojasi būtent į naują informaciją. Apie šio ikiteisminio tyrimo aplinkybes konkrečiai nieko pasakyti negali, nes neatsimena. Kiekvienos bylos neprisimins. Praėjo nemažai laiko.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jį mato pirmą kartą. Buvo įsigijęs automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gali būti, kad asmeniui automobilį pardavė tik su vienu užvedimo rakteliu. Tą automobilį pardavė 2013 m. nepažįstamam asmeniui. Su tuo automobiliu daug važinėjo, tačiau automobilis pradėjo ,,dūmyti‘‘ todėl remontavo bei keitė gumytes. Dar automobilis turėjo bėdą, nes užsidegdavo daviklis. Automobilis buvo išrinktas iki geležiukų, paskui vėl surinktas atgal, tačiau to pasėkoje atsirado problemų su greičių dėže. Tą automobilį nutarė parduoti. Šiuo metu asmens, pirkusio automobilį, kontaktų neturi. Gal ir surastų, jei reikėtų. Patvirtina, kad siuntė automobilio nuotraukas. Jam atrodo buvo įdėjęs skelbimą į tinklapį ,,skelbiu‘‘. Automobilį pirko už 60-70 000. 2007ar 2009 m. bandė dėti skelbimus, tačiau automobilio parduoti nepavyko ir važinėjo juo toliau. Tai tos nuotraukos iš ten ir yra. Tyrėjai siuntė el. paštu automobilio nuotraukas. Kai pardavė – automobilio vaizdas buvo maždaug toks kaip nuotraukose. Tai nebuvo naujas automobilis, visos skardos, buvo pabraižytas, palankstytas. Kai pardavė automobilį – iš karto išvažiavo į komandiruotę. Sekančią dieną jis skambino ir sakė, kad yra problemų su greičių dėže. Pasakė, kad kai grįš – galės nuvežti taisyti, paskui jam paskambino, kad viskas gerai, kad automobilis išvežtas į Baltarusiją. Jam rodė mano nuotraukas, o paskui kitas. Tai realiai atrodė kaip du skirtingi automobiliai. Jei kažką ir darė, tai padarė viską iš naujo. Mano, jog reikėjo jiems keisti stiklus. Mano, salono pakeitimas kainuoja nelabai daug. Jam tyrėja nieko nepasakojo apie bylos aplinkybes. bmw raktas yra skaitomas, viskas parodoma. Jo automobilis buvo apie 80 proc. žymėtas. Jį pirko beveik naują. Buvo išgraviruoti stiklai bei lempos.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P O parodė, jog su kaltinamuoju pažįstamas. Yra jo autoserviso klientas. Žino, kad P buvo nusipirkęs juodos spalvos BMW 750. Iš A girdėjo, kad tas automobilis buvo pavogtas. Jam paskambino tyrėja, nes įtariamasis prašė jį apklausti. Nieko nežino apie to automobilio įsigijimo aplinkybes. Nežino to automobilio identifikavimo numerio. 2015 m. vasarą pastebėjo tą automobilį pas P. A servise lankosi pora kartų į metus. Yra apžiūrėjęs P automobilį. Buo priėjęs, apžiūrėjęs. P minėjo, kad automobilį pirko sau. Apie automobilio vagystę sužinojo po Naujųjų Metų. Apie tyrimą nesikalbėjo. Dirba patrulių rinktinėje. P jo nieko neprašė dėl to automobilio. Jis naudojasi VW Taurean ir VW Passat. Spidometras rodė ridą – 215 000, o reali -517 000.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. J. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jis matytas, nes jo servisas yra šalia jų biuro. A. P. važinėjo 7 klasės juodos spalvos BMW. Mes randamės pastato pradžioje, o jie – pastato gale, todėl matydavo, kaip atvažiuoja į darbą. Paskui sužinojo iš P, kad jo automobilį pavogė. Viskas. Mano, jog jis važinėjo tuo automobiliu iki pusmečio. Automobilis buvo juodos spalvos, ne naujas, valstybinių numerių neatsimena. Labai tiksliai apie automobilio vagystės aplinkybes nežino. Neklausė, už kiek jis pirko tą automobilį. Pasiklausė tik dėl variklio, daugiau jo nedomino. Jam atrodo, jis automobilį įsigijo gal 2015 m., tiksliai pasakyti negali. A. P. važinėjo raudonu ,,kabluku‘‘, ,,Audi‘‘, kažkokiu WV. Nežino, ar tai buvo jo automobiliai. Prieš tai nėra matęs, kad jis važinėtų BMW automobiliu. Nieko nežino, negirdėjo, kad P anksčiau buvo įsigijęs BMW automobilį. Tuo automobiliu A. P. vežiodavo savo darbuotoją į darbą, kitų keleivių matęs nėra. Nieko negirdėjo apie eismo įvykius, kažkokius netradicinius atvejus, susijusius su tuo automobiliu.

Iš 2015-12-18 protokolo pareiškimo matyti, jog A. P. praneša, jog laikotarpiu tarp 2015-12-17, 19.30 val., iki 2015-12-18, 7.38 val., savo automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko Architektų g. 164 vidiniame kieme stovėjimo aikštelėje. Automobilio dokumentai yra pas jį. . Automobilyje buvo likę apie 40 l benzino. Automobilis turi vieną užvedimo raktelį, jį turi. Automobiliu naudojosi tik jis. Automobilyje jokių vertingų daiktų nebuvo. Jam dėl šio įvykio padaryta 15000 EUR žala (t. 1, b.l. 10).

Iš skambučio registracijos duomenų matyti, jog bendrosios pagalbos telefonu 2015-12-18, 7.38 val. pranešta, jog iš kiemo po nakties pavogtas pranešėjo automobilis BMW 750 juodos sp., valst Nr(duomenys neskelbtini), 2006 gamybos. Turi kasko draudimą. Pranešė automobilio savininkas, laukia vietoje (t. 1, b.l. 13).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2014-06-06 A. P. (t. 1, b.l. 15).

Iš 2015-12-18 A. P. kaip liudytojo apklausos protokolo matyti, jog A. P. nurodė, jog iš jobuvo pagrobtas automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastatė Architektų g. 164, Vilniuje, vidiniame kieme. Nurodoma, jog 2015-12-18, 7.40 val. automobilio jau nebuvo (t. 1, b.l. 23).

A. P. pateikė CD, kuriame įrašytos automobilio BMW juodos spalvos 7 modelio, ant kurio pritvirtinti valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), nuotraukos ir vaizdo įrašas, tačiau pagal minėtas nuotraukas ir įrašą tiksliai identifikuoti automobilį BMW, 750i, VIN: (duomenys neskelbtini), nėra galimybės. A. P. taip pat pateikė PVM sąskaitos-faktūros PSIV 1516343 kopiją, pagal kurią nustatyta, kad 2015-08-11 (duomenys neskelbtini) iš UAB "Krasta Auto Vilnius" įsigijo apdailos detalę už 28,25 EUR, tačiau informacijos, kuri padėtų tiksliai identifikuoti automobilį BMW, 750i, VIN: (duomenys neskelbtini), kuriam, pasak A. P. buvo skirta ši detalė, pateiktame dokumente nėra. (T. 1, b. l. 78-106, T. 2, b. l. 95-98, T. 3, b. l. 10-19).

Liudytojas A. V. elektroniniu paštu atsiuntė automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas (T. 1, b. l. 31-44).

L. T. A. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 2015-12-28 A. P. prašymą išmokėti išmoką už draudiminį įvykį, 2016-02-10 AB "Lietuvos draudimas" pranešimą apie žalos atlyginimą, adresuotą A. P., 2016-03-31 A. P. pareiškimą, Lėšų pervedimo nurodymus. (T. 1, b. l. 110-111, 117, 121-123, T. 2, b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad prie pareiškimo pateiktas tik vienas automobilio užvedimo raktelis. 2016-01-06 buvo nuvykta į BMW automobilių centrą Lietuvoje, UAB „KRASTA AUTO“, Ozo g. 10, Vilniuje (BMW atstovai Lietuvos Respublikoje) ir serviso specialistams buvo pateiktas patikrinimui minėto automobilio užvedimo raktas. Rakto patikrinimas atliktas autorizuota raktų nuskaitymo sistema, bet rakto nuskaityti nepavyko, galimai raktas yra sugadintas ir nuskaityti jo duomenų bei nustatyti, kokiam automobiliui pateiktasis raktas priklauso, nepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. pateiktą automobilio užvedimo raktą palyginus su originaliais centre turimais tokių modelių automobilių raktais nustatyta, kad pagal vaizdo ir svorio bei kokybės parametrus yra neoriginalus, todėl, kad jo priekinėje pusėje logotipas yra atsilupęs ir atvirkščias, rakto reverse žymėjimai yra skirtingi nuo originalių - originalus - „CE“, o papildomas raktas turi žymėjimą „V“, be to, raktą įdėjus į raktų skaitytuvą signalinė lemputė užsidega, bet kaip ir raktas, kuris yra neužprogramuotas konkrečiam automobiliui, nerodo diagnostikos išrašo. Taip pat rakto svoris skiriasi nuo originalaus. Todėl įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes tikėtina, kad pateiktas raktas yra neoriginalus ir nepririštas (nesusinchronizuotas su konkrečiu automobiliu, su konkrečiu automobilio identifikaciniu numeriu VIN), t.y. laisvasis šablonas. Tokiu raktu normaliai automobilis negalėtų užsivesti arba toks automobilis būtų be draudimo reikalaujamos signalizacijos (nesisinchronizuotų su imobilaizeriu), būtų tiesiog elektroniškai neapsaugotas nuo vagystės. (T. 2, b. l. 17-25).

Nustatyta, kad automobilis BMW 750 2011-02-09 lankėsi UAB KRASTA AUTO ir nuskaičius duomenis buvo užfiksuota automobilio rida 214 985 km, o 2015-07-31 automobilis draudžiamas Lietuvos draudime su rida 127 841 km (draudimo metu darytos foto). Automobiliui UAB KRASTA AUTO papildomas raktas užsakytas nebuvo. (T. 2, b. l. 17).

Taip pat nustatyta (VĮ Regitra informacija), kad paskutinis automobilio savininkas (pareiškėjas) A. P. automobilį įsigijo iš savo bendradarbio (automobilių servisas UAB MOTORFLY) A. P., gim. 1986-01-16, gyv. Architektų g. 66-13, Vilniuje, o A. P. automobilį nusipirko iš E. V., 2014-03-29 sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, bet registracijos dokumentų nekeitė, sutartyje automobilio ridos nenurodė, raktų skaičiaus nenurodė, o pirkimo kainą nurodė tik 15 000 Lt (4 344 EUR). Automobilį savo vardu A. P. registruoja 2014-06-09, vėliau 2015-07-27 pakeičia ir automobilio valstybinius numerius. VĮ "Regira" pateikė 2015-07-27 A. P. prašymą dėl transporto priemonės registracijos, kuriame A. P. nurodė, kad valstybinius numerio ženklus ir registracijos dokumentus pametė kitoje šalyje su visa taše. Automobiliui buvo išduoti nauji valstybiniai numeriai ir registracijos liudijimas. (T. 1, b. l. 128-161).

Nustatyta, kad kol automobilis buvo registruotas E. V. vardu, jis buvo pardavinėjamas už 9 500 EUR, o pardavėjas tada buvo A. P.. Skelbimas talpintas www.autoplius.lt 2014-04-09 13:19:13. (T. 2, b. l. 3-4).

Automobilio nuotraukų, kurias pateikė A. P. AB "Lietuvos draudimas" per draudimo brokerį "Mano draudimas" ir nuotraukų, kurias tyrimui pateikė pirmas automobilio pardavėjas A. V., apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimos nuotraukos yra skaitmeninio formato, spalvotos, matomi akivaizdūs automobilių skirtumai, dėl ko darytina išvada, kad abiejų šaltinių pateiktos skirtingų automobilių nuotraukos. Skiriasi automobilių ratlankiai - Foto Nr. 1 - ratlankiai plačiais stipinais, o Foto Nr. 2 - siaurais. Foto Nr. 1 matosi ant stiklų žymėjimo požymiai, o ant Foto Nr. 2 jų nėra. Salono nuotraukose Foto Nr. 3, pateiktoje A. V. ir Foto Nr. 4 salono vaizdo pateikto draudimo brokeriui skiriasi vairas, salono spalva, vidinė durų apdaila, priekinė konsolė. Foto Nr. 6 pateiktoje A. V. ant automobilio durelių matomas žymėjimo lipdukas ir stiklo graviravimas (skaičiai - simboliai), Foto Nr. 7 pateiktoje draudimo brokerio matosi parodymų skydelis, kuriame matosi rida - 127 841 km (foto data 2015-07-31). Techninių apžiūrų pateiktoje ataskaitoje užfiksuota rida 297 664 km (2014-06-10), o UAB "Krasta Auto" 2011-02-09 užfiksuota rida 214 985 km. (T. 1, b. l. 72-77).

Valstybės įmonės centrinė hipotekos įstaiga pateikė 2014-06-10 įgaliojimą, kuriuo A. P. įgaliojo S. T. valdyti, tvarkyti, naudoti su teisę išvykti į bet kurią užsienio valstybę ir disponuoti automobiliu BMW 750, VIN: (duomenys neskelbtini). (T. 1, b. l. 168-170).

Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodoma, kad 2014-06-10 23.17 val. automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kirtęs Latvijos Respublikos išorinę sieną išvažiuojant iš šios valstybės. Automobilį vairavo A. P.. Automobiliu kartu vyko Kirgizijos Respublikos pilietis T. S.. 2016-06-11 automobiliu BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją įvažiavo Kirgizijos pilietis T. S.. Duomenų apie tai, kad automobilis grįžtų atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra. (T. 1, b. l. 171-189).

2015-12-18 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, kur stovėjo pavogtas automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo Architektų g. 164, Vilniuje, daugiabučio namo vidiniame kieme, priešais laiptinę, kurioje yra būtų numeracija nuo 31-45 buto. Apžiūros metu vietoje, kur stovėjo minėtas automobilis, stovi kitas - Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš kairės ir dešinės pusių yra pristatyti automobiliai. Vieta, kur stovėjo automobilis, yra nefilmuojama ir nesaugoma. (T. 1, b. l. 17-22).

A. P. savanoriškai pateikė automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su integruotu signalizacijos prietaisu ir Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje. (T. 1, b. l. 23-29).

Iš 2016-05-02 tarnybinio pranešimo matyti, jog AB „Lietuvos draudimas“ už automobilį A. P. sumokėjo 9300 EUR draudimo išmoką (t. 1, b.l. 5). Iš 2016-07-13 tarnybinio pranešimo matyti, jog gautas iš AB „Lietuvos draudimas“ patvirtinimas apie tai, jog A. P. buvo išmokėta 13112,10 EUR dydžio išmoka (t. 1, b.l. 6).

Taigi, teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad automobilis BMW buvo baltaruso žinioje, tačiau dokumentai buvo jo, J. M., vardu. Baltarusas negalėjo užregistruoti savo vardu - todėl jį užregistravo jo, J. M., vardu. Paskui, kad išvežti tą automobilį į Baltarusiją be muito surado ir užregistravo J. V. vardu. Automobilio išvežti nepavyko. Padarė taip, kad J. V. pardavė tą automobilį A. P.. Liudytoja J. V. parodė, jog 2013 m. tas automobilis buvo užrašytas jos vardu. J. M. jos to prašė, nes jį norėjo parduoti baltarusui. Paskui automobilį perrašė P. Liudytojas A. P. parodė, jog su kaltinamuoju yra draugai, A automobilį pirko iš jo. Jį gavo iš giminaičio J. M., kuris gyvena Visagine. Jis su J turi bendrą draugą baltarusą, kuris nusipirko tą automobilį ir išvežė į Visaginą. Tai buvo padaryta tam, kad automobilį būtų galima už mažesnius mokesčius išvežti į Baltarusiją. To padaryti nepavyko ir automobilį pradėjo pardavinėti Visagine. Automobilio ten niekas nepirko, todėl nusprendė atvežti jam, kad parduotų Vilniuje. Automobilis buvo registruotas moters vardu, kurio nežino. A pasiūlė nusipirkti tą automobilį. Neprisimena, už kiek A. P. pirko tą automobilį. Jam rodos A automobilį užregistravo savo vardu. P. A. važinėjo tuo automobiliu. Apie automobilio vagystę žino, nes pats A jam skambino ir pasakė apie jo vagystę. L. T. V parodė, jog dirba draudimo brokeriu Kaune. Jie su klientais bendrauja el. ryšio priemonėms, todėl asmeniškai su P susitikęs nebuvo. Buvo užpildyta anketa, klientui variantas tiko, buvo sudaryta Kasko draudimo sutartis dėl BMW 750. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2015-08-04 ar 3, bet vėliau buvo nutraukta dėl neapmokėjimo. Susisiekus su klientu atstatė sutartį, kurią jis apmokėjo. Tuo metu klientas buvo išvykęs atostogų ir todėl jos nebuvo apmokėjęs. Jie sutartį atstatė. P susiekė ir pildė anketą. Mokėjimo sumos pasakyti negali, neprisimena. P pirmą sąskaitą sumokėjo 2015-08-14. P jiems siuntė automobilio nuotraukas. Automobilis jiems tiesiogiai pristatytas nebuvo, to nereikalauja. Kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, jog 2015-12-18 išėjęs ryte, apie 7.30 val., su vaiku, Architektų g. 164, šalia namo nerado jam priklausančio automobilio BMW 750, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį buvo pastatęs maždaug 19:30 val. gruodžio 17 d. Automobilyje buvo gamyklinė signalizacija. Paskambino policijai, be to paskambino pažįstamam į Patrulių rinktinę, kad jo taip pat ieškotų. Jam buvo pasakyta laukti namuose, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Automobilis kainavo 10-15 000 Eur. Jis yra 2006 metų gamybos. Automobilį įsigijo prieš 6 mėnesius iki jo vagystės. Tą automobilį pirko pažįstamas, tačiau jam jo nepavyko pervežti į Baltarusiją ir todėl buvo nuspręsta parduoti Vilniuje. Automobilis, kad jį būtų lengviau parduoti, buvo perrašytas jo kompanjono vardu, buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, maždaug 2014 m. Susitarė dėl kainos ir nusipirko tą automobilį. Automobilį pirko iš Baltarusijos piliečio A. P., pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, užregistravo ,,Regitroje‘‘, techninė apžiūra buvo praeita, jį apdraudė. Paskui atsirado to automobilio pirkėjai, jam sumokėjo 500 EUR. Automobilis liko jo vardu, o asmuo, pirkęs automobilį, gavo generalinį įgaliojimą. Pardavė Kirkizijos piliečiui, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena. Pas notarą buvo surašytas generalinis įgaliojimas ir jis su kirkizu automobilį išvežė į Minską. Praėjus metams, 2015 m. liepos mėnesį, pas jį atėjo į darbą tie kirkizai ir pasakė, kad Rusijoje krizė todėl jie negali to automobilio parduoti ir paklausė, ar nenori pigiau jo nusipirkti. Automobilį perpirko. Pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, nes jis buvo jo vardu. Sumokėjo 4.500 Eur. Iš ,,Regitros‘‘ gavo naujus numerius, dokumentus, automobilį apdraudė. Iki vagystės naudojosi tuo automobiliu. Kai pavogė automobilį, kreipėsi į draudimo bendrovę. Bendrovė jam pervedė apie 12.500 Eur. Mano, tai buvo pora dienų bėgyje, kai susiskambino su T. A.. Po visų apklausų, atvykęs į draudimo kompaniją, viską Tadeušui paaiškino, parodė nuotraukas, kad tikrai turėjo tą automobilį, pasirašė, kad išmokės jam išmokėtą visą sumą, pripažino savo kaltę. Parašė tą patį, ką ir policijoje. Vis tiek jautė stresą, nes galvojo, kad bus geriau, jei darys taip kaip jie sakė. Draudimo bendrovei grąžino 3.500 Eur. Tyrimo metu keitė parodymus, nes tuo metu jam buvo daromas spaudimas. Pareigūnai jam neprisistatė, todėl nežino nei jų vardų, nei pavardžių. Spaudimas vyko Juozapavičiaus g. 13, kabinete. Jam pasakė, kad jei nepakeis ankstesnės pozicijos, jį patalpins į areštinę ir ten turės sėdėti tol, kol normaliai nepradės kalbėti. Spaudimas buvo 2016-03-23. Jį sulaikė trys pareigūnai, o kabinete buvo 4. Jie visi 4 darė spaudimą – rėkė, šaukė, keikėsi. Tyrėjos buvo apklaustas 2016-03-24. Pareigūnų veiksmų neskundė, nes buvo šoke, norėjo, kad jie nuo jo atstotų. 2016-06-23 davė kitokius parodymus. Tuo metu jau kreipėsi į advokatą ir nusprendė papasakoti visą tiesą. Iš areštinės buvo paleistas 24 d. Tyrimo metu 2016-03-24 A. P. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę buvo pripažinęs pilnai ir parodęs, kad 2014 metais, kada tiksliai neprisimena, A iš kažkokio pažįstamo baltarusio gavo automobilį BMW 750, valstybiniai numeriai buvo tranzitiniai (raudoni), kokie tiksliai neprisimena, būtent baltarusis paprašė šį automobilį parduoti. A jį pardavinėjo, buvo pasirašęs pirkimo - pardavimo sutartį, rodos, automobilio savo vardu neregistravo, o pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė, kad būtų paprasčiau kam nors parduoti. Automobilis buvo atvarytas pas jį į įmonę, adresu Dariaus ir Girėno g. 42, Vilniuje. Automobilis jam patiko, nutarė jį suremontuoti, parduoti ir taip užsidirbti. Remontavo pavarų dėžę, keitė žvakes, tepalus, filtrus, kėbulą tvarkė. Su A. P. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, jis automobilį užsiregistravo savo vardu VĮ Regitra Vilniaus filiale, gavo valstybinius numerius HFL, skaičių neprisimena. Prieš registruojant automobilį jis jau turėjo pirkėją, automobilį pardavė Kirgizui ar Kazachstano piliečiui, būtent dėl to automobilį registravo savo vardu. Automobilio pirkėjo jokių duomenų neprisimena. Techninė apžiūra buvo praeita Kaune, dokumentus tvarkė jis kaip automobilio savininkas. Su Kazachstano piliečiu pas notarą sudarė generalinį įgaliojimą, kad minėtą automobilį jis galėtų pervaryti per Lietuvos sieną. Įgaliojime buvo nurodyta, kad Kazachstano pilietis minėtu automobiliu gali naudotis, juo disponuoti, parduoti. Dėl tos priežasties reikėjo automobilį užregistruoti Lietuvoje, kitaip nebūtų leidę pervažiuoti sieną. 2014 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, kartu su „kirgizu“ ir automobiliu važiavo į Baltarusiją. Važiavo per Latviją, kirto Latvijos-Rusijos sieną ir iš Rusijos pateko į Baltarusiją. Už minėtą automobilį gavo pinigus ir grįžo į Lietuvą su traukiniu ar autobusu. Automobilį pardavė su vienu užvedimo raktu, vieną tik ir turėjo. Tuo viskas ir pasibaigė. 2015 metais vasarą sugalvojo, kad galima jau parduotą automobilį BMW 750 apdrausti kasko draudimu, o po to pranešti policijai, kad jis yra pavogtas, tokiu būdu gauti pinigų. Taip sugalvojo tik dėl to, kad buvo bloga finansinė padėtis, turėjo įsipareigojimų, kreditų, reikėjo juos padengti. Minėtas automobilis buvo registruotas jo vardu ir VĮ Regitra nuo įskaitos nenuimtas. Kreipėsi į VĮ Regitra ir pranešė, kad pametė valstybinius numerius ir visus automobilio dokumentus užsienyje, tokiu būdu gavo naujus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), naują registracijos liudijimą. Padarė civilinės atsakomybės draudimą. Išsiuntė užsakymą dėl minėto automobilio kasko draudimo per interneto svetainę, per kurią neprisimena. Su juo susisiekė darbuotojai, pasakė, kad nėra būtina atvaryti automobilį, užtenka tik nuotraukų, taip pat nereikia specialios signalizacijos. Nurodė, kad reikia apdrausti BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jau buvo pardavęs. Iš karto nuotraukų nenusiuntė, nes neturėjo tokio modelio automobilio. Rado tokio modelio automobilį, jis buvo išnuomotas, kur neprisimena. Jis ant kito BMW 750 automobilio uždėjo valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), jį nufotografavo. Surado, kas daro lipdukus, kur nurodytas kėbulo numeris, užsakė, kad padarytų su kėbulo numeriu nuo BMW 750, valst. Nr. HFL, kurį pardavė. Minėtą lipduką užlipdė ant kito tokio paties modelio automobilio ir jį nufotografavo. Kur užsakė lipduką, dabar jau neprisimena, duomenų neturi. Automobilis buvo tokio pat modelio, skyrėsi tik ratlankiai ir salono spalva buvo ruda. Iš sąvartyno Vilniuje, tačiau kur tiksliai dabar jau neprisimena, nusipirko BMW automobilio užvedimo raktą, bandė raktą pririšti, į jį įrašyti VIN kodą, kurio jam reikėjo. Nežino, ar tai jam pavyko. Nuotraukas išsiuntė dėl kasko draudimo, tokiu būdu draudimas buvo sudarytas. Sumokėjo dvi draudimo įmokas. Į policiją kreipėsi 2015-12-18 d. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad pavogtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė laikotarpį ir vietą, iš kur pavogė. Sulaukė policijos pareigūnų ir įvykio vietoje buvo įspėtas apie melagingų parodymų davimą bei pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, protokoluose pasirašė, tačiau vis tiek davė melagingus parodymus. Prie protokolo-pareiškimo pateikė registracijos liudijimą, kurį buvo išsiėmęs naują, taip pat užvedimo raktą, kurį buvo nusipirkęs sąvartyne ir pasakė, kad tai nuo neva pavogto automobilio BMW 750. Maždaug po savaitės kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, rodos, Ukmergės plente, tikslaus adreso neprisimena, nuvyko į ofisą ir pranešė, kad yra pavogtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei prašė, kad išmokėtų draudimo išmoką. 2016 m. sausio pabaigoje ar vasario mėnesį draudimas jam sumokėjo apie 11 000 EUR draudimo išmoką. Kaip matyti, AB „Lietuvos Draudimas“ 2016-03-31 pareiškime A. P. nurodė, jog 2015-12-28 jis pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie pavogtą jam priklausantį automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Architektų g. 164, žalos Nr. (duomenys neskelbtini). Už tai gavo draudimo išmoką 12562,10 EUR. Pripažįsta, kad apie automobilio vagystę pranešė melagingai, iš tikrųjų automobilis pavogtas nebuvo. Vėliau A. P. kaltę neigė. Nei tyrimo metu, nei teisminio proceso metu nebuvo nustatyta duomenų, jog tyrimo metu A. P. pareigūnai būtų darę spaudimą. Be to, prisipažinimą draudimo bendrovei apie melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą A. P. pateikė po kelių dienų nei buvo apklaustas. Draudimo bendrovėje jokio spaudimo darymo kaltinamajam taip pat nebuvo nustatyta. Teisiamajame posėdyje liudytojas T. A. parodė, jog P atvyko pas juos į draudimo bendrovę. Kiek atsimena, jis atvyko kovo 31 d. Prisipažino, kad melagingai pranešė apie pavogtą automobilį. Jis paaiškino, kad turėjo skolų, statosi namą. Pasakė, kad dabar pinigų neturi ir viską grąžins dalimis. Parašė pareiškimą. Paskui jis skambino ne kartą, pervedė pirmą įmoką. Paskui pinigus liovėsi pervedinėti, bet priežasčių neaiškino. Liudytoja E. S. parodė, jog nieko neprisimena, negirdėjo kaip bendravo draudimo bendrovės patalpose A. P. ir T. A.. Liudytojai J. V., R. J., A. M., S. Z., R. Š., O. S., A. S., A. R., R. K., V. M., P.O, V. J. parodė, jog matė pas A. P. automobilį BMW 2015 m. rudens laikotarpiu iki gruodžio, t.y. iki vagystės, po to A. P. jiems pasakojo, kad iš jo buvo pagrobtas automobilis, liudytojai į detales nesigilino. Liudytojas A. M. parodė, jog važinėjo BMW į darbą kartu su A. P., nes savo automobilio neturėjo. Važinėjo iki tol, kol iš A. P. automobilį pavogė. Liudytojas F. I. parodė, jog jis yra A. P. kaimynas, ir buvo nutikęs toks įvykis, kai į jį kreipėsi A. P., kad jis su savo automobiliu užkabino jo automobilį BMW 750. Deklaracijos nepildė. Liudytojas P.K nurodė, jog jam 2015 m. prieš Kalėdas paskambino A. P. ir pranešė, kad pavogė jo BMW. Liudytojas G. B. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jį atsimena iš bylos. Tikrindamas kai kurias faktines aplinkybes pamatė, kad gali būti įvykdytas sukčiavimas, nes neatitiko tam tikri dalykai. Taip viskas ir išsivystė. Buvo paskelbta automobilio BMW 750 paieška. Buvo tikrinamos valstybinės sienos. Liudytojų, kurie būtų matę įvykį, neatsirado. J. P. atsivežė ir apklausos metu jis sakė, kad nesupranta dėl ko čia yra, o paskui parašė prisipažinimą. P atvežė kolegos, kurių pavardžių tiksliai neatsimena. P apklausinėjo tyrėja, jam rodos pirmą kartą – E. P.. Apklausoje dalyvavo jis tik tarpais. Buvo atsivežę P ir jo bendradarbį, kurio pavardės neprisimena. Su P asmeniškai kalbėjosi. Tai buvo fiksuojama apklausos protokole. Matyt apklausos protokolą tą dieną surašė tyrėja. P paprašė popieriaus ir pats parašė prisipažinimą. Bendraujant su P, jam buvo išaiškintos jo teisės. Jokio poveikio apklausos metu P būti negalėjo. Tai buvo paprasti klausimai, susiję su byla. Liudytoja E. P. parodė, jog neprisimena, kaip apklausinėjo A. P.. Tyrė ne vieną bylą. Įprastai įtariamajam įteikiamas įtarimas, su kuriuo jis susipažįsta bei papasakoja apie įtarimo esmę. Tada prireikus jam užduodami klausimai. Su parodymais susipažinęs įtariamasis, patvirtina savo parašu. Jei protokole įrašyta, kad apklausa vyko darbo vietoje – taip ir buvo. Ji kabinete apklausos metu sėdėjo ne viena, tad ten galėjo būti ir kolegos. Pagarsinus kaltinamojo A. P. parodymus, parodė, jog neprisimena, kad kažką būtų spaudusi ar aiškinusi. Asmuo turi laisvę pasirinkti pats, kokius jam duoti parodymus. Neprisimena, kad būtų kažką įtikinėjusi ar neįtikinėjusi, kad kažką vienaip ar kitaip pasisakytų. Nustatyta (VĮ Regitra informacija), kad paskutinis automobilio savininkas A. P. automobilį įsigijo iš savo bendradarbio A. P., o A. P. automobilį nusipirko iš E. V., 2014-03-29 sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, bet registracijos dokumentų nekeitė, sutartyje automobilio ridos nenurodė, raktų skaičiaus nenurodė, o pirkimo kainą nurodė tik 15 000 Lt (4 344 EUR). Automobilį savo vardu A. P. registruoja 2014-06-09, vėliau 2015-07-27 pakeičia ir automobilio valstybinius numerius. VĮ "Regira" pateikė 2015-07-27 A. P. prašymą dėl transporto priemonės registracijos, kuriame A. P. nurodė, kad valstybinius numerio ženklus ir registracijos dokumentus pametė kitoje šalyje su visa taše. Automobiliui buvo išduoti nauji valstybiniai numeriai ir registracijos liudijimas. Nustatyta, kad kol automobilis buvo registruotas E. V. vardu, jis buvo pardavinėjamas už 9 500 EUR, o pardavėjas tada buvo A. P.. Skelbimas talpintas www.autoplius.lt 2014-04-09 13:19:13. Valstybės įmonės centrinė hipotekos įstaiga pateikė 2014-06-10 įgaliojimą, kuriuo A. P. įgaliojo S. T. valdyti, tvarkyti, naudoti su teisę išvykti į bet kurią užsienio valstybę ir disponuoti automobiliu BMW 750, VIN: (duomenys neskelbtini). Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodoma, kad 2014-06-10 23.17 val. automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kirtęs Latvijos Respublikos išorinę sieną išvažiuojant iš šios valstybės. Automobilį vairavo A. P.. Automobiliu kartu vyko Kirgizijos Respublikos pilietis T. S.. 2016-06-11 automobiliu BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją įvažiavo Kirgizijos pilietis T. S.. Duomenų apie tai, kad automobilis grįžtų atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra. Tyrimo metu A. P. savanoriškai pateikė automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su integruotu signalizacijos prietaisu ir Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrėjų buvo nuvykta į BMW automobilių centrą Lietuvoje, UAB „KRASTA AUTO“, ir serviso specialistams buvo pateiktas patikrinimui minėto automobilio užvedimo raktas. Rakto nuskaityti nepavyko, galimai raktas yra sugadintas ir nuskaityti jo duomenų bei nustatyti, kokiam automobiliui pateiktasis raktas priklauso, nepavyko. A. P. pateikė CD, kuriame įrašytos automobilio BMW juodos spalvos 7 modelio, ant kurio pritvirtinti valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), nuotraukos ir vaizdo įrašas, tačiau pagal minėtas nuotraukas ir įrašą tiksliai identifikuoti automobilį BMW, 750i, VIN: (duomenys neskelbtini), nėra galimybės. A. P. taip pat pateikė PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) kopiją, pagal kurią nustatyta, kad 2015-08-11 (duomenys neskelbtini) iš UAB "Krasta Auto Vilnius" įsigijo apdailos detalę už 28,25 EUR, tačiau informacijos, kuri padėtų tiksliai identifikuoti automobilį BMW, 750i, VIN: (duomenys neskelbtini), kuriam, pasak A. P. buvo skirta ši detalė, pateiktame dokumente nėra. Liudytojas A. V. elektroniniu paštu atsiuntė automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas. L. T. A. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 2015-12-28 A. P. prašymą išmokėti išmoką už draudiminį įvykį, 2016-02-10 AB "Lietuvos draudimas" pranešimą apie žalos atlyginimą, adresuotą A. P., 2016-03-31 A. P. pareiškimą, Lėšų pervedimo nurodymus. Automobilio nuotraukų, kurias pateikė A. P. AB "Lietuvos draudimas" per draudimo brokerį "Mano draudimas" ir nuotraukų, kurias tyrimui pateikė pirmas automobilio pardavėjas A. V., apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimos nuotraukos yra skaitmeninio formato, spalvotos, matomi akivaizdūs automobilių skirtumai, dėl ko darytina išvada, kad abiejų šaltinių pateiktos skirtingų automobilių nuotraukos. Skiriasi automobilių ratlankiai - Foto Nr. 1 - ratlankiai plačiais stipinais, o Foto Nr. 2 - siaurais. Foto Nr. 1 matosi ant stiklų žymėjimo požymiai, o ant Foto Nr. 2 jų nėra. Salono nuotraukose Foto Nr. 3, pateiktoje A. V. ir Foto Nr. 4 salono vaizdo pateikto draudimo brokeriui skiriasi vairas, salono spalva, vidinė durų apdaila, priekinė konsolė. Foto Nr. 6 pateiktoje A. V. ant automobilio durelių matomas žymėjimo lipdukas ir stiklo graviravimas (skaičiai - simboliai), Foto Nr. 7 pateiktoje draudimo brokerio matosi parodymų skydelis, kuriame matosi rida - 127 841 km (foto data 2015-07-31). Techninių apžiūrų pateiktoje ataskaitoje užfiksuota rida 297 664 km (2014-06-10), o UAB "Krasta Auto" 2011-02-09 užfiksuota rida 214 985 km. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, kur stovėjo pavogtas automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo Architektų g. 164, Vilniuje, daugiabučio namo vidiniame kieme, kur nefilmuojama ir nesaugoma. Taigi, kaip matyti, įrodymų visuma atitinka pirminius A. P. parodymus, kuriuos davė tyrimo metu. Jis gana detaliai nupasakojo, kokiu būdu sugalvojo fiktyvaus automobilio apdraudimo schemą ir kaip visa tai atliko. Tai atitinka kitus bylos duomenis, liudytojo T. A. parodymus, rašytinius bylos dokumentus. A. P. nurodė, jog pardavė pagal įgaliojimą jam priklausantį automobilį ir vėliau sugalvojo schemą kaip gauti pinigų, gavo iš registrų centro naujus numerius, melagingai pranešė apie automobilio vagystę. AB,,Lietuvos draudimas‘‘ A. P. pateikė pranešimą, kad jis melagingai pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką. Kaip minėta, liudytojas T. A. parodė, kad A. P. pats prisipažino, kad melagingai pranešė apie automobilio vagystę. Pagal rašytinius bylos dokumentus matyti, kad nėra duomenų, jog automobilis būtų grįžęs į Lietuvą. Draudžiant automobilį, jis nebuvo pateiktas Lietuvos draudimui, o automobilio vin numeris buvo nufotografuotas tik lipdukas, t.t., nebuvo nufotografuota tai, ko negalima padirbti. Eilės gynybos iškviestų liudytojų parodymai dėl to, jog A. P. turėjo minėtą automobilį, juo važinėjo, bylai įtakos neturi, nes liudytojai nenurodė tikslaus, konkretaus laiko, tikslių automobilio valstybinių numerių ir patys nurodė, jog į detales nesigilino. Taigi, įrodymų visuma rodo, kad P padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo A. P. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.