- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-543-354/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00635-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- P. M.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 3 d., ir jam paskirta 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir jam paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, vadovaujantis ATPK 33 str., administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d., 13.21 val., Mažeikių m., Skuodo g., vairavo automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47 ± 5 promilių girtumas), persirikiuodamas iš antros juostos į pirmą, nepraleido pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio ir jį kliudė, iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 109, 231.1. ir 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-793-853/2013 dalį, kuria jis pripažintas kaltu pažeidęs Kelių eismo taisyklių 321.1 p. ir 234 p. reikalavimus bei padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir bylos teiseną šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), o likusioje dalyje, taikant ATPK 30-1 str., nutarimą pakeisti ir paskirti jam pagal ATPK 127 str. 3 d. mažesnę piniginę baudą nei įstatymo sankcijoje nustatyta minimali bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde apeliantas pažymi, kad jis nuo pat pirmo pasiaiškinimo momento nuoširdžiai prisipažino, kad pagiringas vairavo krovininę transporto priemonę administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje ir kad manevruodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti nukentėjusiojo ir darbdavio automobiliai, tačiau neigė pasišalinimą iš įvykio vietos, kadangi apie avariją sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Teigia, kad įvykio išvakarėse iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo sužinojo, kad rytojaus dieną, kai jam sueis penkiasdešimt metų, nereikės eiti į darbą, todėl su draugu išgėrė alkoholio, tačiau kitą dieną per pietus netikėtai jį iškvietė darbdavio atstovas pavaduoti neatvykusį į darbą vairuotoją. Nurodo, kad jautėsi tik pagiringas, apie tai informavo darbdavio atstovą, todėl apie 13.21 val. per stiprią liūtį važiavo antrąja eismo juosta pro įvykio vietą parsivežti krovinio, priekyje ta pačia kryptimi ir eismo juosta judėjusi kita transporto priemonė netikėtai pradėjo stabdyti, todėl, vengdamas atsitrenkimo, jis staiga manevravo į pirmąją eismo juostą, prieš tai įsitikinęs, kad joje nėra kitų transporto priemonių. Taip pat tvirtina, kad manevro metu išgirdo garsą, panašų į jo vežamų palečių bildesį kėbulo viduje, tačiau nukentėjusiojo automobilio dešinėje pusėje nematė ir nejuto jokios atatrankos į jį, todėl užbaigė manevrą ir nuvažiavo iš įvykio vietos toliau net nežinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir tik grįžus į darbovietę atvyko policijos pareigūnai ir informavo apie eismo įvykį, alkotesteriu nustatė lengvą neblaivumą, nors buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Pasak apelianto, šios faktinės aplinkybės įrodo tik tai, kad jis pažeidė tik Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 109 punktų reikalavimus, nes kaip eismo dalyvis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų nukentėjusiųjų turto saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas neišsiblaivęs ir persirikiuodamas nedavė kelio nukentėjusiojo L. M. transporto priemonei, važiavusiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Apeliantas neigia pažeidęs Kelių eismo taisyklių 231.1 p., 234 p. reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nes įvykio vietoje nesustojo ir pasišalino iš jos nežinodamas, kad sukėlė eismo įvykį.
Apeliaciniame skunde P. M. taip pat nurodo, kad jo administracinę bylą išnagrinėjusi teisėja neteisėtai ir nepagrįstai pripažino jį kaltu tyčia padarius Kelių eismo taisyklių 231.1 p. ir 234 p. reikalavimų pažeidimus ir pasišalinus iš įvykio vietos bei atitinkamai paskyrė jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. Teigia, kad iš tikrųjų šio administracinio teisės pažeidimo požymius atitinkančią veiką jis padarė lygiai taip pat neatsargiai, kaip ir administracinį teisės pažeidimą, kuris teisingai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 3 d., todėl šioje dalyje nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė byla nutraukta (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).
Be to, apeliantas pažymi, kad teisėja, parinkdama jam įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, sankcijose nustatytas nuobaudas ir nustatydama jų dydį, visiškai neatsižvelgė į kitas įstatymų nenurodytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nors deklaravo, bet nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, ir ne tik netaikė ATPK 30-1 str., bet paskyrė standartinį šių nuobaudų dydžio vidurkį, nors iš jo paaiškinimo apie aplinkybes, kuriomis buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad, taikant jam švelnesnę administracinę atsakomybę, bus neabejotinai pasiekti ATPK 20 str. nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nurodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį darbdaviui ir kitam nukentėjusiajam priklausančių transporto priemonių nedidelį apgadinimą, jis nežymiai neblaivus (leistiną alkoholio normą viršijau vos septynias šimtąsias promilės dalis) padarė ypatingai sudėtingomis eismo sąlygomis (esant liūčiai) ir susidėjus tokioms aplinkybėms, kurias įtakojo darbdavio atstovas, iš vakaro atleidęs jį nuo darbo švęsti vienintelę ir reikšmingiausią žmogaus gyvenime penkiasdešimtmečio šventę, o kitą dieną persigalvojęs ir iškvietęs jį dirbti, nepaisant pranešimo apie alkoholio vartojimą išvakarėse, jo paties baimė būti atleistam iš darbo tuo atveju, jeigu nepaklustų darbdaviui. Teigia, kad tai buvo pirmas ir paskutinis jo gyvenime toks įvykis, jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, ką patvirtina byloje esančios pažymos iš specialių registrų, pridedamos charakteristikos iš buvusio darbdavio, gyvenamosios vietos seniūnijos. Pažymi, kad jo šeimos materialinė padėtis yra labai sunki, jis yra vienintelis darbingas šeimos narys, iš vairuotojo-ekspeditoriaus algos išlaikė 2 grupės invalidę sutuoktinę A. M. (neįgaliojo pažymėjimo kopija buvo pateikta teismui) ir Mažeikių politechnikos mokyklos dieniame skyriuje besimokančius pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai gauti sūnus R. M. ir K. M., žmoną dėl sunkios ligos visur turi lydėti ir vežioti šeimos automobiliu. Apibendrindamas P. M. teigia, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ATPK 30-1 str., jam turėjo būti paskirta mažesnė bauda nei sankcijos minimumas be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau teisėja pasielgė kitaip – nubaudė jų šeimą puspenktos minimalios algos dydžio pinigine bauda, atimdama dar ir teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams, vadinasi, mažiausiai tokiam terminui atėmė iš šeimos legalų pragyvenimo šaltinį ir būtiniausią pagalbą neįgaliai sutuoktinei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo P. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Pažymima, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vertinamas kaip ypač šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi dėl pažeidėjo aktyvių veiksmų buvo padaryta žala kitam asmeniui ir šios atsakomybės buvo bandyta išvengti, tuo labiau P. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo, kad apeliantas padengė jų nuomos pagrindais valdomos transporto priemonės ,,PEUGEOT BOXER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas. Atkreipia dėmesį, į apeliaciniame skunde išdėstytus klaidingus teiginius, kad P. M. vairavo transporto priemonę neblaivus dėl tam tikrų jam nepalankių aplinkybių (eismo įvykio dieną netikėtai buvo iškviestas į darbą, nors iš anksto buvo pasakyta, kad nereikės eitai į darbą, dėl to vairavo transporto priemonę neblaivus, neprieštaravo darbdaviui, nes bijojo prarasti darbą). Teigia, kad apeliantas taip mėgina dalį kaltės suversti darbdaviui ir sušvelninti dėl to kilusius padarinius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas 2013-08-26 nutarimą priėmė, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš P. M. skundo, pastarasis nemano esant pakankamam pagrindui traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. Apygardos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).
Jau minėta, kad P. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal du ATPK straipsnius, tarp jų ir pagal ATPK 127 str. 3 d., kuris numato atsakomybę vairuotojui, kuris neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad įvykio dieną P. M., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas darbdaviui priklausantį automobilį sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Šių aplinkybių neneigė apeliantas savo pirminiame paaiškinime (9 b. l.), apklausiamas teismo posėdyje (20-21 b. l.), neginčija ir pateiktame skunde. Nėra pagrindo abejoti paminėtomis aplinkybėmis, nes jas akivaizdžiai patvirtina ir objektyvios kilmės įrodymai – automobilių „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos (10–14 b. l.), darytos eismo įvykio vietos apžiūros metu, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes analizuoti pakartotinai.
Savo skunde apeliantas akcentuoja tai, kad jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl ir nuvažiavo. Iš tikrųjų, tiriant tokio pobūdžio pažeidimus, svarbu išsiaiškinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto automobilio susidūrimą su kitu objektu, ar suprato, kad galėjo kažką apgadinti, padaryti žalą kažkam. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinys siejamas su asmens įvykio suvokimu, kad jis manevruodamas automobiliu atsirėmė į kitą objektą, įsitikinimu, buvo ar nebuvo padaryta žala, ir tyčiniu pasitraukimu iš eismo įvykio vietos. Teismo nuomone, bylos duomenys neabejotinai patvirtina tyčią P. M. veiksmuose, t.y. bylos duomenys ir jau anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad P. M. vairuojamas automobilis kontaktavo su kitu automobiliu ir pakankamai žymiai jį apgadino – priekinį bamperį, priekinį kairės pusės sparną, variklio dangtį, priekinį kairės pusės žibintą. Ikiteisminėje administracinės bylos tyrimo stadijoje buvo aiškiai identifikuoti ir P. M. vairuoto automobilio apgadinimai – užpakalinis bamperis ir užpakalinis dešinės pusės sparnas, net eismo įvykio vietoje rasta nukritusi nuo apelianto vairuoto automobilio kėbulo apdailos detalė. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių, ar vairuotojas iš tikrųjų dėl objektyvių faktorių galėjo nejusti jo vairuojamo automobilio susidūrimo su kitu automobiliu. Visa tai, kas paminėta, dviejų kontaktavusių objektų – automobilių, padarytų apgadinimų pobūdis leidžia kategoriškai teigti, kad P. M. suvokė sukėlęs eismo įvykį, nes negalėjo nepajusti vairuoto automobilio kontakto (smūgio) su kitu objektu, tačiau tikslingai rinkosi elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokį savo elgesį apeliantas teisina blogomis oro sąlygomis (lijo), subjektyviu manymu, kad garsą galėjo sukelti automobilio kėbule buvusios paletės, nors realiai nesiėmė jokių priemonių patikrinti, kas nutiko, neva, nematė, kad jo vairuoto automobilio „Peugeot Boxer“ galinė dalis apgadinta ir trūksta ant kėbulo detalių, apie eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Teismo nuomone, ne oro sąlygos ir automobilyje gabenamos paletės nulėmė atitinkamą P. M. elgesį, o tai, kad jis eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, kas vėliau ir buvo nustatyta (5 b. l.). Visa tai rodo, jog apeliantas siekė nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje, išvengti gręsiančios atsakomybės, tačiau policijos pareigūnų pastangomis buvo nustatytas ir identifikuotas. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad P. M. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdamas KET 231.1. p. reikalavimus, apie eismo įvykį ir kilusią situaciją policijai nepranešė ir pažeidė KET 231.4. p. reikalavimus. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai P. M. patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Taigi naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.
Už padarytus ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus sankcijose numatytos pakankamai didelės administracinės baudos su privalomai skiriama papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliantas savo skunde kreipia dėmesį ir į tai, kad yra per griežtai nubaustas, kad administracinės nuobaudos tikslus įmanoma pasiekti ir neatimant jam teisės vairuoti transporto priemones. Tokiems apelianto argumentams nepritartina.
Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas, atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, padarytų pažeidimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, kad P. M. prisipažino padaręs pažeidimus ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), ir paskyrė atitinkamai ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas vidutines nuobaudas, todėl laikyti jas aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.
Iš skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo šiuo konkrečiu atveju. ATPK 30¹ str. 1 d. yra numatyta galimybė, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti pažeidėjui mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N6-1198/2006, N9-989/2006, N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006, N16-1756/2006, N15-2046/2006, N1-1396/2007, N1–413/2007 ir daugelis kitų), kad, atsižvelgus į pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, pavojingumą, nei traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dirbamo darbo pobūdis, nei jo teigiamas charakterizavimas darbe, ir tai, kad darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, paprastai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios skirti asmeniui išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Tuo labiau, kad P. M. darbdavys visiškai pritarė skundžiamam apylinkės teismo nutarimui apelianto administracinio teisės pažeidimo byloje ir pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė, jog P. M. nepagrįstai dėl savo elgesio mėgina kaltę versti darbdaviui. Bet kuriuo atveju P. M. darbo santykiai, šeimyninė padėtis savaime netraktuojamos kaip ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Kiekvienas asmuo, dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, bei įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (neatimant teisės vairuoti transporto priemones) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Būtina pažymėti, kad neigiamos pasekmės kils apeliantui tik dėl jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tai, kad P. M. teisė vairuoti transporto priemones, kaip teigiama skunde, labai reikalinga rūpinantis savo neįgalia sutuoktine ir pan., savaime nelaikytina išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
P. M. apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.