- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-10
- Bylos Nr.
- e1-2354-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24633-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- D. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokurorės Stasės Svetickienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, susituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravusi gyvenamąją vietą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2020 m. birželio 20 d., apie 21.00 val., buto (duomenys neskelbtini) koridoriuje, tarpusavio konflikto su savo sutuoktiniu J. L. metu, tyčia delnu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į galvą ir taip šiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą kairės ausies srityje bei nežymų jo sveikatos sutrikdymą.
Be to, ji, 2020 m. liepos 12 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) kieme, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „RENAULT SCENIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0014, patikros sertifikato numeris 1178481 buvo nustatytas daugiau negu 1,51 prom., t .y. 1,96 prom. neblaivumas.
Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį
D. L., kai jai buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir ji buvo apklausta įtariamąja, kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. birželio 20 d., apie 20.00 val., savo namuose, kambaryje su sutuoktiniu J. L. ir buvusia kaimyne M. N. vartojo alkoholį, buvo bute trise. Išgertuvių metu pastebėjo, kad vyras J. L. kažkur išėjo kartu su M. N.. Likusi viena kambaryje sunerimo, nesuprato, kur jie abu dingo. Vaikščiodama po namus pastebėjo, kad tualeto patalpoje dega šviesa. Atidarius tualeto duris pamatė, kad M. ir J. stovi tualete, vyro kelnės buvo prasegtos. Ji susinervino, pradėjo rėkti - ką tiksliai sakė, neprisimena ir iš karto po to tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jam į veidą, į kairę pusę. Jis prieš ją stovėjo veidu. Tada jie išėjo iš tualeto patalpos į kambarį ir iš karto po jos suduoto smūgio jam į veidą, J. L. sudavė jai daugiau nei 5 kartus rankos delnu jai į galvą, dėl to ji juto fizinį skausmą. Vėliau ji taip pat tyčia abejomis rankomis, delnais jam sudavė į veidą. Kiek sudavė smūgių jam - neatsimena, galėjo būti ne mažiau nei 5 kartai. Suduoti jos smūgiai delnais buvo tik į veidą, į krūtinę ji jam smūgių nesudavė. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir ji atsitraukė nuo jo. Ar įvykį matė M. N. - nežino, nes kai atidarė tualeto duris, ši iš karto iš patalpos pasišalino. Po konflikto pati iškvietė policiją, o J. L. išėjo iš namų. Policijos pareigūnai jai nustatė girtumą. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau viską atsimena, jautėsi neapsvaigusi. Savo sutuoktinio dėl suduotų smūgių nori atsiprašyti ir susitaikyti. Dėl savo suduotų smūgių jam rankomis gailisi, galėjo viską išsiaiškinti žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu gyvens savo namuose (duomenys neskelbtini), kadangi vyras šiuo metu bute negyvena, kur jis yra apsistojęs - nežino, su juo nebendrauja (t. 1, b. l. 81-84, t. 2, b. l. 15-17).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios D. L. parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusysis J. L. parodė, kad 2020 m. birželio 20 d., apie 21.10 val., buvo namuose - kambaryje, kartu su žmona ir buvusia kaimyne M. N.. Išgertuvių metu tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis jai pasakė: „geriau būčiau gyvenęs su tokia, kaip M., nei su tavim“. Sutuoktinė dėl šių žodžių labai įsižeidė, pradėjo ant jo rėkti. Išgertuvių metu jis nuėjo į tualeto patalpą. Nematė, kad tualete yra M. N.. Po kelių minučių tualeto duris atidarė sutuoktinė D. L.. Sutuoktinė, pamačiusi juos abu vienoje patalpoje - tualete, supyko ir pradėjo rėkti, šaukti. Jis išėjo iš tualeto patalpos ir koridoriuje po išsakytų jos žodžių, D. L. jam tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė į galvą, kairę pusę - pataikė į ausį, juto fizinį skausmą. Po jos suduoto smūgio jis supyko ir tyčia, norėdamas jai sukelti fizinį skausmą, sudavė penkis kartus su rankos delnu į veidą. Nebeatsimena, ar D. L. po jo suduotų smūgių jam dar sudavė smūgius. D. L. jam sudavus į galvą, iš karto iš kairės ausies bėgo kraujas. Juto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 27-30).
Liudytoja M. N. parodė, kad 2020 m. birželio 20 d., apie 20.00 val., tikslaus laiko neatsimena, buvo (duomenys neskelbtini) pas D. L. ir J. L. svečiuose. Buvo neblaivi, todėl sunkiai atsimena visas įvykio aplinkybes. Kambaryje vyko išgertuvės. Ji nuėjo į tualeto patalpą, o D. L. ir J. L. liko kambaryje, kur vyko išgertuvės. Jai išeinant iš tualeto patalpos, ten atėjo J. L.. Jis uždarė tualeto duris ir jie abu stovėjo tualete. Kokiu tikslu atėjo J. L. į tualetą, kai jame buvo ji, nesuprato. Po kelių minučių tualeto duris atidarė D. L. ir, pamačiusi juos abu tualete, pradėjo rėkti ant J. L.. Jie abu stovėjo vienas priešais kitą ir D. L. ranka - kumščiu ar delnu nematė, jam sudavė vieną kartą į galvą. Tada J. L. rankos delnu, dešiniu ar kairiu, neatsimena, iš karto po to, kai D. L. buvo pakėlusi ranką ir jam sudavusi, užsimojo ir sudavė D. L. į veidą. Kiek J. L. sudavė smūgių rankos delnu ji neatsimena, nurodė, kad tikrai buvo daugiau nei vienas smūgis. Ar D. L. jam sudavė į krutinę, ji nematė. Po suduotų smūgiu jie grįžo į kambarį ir toliau kalbėjosi. Apie ką kalbėjosi, neatsimena. Ant J. L. veido matė kraują, bet iš kurios vietos kraujavo - nežino. Mano, kad D. L. supyko ant J. L., jį pamačiusi tualete kartu su ja. Išeidama iš buto sutiko policijos pareigūnus laiptinėje (t. 1, b. l. 71-74).
2020 m. birželio 23 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad J. L. pranešė, kad 2020 m. birželio 20 d., apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui neblaivi sutuoktinė D. L. iš už nugaros jam galimai ranka trenkė daugiau nei du kartus į kairę galvos pusę, dėl ko prakirto kairę ausį, taip sukeldama fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 19-23).
2020 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), svetainėje ant stalo yra alkoholinių gėrimų, ant grindų yra sudaužytos lėkštės šukės. Bute daiktai išmėtyti, aplinka netvarkinga (t. 1, b. l. 38-45).
2020 m. liepos 16 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, padarytu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų nustatyta, kad šiame įraše užfiksuotas automobilyje sėdintis vyras, kuris nurodė, kad birželio 20 dieną, 21.00 val., žmona jam sudavė daugiau nei du kartus į galvos sritį, jam skaudėjo, buvo nukritęs (t. 1, b. l. 48-50).
2020 m. birželio 23 d. Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad J. L. sutinkant, buvo atlikta jo kūno apžiūra ir po jo kaire akimi nustatytas nedidelis 3 mm įbrėžimas, kairės ausies lazgelis yra susiūtas, matomi siūlai. Plaukuotoje galvos dalyje jokių sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 57-62).
2020 m. birželio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1478/2020 (02), nurodyta, kad J. L. konstatuota muštinė žaizda kairės ausies srityje, poodinė kraujosruva krūtinėje ir kad jie padaryti paveikus kietu buku daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 68).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji D. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2020 m. birželio 20 d., apie 21.00 val., buto (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tarpusavio konflikto su savo sutuoktiniu J. L. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinį J. L., t. y. tyčia delnu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į galvą ir taip šiais veiksmais padarė muštinę žaizdą kairės ausies srityje, t .y. nežymų jo sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad D. L. smurtiniai veiksmai pasireiškė delnu suduodant nukentėjusiajam į galvą, tuo padarant jam muštinę žaizdą kairės ausies srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, kas rodo, kad kaltinamoji tuo momentu buvo neigiamai nusiteikusi prieš savo šeimos narį – sutuoktinį J. L. ir tai rodo, kad smurtaudama suvokė, kad jos elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąją D. L. pripažinti kalta, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai bausmę.
Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį
D. L., kai jai buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir ji buvo apklausta įtariamąja, kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo per „Mogo“ lizingą, šiuo metu jis priklauso jai. Už jį mokėjo 1200,00 Eur. 2020 m. liepos 12 d., po pietų, tai galėjo būti apie 15.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį - išgėrė 3 skardines 4,6 l stiprumo alaus. Vėliau vakare, būdama neblaivi, išėjo iš namų į kiemą. Daugiabučio kieme, prie antros laiptinės, stovėjo jai priklausantis pilkos spalvos automobilis „Renault Scenic“. Ji atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą, ketindama automobilį perstatyti į kitą kieme esančią stovėjimo vietą, netoli elektros skydinės. Įkišus transporto priemonės raktą į užvedimo spynelę, ją užkūrė ir kelias minutes automobilyje sėdėjo. Vėliau pradėjo važiuoti ir privažiavus elektros skydinę pasuko link jos, sumaišiusi pedalus, paspaudė koja akseleratoriaus pedalą ir, nesuvaldžiusi automobilio, atsitrenkė į elektros skydinę. Kas vyko vėliau - neatsimena, nes labai išsigando, buvo neblaivi. Kaip išlipo iš automobilio ir kaip jį patraukė iš įvykio vietos, neatsimena. Neilgai trukus po to, kai automobiliu atsitrenkė į elektros skydinę, į daugiabučio kiemą atvyko policijos pareigūnai, kurie jai nustatė girtumą. Į alkotesterį pūtė du kartus. Antrą kartą įpūtė 1,96 promiles. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Sutinka, kad jai būtų skirta baudžiamojo poveikio priemonė -gydymasis nuo alkoholizmo (t. 2, b. l. 4-7, 15-18, 23-25).
Be kaltinamosios D. L. parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Liudytojas Marius Babenskas, parodė, kad 20.14 val. gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis ir vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus į (duomenys neskelbtini) pamatė prieš namo antrą laiptinę stovintį pilkos spalvos apgadintą automobilį „Renaul Scenic“, (duomenys neskelbtini) numeriu automobilio gale. Išlipę apžiūrėjo automobilį, kai prie jų priėjo moteris, kuri buvo kieme ir paklausė kas nutiko. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie klausė, kieno šis automobilis ir kas atsitiko. Moteris atsakė, kad jį įvažiavo į bordiūrą ir po to - į sieną. Apžiūrėjęs aplinką pamatė, kad yra apgadinta tame pačiame kieme stovinti elektros pastotė. Moters paklausė, ar ji vairavo neblaivi automobilį, kai atsitiko eismo įvykis. Moteris atsakė, kad buvo blaivi, o alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, t. y. išgėrė tris alaus. Moters buvo paprašyta pasitikrinti girtumą, tačiau ji atsisakė, bet savo anketinius duomenis pasakė. Moteris buvo D. L.. Klausė moters kodėl ji, sukėlusi eismo įvykį, apie tai niekam nepranešė, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. D. L. aiškino, kad jos šeimoje problemos su vyru ir jo neištikimybe ir viskas dėl to. D. L. sutikus, jai 20.33 val. nustatytas 2,00 promilių girtumas, o 20.51 val. - 1,96 promilių girtumas. D. L. buvo nušalinta nuo vairavimo, užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Apžiūrėta transporto priemonė ir perduota saugoti. Kadangi moteris buvo neblaivi ir alkotesterio parodymai buvo virš 1,5 promilės, ji buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą. Surinkta medžiaga perduota vyresn. tyrėjai J. Vyšniauskienei. Įformintas eismo įvykis Nr. 07-20-9529376. Moteris sulaikyta elgėsi agresyviai, sulaikymo patalpoje griuvinėjo, apsimetinėjo alpstanti, skundėsi širdimi. Jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, suleisti vaistai. Kiek vėliau dėl nubrozdintų kojų ir rankų, D. L. buvo nuvežta į VšĮ „Kėdainių ligoninė“, kur prisipažino automobilį vairavusi neblaivi (t. 1, b. l. 152-155).
Liudytoja B. S. parodė, kad 2020 m. liepos 12 d., apie 20 val. 11 min., pranešė bendruoju pagalbos telefonu, kad (duomenys neskelbtini), moteris galimai neblaivi vairuoja automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir galimai kažkur atsitrenkė. Tą dieną buvo namuose, savo bute Nr. (duomenys neskelbtini), iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) girdėjo triukšmą, todėl iš karto pagalvojo, kad kaimynai vartoja alkoholį ir namuose vyksta išgertuvės. Apie 20.00 val. išgirdo stiprų durų trenkimą. Priėjusi prie savo buto lango į kiemo pusę pamatė kieme, netoli antros laiptinės įėjimo, stovintį sidabrinės spalvos „Renault“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad šis automobilis priklauso jos kaimynei D. L.. Iš laiptinės išėjo moteris - jos kaimynė D. L., kuri vilkėjo spalvotą suknelę. Moteris svirduliavo, iš eisenos suprato, kad ši yra galimai apsvaigusi nuo alkoholio. Moteris įsėdo į „Renault“ automobilio vairuotojo vietą ir kurį laiką automobilyje sėdėjo. Matė, kad automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo. Po kelių minučių moteris užvedė transporto priemonę, pradėjo važiuoti atbuline eiga ir užvažiavo galiniu ratu ant šaligatvio. Paskui pradėjo važiuoti tiesiai link (duomenys neskelbtini) namo. Pro savo buto langą ji daugiau nematė automobilio, tik išgirdo garsų trinktelėjimą. Suprato, kad važiavęs automobilis kažkur atsitrenkė, kur - tuo metu nematė. Iš karto po išgirsto smūgio išėjo iš savo buto į lauką ir lauke, namo kieme, pamatė netoli elektros pastotės stovintį tą patį „Renault“ automobilį, kurio priekis jau buvo apgadintas. Šalia automobilio stovėjo jos kaimynė, kuri važiavo automobiliu - D. L.. Kaimynė svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Arti prie D. L. priėjusi nebuvo, nieko su kaimyne nekalbėjo (t. 1, b. l. 158-161).
2020 m. liepos 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Julitos Višniauskienės tarnybiniame pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2020 m. liepos 12 d., apie 20.00 val., D. L., būdama neblaivi, kai alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0014, metrologinės patikros Nr. 1178481, nustatytas 1,96 promilių girtumas, tyčia automobiliu „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, apgadino elektros pastotę TR-23, esančią šalia (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasišalino, t. y., pastatė automobilį kitame kiemo gale. Apie eismo įvykį niekam nepranešė. Automobilis išvežtas į aikštelę Respublikos g. 12 A, Kėdainių m. D. L. sulaikyta ir uždaryta į areštinę (t. 1, b. l. 103-105).
2020 m. liepos 12 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad prie (duomenys neskelbtini) yra mūrinis vieno aukšto pastatas su dviem metalinėmis durimis. Pirmos durys yra metalinės pilkai dažytos su lentele, ant kurios yra užrašas TR-23. Durys yra sulenktos. Apačioje yra pažeistos plytos, ant žemės mėtosi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir plastikinė detalė nuo automobilio. Dešinėje pastato yra dar vienos metalinės pilkai dažytos durys, kurių apačioje yra nudaužtos baltos plytos. Nuo pastato į dešinę, matuojant nuo dešinio kampo, už 40,5 m priekiu į Nevėžio upę stovi pilkos spalvos automobilis „Renault Scenic“. Automobilio priekis yra sudaužytas, įtrūkęs priekinis stiklas. Priekyje nėra valstybinio numerio. Automobilio gale yra valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis nufotografuotas ir po apžiūros išvežtas į aikštelę (t. 1, b. l. 108-119).
2020 m. liepos 12 d. Transporto priemonės apraše nurodyta, kad sugadinti automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas ir dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis rūko žibintas, kairės pusės priekinių durų stiklas (t. 1, b. l. 120-121).
2020 m. liepos 12 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas uždarosios akcinės bendrovės „Keleriškių metalistas“ atstovui J. T. (t. 1, b. l. 122).
2020 m. liepos 13 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Mogo lt“, kodas 302943102, yra automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (t. 1, b. l. 125).
Pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta, kad automobilio „Renault Scenic R 1.9 DCI Expression“ kaina su PVM yra 1130,00 Eur (t. 1, b. l. 128).
Iš 2020 m. liepos 15 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. L. pateikė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 164-165).
2017 m. spalio 30 d. Išperkamosios nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“ ją sudarė su lizingo gavėja D. L., transporto priemonės „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina - 890,00 Eur, lizingo terminas 2017 m. spalio 30 d. – 2019 m. spalio 30 d. (t. 1, b. l. 166-167).
2020 m. liepos 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Mogo Lt“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2017 m. spalio 30 d. buvo sudaryta atgalinė išperkamosios nuomos sutartis Nr(duomenys neskelbtini), pagal kurią gavėjai D. L. suteikė teisę valdyti ir naudotis bei išpirkti transporto priemonę „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad nuo 2019 m. lapkričio 8 d. gavėja yra pilnai atsiskaičiusi su „Mogo“ ir yra teisėta transporto priemonės savininkė, kuri ne kartą raginama, nepersiregistravo automobilio savo vardu (t. 1, b. l. 131).
Iš 2020 m. liepos 13 d. akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ rašto Nr. 45030 matyti, kad dėl 2020 m. liepos 13 d. 0,4/10 kV transformatorinės TR-23, esančios(duomenys neskelbtini), apgadinimo bendrovei padaryta 4125,59 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 134-135).
2020 m. liepos 13 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad Kėdainių m. seniūnija pateikė kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu (t. 1, b. l. 138-140).
2020 m. liepos 16 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2020 m. liepos 12 d. 20:02:32 - 20:17:31 vaizdo įrašai, kuriuose kieme, (duomenys neskelbtini) žalios spalvos transporto priemonėje užfiksuota vairuotojo vietoje sėdinti viena moteris, vilkinti margą suknelę bei užfiksuota priešais daugiabutį esanti pastotė, kurios durys įlinkusios, šalia pastotės stovi žalios spalvos automobilis, kurio priekinė dalis apgadinta ir iš kurio vyras išlaipina iš automobilio moterį, pats sėda į vairuotojo vietą ir, pavažiavęs į priekį automobiliu, apsisuka. Kieme stovi iš automobilio išlipusi moteris spalvota suknele (t.,1, b. l. 142-144).
Iš 2020 m. liepos 12 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 20.33 val. D. L. nustatytas 2,00 promilių ir 20 val. 51 min., nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 145).
Analogiški duomenys užfiksuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnale (t. 1, b. l. 146-148).
2020 m. liepos 12 d. 21.10 val. D. L. nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 149).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji D. L. 2020 m. liepos 12 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) kieme, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „RENAULT SCENIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,96 prom. neblaivumas. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas D. L. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Ji anksčiau neteista (t. 2, b. l. 41), bausta už administracinį nusižengimą (t. 2, b. l. 42), dirba (t. 2, b. l. 43), yra priklausomybės ligų priežiūros grupėje (t. 2, b. l. 49), todėl teismas daro išvadą, kad prokurorės kaltinamai pasiūlytos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas – kiek didesnė nei minimalaus dydžio bauda už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką bei laisvės apribojimas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, kurio trukmė artima tokios bausmės rūšies vidurkiui, yra tinkamos kaltinamajai, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.
D. L. paskyrus bausmes, jos sumažintinos vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl D. L. nustatytinas kiek didesnis nei minimalus įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. dveji metai. Termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai D. L. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
Sprendžiant dėl prokurorės pareiškime nurodyto konfiskuotino automobilio iš kaltininkės pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. L. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant transporto priemonę „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininke VĮ „Regitra“ duomenų bazėje yra nurodyta uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, valdytojas - D. L. (t. 1, b. l. 123). Pagal 2017 m. spalio 30 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir D. L. sudarytos atgalinės lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ suteikė teisę D. L. valdyti ir naudotis bei išpirkti transporto priemonę „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 12.3.1 punktą, Sutartis laikoma įvykdyta, kai lizingo gavėjas yra sumokėjęs Mogo visas grafike nurodytas Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas <...>. Uždaroji akcinė bendrovė 2020 m. liepos 27 d. rašte pažymėjo, jog nuo 2019 m. lapkričio 8 d. D. L. yra pilnai atsiskaičiusi su uždarąja akcinė bendrove „Mogo LT“ ir yra transporto priemonės „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas.
Bylos duomenimis nustačius, kad D. L. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant jai pačiai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad D. L. naudojamos minėtos transporto priemonės, su kuria ji įvykdė tyčinį nusikaltimą, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 ir daugiau promilių, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, formaliai yra būtinas. Akivaizdu, jog įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju D. L. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam kaltinamosios nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo ir šį įpareigojimą pradėti vykdyti per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 54 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2700,00 Eur) baudą.
Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir D. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo ir šį įpareigojimą pradėti vykdyti per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, ir 54 MGL (2700,00 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. L. galutinę bausmę– laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo ir šį įpareigojimą pradėti vykdyti per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir 36 MGL (1800,00 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. L. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 12 d. 12.33 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 16.02 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai, ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo ir šį įpareigojimą pradėti vykdyti per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir 34 MGL (1700,00 eurų) bauda.
Paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 (dvejus) metus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 13 d. bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).
Nusikaltimui padaryti panaudotą priemonę – D. L. priklausantį automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis).
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas D. L. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.
D. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (Kaišiadorys, Gedimino g. 87). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.