Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamojo D. V. atstovei advokatei L. D., nukentėjusiajai J. V., ekspertei L. A., nedalyvaujant kaltinamajam D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nedirbančiam, neįgaliam, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. kaltinamas tuo, kad 2015 m. liepos 19 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose Kaune, A. R. – (duomenys neskelbtini), reikalaudamas iš savo motinos J. V. pinigų, ranka užspaudęs jai burną, dusino bei trenkė į sieną, tuo sukeldamas J. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu (27 – 28 b. l.) kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. liepos 18 d. nuvyko į butą, adresu A. R. (duomenys neskelbtini), liko nakvoti. Ryte paprašė mamos grąžinti dokumentus ir banko kortelę, tačiau mama nesutiko grąžinti. Paprašė taip pat mobilaus telefono, tačiau nukentėjusioji jo nedavė, todėl jis stipriai traukė iš jos rankų. Telefonas nukrito, o jis išėjo iš buto, nuėjo į Kalniečių parką, kur buvo sulaikytas pareigūnų.

Nukentėjusioji J. V. paaiškino, kad viskas vyko 2015 m. liepos 19 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val. Sūnus turi psichinę negalę, buvo prisiėmęs daug kreditų, nemoka elgtis su pinigais. Tą dieną jis paprašė pinigų, tačiau ji atsakė, kad neturi. D. V. tuo momentu nesusivaldė, griebė ir stūmė ją. Kad neiškviestų policijos, norėjo atimti telefoną, o kad nerėktų, su ranka bandė užspausti burną, paskui atėmė telefoną. Nuo pavasario jam blogėja sveikata, jis nesuvokia situacijos. Vaistai jam duoda didelį šalutinį poveikį, stingdo jį. Jis nenori vartoti vaistų, nevaikšto savanoriškai gydytis. Šiuo metu gyvena atskirai ir su ja nebendrauja. Jis buvo vedęs, išsiskyręs, vaikui alimentai mokami.

Ekspertė L. A. paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą ir nurodė, kad V. tiek dabar, tiek nusikalstamos veikos metu sirgo. Jam nustatytas lėtinis progresuojantis sutrikimas, jis negali suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertė rekomendavo priverstinį stebėjimą stacionariai. Tiriamasis ambulatoriškai nesilanko, pasirodo pas gydytojus, tačiau vaistų nevartoja. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad vaistai reguliuojami taip, kad šalutinis poveikis neišryškėtų, todėl turi būti stebimas. Pagal savo ligos eigą, jis yra pavojingas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-718 (55 b. l.), nustatyta, kad D. V. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Kauno apylinkės teismo nutartimi (62 – 63 b. l.), nutarta D. V. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-428/2015 (65 – 68 b. l.), konstatuota, kad D. V. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – F 20.0 Paranoidinė šizofrenija. Nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu D. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su tiriamuoju negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negalės duoti objektyvių, prasmingų parodymų bei paaiškinimų, suprasti proceso esmės, būti pilnaverčiu proceso dalyviu. Tiriamasis negali būti teisiamas. D. V. reikalingos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – priverstinis stacionarinis gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d., numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (http://www.infolex.lt/ta/66150?nr=3#Xd1d2c24d0d2048b685d4b5f0a99713b9).

Nors kaltinamasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios J. V. parodymus, ekspertės L. A. parodymus, kitus rašytinius įrodymus - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 93TPK-718 (55 b. l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-428/2015 (65 – 68 b. l.), sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. V., suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, 2015 m. liepos 19 d., apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), reikalaudamas iš savo motinos J. V. pinigų, ranka užspaudęs jai burną, dusino bei trenkė į sieną, tuo sukeldamas J. V. fizinį skausmą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo ekspertė nustatė, kad D. V. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – F20.0 Paranoidinė šizofrenija, todėl nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu D. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su tiriamuoju negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negalės duoti objektyvių, prasmingų parodymų bei paaiškinimų, suprasti proceso esmės, būti pilnaverčiu proceso dalyviu, tiriamasis negali būti teisiamas. Teisme apklausta ekspertizę atlikusi ekspertė patvirtino šią išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog D. V. įvykių metu ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4). Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-428/2015 (65 – 68 b. l.) išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į D. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

D. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (32 – 34 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus naikintina.

D. V. buvo sulaikytas 2015 m. liepos 19 d., 15 val. 30 min., ir paleistas 2015 m. liepos 21 d., 13 val. 25 min. (31 b. l.).

6 vienetai balto metalo raktai, geltonas metalo šaukštelis, plastikinis maišelis su karoliukais, pakvitavimu grąžinti D. V. (35 b. l.), paliktini D. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

nutaria:

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., paskirti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymą, D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinamas.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

6 vienetus balto metalo raktų, geltoną metalo šaukštelį, plastikinį maišelį su karoliukais, palikti D. V..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovas ir prokuroras.