Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. O.

pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. neteisėtu būdu versliškai bei stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas kaip fizinis asmuo, vadovaujantis 2002-09-10 Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo IX-1068 3 str. nuostata, kad „Finansinės paslaugos yra: ... 4) mokėjimo paslaugos;...“, ...13) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);...“, 3 str. 2 d. nuostatą „Licencines finansines paslaugas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“ bei 3 str. 3 d. nuostatą „Teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama“, 1993-07-07 Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 3 str. nuostatą, kad „Litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas), elektroninių pinigų įstaigos, kai tai yra susiję su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu, kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, kai tai yra susiję su mokėjimo paslaugų teikimu, ir finansų maklerio įmonės, kai tai yra susiję su investicinių paslaugų teikimu“ bei 1999-10-28 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 5 str. nuostatą, kad „Mokėjimo paslaugas sudaro: 1) paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos;...“ ir 6 str. nuostatą, kad „Mokėjimo paslaugų teikėjai yra: 1) kredito įstaigos, įskaitant kredito įstaigų, kurių buveinė yra valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, valstybėse narėse įsteigtus filialus; 2) elektroninių pinigų įstaigos; 3) mokėjimo įstaigos; 4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas; 5) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis; 6) valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip valstybės, regionų ar savivaldybių institucijų, funkcijomis“, negalėdamas būti nurodytų finansinių (valiutos keitimo (grynais pinigais) ir mokėjimo paslaugų teikėju, žinodamas, kad, jis, kaip fizinis asmuo, nėra nurodytų paslaugų subjektas ir suvokdamas, kad teikdamas finansines paslaugas – valiutos keitimą (grynaisiais pinigais) ir mokėjimo paslaugas, veiks neteisėtu būdu, veikdamas tyčia, pažeisdamas 2002-09-10 Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo IX-1068 3 str. 3 d. nuostatą „Teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama“ bei 1993-07-07 Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 3 str. nuostatą, kad „Litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas), elektroninių pinigų įstaigos, kai tai yra susiję su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu, kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, kai tai yra susiję su mokėjimo paslaugų teikimu, ir finansų maklerio įmonės, kai tai yra susiję su investicinių paslaugų teikimu“ ir 1999-10-28 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 7 str. nuostatą, kad „fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas“, vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 ir kitų ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų prašymus pakeisti šių turimą valiutą į jiems reikiamą ir/ar pervesti jam perduotinus grynuosius pinigus į Kinijoje esančių ūkio subjektų banko sąskaitas, be jokių valiutos keitimą patvirtinančių dokumentų teikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims valiutos keitimo grynaisiais pinigais paslaugas, kreipėsi į asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 ir kitus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus asmenis galinčius padėti atlikti pervedimus per ofšorinių kompanijų, tame tarpe „Wescard Limited“, „Worlinvest Limited“ ir „A. T.“, bankines sąskaitas į Kinijoje veikiančių ūkio subjektų bankines sąskaitas, bei perdavė šiems be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų kas mėnesį ar kelis, per kelis kartus sumas siekiančias nuo 5000 iki 15000 Lt, ar JAV dolerių ar eurų, t.y. iš viso per visą laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio 22 d. perdavė bendrai ne mažiau kaip 1 400 000 Lt (405 468 eurų) atitinkančią sumą grynaisiais įvairia valiuta, o šiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu organizavus šių piniginių lėšų įnešimą į ofšorinių kompanijų, tame tarpe „Wescard Limited“, „Worlinvest Limited“ ir „A. T.“, bankines sąskaitas ir pervedimą į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 bei kitų ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų jam, tai yra R. P., nurodytas Kinijoje veikiančių ūkio subjektų banko sąskaitas, R. P. tokiu būdu teikdamas valiutos keitimo ir mokėjimo paslaugas iš šios neteisėtos veiklos gavo ne mažiau 10 000 Lt pajamų, kas sudaro 2896 eurų.

Šiais savo veiksmais R. P. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir parodė, kad iki 2000 metų jis turėjo savo valiutos keityklą, kuomet visiems norintiems keisdavo valiutą. Turbūt tuo metu jis ir susipažino su R. K., kuriai yra keitęs valiutą. Nuo 2000 metų valiutos keitykloms buvo panaikintos licencijos. 2007-2009 metai tikslios datos neprisimena R. K. prisireikė pakeisti valiutą, todėl ši kreipėsi į jį. Jis, žinodamas bankų valiutos keitimo maržas, sutiko pakeisti litus į užsienio valiutą. R. K. jam duodavo kažkokią tai pinigų sumą litais, eurais ar JAV doleriais, o jis nueidavau į banką duodantį mažiausias kainas ir ten keisdavo pinigus, kuriuos nunešdavo atgal R. K.. Sau jis pasilikdavo kažkokį tai procentą nuo sumos, kaip atlygį už padarytą paslaugą. Kiek kartų ir kokiomis sumomis buvo pakeista valiuta, jis tiksliai pasakyti negali, kadangi nepamena. Tiksliai nepamena, bet atrodo 2010 metais R. K. jo paprašė nunešti pinigus bendram pažįstamam B. Č., su kuriuo jis pažįstamas nuo 2006 m. Pradžioje R. K. jo paprašė, kad konvertuotų pinigus į kažkokią tai valiutą, pasilikdamas sau kokį tai procentą nuo konvertavimo ir pinigus nuneštų B. Č.. R. K. jam pasakė, kad pinigus reikia pervesti pagal jos pateiktą kontraktą ar dokumentus, kurie buvo jam duoti su pinigais. B. Č. pačioje pradžioje jis pasakė, ką buvo sakiusi R. K., o šis sutiko su pasiūlymu. Apie tai, kad B. Č. gali pervesti pinigus iš esmės jis nežinojo. Tiesiog jam nereikėjo to žinoti. R. K. jam buvo pasakiusi, kad duomenis ir pinigus jis perduotų B. Č.. R. K. jis neįvardino B. Č., nors šis turbūt žinojo, kad jis yra nuo R. K.. Pradžioje kartu su pinigais R. K. jam paduodavo ir kažkokius tai dokumentus, pagal kuriuos B. Č. atlikdavo pavedimus. Jis (R. P.) į tuos dokumentus nesigilino ir vėliau paprašė R. K., kad ši duomenis, pagal kuriuos B. Č. turėjo atlikti pavedimą, keltų į USB laikmeną, kurią jis perduodavo B. Č., nes nenorėjo žinoti ką kiekvienas veikdavo, kokius duomenis pateikdavo. Kuomet jis pateikdavo pinigus ir duomenis B. Č., po kurio laiko R. K. jo paprašydavo kad pateiktų kažkokius tai duomenis, kad pavedimas buvo atliktas, tuomet jis kreipdavosi į B. Č. ir paprašydavo, kad šis duotų patvirtinimą, gavęs patvirtinimą, ar tai elektronine forma, ar tai popierine, šiuos duomenis nunešdavo R. K.. R. P. parodė, kad buvo atvejų, kuomet valiutą keitė ne banke, o pas A. K.. R. K. jam perduodavo pinigus jos namuose arba jo ofise (duomenys neskelbtini). Susisiekdavo telefonu. B. Č. duomenis ir pinigus perduodavo savo ofise (duomenys neskelbtini), arba B. Č. Ofise (duomenys neskelbtini). Būdavo, atvejų, kuomet susitikdavo pačiame Vilniaus mieste, tačiau kur tiksliai jau neįvardins, nes nepamena. Buvo atvejų, kuomet R. K. prašomų pinigų B. Č. negalėjo atlikti pavedimo, tuomet R. K. jam pasakė, kad kreiptųsi į jų bendrą pažįstamą S. M.. Apie tai, kad šis gali pervesti pinigus iš esmės jis nežinojo. Jam to nereikėjo. R. K. jam buvo sakiusi, kad duomenis ir pinigus perduotų S. M., tačiau tai buvo gal du ar tris kartus. S. M. pinigai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso neprisimena. Kartu su pastaruoju dar buvo ir L. P.. Laikotarpyje nuo 2010 metų iki dabar jis B. Č. perduodavo R. K. duodamus pinigus, tačiau tai nebūdavo kažkokia tai sistema, kartais pinigus perduodavo tris kartus į mėnesį, kartais vieną kartą į du mėnesius. Pinigų suma perduodama B. Č. svyravo nuo 5 000 JAV dolerių iki 15 000 eurų. Perduodama būdavo skirtingomis valiutomis ir kiekiais. Dažnai būdavo taip, kad jis pinigus B. Č. perduodavo ne iš karto, nes jam netikdavo banko siūloma pinigų keitimo marža, todėl laukdavo, kol bankas pasiūlys jam priimtiną kainą. Tai galėjo užtrukti nuo vienos iki kelių dienų. Jo kaip uždarbis buvo suma kuri likdavo keičiant valiutą. Vėliau B. Č. jis perduodavo ne tik užsienio valiutą bet ir litus. Kiek pinigų jis yra perdavęs R. K. perduotų pinigų jis tiksliai pasakyti negalįs, kadangi neprisimena. Dėl inkriminuojamo nusikaltimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Pripažįsta pranešime apie įtarimą išdėstytas aplinkybes, kad užsiėmė finansinių paslaugų teikimu, nors neturėjo tam leidimo. Pripažįsta, kad teikė fiziniams asmenims valiutos konvertavimo paslaugas, taip kad buvo tarpininku perduodant grynuosius pinigus kitiems asmenims, tam kad pinigai per ofšorines kompanijas, tai yra tokių įmonių bankines sąskaitas, būtų pervesti į Kiniją. Jis (R. P.) pripažino, kad jo konvertuota ir/ar tarpininkaujant pervedimams perduota bendra grynųjų pinigų suma galėjo būti ne mažiau kaip 1 400 000 Lt, bet faktas tas kad tai tikrai ne jo pinigai. Jis tiesiog atliko daugiau tarpininko vaidmenį, o jei konvertuodavo, tai sau pasilikdavo labai mažą procentą. Jis pripažįsta, kad per visą laikotarpį, tai yra per 4 metus galėjo uždirbti 10 000 Lt pajamų, bet tikrai ne daugiau. Tai nebuvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Jis dirbo įmonėje, gaudavo darbo užmokestį, taip pat visu laikotarpiu buvo dirbanti jo žmona, iš kurios taip pat yra gaunamos pajamos jų šeimai. Dėl to, kad vertėsi be leidimo tokia veikla neturėdamas leidimo gailisi, daugiau tuo nesiverčia ir nesivers. Tai jam buvo gera pamoka. ( 2 b.t., 16-18, 22-25, 26-38, 39-41, 48-49 b.l.)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. P. atpažino R. K., kaip asmenį apie kurią davė parodymus. (2 b.t., 19-21 b.l.)

Ikiteisminis tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad jis kelis metus niekur nedirba, faktiškai užsiima valiutos keitimu, kaip fizinis asmuo. Valiutą keičia pagrinde (duomenys neskelbtini) turgavietės prekeiviams. Jis domėdavosi valiutų kursais, prisijungdamas per savo telefoną prie įvairių svetainių, kurios skelbia valiutų santykius, suvestines, kursus, kritimus – kilimus, ir atsižvelgiant į tai jis arba parduodavo valiutą arba supirkdavo. Paprastai jis eidavo per (duomenys neskelbtini) turgų ir siūlydavo savo paslaugas turgaus prekeiviams, jei kažkuris prekeivis sutikdavo pasinaudoti jo paslaugomis, jis tiesiog paprašydavo kad tas klientas jam paliktų savo mobilų telefono numerį, kurį jis į savo mobilaus telefono užrašų knygutę įvesdavo tik kaip prekybos paviljono numerį be vardo ir pavardės, ir kai šis jam paskambindavo, jis tiesiog matydavo link kurio prekybos paviljono eiti. Paprastai jis eidavo į (duomenys neskelbtini) turgų tik antradienį ir ketvirtadienį, kitomis dienomis nebūdavo tikslinga, nes nebūdavo klientų. Tokių nuolatinių klientų kuriems reikia kasdien keisti valiutą jis neturi, jei kažkoks žmogus keičia valiutą kartą per du – tris mėnesius, tai jis jo nevadina nuolatiniu. (1 b.t., 145 b.l.)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. K. atpažino R. P., kaip asmenį, su kurio turėjo valiutinių keitimų operacijų. (1 b.t., 146-147 b.l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. K. atpažino R. P., kaip asmenį, apie kurį iš (duomenys neskelbtini) turgavietėje dirbančių asmenų yra girdėjusi, kad šis padeda konvertuoti pinigus. (1 b.t., 150-152 b.l.)

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais ir protokolais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo užfiksuoti R. P. ir kitų asmenų pokalbiai bei trumpųjų sms pranešimų susirašinėjimai su įvairiais asmenimis dėl susitikimų, dėl valiutos keitimo ir/ar tarpininkavimo perduodant grynuosius ir neapskaitytus pinigus įvairia valiuta, tam kad šie panaudojant ofšorinių kompanijų sąskaitas būtų pervesti į Kinijoje registruotų ūkio subjektų sąskaitas už prekes. Pokalbiai vartojami kalbant užšifruotai. ( 1 b.t., 39-71 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad R. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Byloje nustatyta, jog R. P. versliškai bei stambiu mastu ėmėsi neteisėtos finansinės veiklos. Kaltinamasis veikė neteisėtu būdu, nes vertėsi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. nurodyta, jog viena iš finansinių paslaugų yra valiutos keitimas (grynaisiais pinigais), 3 str. 2 d. nurodyta, jog licencines finansines paslaugas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. nurodyta, jog „Litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą keičia (perka, parduoda) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas), elektroninių pinigų įstaigos, kai tai yra susiję su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu, kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, kai tai yra susiję su mokėjimo paslaugų teikimu, ir finansų maklerio įmonės, kai tai yra susiję su investicinių paslaugų teikimu“. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 str. nurodyta, jog „mokėjimo paslaugas sudaro paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą“, vadovaujantis minėto įstatymo 7 str. fiziniai asmenys negali būti mokėjimo paslaugų teikėjai. Taip pat nustatyta, jog R. P. veikoje yra ir versliškumo požymiai, nes virš 4 metų, nuolat teikė fiziniams asmenims tokias paslaugas, ir stambaus masto požymiai, nes iš viso per šį laikotarpį perdavė ne mažiau nei 1 400 000 Lt (405 468 eurų) bei iš šios veikos gavo ne mažiau kaip 10 000 Lt (2896 eurų). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtina A. K. parodymai bei kita bylioje esanti rašytinė medžiaga. R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

K. R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai, dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pilnai pripažino. R. P. neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, šiuo metu nedirba, yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. P. piniginio pobūdžio bausmę – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

K. R. P. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo prokuroro siūlomą baudą sumažinti ir išdėstyti dalimis, t.y. per 12 mėnesių. (2 b.t. 79-80 b.l.) Baudžiamųjų įstatymų nuostatos nenumato baudos išdėstymo galimybės, tačiau teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d., atsižvelgdamas į kaltinamojo materialinę padėtį bei baudos dydį, gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo laikotarpį. Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šiuo metu kaltinamasis niekur nedirba ir nuolatinių pajamų negauna, prokuroro siūloma bauda mažintina ir nustatytinas baudos mokėjimo terminas didesnis, negu Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. nuo 2014-05-22 11 val. 45 min. iki 2014-05-23 13.30 val. buvo laikinai sulaikytas. (2 b.t. 51, 52 b.l.)

R. P. iš nusikalstamos veikos gavo 10 000 Lt (2896 eurų), todėl šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d. 2 d. nuostatas iš R. P. valstybės nuosavybėn konfiskuotina 10 000 Lt (2896 eurų).

R. P. 2014-05-23 nutarimu skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų – LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), ir LR asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas. Skirtos kardomosios priemonės teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos. (2 b.t. 53-54 b.l.)

2014-05-22 prokuroro nutarimu yra laikinai apribotos kaltinamojo R. P. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: - žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo žmonai L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo žmonai L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo žmonai L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2015-02-22 iki 2015-02-22. (2 b.t. 74-76 b.l.) laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir paskirti jam 99 MGL 3728,34 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. 66 MGL (2485,56 eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-05-22 11 val. 45 min. iki 2014-05-23 13.30 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų - LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), ir LR asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Iš R. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d. 2 d. valstybės nuosavybėn konfiskuoti 10 000 Lt (2896 eurų).

2014-05-22 prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, R. P. turtui turto konfiskavimo įvykdžius, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.