- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-258-510/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Jolita Cirulienė, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K., D. M., AB „Alytaus gelžbetonis“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gražinos Davidonienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei Z. K., atsakovui R. K., jo atstovui advokatui A.Pliaugai, trečiajam asmeniui R. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-742-292/2007 pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui R. K. bei tretiesiems asmenims R. K., D. M., AB „Alytaus gelžbetonis“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei Z. K. bei tretiesiems asmenims R. K., D. M. ir AB „Alytaus gelžbetonis“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Z. K. teismo prašė (1t.,b.l.1-9) nutraukti santuoką, sudarytą 1977 m. gegužės 21 d. Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje su atsakovu R. K. (akto įrašo Nr.176), dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei santuokinę K. pavardę; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nepilnametės dukters R. K., gimusios 1990 m. vasario 12 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymą po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki gyvos galvos; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei priteisti 85 000 Lt vertės trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti 50 000 Lt vertės 0,0610 ha bendro ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės garažą, (duomenys neskelbtini), 12 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės automobilį AUDI 80, 1000 Lt vertės automobilį AUDI 80, iš viso atsakovui turto už 82 500 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokoje susilaukė keturių vaikų, iš kurių tik viena R. K., (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė. Sudarius santuoką, ieškovė su atsakovu sutarė gerai, juos siejo šilti ir draugiški santykiai. Šiuo metu atsakovas nuolat girtuokliauja, žiauriai elgiasi su sutuoktine ir šeimos nariais, pastoviai tyčiojasi, žemina, namuose tvyro nuolatinė įtampa, dėl ko ieškovei diagnozuota pasikartojanti vidutinio sunkumo depresija. Apie ketverius metus šalys negyvena bendro santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nors gyvena viename bute. Ieškovei pripažintas 50 procentų netektas darbingumas. Atsakovas nesiliauja toliau ieškovę ir dukterį terorizuoti. Dėl atsakovo ir dukra priversta kentėti nuolatinę įtampą ir gerti raminančius vaistus. Tokiu būdu, atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Dėl atsakovo amoralių ir neteisėtų veiksmų iš atsakovo turi būti priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi atsakovas dirba AB „Alytaus gelžbetonis“ formavimo cecho viršininku ir turi pastovias pajamas, tikslinga išlaikymą dukteriai priteisti periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį. Dukteriai 17 metų, ji moksleivė, jos vidutinės pajamos – tik 218,33 Lt per mėnesį. Dukterimi ieškovė rūpinasi viena, ją prižiūri ir auklėja, todėl dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ieškove. Dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovei turi būti priteistas butas, o atsakovui - visas kitas turtas. Toks turto padalijimo būdas atitiktų šalių ir nepilnametės dukters interesus. Ieškovė turi neįgaliojo pažymėjimą, patvirtinantį 50 procentų jos netekto darbingumo lygį, taip pat augina nepilnametę dukterį Ramintą, todėl jai iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Ieškovės pajamos – 218,33 Lt netekto darbingumo pensija. Jai reikia išlaikyti butą, mokėti mokesčius. Vadovaujantis minimalios algos kriterijumi, ieškovė prašo priteisti 300 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki gyvos galvos.
Atsakovas R. K. pateikė teismui priešieškinį (1t.,b.l.73-77) kuriuo prašė: santuoką, sudarytą su ieškove, nutraukti dėl ieškovės kaltės; palikti šalims K. ir K. pavardes; nepilnametės dukters R. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės Z. K. dukters R. K., gimusios 1990 m. vasario 12 d., išlaikymą po 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti šalims po ½ dalį 120 000 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui 6000 Lt vertės 0,0610 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 14 000 Lt vertės sodo pastatas, priteisti atsakovei 10 000 Lt vertės garažą (duomenys neskelbtini), ir 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Ji paliko šeimą likimo valiai. Vaikus užaugino atsakovas. Jis visuomet turėjo darbą, kolektyve yra gerbiamas padalinio vadovas. Juo dirba iki šiol. Su dukterimi Raminta atsakovo santykiai draugiški, jis ja rūpinasi, todėl dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės dukters išlaikymui priteistina 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Tokia suma atitiktų dukters poreikius ir motinos galimybes. Kadangi atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Iš dalintino santuokinio turto balanso turi būti išbrauktas automobilis (duomenys neskelbtini) kuris įgytas už jo asmenines lėšas, kai jis su ieškove gyveno skyrium. Automobilis įgytas už iš įmonės, kurioje jis dirba, gautą paskolą, už iš žento D. M. ir kitų asmenų pasiskolintus pinigus. 500 Lt vertės automobilis (duomenys neskelbtini) yra susidėvėjęs ir nenaudojamas, ir ši aplinkybė ieškovei yra žinoma. 1000 Lt vertės automobilis (duomenys neskelbtini), yra perduotas jų sūnui, todėl taip pat nėra dalintinas. Dalintinas tik butas, sodo sklypas su sodo pastatu, garažas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 13 d. sprendimu (1t., b.l.141-147) ieškinį ir priešieškinį tenkintino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą 1977 m. gegužės 21 d. Kėdainių Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 176) tarp R. K., ir Z. K., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; nustatė nepilnametės dukters R. K. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai R. K. po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. liepos 13 d. iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padalino santuokoje įgytą turtą ir atsakovei nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), 120 000 Lt vertės, įregistruotą atsakovo vardu; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,0610 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės, įregistruotą R. K. vardu su sodo pastatu, išbaigtumas – 25 procentai, teisiškai neregistruotu, 14 000 Lt vertės, 10 000 Lt vertės garažą, bokso Nr. 24, esantį Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (duomenys neskelbtini); 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) 1981 m. laidos, registruotą R. K. vardu; priteisė iš ieškovės atsakovui 44 750 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės atsakovui 500 Lt žyminį mokestį, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 354 Lt už turto vertinimą ir 31 Lt kitų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, iš viso - 1385 Lt; priteisė iš ieškovės 3,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš atsakovo 3024 Lt žyminį mokestį valstybei ir 3,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo, sutuoktiniai šeimai būdingų santykių nepalaiko jau ketverius metus ir nebegalima tikėtis, kad šeima bus išsaugota. Sutuoktinių santykiai pašlijo ir šeima pradėjo irti, kai ieškovės prašymu jos broliui V. K. atsakovas paskolino pinigų ir įkeitė sutuoktinių turtą – vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą, kurios, ieškovės broliui negrąžinus pinigų, šeima vos neprarado. Tokie ieškovės veiksmai visiškai nepriimtini. Atsakovui įrodžius ieškovės kaltę, jis nuginčijo prezumpciją, su kuria siejama atsakovo kaltė. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė netenka teisės reikalauti neturtinės žalos. Nustatant dukters Ramintos gyvenamąją vietą, pirmiausia atsižvelgtina į jos norą, nes iš esmės abu tėvai gali sudaryti sąlygas jai tinkamai augti ir tobulėti. Raminta išreiškė norą gyventi su motina. Kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnametės interesus, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada. Į dalintino turto balansą ieškovė įtraukė 12 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini). Šalys jau ketverius gyvena skyrium. Dalintinas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, todėl minėtas automobilis eliminuotinas iš dalintino turto balanso. Automobilis (duomenys neskelbtini) atiduotas sūnui N. K., kuris automobilį pardavė, todėl šio turto natūroje jau nėra. Ieškovė nepateikė argumentų, kad šis turtas sūnui perduotas be jos sutikimo. Šis turtas taip pat išbrauktinas iš dalintino turto balanso. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra Raminta, kuri ir šiuo metu gyvena ginčo bute, kad šis butas priteistinas natūra ieškovei. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė yra netekusi 50 procentų darbingumo. Nors ginčo bute sutuoktiniai gyvena skyrium, tačiau nuolat kyla nesutarimai dėl įvairių klausimų, todėl sutuoktiniams nutraukus santuoką, dėl jų pačių ir nepilnametės dukters interesų, šalims tikslinga gyventi ne toje pačioje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovui turi būti kompensuota, priteisiant jam piniginę kompensaciją. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, todėl išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis. Šalių duktė vienuoliktos klasės mokinė. Ieškovės pajamos – 218,33 Lt invalidumo pensija ir, kaip teigia pati ieškovė, papildomos apie 500 Lt pajamos, gaunamos už prekybą turguje. Dukters gyvenamąją vietą nustačius su motina, ieškovė turės užtikrinti jai gyvenamąjį būstą, todėl nustatant išlaikymo dydį į šią aplinkybę atsižvelgtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą. Tačiau atsižvelgiant į atsakovui tenkančios kompensacijos dydį yra pagrindas padidinti jo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo dukters Ramintos išlaikymui 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Be to, iš atsakovo atskaičiavus priteistą išlaikymą dukrai ir prašomą išlaikymą sutuoktinei išlaikyti, atsakovui neliktų net minimalių mėnesio dydžio algos pajamų. Ieškovė yra netekusi 50 procentų darbingumo, todėl nėra visiškai nedarbinga. Dėl santuokos iširimo konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė, todėl ieškovė nebeturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. teismo prašo iš dalies panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą civilinėje byloje, priimti naują sprendimą ir patenkinti šiuos atsakovo reiškiamus reikalavimus: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukters R. K. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters R. K. išlaikymą po 300 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant valstybės nustatyta tvarka; santuokinį turtą, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalinti taip: 120 000 Lt vertės trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti šalims po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise; 6000 Lt 0,0610 ha žemės sklypą esantį . (duomenys neskelbtini), registruotas R. K. vardu, kuriame yra 14 000 Lt vertės sodo pastatas 25 procentų išbaigtumo, teisiškai neregistruotas, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui; 10 000 Lt vertės garažą, (duomenys neskelbtini) esantį garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su motina, priteisus iš atsakovo išlaikymą ir butą palikus natūra ieškovei, yra iš esmės pažeisti nepilnametės dukros interesai. Pagal ieškovės gyvenimo būdą, ieškovė tapusi buto savininke, šį butą parduos, pinigus investuos savo nuožiūra, todėl dukra liks be gyvenamojo ploto. Toks teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovas liko be gyvenamojo ploto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su ieškove jau ilgas laikas gyvena atskirai, yra nusistovėjusi naudojimosi butu tvarka, ir todėl protingiausia būtų butą padalinti po ½ dalį kiekvienam. Atsakovo ir dukters santykiai yra geri, tačiau ji dėl savo amžiaus ir gyvenimo patirties neturėjimo negali adekvačiai suvokti jų šeimos gyvenimo situacijos, o taip pat neturi tiek žinių ir suvokimo, kad teisiškai įvertintų priimamų teismo sprendimų pasekmes. Teismas užkirto dukteriai būti teisingai konsultuotai, o tai įtakojo jos apsisprendimą išreikšti nuomonę likti gyventi su ieškovė ir dėl buto padalinimo būdo.
Atsiliepimas
Ieškovė Z. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Ji nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas byloje esančias aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės normas. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tik jo paties samprotavimais. Atsakovas nenurodė nei vieno pagrįsto motyvo ir nepateikė įrodymų, įrodančių 2007 m. liepos 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumą. Atsakovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka apeliaciniam skundui keliamų turinio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo
Apelianto apeliacinio skundo teiginiai dėl santuokinio turto padalijimo yra iš dalies pagrįsti. Alytaus rajono apylinkės teismas, priteisdamas ieškovės nuosavybėn visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), netinkamai taikė santuokinio turto padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 yra pažymėjusi, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Kolegija nurodė, kad toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, jog kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007 nurodė, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ypač tada, kai nukrypstama nuo bendro turto dalių lygybės principo ir (arba) kai vienam iš sutuoktinių priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, susiduriama su kompensacijos išmokėjimo klausimų sprendimu. Tokiu atveju teismui tenka pareiga, prieš padalijant konkretų turtą, jeigu vienam iš sutuoktinių tenka kitam sutuoktiniui mokėti kompensaciją pinigais, išsiaiškinti kompensaciją turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokią turtinę prievolę. Dėl to, visų pirma, turėtų būti apsvarstyta galimybė padalyti turtą taip, kad jis pagal teismo nustatytas dalis būtų šalims priteisiamas natūra, ir tik nesant tokios galimybės – kompensuojama pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
Alytaus rajono apylinkės teismas prieš padalindamas turtą, neišsiaiškino kompensaciją turėsiančios mokėti ieškovės galimybės įvykdyti tokią turtinę prievolę. Ieškovė Z. K. apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad neturi pinigų teismo priteistai 44 750 Lt kompensacijai sumokėti. Ieškovė teigė, kad kompensaciją galės sumokėti tik butą pardavusi arba pakeitusi į mažesnį. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau ieškovei neišgalint sumokėti kompensacijos, teismas privalėjo butą padalinti natūra. Priteisus visą butą ieškovės nuosavybėn, atsakovas ne tik gali prarasti teisę gyventi šiame bute, bet ir neturi realios galimybės išsiieškoti jam priteistą kompensaciją. Taip pat yra reikšminga ir ta aplinkybė, jog butas yra trijų nepereinamų kambarių, todėl nėra kliūčių šalims geruoju arba teismine tvarka nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Atsakovas priteistas sodo pastatas yra 25 procentų išbaigtumo. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l.81) aiškiai matyti, kad jis netinkamas gyventi, todėl yra pagrįstas apelianto teiginys, kad jis lieka be gyvenamojo ploto. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas buto padalijimo dalyje negali būti paliktas galioti.
Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu padalino 120 000 Lt butą, esantį (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės 0,0610 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su 14000 Lt vertės 25 procentų išbaigtumo sodo pastatu, 10 000 Lt vertės garažą, bokso Nr. 24, esantį (duomenys neskelbtini); 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) Bendra padalinto turto vertė yra 150500 Lt. Apeliantas apeliaciniame skunde jokių prieštaravimų dėl turto apimties ir vertės nepateikė, todėl yra pagrindas laikyti, kad dalintino turto apimtis ir vertė yra tokia, kokia nurodyta teismo sprendime. Įvertinus tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu iki šalių dukters R. K. pilnametystės buvo likę tik 7 mėnesiai, o apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu ji jau yra pilnametė, nukrypti nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo. Taigi kiekvienai šaliai turi atitekti turto už 75250 Lt (150500:2). Kadangi ieškovė neturi pinigų kompensacijai sumokėti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 44 750 Lt piniginę kompensaciją, panaikinta, ir visas turtas padalintinas natūra. Atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę (ji turi tik 50 procentų darbingumo, 1t., b.l.18), tikslinga ieškovei priteisti didesnę buto dalį. Pagal ieškovei turinčio atitekti turto vertės ir dalintino buto vertės santykį ieškovei nuosavybes teise priteistinos 0,63 dalys (75250:120000), o atsakovui - likusios 0,37 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuosavybėje palikus visus kitus daiktus, kurie jam buvo priteisti skundžiamu sprendimu, atsakovui taip pat atiteks turto už bendrą 75250 Lt sumą.
Dėl sutuoktinių kaltės
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada yra pagrįsta. Iš šalių ir trečiojo asmens R. K. paaiškinimų, apylinkės teisme apklaustų liudytojų V. K., V. B., M. K., N. K. bei G. G. parodymų matyti, kad šalys nesutaria, nesutarimai šeimoje tęsiasi ilgą laiką, todėl negalima teigti, kad vien tik kuri nors viena iš šalių yra kalta dėl santuokos iširimo. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau nenurodė jokių aplinkybių šiam reikalavimui pagrįsti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo priteisimo
Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nustatyti dukters R. K., gimusios 1990 m. vasario 12 d., gyvenamąją vietą su atsakovu bei priteisti iš ieškovės jai išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R. K. jau yra sulaukusi pilnametystės, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo iš ieškovės priteisimo klausimas negali būti svarstomas. Dėl šios priežasties apelianto motyvai, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, yra teisiškai nereikšmingi.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pakeičiama, o likusi Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1, 3 p.).
Apylinkės teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeistina, nes apeliacinės instancijos teismas pakeičia tik turto padalijimo būdą, o pinigine išraiška daugiau turto nei paskyrė apylinkės teismas atsakovui nepriteisiama. Atsižvelgiant į tai, kad netenkinami kiti apelianto apeliacinio skundo turtinio pobūdžio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir neturtinio pobūdžio reikalavimai dėl sutuoktinių kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pakeisti.
Pripažinti ieškovei Z. K. nuosavybės teisę į 0,63 dalis buto, (duomenys neskelbtini). Pripažinti atsakovui R. K. nuosavybės teisę į 0,37 dalis šio buto.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovės Z. K. atsakovui R. K. 44 750 Lt piniginę kompensaciją, panaikinti.
Likusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.