Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-113-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
1A-166-113-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Valentinas Janonis, Stasys Valužis
Nuteistasis
K. K., V. M.
Advokatai
Antanas Jonušas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-113/2010

Teisėja Edita Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.;

1.1.8.1.;1.1.8.9.;1.1.8.10.1.;1.2.23.2.;2.4.6.3.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Stasio Valužio, Valentino Janonio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjams advokatams Antanui Jonušui, Gražinai Mauručaitienei,nuteistajam K. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. K. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

K. K. – pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 258 str. 2 d. 2 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė K. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 2 MGL dydžio bauda. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose;

V. M. – pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad jis 2008-05-15, apie 11 val., Kauno m., prie VĮ „Regitra“ Kauno filialo, esančio Taikos pr. 145, automobilyje „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būsimo sandorio – narkotinių medžiagų (kokaino) pirkimo-pardavimo – užtikrinimui K. K. perdavė V. M. 8000 Lt, po to, tą pačią dieną, apie 13.35 val., Kauno m., netoli Neries krantinės esančiame parke, K. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, iš V. M. įgijo 48,552 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 19,469 g narkotinės medžiagos – kokaino, ją neteisėtai gabeno A. K. priklausančiu automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol apie 16.15 val., automagistralės Vilnius–Klaipėda 301 kilometre, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, K. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą: 2008 m. gegužės mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas nenustatyti, Klaipėdos automobilių turguje, esančiame aviaeskadrilės teritorijoje, Klaipėdos r., jis iš nenustatyto asmens už 100 Lt įsigijo kastetą, priskiriamą prie smogiamojo – triuškinamojo poveikio nešaunamųjų ginklų, jį nešiojo iki 2008-05-15, kol apie 16.15 val., automagistralės Vilnius–Klaipėda 301 kilometre, buvo sulaikytas ir apie 17.25 val., asmens kratos metu, minėtą ginklą paėmė policijos pareigūnai.

V. M. nuteistas už tai, kad jis 2008-05-15, apie 11 val., Kauno m., prie VĮ „Regitra“ Kauno filialo, esančio Taikos pr. 145, automobilyje „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. K. paėmė 8000 Lt būsimo sandorio – narkotinių medžiagų (kokaino) pirkimo-pardavimo – užtikrinimui. Tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, V. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo 48,552 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 19,469 g narkotinės medžiagos – kokaino, ją neteisėtai pargabeno į butą, esantį Neries krantinė 10-13, Kauno m., ir ten neteisėtai laikė, kol 2008-05-15, apie 13.35 val., ją neteisėtai atgabenęs į šalia esantį parką, tolimesniam platinimui perdavė K. K.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendį, jam taikyti BK 62 str. 1 d., 2 d. 4 p., 3 d. 3 p. ir pagal BK 260 str. 1 d. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Jis savo kaltę pripažino nuo pat sulaikymo momento, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, jo parodymų dėka buvo atskleista visa nusikalstama veika ir nustatyti kiti nusikaltime dalyvavę asmenys. Nuteistasis nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, kad siekiant parinkti teisingą bausmę, teismas negali peržengti sankcijos ribų, nes, pasak jo, įstatymų leidėjas BK 54 str. 3 d., 62 str. yra numatęs pagrindus ir sąlygas, kada teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nuteistojo manymu, jo veiksmuose yra visos BK 62 str. 1 d. numatytos sąlygos, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui: V. M. neprisipažino, neigė bet kokias įvykio aplinkybes ir siekė išvengti atsakomybės, tačiau teismas jam paskyrė tik vieneriais metais griežtesnę bausmę negu jam. Tai reiškia, kad teismas visiškai neįvertino jo indėlio į šio nusikaltimo išaiškinimą ir jo prisipažinimo. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis: jis anksčiau neteistas, nusikalto dėl nepalankiai susiklosčiusių materialinių sąlygų, yra teigiamai charakterizuojamas, dirba ir yra geras sportininkas, daugelio čempionatų nugalėtojas. Reali laisvės atėmimo bausmė užkerta kelią jam toliau sportuoti ir pasiekti šioje srityje dar aukštesnių rezultatų. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad jis vienas gyvena su motina, kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga jo materialinė parama. Be to, apelianto teigimu, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 62 str. 2 d. 4 p.). Nuteistasis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2007 ir teigia, kad jam teismas galėjo taikyti tiek BK 62 str. 1 d., tiek ir 2 d. Jo manymu, teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK 41 str. nuostatas, švelnesnės bausmės rūšies jam paskyrimas atitiktų teisingumo principą.

Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendį ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo nesutinkantis su šiame teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis. Jo manymu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neteisingai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, neatsižvelgdamas į faktinių duomenų visumą, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 20 str. 5 d.) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas savo nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, teisme išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. Įrodymai buvo vertinami remiantis tikėtinumo sąlyga, nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 įtvirtinti reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo teigimu, jis buvo pripažintas kaltu iš esmės remiantis tik kito kaltinamojo K. K. parodymais, kad pastarasis iš jo įsigijo narkotinę medžiagą – kokainą. Tačiau kito kaltinamojo parodymams negalima suteikti išskirtinės reikšmės, jie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu praktiškai nebuvo aiškinamasi, ar K. K. pats nėra suinteresuotas tokia bylos baigtimi. Teismas paaiškinimą, jog galbūt K. K. yra parankiau apkaltinti jį, V. M., o ne kitą asmenį, nes jis negali K. K. pasipriešinti, daryti įtakos, smurtauti dėl vyresnio amžiaus, neįgalumo, o asmenys, su kuriais K. K. buvo užfiksuotas bendraujantis 2008-05-15 Kaune, yra žymiai jaunesni, atletiški, galbūt K. K. pavojingi, atmetė. Teismas apskritai jo parodymus atmetė, juos įvertinęs kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją. Teismas kaip jo kaltę patvirtinančiu įrodymu rėmėsi policijos pareigūnų parodymais. Kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno A. J. parodymai, kiek jie yra susiję su jo, V. M., dalyvavimu nusikaltimo padaryme, yra pagrįsti tik prielaidomis, pamąstymais, „darbo patirtimi“. Teisme gynėjui paklausus, kuo remdamasis šis policijos pareigūnas padarė savo išvadas, jis atsakė, kad K. K. pokalbiai su juo, V. M., būdavę pakankamai dažni, ilgi ir, atrodytų, nereikšmingi, tačiau jų metu buvo pasakytos kelios įtarimą sukėlusios frazės. Paklausus, ar liudytojas gali nurodyti konkrečius pokalbius, pasakytas frazes, jis negalėjo jų nurodyti, to nėra parašyta ir nuosprendyje. Tačiau tuomet A. J. pasakė, jog būtent tokio pobūdžio darbą jis dirba apie metus, yra pareigūnas apie 15 metų ir yra atlikęs ne vieną tokio pobūdžio tyrimą, todėl žino, jog narkotinėmis medžiagomis prekiaujančių asmenų pokalbiai yra šifruoti. Policijos pareigūno R. S. parodymai yra beveik tapatūs A. J. parodymams, taip pat pagrįsti tik prielaidomis, pamąstymais, šio pareigūno „darbo patirtimi“. R. S. parodymai taip pateikti, kad galima būtų manyti, jog jis asmeniškai vykdė slaptą sekimą, stebėjo jo, V. M., susitikimą su K. K. Tačiau teisiamojo posėdžio metu į gynėjo klausimą, ar jis pats vykdė slaptą sekimą ir matė tuos įvykius, apie kuriuos pasakoja – pinigų ir narkotinių medžiagų perdavimą, jis atsakė, kad slapto sekimo nevykdė, todėl negali pasisakyti dėl pinigų ir narkotinių medžiagų perdavimo fakto. Šis pareigūno atsakymas galėtų būti suprastas taip, jog jis 2008-05-15 Kaune nebuvo ir jo parodymai apie įvykio minėtas aplinkybes yra tik prielaida, manymas, kas galėjo būti. Pareigūnas taip pat paaiškino, kad slaptą sekimą vykdė Kauno VPK pareigūnai. Į kitą gynėjo klausimą, kokius žodžius, frazes, pasakytus telefoniniuose pokalbiuose tarp K. K. ir V. M., jis galėtų įvardinti kaip tarimąsi dėl narkotinių medžiagų, jis atsakė, kad tokių žodžių jis negali įvardinti, tačiau pasakė, kad, jo manymu, buvo tartasi, nes jis turi darbinę patirtį. Nuteistojo nuomone, teismui didelę įtaką padarė tai, jog minėti policijos pareigūnai turi tokio pobūdžio operatyvinio darbo patirties, nes šį faktą teismas ne kartą pabrėžė, pateikdamas jį kaip svarų ir neginčijamą jo kaltės įrodymą. Apklausiamas teisme K. K., kaip ir policijos pareigūnai, nenurodė, kuriame telefoniniame pokalbyje, kokiais žodžiais, frazėmis, sakiniais jis susitarė su juo, V. M., dėl pinigų perdavimo, kokaino įsigijimo. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai A. B. ir V. U. nieko neparodė apie jo, V. M., dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

Nuosprendyje aptariamais rašytiniais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, K. K. vairuojamo automobilio apžiūros protokolu, specialisto išvada, kuria nustatyta, jog K. K. automobilyje rasti milteliai yra narkotinė medžiaga – kokainas – nenustatyta, kad K. K. automobilyje rasta narkotinė medžiaga yra įgyta iš jo, V. M., kad jis su tuo yra susijęs. Tai, kad kratos protokole nurodyta, jog jo gyvenamojoje vietoje buvo rastas ir išimtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, SIM kortelės dėklas su užrašu „+37060750040“, o šis numeris buvo užfiksuotas, kai buvo skambinama K. K., taip pat neįrodo jo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Jis niekada neneigė telefoninių pokalbių su K. K., todėl tai tik patvirtina tokius jo parodymus. Nuosprendyje akivaizdžiai nutylima, kad kratos metu jo bute nebuvo rasta nei narkotinių medžiagų, nei pinigų, neva gautų pardavus narkotines medžiagas, nors pagal K. K. parodymus šis perdavė pinigus jam, ir buvo galimybė nustatyti, ar jis už K. K. pinigus įgyja narkotines medžiagas, be to, buvo galima jį ir K. K. sulaikyti nusikaltimo padarymo vietoje, jam perduodant narkotinę medžiagą K. K. Tai, kad 2008-10-16 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, jog operatyvinių veiksmų atlikimo metu buvo užfiksuoti K. K. pokalbiai su juo, V. M., tik patvirtina, kad jis mobiliojo ryšio telefonu bendraudavo su K. K., tačiau nepatvirtina to, kad tų pokalbių metu būtų buvę kalbama atvirai ar šifruotai apie narkotines medžiagas, jų pardavimą ar įsigijimą. Remdamasis vien pokalbio faktu, neišanalizavęs pokalbio turinio, teismas negalėjo konstatuoti, jog buvo kalbama apie narkotines medžiagas. Taip pat kaip jo kaltę patvirtinantis įrodymas nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas dėl K. K. ir su juo susijusių asmenų operatyvinio sekimo. Tačiau šis protokolas kaip tik nepatvirtina jo kaltės, patvirtina tik tai, kad jis 2008-05-15 buvo susitikęs su K. K. prie VĮ „Regitra“ ir prie savo namų. Slapto sekimo metu nebuvo užfiksuotas nei pinigų, nei narkotinės medžiagos perdavimas. Aptartuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad K. K. būtų iš jo įgijęs narkotinę medžiagą.

Apelianto nuomone, teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, buvo šališkas, nes ignoravo svarbias su byla susijusias aplinkybes, neaptarė jų nuosprendyje. K. K. ir D. T. dar prieš atvažiuodami į Taikos pr. (automobilių turgų), važiuodami automobiliu „Audi A8“, Kaune, Europos pr., 09.28 val., susitiko su 20-25 m. vyru ir su juo kalbėjosi, po to D. T. su tuo vyru įsėdo į automobilį „Renault Espace“ ir atvažiavo į Taikos pr. Europos pr. ir automobilių turgus Taikos pr. yra visiškai priešingoje Kauno pusėje. Atvažiuojant nuo Klaipėdos pusės į automobilių turgų Taikos pr., nėra jokios būtinybės važiuoti į Europos pr. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme net nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu K. K. ir D. T. atsidūrė toje vietoje. Taip pat nebuvo nustatinėjamas ir su jais susitikęs 20-25 m. vyras, vairavęs automobilį „Renault Espace“, nebuvo tiriama versija, ar negalėjo K. K. įsigyti narkotinių medžiagų iš to asmens. K. K. ir D. T., dar prieš D. T. išvažiuojant į Klaipėdą, o K. K. atvažiuojant pas jį, 12.52 val. susitiko „Uno X“ degalinėje Kuršių g. ir kalbėjosi su dviem 30-35 m. asmenimis, atvažiavusiais automobiliu „BMW 3“. Šis susitikimas buvo fiksuotas ir fotografuotas. Vėlgi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme net nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu K. K. ir D. T. atsidūrė toje vietoje. Taip pat nebuvo nustatinėjami ir su jais susitikę 30-35 m. asmenys, atvažiavę automobiliu „BMW 3“, nebuvo tiriama versija, ar negalėjo K. K. įsigyti narkotinių medžiagų iš tų asmenų. Kadangi šios versijos lieka nepaneigtos, teismas visas abejones turėjo vertinti jo naudai.

Nuteistojo teigimu, teismas nuosprendyje pats pripažino, jog be K. K. parodymų, nėra jokių kitų įrodymų, kad jis būtų 2008-05-15 prie VĮ „Regitra“ paėmęs pinigus iš K. K. ir kad tą pačią dieną prie savo namų būtų K. K. perdavęs narkotinę medžiagą. Byloje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, t. y. kad jis galėjo įsigyti, gabenti bei perduoti kitam asmeniui narkotinę medžiagą. Jo aiškinimas, kad K. K. narkotines medžiagas įgijo ne iš jo, o iš kito asmens, liko nepaneigtas byloje surinktais įrodymais.

Teismo posėdžio metu nuteistasis K. K. ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. M. gynėjas prašo savo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti taip pat.

Prokurorė prašo nuteistųjų K. K. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti, tačiau pastebi, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę K. K., ir prašo dėl to nuosprendį pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų K. K. ir V. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistojo K. K. prašymas, kuriuo jis tvirtina esant pagrindą taikyti BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, atmestinas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., įpareigoja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tik išimtiniais atvejais teismas gali skirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Tokie atvejai nustatyti BK 54 str. 3 d. ir 62 str.

BK 62 str. numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teismas, vadovaudamasis BK 62 str., gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos BK 62 str. 1 ar 2 d. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.

Apeliantas netinkamai interpretuoja BK 62 str. įtvirtintas normas ir klysta manydamas, kad jo veiksmuose yra visos BK 62 str. 1 d. numatytos sąlygos. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad teismas gali kaltinamajam taikyti BK 62 str. 1 d. tik konstatavęs, kad byloje yra nustatyta šioje įstatymo normoje numatytų sąlygų visuma: asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nepakanka vien asmens prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nuoširdaus gailėjimosi ir padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką valstybės institucijoms ar jų tarnautojams, byloje nėra duomenų, kad K. K. būtų ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą ar daromą veiką. Iki K. K. sulaikymo buvo atliekami operatyviniai veiksmai, juos atliekant buvo gauta informacija apie nusikaltimą, K. K. buvo sulaikytas gabenant įgytą narkotinę medžiagą. Taigi jau vien dėl šios priežasties, nesant nurodytų sąlygų visumos, K. K. negali būti taikomos BK 62 str. 1 d. nuostatos.

Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 str. 2 d. 1–6 p. nurodytų alternatyvių aplinkybių. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali svarstyti BK 62 str. 2 d. taikymo tikslingumą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistojo K. K. nuomone, jo prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis ir padėjimas bylos tyrimui sudaro dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. pripažįstama viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2007, kuria remiasi nuteistasis, kaip tik ir pažymėjo, jog teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltinamasis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltinamasis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. K. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Daugiau K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimą. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nėra vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti BK 62 str. 2 d. – dviejų lengvinančių atsakomybę aplinkybių. Nustačius tik vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nenustačius dviejų tokių aplinkybių, BK 62 str. 2 d. taikymas jau vien dėl šios priežasties yra negalimas. Analizė, ar yra bent viena iš BK 62 str. 2 d. 1–6 p. numatytų aplinkybių, nebetenka prasmės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, priešingai nei teigia nuteistasis K. K., nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja būtinosios BK 62 str. taikymo sąlygos, numatytos BK 62 str. 1 ar 2 d. Nesant BK 62 str. 1 ar 2 d. numatytų būtinųjų šio straipsnio taikymo sąlygų visumos, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 str., K. K. pagrįstai nepaskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena ir apie BK 54 str. 3 d. taikymo galimybę. Kolegija pažymi, kad bausmės švelninimas BK 54 str. 3 d. pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nėra, be to, ir nuteistasis apeliaciniame skunde tokių aplinkybių nenurodo. Į visas kitas K. K. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė, skirdamas jam bausmę. Taigi taikyti jam BK 54 str. 3 d. nuostatų nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas įvertino ir pritaikė tinkamai, bausmė K. K. paskirta nepažeidžiant BK 54 str., 61 str. reikalavimų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai aptarė ir išanalizavo tiek su K. K. asmenybe, tiek su padarytu nusikaltimu susijusius bausmės skyrimui reikšmingus duomenis. Todėl nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas visiškai neatsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis anksčiau neteistas, nusikalto dėl nepalankiai susiklosčiusių materialinių sąlygų, yra teigiamai charakterizuojamas, dirba ir yra geras sportininkas, daugelio čempionatų nugalėtojas. Apelianto teiginys, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, neatitinka bylos aplinkybių. BK 260 str. 1 d. numatytas nusikaltimas laikomas baigtu atlikus bent vieną alternatyvią veiką: neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Byloje nustatyta, kad K. K., turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kokainą, ją gabeno. Vadinasi, jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 d., pagrįstai pripažintas baigtu. K. K. nurodytos aplinkybės, kad jis vienas gyvena su motina, kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga jo materialinė parama, nepatvirtina bylos duomenys, tai nėra veikos pavojingumą mažinanti aplinkybė. Nors BK 260 str. 1 d. sankcija numato tik laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų, įvertinęs nurodytus duomenis, teismas nusprendė K. K. paskirti minimalią BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, yra teisinga, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė teisingai pastebėjo, jog teismas, K. K. nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 str. 2 d. įtvirtintą normą. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Todėl bendrindamas K. K. paskirtas bausmes, taikydamas BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. nuostatas, galutinę subendrintą bausmę teismas turėjo nustatyti tik laisvės atėmimą 2 metams, paskirtą pagal BK 260 str. 1 d., nes ši bausmė apima švelnesnę bausmę – 2 MGL dydžio baudą, paskirtą pagal BK 258 str. 2 d. Taigi skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai V. M. pripažino kaltu padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nors nuteistasis V. M. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai, jų visuma. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 įtvirtintų reikalavimų, įrodymus išdėstė nuosekliai, nurodė, kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, atskleidė jų tarpusavio ryšį, iš jų visumos analizės nuosprendyje logiškai seka nuteistojo kaltę patvirtinančios išvados. V. M. versija, kad K. K. narkotines medžiagas įgijo ne iš jo, o iš kito asmens, yra paneigta ištirtais įrodymais bei motyvuotai atmesta. Apkaltinamasis nuosprendis, priešingai nei tvirtina apeliantas, pagrįstas ne prielaidomis ir spėjimais, bet išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu ir byloje esančių įrodymų viseto įvertinimu. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, neatsižvelgdamas į faktinių duomenų visumą, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas kaip tik byloje surinktus įrodymus vertino sistemiškai, atsižvelgdamas į jų visumą, tarpusavio ryšį. Pats nuteistasis remiasi iš įrodomosios medžiagos išskirtais fragmentais, visiškai nepaisydamas bendro įrodomosios medžiagos konteksto, iš naujo kelia jau aptartas ir motyvuotai pirmosios instancijos teismo paneigtas versijas. Jo teiginys, kad jis buvo pripažintas kaltu iš esmės remiantis tik kito kaltinamojo K. K. parodymais, kad pastarasis iš jo įsigijo narkotinę medžiagą – kokainą, neatitinka tikrovės. Jokios išskirtinės reikšmės, kaip teigia apeliantas, K. K. parodymams teismas nesuteikė, jie buvo sistemiškai vertinami kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. K. K. parodymai kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais, patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. V. M. apeliaciniame skunde iškelta versija dėl galimo K. K. suinteresuotumo bylos baigtimi ir nepagrįsto jo apkaltinimo yra visiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai šią jo versiją aptarė ir paneigė (t. 3, b. l. 109). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir jos motyvacija ir mano, kad nėra jokio pagrindo abejoti K. K. parodymų patikimumu. V. M. aptaria policijos pareigūnų A. J., R. S. parodymus, kurie, pasak jo, yra pagrįsti tik prielaidomis, pamąstymais, „darbo patirtimi“, rašytinius įrodymus – operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, K. K. vairuojamo automobilio apžiūros protokole, kratos, atliktos jo, V. M., gyvenamojoje vietoje, protokole, specialisto išvadoje, kuria nustatyta, jog K. K. automobilyje rasti milteliai yra narkotinė medžiaga – kokainas, užfiksuotus duomenis – ir daro išvadą, jog nėra duomenų apie tai, kad K. K. automobilyje rasta narkotinė medžiaga buvo įsigyta būtent iš jo, V. M., kad jis su tuo yra susijęs. Ši apelianto išvada pirmosios instancijos teismo apsvarstyta ir paneigta, kaip prieštaraujanti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai. Teismas teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog nepaisant to, kad nei K. K. pinigų perdavimo V. M. faktas, nei V. M. narkotinės medžiagos perdavimo K. K. faktas byloje nėra aiškiai užfiksuoti, nuosprendyje aptari įrodymai, jų visuma sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad K. K. būtent iš V. M. įgijo narkotinę medžiagą. Nuteistojo teiginys, kad K. K. narkotinę medžiagą galėjo perduoti kitas asmuo, tėra nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitinkanti jo prielaida. Tai, kad kratos metu V. M. bute nebuvo rasta nei narkotinių medžiagų, nei pinigų, nors pagal K. K. parodymus šis perdavė jam pinigus, nebuvo nustatyta, ar V. M. už K. K. pinigus įgyja narkotines medžiagas, V. M. nebuvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje, jam perduodant narkotinę medžiagą K. K., nepaneigia aptartų įrodymų pagrindu nustatytos V. M. kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Apelianto argumentas, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu K. K. ir D. T. dar prieš atvažiuodami į Taikos pr. (automobilių turgų), važiuodami automobiliu „Audi A8“, Kaune, Europos pr., 09.28 val., susitiko su 20-25 m. vyru ir su juo kalbėjosi, po to D. T. su tuo vyru įsėdo į automobilį „Renault Espace“ ir atvažiavo į Taikos pr., nebuvo nustatinėjamas ir su jais susitikęs 20-25 m. vyras, vairavęs automobilį „Renault Espace“, nebuvo tiriama versija, ar negalėjo K. K. įsigyti narkotinių medžiagų iš to asmens, nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu K. K. ir D. T. 12.52 val., „Uno X“ degalinėje, Kuršių g., susitiko ir kalbėjosi su dviem 30-35 m. asmenimis, atvažiavusiais automobiliu „BMW 3“, nebuvo nustatinėjami tie 30-35 m. asmenys, nebuvo tiriama versija, ar negalėjo K. K. įsigyti narkotinių medžiagų iš tų asmenų, neatitinka tikrovės. Priešingai, nei teigia nuteistasis V. M., šios aplinkybės buvo ištirtos. Nuteistasis K. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino ilgai ieškojęs sutartos susitikimo su V. M. vietos prie VĮ „Regitra“ Kaune, paprašęs taksisto palydėti, parodyti kelią, D. T. persėdo į taksi automobilį ir važiavo priekyje, o jis, K. K., savo automobiliu važiavo iš paskos, taip važiavo iki VĮ „Regitra“. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas D. T. davė analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 15-16). K. K. taip pat parodė, jog tą dieną kolonėlėje Kaune buvo susitikęs su žmogumi, kuriam buvo žadėjęs priekinį automobilio žibintą (t. 3, b. l. 52-54, 71). Kaip liudytojas paklaustas policijos pareigūnas R. S. parodė, jog K. K. turėjo ir atsitiktinių susitikimų Kaune, nes dėl jų jokių skambučių nebuvo (t. 3, b. l. 69). Šias aplinkybes teismas aptarė ir įvertino skundžiamame nuosprendyje, pažymėdamas, kad bylos medžiaga iš tiesų nustatyta, jog K. K. tą dieną Kaune bendravo ne tik su V. M., tačiau byloje surinktų duomenų visuma paneigia versiją, kad K. K. galėjo įsigyti narkotinių medžiagų iš minėtų nenustatytų asmenų. Teismas nurodė, kokiomis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ši versija neabejotinai paneigiama (t. 3, b. l. 109). V. M. aiškinimas, jog teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, buvo šališkas, vertintinas tik kaip subjektyvi nuteistojo, nepatenkinto jam nepalankiu teismo sprendimu, nuomonė. Kaip jau anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl V. M. kaltės pagrindė išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu ir byloje esančių įrodymų viseto įvertinimu. Todėl naikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti šio nuosprendžio dalį dėl nuteistajam K. K. paskirtų bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., K. K. pagal BK 260 str. 1 d. ir 258 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę jam nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų K. K. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Stasys ValužisValentinas Janonis