Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pi­lietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams su turto už 300 Lt konfiskavimu, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 2 p., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ¼, t.y. 4 mėn., 17 d., galutinė bausmė 1 metai 7 mėn. 13 d., laisvės atėmimo su turto už 300 Lt konfiskavimu; 2) Visagino miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuospren­džiu pagal LR BK 286 str., 290 str. ir nubaus­tas galutine subendrinta bausme - 6 MGL (750 Lt) dy­džio bauda; 3) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 290 str. 286 str., 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1, 3, 6 d.., bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. (duomenys neskelbtini), apie 24 val., Zarasų raj, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius kitų asmenų akivaizdoje, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiu vieną kartą N. P. į smakrą, nuo ko nukentėjusysis N. P. nukrito ant žemės, po ko sudavė kumščiu kelis smūgius į krūtinę, paėmęs už dešinės rankos tempė link savo automobilio, po ko iš nugaros daiktu panašiu į pagalį, sudavė kelis smūgius į kojas, tokiu būdu dėl rankų ir kojų kraujosruvų ir nubrozdinimų, krūtinės sumušimo, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimo, trauminio sąnario ir sąnarinių kapsulių uždegimo padarė nukentėjusiajam N. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 24 valandą važiavo automobiliu ir pamatė (duomenys neskelbtini)e du apsikabinusius vyriškius. Privažiavo prie jų, pažino N. P., pro langelį necenzūriniais žodžiais pasakė, kad jie neaiškių pakraipų. N. P. pasakė, kad iškvies policiją, po ko išlipo iš automobilio, viena sykį kumščiu sudavė N. P. į krutinę ar į smakrą. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito. Po to N. P. atsistojo ir pradėjo bėgti, jį pasivijo ir pagaliu sudavė 2-3 kartus jam per kojas. Kitas vyriškis pabėgo. Po to nuvažiavo pas (duomenys neskelbtini) ir papasakojo apie įvykį. Buvo išgėręs ir jo veiksmams alkoholis įtakos turėjo, būdamas blaivus taip nepasielgtų. Nežino kodėl taip pasielgė, galimai nepatiko toks bažnyčios patarnautojo elgesys. Dėl padaryto labai gailisi , nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Su turtinės žalos dydžiu sutinka, o neturtinę žalą prašo mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis N. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo jo gimtadienis ir pas jį atvyko svečias J.. Tarp 23 ir 24 val. abu ėjo pažiūrėt kelintą valandą ryte autobusas važiuos į Zarasus. Beeidami šnekučiavosi. Zarasų gatvėje ties paminklu prie jų privažiavo kaltinamasis ir iš karto pradėjo juos įžeidinėti, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais. J. pasislėpė, o prie jo priėjo kaltinamasis ir toliau įžeidinėjo. Trenkė per smakrą, jis parvirto, nukrito akiniai ir buvo sulankstyti rėmeliai, subraižyti stiklai. Atsikėlė, kaltinamasis toliau jį persekiojo, porą kartų trenkė kumščiu į krutinę, griebė už rankos ir norėjo įtempt į automobilį , pagaliu porą kartų trenkė per kojas, mušė per kelius, smūgiai buvo skausmingi, skaudėjo kojos kulnas. Jis gydėsi, pirko vaistus. Drabužiai buvo sugadinti nepataisomai. Akiniai nauji ir kartu su gydytojo konsultacija kainavo 580 litų. Ne kartą teko važiuoti į Zarasus į apklausas policijoje ir į teismą. Viso turtinės žalos dydis 953,22 Lt. Prašo priteisti 10 000 litų neturtinės žalos. Parodė, kad su draugu nebuvo apsikabinęs ir nesibučiavo, yra normalios orientacijos. Po įvykio (duomenys neskelbtini) sklinda įvairios kalbos ir kaltinamasis jo manymu prie to prisidėjęs. Jis dirba ir studijuoja seminarijoje, giminės yra tikintys, jam buvo nemalonus pokalbis su klebonu. Tačiau jo manymu įvykis neturės įtakos darbui vasaros metu (duomenys neskelbtini).

Liudytojas K. P. parodė, kad nukentėjusysis patarnavo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. 2009m. atvažiavo automobilis į kiemą apie pusė pirmos nakties ir vyriškis sakė, kad nukentėjęs su kitu vyriškiu apsikabinę, glaustėsi. Vyriškis kalbėjo emocingai, stengėsi parodyti kaip. Sakė, kad tai negerai, jam padėkojo ir vyrukas išvažiavo. Kitą dieną planavo su nekentėjusiuoju vykti į šventas mišias, tačiau N. pranešė, jog negali atvykti, jog jis ligoninėje. Po to vakare bažnyčioje pastebėjo, jog N. P. šlubčioja, negali skaityti skaitinių. Nukentėjusysis minėjo, kad kaltinamasis apvadino juos necenzūriniais žodžiais, minėjo apie homoseksualus. Nukentėjusysis ieškojo užtarimo, paguodos. Viešoj erdvėj blogų žodžių ar apkalbų apie nukentėjusį negirdėjo, tik asmeniniuose pokalbiuose su tikinčiaisiais buvo gėdingas kalbėjimas apie nukentėjusį.

Liudytojas J. J. parodė, kad 2009 m. vasarą vakare , apie 24 val., su P. iš jo namų ėjo į autobusų stotelę (duomenys neskelbtini). Išėjus iš namų prie jų privažiavo mašina. Vairuotojas klausė kas jie esą, kur eina, ką daro. Iš pradžių nesupratau ko jis nori. Galvojo, kad tas žmogus pasiklydo ir klaus informacijos. Tačiau jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, prasivardžiuoti, persekiojo juos iki pat stotelės. Jis keikėsi garsiai, rusiškai, juos vadino gėjais. Jis buvo neblaivus, tai matėsi iš jo išraiškos, kalbos, nestabilumo. Stotelėje išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti link jų, keikėsi, mosikavo rankomis. Kadangi jis puolė link jo, todėl pamanęs, kad jį norima sužeisti pradėjo nuo jo bėgti. Buvo tamsu, šviesos nedegė. Jis pasislėpė, o kaltinamasis P. pagavo ir puolė jį mušti, nors to nematė, tačiau girdėjo smūgius ir keiksmažodžius nes buvo apie 20 metrų atstumu nuo jų.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad konflikto vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l.13-15).

Teismo medicinos instituto Utenos poskyrio 2009-09-03 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės čiurnos sąnario raiščių patempimo, trauminio sąnario ir sąnarinių kapsulių uždegimo (b.l.47).

Iš N. P. buvo paimti daiktai, akiniai, marškiniai, kelnės (b.l.23), kurie buvo apžiūrėti (b.l.24-28) ir prijungti prie bylos. Apžiūros metu nustatyta, kad akinių kojelė sulenkta ir subraižyti stiklai, marškinių rankovių siūlės prairusios, kelnės suteptos.

R. B. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. ir 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuota teisingai, nes jis įžūliu elgesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei iš chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str. 1d. 9 p.). Teismo manymu, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to ir pats kaltinamasis parodė, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams ir būdamas blaivas taip nesielgtų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis tris kartus teistas , teistumai už veikas, numatytas BK 286 str., 290 str. neišnykę, paskirtos baudos kaltinamasis nesumokėjęs, šiuo nuosprendžiu vėl teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, parodymų nekeitė, ikiteisminio tyrimo neapsunkino ir nuoširdžiai gailisi. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais. Atsižvelgiama į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, ir sutarė dėl žalos atlyginimo ir į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas. Todėl teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (LR BK 61 str.). Taip pat teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. B. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas

R. B. Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas pagal LR BK 290 str. ir nubaustas 8 MGL (1040,00 Lt) dydžio bauda, pagal LR BK 286 str. nubausti 8 MGL (1040,00 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. galutinė subendrinta bausmė 8 MGL (1040,00 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 6 d. prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės visiškai pridėta Visagino miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta 6 MGL (750,00 Lt) bauda ir galutinė subendrinta bausmė - 14 MGL (1790,00 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d. į paskirtą bausmę įskaitytos dvi dienos išbūtos laikinajame sulaikyme- viso 4 MGL dydžio (520 Lt) baudą, todėl prie naujai paskirtos bausmės vadovaujantis LR BK 63 str.9 d., visiškai pridedama ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė - 10 MGL (1270 Lt) dydžio bauda.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo N. P. civilinis ieškinys dėl 953,22 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 51-35). Teismui pateiktas prašymas, kuriame kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl žalos atlyginimo (b.l.158) , kad R. B. sutinka sumokėti 363,22 Lt turtinės žalos, 81 Lt kelionės išlaidas ( viso 444,22 Lt), 600 Lt už advokato paslaugas, bei 5000 Lt neturtinės žalos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam N. P. buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, nes jis buvo sužalotas, gydėsi ilgiau nei 10 dienų, turėjo gydymo išlaidų bei patyrė dėl įvykio nepatogumų. Todėl jis turi teisę į žalos atlyginimą.

Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta 953,22 Lt, tai gydymo išlaidos, sugadinti drabužiai, akiniai, kelionės į Zarasus, tačiau pasirašydamas susitarimą su R. B. sutiko, kad turtinė žala būtų sumažinta, todėl iš kaltinamojo priteistina 444,22 Lt turtinės žalos.

Nukentėjusysis pateikė ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškia dideliu ilgalaikiu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu, nepatogumais, ir diskomfortu, nes taip sužalotas negalėjo rodytis visuomenėje, apsipirkti parduotuvėse, jautė pašalinių žmonių dėmesį ir viso kūno skausmą. R. B. pažemino jo garbę ir žmogiškąjį orumą.

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas sutinka, kad dėl sveikatos sužalojimo N. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau pažymi, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam padaryta didelė neturtinė žala. Teismas taip pat konstatuoja, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltinamasis nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir piniginių santaupų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog įvykis neturės pasekmių jo darbui bažnyčioje , nepateikė duomenų apie tai, jog dėl apkalbų negalėjo rodytis visuomenėje, liudytojas P. parodė, kad viešoje erdvėje jokių netinkamų kalbų apie N. P. jis negirdėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1000 Lt.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- N. P. drabužiai, akiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nukentėjusysis turėjo 600 Lt išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu (b.l.160), to dėl jos priteistinos iš R. B. ( BPK 106 str.2d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d.1p.- bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 65 str.2d. prie naujai paskirtos bausmės pridėti bausmę, paskirtą ir neatliktą 2009-08-31 Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo ir 10 MGL (1270 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš R. B. 444,22 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui N. P..

Priteisti iš R. B. 600 Lt nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų N. P..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- N. P. drabužius, akinius sunaikinti..

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.