Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P., S. P. ir nuteistojo A. Z. gynėjos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

S. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

A. Z. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę ir Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus apėmimu būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimu būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę ir Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Dėl D. D. klaidos nuosprendyje ištaisytos to paties teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi BPK 308¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

A. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų E. P., S. P., A. Z., D. D. ir A. G. solidariai priteista 13 186,50 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. S., 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. S., 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. S. ir 3282,90 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Be to, iš nuteistųjų E. P., S. P., A. Z., D. D. ir A. G. priteista lygiomis dalimis, po 6666,40 Lt iš kiekvieno nukentėjusiajai G. S. jos išlaikymui.

Iš nuteistųjų E. P., S. P., A. Z., D. D. ir A. G. iš kiekvieno taip pat priteista po 344 Lt valstybei nukentėjusiosioms S. S., S. S. ir G. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl nuteistųjų D. D. ir A. G. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., S. P., A. Z., D. D. ir A. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, 2009 m. sausio 27 d., apie 23 val., G. L. priklausančiame name, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), E. P., S. P. ir A. Z., pastarieji du būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, o D. D. ir A. G. dėl savanaudiškų paskatų, bendrais veiksmais tyčia nemažiau kaip septyniolika kartų smogė rankomis ir spyrė kojomis nukentėjusiajam Ž. S. į įvairias kūno vietas, taip pat nemažiau kaip 19 kartų smogė rankomis bei įspyrė nuo smūgių parkritusiam Ž. S. į galvos sritį. Tokiu būdu S. P., A. G., E. P., D. D., A. Z., bendrais veiksmais, kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, padarė Ž. S. odos nubrozdinimus kaktos dešinėje srityje, dešiniame skruoste, žanduose, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, nosyje, pakaušio kairėje, dešinėje alkūnėje, nugaroje, kairiame klube, poodines kraujosruvas nosyje, lūpų srityje, dešinėje kaktos-smilkinio srityje, dešiniame skruoste, dešiniame žande, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kairėje kaktos-smilkinio srityje, kairiame žande, kaklo kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinio riešo srityje, plaštakų nugariniuose paviršiuose, kairiame dilbyje, kairio klubo srityje, kraujosruvas lūpų gleivinėje, liežuvyje, dešinėje kaktos-skruosto-smilkinio srityje, dešiniame momenyje, pakaušio dešinėje, kaktos kairėje, kairiame smilkinyje, kairiame žande, kaklo kairėje, nugaroje, muštines žaizdeles lūpų gleivinėje, kairės pusės V-IX šonkaulių lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir smegenų skilveliuose, difuzinį galvos smegenų sumušimą, o D. D. ir A. G. pagrobė iš Ž. S. kišenės 400 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6030“ ir nusegė nuo rankos 300 Lt vertės laikrodį „Casio“. Ž. S. nuo padarytos sunkios galvos smegenų traumos 2009 m. sausio 28 d., 16 val. 15 min. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė. Tokiais savo veiksmais E. P., S. P. ir A. Z. tyčia, o D. D., A. G. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė Ž. S..

Be to, E. P. ir D. D., veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. sausio 28 d., nuo 00.00 val. iki 01.00 val., Kauno rajone, Garliavos sen., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pasivijo iš G. L. priklausančio namo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), einantį sunkiai sužalotą Ž. S., E. P. tyčia įspyrė Ž. S. per kojas, nuo ko šis suklupo, tada D. D. įspyrė vieną kartą Ž. S. į krūtinę, tada D. D. pagrobė iš Ž. S. kišenės 2450 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia N95“. Tokiu būdu E. P. ir D. D. bendrais veiksmais, panaudoję fizinį smurtą, užvaldė Ž. S. priklausantį 2450 Lt vertės turtą.

Nuteistojo gynėjos nuomone, mažintinas ir priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms S. S. ir G. S. atsižvelgiant į neatsargų ir netinkamą nukentėjusiojo Ž. S. elgesį įvykio metu. Be to, nukentėjusiojo santuoka yra nutraukta, todėl abejotinas jo nuoširdus bendravimas su dukromis ir parama joms, nukentėjusiosios nėra pateikusios teismui jokių įrodymų apie tėvo joms teiktą materialinę pagalbą, S. S. sukūrusi šeimą ir gyvena atskirai.

Be to, CK 6.279 straipsnis numato atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Vertinant žalą padariusių asmenų kaltę reikia atsižvelgti į šio straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą diferencijuoti kiekvieno iš solidariai atsakingų asmenų kaltę. P. K. apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį panaikinti ir A. Z. pagal BK 129 str. 1 d. išteisinti. Nesant tokios galimybės, prašo sušvelninti A. Z. paskirtą bausmę. Taip pat prašo sumažinti priteistų neturtinių žalų dydžius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. P. ir S. P. apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistojo A. Z. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistuosius S. P., E. P. ir A. Z. kaltais. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistųjų nusikalstamas veikas bei skiriant bausmes teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Kad nuteistieji padarė įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas, patvirtina liudytojų parodymai, iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, specialistų išvados ir kiti bylos duomenys. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Iš esmės visuose trijuose apeliaciniuose skunduose neigiamas mirtį sukėlęs smūgių sudavimas nukentėjusiajam Ž. S. į galvos sritį. S. P. nurodo, kad gerai atsimena, jog nukentėjusiajam tyčia nesudavė, nukentėjusysis konfliktavo su K. P., o vėliau buvo užpultas ir sumuštas grupės nepažįstamų jaunuolių, kurie staiga įsiveržė į G. L. namus. S. P. nurodo, kad bendravo su nukentėjusiuoju, apsistumdė, jų rūbai lietėsi, todėl ir liko pėdsakai, be to, apeliantas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to būdamas bejėgiškos būklės negalėjo padaryti jokių rimtesnių sužalojimų. Kitas nuteistasis E. P. nurodo, kad nukentėjusiajam į galvos sritį nesudavė nė vieno smūgio, be to, byloje ir nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nuteistojo A. Z. gynėja skunde taip pat nurodo, kad nuteistasis A. Z. į galvos sritį nukentėjusiajam nesudavė smūgių, tik nukentėjusiajam sėdint ant kėdės vieną kartą spyrė pastarajam į užpakalį ir du kartus sudavė alkūne į nugarą. Šiuos apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad Ž. S. mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų ir plaučių pabrinkimu. Specialistas Ž. M. pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog Ž. S. konstatuoti sužalojimai galvoje padaryti 16-19 smūgių pasėkoje. Mirtį įtakojo suduotų smūgių į galvą visuma. Griuvimui būdingi požymiai rasti tik alkūnėse, keliuose. Ir pirmas, ir antras, ir paskutinis smūgis galėjo sukelti Ž. S. mirties pradžią. Taigi nustatyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra sužalojimai, padaryti suduodant smūgius į galvos sritį. Tarp bet kurio į galvą suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. To savo skunduose neginčija ir patys apeliantai.

Kad nuteistasis S. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam Ž. S. į galvos sritį patvirtina liudytojo G. L. parodymai, kad S. P. sudavė Ž. S. smūgį kumščiu į galvos sritį ir gulinčiam įspyrė apie 10 kartų į įvairias kūno vietas. Nuteistasis D. D. parodė, kad matė, jog Ž. S. iš nosies bėgo kraujas, o šalia jo ant sofos sėdėjo S. P., kuris buvo apsikabinęs Židrūną ir jie abu keikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Ž. S. S. P. pasakė kažką įžeidžiančio, tada pastarasis sudavė jam kumščiu du tris kartus į veido sritį. Ž. S. bandant atsistoti, S. P. vėl sudavė kumščiu smūgį jam į veidą ir šis nukrito virtuvėje ant grindų. S. P. priėjo prie Ž. S. ir pasakęs „žiūrėkit kaip reikia mušt“, įspyrė koja Ž. S. du kartus į galvą. S. P. paėmė Ž. S. ir pasodino ant tos pačios kėdės ir sudavė smūgį kumščių į pilvą. Ž. S. susirietus, S. P. smogė jam kumščiu tris kartus ir alkūne apie du - tris kartus į nugarą. Po to S. P. pagriebė Ž. S. už striukės, smogė jam kojos keliu į veidą. Nuo suduoto smūgio Ž. S. vėl nukrito ant grindų virtuvėje. Kitas nuteistasis A. G. parodė, kad S. P., suėmęs rankas vieną su kita, sudavė Ž. S. vieną kartą į galvos sritį, nuo ko jis nugriuvo, paskui S. P. pakėlė gulintį nukentėjusįjį, nusitempė į virtuvę, kumščiu du kartus sudavė į veidą, nuo ko nukentėjusysis nukrito. Tai, kad S. P. sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį, taip pat patvirtina nuteistojo A. Z. parodymai, kad jis matė, kaip įsiutęs S. P. sudavė kumščiu sėdinčiam Ž. S. į galvos sritį ne mažiau penkių kartų. Tiek S. P., tiek K. P. gulinčiam nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau daugiausia jų buvo suduota į galvos sritį. Po to S. P. jam dar sudavė ne mažiau penkių kartų į galvos sritį. Be to, iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad žmogaus kraujo, rasto ant pateiktų tirti S. P. megztinio, kelnių, marškinių genotipas sutampa su Ž. S. genotipu. Taigi tai taip pat patvirtina, kad S. P. buvo aktyvus suduodant smūgius nukentėjusiajam ir tikrai sudavė jam smūgius į galvos sritį.

Nuteistasis S. P. skunde nurodo, kad gerai atsimena, jog nukentėjusiajam tyčia nesudavė, nukentėjusysis konfliktavo su jo broliu K. P., o vėliau buvo užpultas ir sumuštas grupės nepažįstamų jaunuolių, kurie staiga ir netikėtai buvo įsiveržę į G. L. namus. Ši nuteistojo versija yra neįtikinama, vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir todėl atmetama. Byloje jokių duomenų apie staiga įsiveržusius jaunuolius, kurie užpuolė nukentėjusįjį, nėra. To neparodė nei kiti nuteistieji, nei liudytojai. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo kraujas ant jo rūbų atsirado, nes jis su nukentėjusiuoju bendravo, apsistumdė, jų rūbai lietėsi. Šie nuteistojo skundo argumentai taip pat atmetami, nes yra nepagrįsti. Be to, paties nuteistojo S. P. parodymai yra prieštaringi, tai jis nurodo, kad nekonfliktavo su nukentėjusiuoju, paskui nurodo, kad jie apsistumdė. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo paeiti, buvo bejėgiškos būklės, todėl negalėjo padaryti nukentėjusiajam tokių sužalojimų. Tokie nuteistojo argumentai prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims, kaip nustatyta faktinėmis bylos aplinkybėmis, būtent jo vaidmuo suduodant smūgius nukentėjusiajam, nebuvo antraeilis, taip pat ir iš alkotesterio šaknelės duomenų matosi, kad S. P. 2009-01-28 14:42:15 nustatytas girtumas 1,02 promilės. (T. 4 b.l.11) Tai paneigia, kad nusikaltimo padarymo metu apie 03.00 val. jis dėl girtumo buvo bejėgiškos būklės. Be to, nuteistasis vėl prieštarauja paties savo parodymams – jis, būdamas nuo alkoholio bejėgiškos būklės, kaip pats nurodo, gerai atsimena įvykio smulkmenas.

Nuteistasis S. P. skunde taip pat nurodo, kad liudytojai V. B., G. L., L. P., apklausti teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis nukentėjusiojo nemušė. Tokie skundo argumentai irgi atmetami. Teisme liudytoja V. B. parodė, kad savo namuose matė S. P. konfliktuojantį su Ž. S., po to matė pastarąjį gulintį virtuvėje ant grindų. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, jog jos namuose S. P. ėmė mušti Ž. S.. Apklausiama papildomai, liudytoja V. B. parodė, jog konflikto metu virtuvėje buvo S. P., K. P., E. P. ir tie kiti vaikinai, kurių ji nepažįsta. Girdėjo didelį bumsėjimą, Ž. S. gulintį kojomis spardė ne tik S. P., bet ir kiti ten buvę asmenys. Girdėjo, kaip jis aimanavo, dejavo iš skausmo. Taip pat liudytojas G. L., priešingai nei teigia nuteistasis S. P. skunde, kaip jau minėta, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. P. sudavė smūgį Ž. S. kumščiu į galvos sritį bei gulinčiam apie 10 kartų įspyrė į įvairias kūno vietas. Parodymų patikrinimo vietoje metu G. L. vietoje parodė, kaip S. P. sudavė smūgį Ž. S. į galvą ir nukritusį ant grindų jį spardė. Nuteistasis S. P. skunde taip pat klaidingai nurodo, kad liudytoja L. P. parodė, kad jis nemušė nukentėjusiojo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ši liudytoja ir negalėjo matyti smūgių sudavimo, kadangi išėjo iš V. B. namų tik prasidėjus konfliktui.

Kad nuteistasis E. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam Ž. S. į galvos sritį, patvirtina nuteistojo A. G. parodymai. Nors teisme šis nuteistasis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl E. P. suduotų smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau, teismas šiuos parodymus pagrįstai atmetė. Nuteistojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti. Ne vieną kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuteistasis A. G. parodė, kad E. P. įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam į veidą- į žandą ir vieną kartą į krūtinę. Po to Ž. S. pasisuko eiti link E. P., pastarasis jam trenkė vieną smūgį į veidą (skruostą). Šiuos parodymus nuteistasis A. G. patvirtino ir akistatos su E. P. metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė teisme duotus A. G. pakeistus parodymus, kadangi jokios įtikinamos parodymų pakeitimo priežasties pastarasis nenurodė. Versiją, kad prieš jį pareigūnai vartojo smurtą, paneigia objektyvūs bylos duomenys – visų apklausų metu dalyvavo gynėjas, jokių skundų nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, be to, nenurodė ir kokie konkretūs pareigūnai prieš jį tariamai vartojo smurtą.

Skunde nuteistasis E. P. taip pat ginčija nuteistojo D. D. parodymus, nurodydamas, kad jie buvo prieštaringi. Iš tiesų D. D. parodymai kito kitiems nuteistiesiems vis palankesne kryptimi, šią aplinkybę teismas įvertino ir rėmėsi nuteistojo parodymais tiek, kiek jie sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. E. P. skunde taip pat nurodo, kad aplinkybės, jog jis mušė nukentėjusįjį į galvos sritį, nenurodė ir kiti nuteistieji. Šis skundo argumentas pagrįstas, tačiau jis jokiu būdu nepaneigia apelianto kaltės. E. P. nurodo, kad liudytojai V. B. ir G. L. nenurodė, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, jie tik atpažino jį kaip asmenį, buvusį patalpoje. Tačiau minėti liudytojai parodė, kad E. P. kartu su kitais kartu atėjusiais nuteistaisiais spardė nukritusį ant grindų nukentėjusįjį Ž. S..

Kad nuteistasis A. Z. sudavė smūgius nukentėjusiajam Ž. S. į galvos sritį, taip pat patvirtina nuteistojo A. G. parodymai, kad A. Z. kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį nukentėjusiajam, spardė jį, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam apie aštuonis kartus. Apie šias aplinkybes nuteistasis A. G. nuosekliai parodė visų apklausų ikiteisminio tyrimo, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, metu. Savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. Z. metu. Bylą nagrinėjant teisme, A. G. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad A. Z. nesudavė smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau šiuos pakeistus parodymus teismas irgi atmetė pagrįstai.

Nuteistojo A. Z. gynėja skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais nuteistojo A. G. parodymais, nes jis yra artimas S. P. ir K. P. giminaitis, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. G. siekė sumenkinti savo ir giminaičių S. P. ir K. P. vaidmenis vartojant smurtą prieš Ž. S. ir tuo pačiu mėgino versti prisiimti atsakomybę kitus asmenis. Šie gynėjos skundo argumentai atmetami. Nuteistojo A. G. parodymų patikimumas jau aptartas anksčiau ir, priešingai nei nurodo gynėja, šis nuteistasis nesiekė sumenkinti savo ir giminaičių S. P. ir K. P. vaidmens, o kaip tik nurodė nuteistųjų suduotus smūgius nukentėjusiajam Ž. S..

Atsižvelgtina į tai, kad įvykio metu ne visi liudytojai galėjo matyti visas aplinkybes, buvo girtaujama, įvykio vietoje buvo daug asmenų. Tačiau nuteistųjų E. P. ir A. Z. kaltę patvirtina ir liudytojų V. B. bei G. L. parodymai, kad E. P. su kitais kartu atėjusiais vaikinais (tame tarpe ir A. Z.) spardė nukritusį ant grindų nukentėjusįjį Ž. S..

Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad jau po to, kai Ž. S. išėjo iš namų, lauke jį pasivijo, užpuolė ir sumušė E. P. ir D. D., kurie pagrobė nukentėjusiojo telefoną. Tačiau šią nuteistojo versiją, kad Ž. S. tariamai galėjo būti mirtinai sužalotas tik po to, kai išėjo iš S. L. namų, kolegija taip pat atmeta. Tai paneigia ta pati teismo medicinos specialisto išvada. Joje nurodoma ne tik apie tai, kad Ž. S. į galvos sritį buvo suduota ne mažiau kaip 16-19 smūgių ir kad mirtį sukėlusi galvos trauma susidarė nuo smūgių į galvą visumos. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad visi Ž. S. kūne ir galvos srityje konstatuoti sužalojimai vienas kito atžvilgiu buvo padaryti artimu laiku. Be to, neatmetama galimybė, jog po sužalojimų padarymo Ž. S. kurį laiką, kol išsivystė galvos smegenų spaudimo reiškiniai, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteisė E. P. ir D. D. dar ir pagal BK 180 str. 1 d., tačiau teismas nustatė, kad plėšimo metu, užvaldydami Ž. S. mobilaus ryšio telefoną, E. P. tik spyrė nukentėjusiajam į kojas, o šiam pargriuvus D. D. spyrė jam į krūtinę. Tokiu būdu, išnagrinėti įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad visuma kūno sužalojimų galvos srityje, sukėlusi nukentėjusiojo mirtį, Ž. S. buvo padaryti dar S. L. name. Būtent ten visi nuteistieji, suduodami smūgius į galvos sritį, bendrais veiksmais padarė Ž. S. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, taigi tarp visų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu atveju visus nuteistuosius teismas pagrįstai pripažino nužudymo bendravykdytojais. Byloje tikrai nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji norėjo Ž. S. nužudyti ir siekė būtent tokių padarinių. Tokia išvada nepadaryta ir skundžiamame nuosprendyje. Tačiau teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad suduodami smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno dalį, t.y. galvos sritį, nuteistieji suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, nužudė Ž. S. netiesiogine tyčia, o nuteistųjų E. P., S. P. ir A. Z. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Nuteistasis E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas dar ir pagal BK 180 str. 1 d. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde šios nuosprendžio dalies neginčija, todėl, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija šios nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina.

Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas nesiaiškino arba tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso normas, šie skundų argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Pažymėtina, kad kokių nors konkrečių pažeidimų sprendžiant įrodymų leistinumo klausimus, nenurodo ir apeliantai savo skunduose. Vertinant išnagrinėtus įrodymus BPK 20 str. 5 d. nuostatos nebuvo pažeistos. Jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.

Skirdamas bausmes nuteistiesiems teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi ir jokių baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Nuteistųjų S. P., A. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, E. P. dvi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad S. P. bei A. Z. nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją. Buvo įvertinta tai, kad nuteistieji nukentėjusįjį nužudė veikdami netiesiogine tyčia, padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, nužudymas sukėlė itin sunkius ir jau neatstatomus padarinius. BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. Atsižvelgus į tai, kad S. P. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo vienas pagrindinių, S. P. teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų, E. P. ir A. Z. laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Nuteistasis S. P. skunde nurodo, kad jam skirta bausmė yra per griežta, nes viršija sankcijoje numatytą vidurkį. Kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 61 str. nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kas yra nustatyta: ar yra tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšį, bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 11 (vienuolika) metų. Nuteistojo S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taigi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų neženkliai viršija bausmės vidurkį. Kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kiekvieno kaltininko vaidmenį nužudyme, taip pat nuteistųjų asmenybes. Todėl šios bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas iš visų nuteistųjų solidariai priteisė 13 186,50 Lt turtinės žalos atlyginimo Ž. S. buvusiai sutuoktinei nukentėjusiajai S. S. ir 3282,90 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai. Ši žala, taip pat ir S. S. turėtos Ž. S. laidojimo išlaidos patvirtintos dokumentais, todėl ši nuosprendžio dalis teisėta ir pagrįsta. Jos, beje, neginčija ir apeliantai. Nuteistojo A. Z. gynėja skunde nurodo tik apie tai, kad pagal CK 6.279 str. 2 d. nuostatas teismas, vertindamas kelių asmenų bendrai padarytą žalą, turėjo diferencijuoti kiekvieno iš solidariai atsakingų asmenų kaltę. Gynėja nurodo, jog svarbi yra ta aplinkybė, kad A. Z. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su Ž. S. mirtimi. Šie gynėjos skundo argumentai nepagrįsti. Apie tai, kad tarp A. Z. nusikalstamų veiksmų ir Ž. S. mirties buvo tiesioginis priežastinis ryšys ir kad teismas pagrįstai pripažino jį nužudymo bendravykdytoju, šioje nutartyje jau buvo aptarta. To paties CK 279 str. 1 d. nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl teismas visiškai pagrįstai ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą priteisė solidariai iš visų nuteistųjų, dalyvavusių Ž. S. nužudyme.

Teismas taip pat solidariai iš visų nuteistųjų priteisė neturtinės žalos atlyginimus nužudytojo dukterims: 100 000 Lt S. S. ir 150 000 Lt G. S.

Nuteistojo A. Z. gynėjos nuomone, mažintinas priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms S. S. ir G. S. atsižvelgiant į neatsargų ir netinkamą nukentėjusiojo Ž. S. elgesį įvykio metu. Be to, nukentėjusiojo santuoka yra nutraukta, todėl abejotinas jo nuoširdus bendravimas su dukromis ir parama joms, nukentėjusiosios nėra pateikusios teismui jokių įrodymų apie tėvo joms teiktą materialinę pagalbą, S. S. sukūrusi šeimą, gyvena savo gyvenimą. Kolegijos nuomone, šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas priteisė S. S. 100000 Lt, o G. S. 150000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Iš bylos matosi, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad labai sunkus nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nusikaltimo pasekmės neatstatomos, nužudytojo dukterys patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją. Taip pat teismas įvertino ir nuteistųjų turtinę padėtį bei atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei nenukrypo nuo galiojančios teisminės praktikos. Gynėjos skundo teiginys, kad nukentėjusiojo santuoka yra nutraukta, todėl abejotinas jo nuoširdus bendravimas su dukromis ir parama joms, yra nepagrįstas ir atmetamas. Tai, kad asmens santuoka nutraukta, nerodo jo bendravimo ar nebendravimo ar paramos teikimo savo vaikams. Pažymėtina, kad Ž. S. gyveno kartu su buvusia sutuoktine ir nepilnamete dukterimi G. S., ją išlaikė. Kita nužudytojo dukra S. S. gyveno ne su nužudytuoju, tačiau jis mokėjo už jos mokslus, teikė paramą. Pilnamečio asmens gyvenimas atskirai nuo tėvų nerodo jo ir tėvų silpnesnio tarpusavio ryšio.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra laikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Iš bylos matosi, kad visi nuteistieji yra jauni ir darbingi asmenys ir tai leidžia spręsti, kad jie priteistus neturtinės žalos atlyginimus, juo labiau solidariai, galės sumokėti. Kolegija daro išvadą, kad abiems nužudytojo dukterims priteisti neturtinės žalos atlyginimai nustatyti atsižvelgus į visas CK 6.250 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.284 str. 1 d. nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 d. nurodyta apie tai, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Iš bylos matosi, kad iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nužudytojo nepilnametei dukteriai G. S. prašė priteisti 33332 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje buvo nurodyta, kad nužudytojo dukra G. S. yra gimusi 1996-08-20, jos negautos pajamos nuo tėvo mirties iki dukros pilnametystės kas mėnesį sudaro po 500 Lt. Skundžiamu nuosprendžiu teismas šioje dalyje civilinį ieškinį patenkino, priteisė iš kiekvieno nuteistojo po 6666,40 Lt (iš viso 33332 Lt) G. S. išlaikymui, nors šios sprendimo dalies nuosprendžio aprašomojoje dalyje išsamiau nemotyvavo. A. Z. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas iš nuteistųjų kas mėnesį G. S. išlaikymui po 500 Lt, turėjo vadovautis CK 6.461 str. 2 d. numatytais kriterijais ir todėl turėjo šią sumą sumažinti. Be to, nukentėjusioji S. S. negalėjo būti atleista nuo pareigos įrodyti tikruosius nepilnametės G. S. poreikius. Šie apeliantės argumentai taip pat nepagrįsti. Apie tai, kad gyvendamas kartu su savo nepilnamete dukra Ž. S. ją išlaikė, šioje nutartyje jau buvo nurodyta. Be to, pagal galiojančią teisminę praktiką, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Taigi klausimas, ar miręs asmuo realiai vykdė savo turimus įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, nėra reikšmingas priteisiant žalos atlyginimą iš asmens, dėl kurio kaltės vaikas neteko maitintojo (2011-04-05 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011). Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Ž. S. dirbo ir uždirbdavo tiek, kad kartu su juo gyvenančiai nepilnametei dukrai G. S. tikrai galėjo teikti 500 Lt per mėnesį išlaikymą. Todėl ieškinyje nurodyta 33332 Lt suma yra pagrįsta. Vis dėlto, A. Z. gynėjos skundas iš dalies pagrįstas, nes į atlygintinos žalos dydį teismas neįskaitė socialinio draudimo išmokų. CK 6.290 str. 1 d. nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo išreikalauti iš išnagrinėti papildomi duomenys. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos matosi, kad G. S. nuo 2011-06-01 mokama našlaičių pensija kas mėnesį po 284,38 Lt. G. S. yra gimusi 1996-08-20, pilnametystės sulauks 2014-08-20. Nuo 2011-06-01 iki pilnametystės jai bus išmokėta iš viso 10996 Lt našlaičių pensijos. Šią sumą, vadovaujantis CK 6.290 str. 1 d., kolegija įskaito į civiliniame ieškinyje nurodytą 33332 Lt sumą. Todėl iš nuteistųjų priteisiama žalos atlyginimo suma G. S. išlaikymui mažinama iki 22336 Lt. Teismas žalos atlyginimą G. S. išlaikymui taip pat nemotyvuotai ir nepagrįstai priteisė dalimis atskirai iš kiekvieno nuteistojo. Pagal galiojančią teisminę praktiką, vadovaujantis CK 6.279 str., bendrai padarę žalos asmenys, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Dėl šios priežasties jau paminėta sumažinta žalos atlyginimo suma šia nutartimi priteisiama solidariai iš visų nuteistųjų, taip pat ir iš D. D. ir A. G., dėl kurių nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Kadangi žalos atlyginimo suma mažinama, toks nuosprendžio pakeitimas nesugriežtins, o sušvelnins nuosprendį asmenims, dėl kurių apeliacine tvarka nuosprendis neapskųstas, todėl toks nuosprendžio pakeitimas neprieštaraus, o atitiks BPK 320 str. 5 d. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p., 320 str. 5 d.,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. S. klausimas, pakeisti.

Iš nuteistųjų S. P., E. P., A. Z., A. G. ir D. D. solidariai priteisti nukentėjusiajai G. S. 22336 Lt turtinės žalos atlyginimo netekus maitintojo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų E. P. ir S. P. apeliacinius skundus atmesti.