- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-767-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25870-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- B. J., R. J., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, akcinė bendrovė DNB bankas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-32211-945/2015 pagal pareiškėjos L. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152, suinteresuoti asmenys B. J., R. J., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas skundžiamu 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkymu buvo įkainotas per didele kaina, pažeidžiant turto įkainojimo taisykles, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vidutinė turto rinkos vertė yra 177 600 Eur, o antstolio 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkyme nurodyta turto vertė – 273 000 Eur. Be to, areštuotą turtą sudaro 3 savarankiški nekilnojamieji daiktai, o patvarkymu yra atliktas bendras visų šių daiktų įkainojimas. Tuo tarpu, pareiškėjos nuomone, įkainojimas turėjo būti atliktas ne tik turint konkrečius įrodymus dėl turto rinkos vertės, tačiau ir aiškiai nurodant kiekvieno areštuojamo turtinio vieneto, sudarančio turtą, rinkos vertę. Todėl įkainojimas negali būti laikomas tinkamu. Pardavinėjant turtą antstolio nustatyta kaina, anot pareiškėjos, varžytynių metų neatsiras turto pirkėjų ir realūs išieškojimo tikslai nebus pasiekti, be to, bus pažeistos pareiškėjos teisės dalyvauti vykdymo procese ir siūlyti savo pirkėjus. Pareiškėjos vertinimu, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudarytos sąlygos įvykdyti turto varžytynes nepagrįstai ir neteisėtai nustatytų turto verčių pagrindu, kas padarytų galimai palankaus pareiškėjai procesinio sprendimo įvykdymą neįmanomu, nes skundo reikalavimo patenkinimas prarastų bet kokią prasmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus kokiu nors būdu pažeistos jos teisės. Be to, pasak teismo, pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia formaliais procedūriniais argumentais. Teismas darė išvadą, kad yra tikimybė, jog antstolio nustatyta kaina pardavinėjant turtą varžytynėse, turtas gali būti neparduotas, kas sąlygotų tai, jog turtas nebus parduotas iki skundo išnagrinėjimo. Iš kitos pusės, jeigu varžytynės bus organizuojamos ir baigsis turto pardavimu už didesnę kainą, tai atitiks visų vykdymo proceso dalyvių interesus. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grubiai pažeistos turto įkainojimo taisyklės: 1) vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatomis, areštuojamą turtą antstolis privalėjo įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į išieškotojo ir skolininko nuomones; 2) antstolis turtą įkainojo kaip visumą, kai jį sudaro trys atskiri vienetai, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Todėl įkainojimas privalo būti atliktas, individualizuojant kiekvieną daiktą ir nurodant konkrečią kiekvieno daikto vertę. Tuo tarpu atlikus bendrą turto įkainojimą, yra pažeidžiamas esminis teisėtumo principas. Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendra turto vertė yra 177 600 Eur. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudarytos sąlygos įvykdyti turto varžytynes remiantis nepagrįstai ir neteisėtai nustatytų turto verčių pagrindu.
2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad jeigu suorganizuotos turto varžytynės baigsis turto pardavimu už didesnę kainą, tai atitiks visų vykdymo proceso dalyvių interesus. Apeliantės nuomone, jeigu varžytynių metu neatsiras turto pirkėjų, nebus pasiekti realūs išieškotojo tikslai. Ir priešingai, jeigu turtas būtų parduotas už nepagrįstai antstolio nustatytą turto rinkos vertę, kiltų grėsmė, kad būtų inicijuojama visa eilė papildomų teisminių procesų, o tokios aplinkybės papildomai apsunkintų galimai palankaus šio skundo atžvilgiu teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Be to, tokie teismo argumentai yra neleistini ir tuo aspektu, jog jie grubiai pažeidžia CPK 681 straipsnio nuostatas, kurios aiškiai nustato, jog turtas turi būti įkainotas ne bet kokia, o rinkos verte.
3. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, t. y. nepagrįstai bloginama pareiškėjos padėtis, kadangi skundo reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, o antstolis ir atitinkamai išieškotojas AB DnB bankas atsidurtų iš esmės geresnėje padėtyje, nes galėtų atlikti vykdomuosius veiksmus, susijusius su turtu, nors turto įkainojimas galimai buvo atliktas pažeidžiant turto įkainojimo taisykles. Be to, turto įkainojimas lemia skolininko teises vykdymo procese (pvz.: pasiūlyti savo pirkėją). Tai įrodo, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, o kreditoriaus AB DnB banko interesai ir toliau liktų apsaugoti turtu ir visą šį laiką kreditoriaus naudai būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos pagal vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu atliekamas išieškojimas iš turto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB bankas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Banko nuomone, net vertinant preliminariai, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, kadangi skundžiamu patvarkymu areštuotas turtas yra įkainotas pagal UAB „OBER-HAUS“ atliktą ekspertizę ir parengtą ekspertizės aktą Nr. 1743 EKZ 2015 SUM KAUN, kaip tai numato CPK 681 straipsnio nuostatos. Priešingai nei teigia pareiškėja, nustatant areštuoto turto įkainojimą pagal jos nurodomus Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie vidutinę areštuoto turto rinkos vertę, bet ne pagal eksperto (nepriklausomo turto vertintojo) atliktą turto vertinimo ekspertizę ir nustatytą šio turto rinkos vertę, antstolis būtų padaręs CPK 681 straipsnio nuostatų dėl areštuoto turto įkainojimo pažeidimus. Be to, nepagrįstai pareiškėja tvirtina, kad antstolis skundžiamame patvarkyme atskirai nenurodė visų trijų areštuotų turto objektų rinkos vertės. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad įkainodamas areštuotą turtą antstolis vadovavosi UAB „OBER-HAUS“ parengtu ekspertizės aktu Nr. 1743 EKZ 2015 SUM KAUN, kurio išvadose išskirta visų trijų areštuotų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė.
2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos pareiškėjos teisės. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia akivaizdžiai formaliais procedūriniais argumentais, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl galimo realaus jos teisių pažeidimo tuo atveju, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors pareiškėja įrodinėja, kad parduodamas turtas įkainotas per didele kaina, dėl ko jo nepavykus parduoti ir tokiu būdu bus pažeistos tiek pareiškėjos, tiek išieškotojo teisės, banko nuomone, yra priešingai, nes pardavus turtą antstolio nustatyta kaina, bus patenkinti visų šalių interesai. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vykdomųjų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas, neatitiktų ne tik proceso šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų, bet ir bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis).
3. Pareiškėja, teikdama nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 17 straipsnis, 178 straipsnis). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015 ir kt.). Pažymėtina, jog sprendžiant ieškinio (skundo) reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio (skundo) reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-15580-657/2011 dėl 8 507 832,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų L. B., B. J., R. J., V. B. ir UAB „Žalias ratas“ išieškotojo AB DNB bankas naudai. 2015 m. lapkričio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą, kurio pagrindu buvo areštuotas UAB „Žalias ratas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpa-kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtas įkainotas bendra 273 000 Eur suma.
Pareiškėja ginčija antstolio veiksmus, susijusius su varžytynių procedūros vykdymu, t. y. nesutinka su parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymu, nurodydama, kad antstolis nustatė nepagrįstai didelę areštuoto turto vertę, todėl, siekiant užtikrinti jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis skundžiamu patvarkymu parduotiną varžytynėse turtą įkainojo vadovaujantis UAB „OBER-HAUS“ atliktos ekspertizės Nr. 1743 EKZ_2015 SUM KAUN aktu. Vadinasi, buvo imtasi papildomų priemonių, numatytų CPK 681 straipsnyje, ginčo turtui įvertinti, t. y. paskirta ginčo turto vertės nustatymo ekspertizė, kurios metu ginčo turtas įkainotas 273 000 Eur suma, su kuria pareiškėja nesutinka.
Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Todėl, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikytini proporcingumo ir interesų derinimo principai.
Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tuo, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus turtą nustatyta kaina, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, t. y. nepagrįstai bloginama pareiškėjos padėtis, kadangi skundo reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, o antstolis ir atitinkamai išieškotojas AB DnB bankas atsidurtų iš esmės geresnėje padėtyje, nes galėtų atlikti vykdomuosius veiksmus, susijusius su turtu, nors turto įkainojimas galimai buvo atliktas, grubiai pažeidžiant turto įkainojimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
Pažymėtina, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas turėtų būti suinteresuoti turtą parduoti kuo brangiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje ginčo turto mažesnės kainos nustatymas iš esmės nepažeistų skolininkės interesų, tačiau galimai būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi mažesnės turto kainos nustatymas reiškia, kad mažesne dalimi bus patenkinti išieškotojo interesai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu varžytynės bus organizuojamos ir baigsis turto pardavimu už didesnę kainą, tai atitiks visų vykdymo proceso dalyvių interesus. Be to, ginčo turto nepadavus varžytynėse už antstolio skundžiamu patvarkymu nustatytą turto kainą, tikėtina, kad ginčo turtas nebus parduotas iki skundo išnagrinėjimo, todėl ir tokiu atveju pareiškėjos interesai nebus pažeisti. Todėl sąžininga skolininkė nagrinėjamu atveju turėtų elgtis priešingai ir siekti, kad įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę, o ne mažesnę kainą. Pareiškėjos elgesys, siekiant sumažinti nustatytą turto pardavimo kainą, vertintinas kaip turintis nesąžiningo elgesio vykdomajame procese požymių.
Be to, nors apeliantė tvirtina, kad dėl nustatytos nepagrįstai didelės ginčo turto kainos ji negalės pasinaudoti savo teise pasiūlyti pirkėją, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui, kad šiuo metu pareiškėja yra suradusi potencialius pirkėjus, sutinkančius pirkti ginčo turtą mažesne nei antstolio nurodyta kaina (CPK 178 straipsnis). Todėl vien deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininkės teises ir teisėtus interesus.
Apibendrinant tai, kad nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias pasaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.