Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13660-2025 (ROIK 24255895260).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13660-2025 (ROIK 24255895260) R. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 421 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. rugsėjo 18 d. 10.18 val. Vilniuje, Vilnius-Kyviškės-Valčiūnai pervažoje (7+206 km), vairuodamas automobilį HONDA CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), artėdamas prie reguliuojamos geležinkelio pervažos nesustojo prieš „Stop“ liniją ir kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui (kai užtvaras pradėjo leistis). Šiais veiksmais R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 168, 170, 170.3 punktų reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 460 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Institucijos nuomone, paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Juolab, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-18039-2025 buvo siūloma sumokėti 180 eurų baudą (pusę minimalios baudos) ir taikyti minimalų 2 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą bet pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė. Prašo palikti 2025 m. birželio 4 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-13660-2025 nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu R. Z. skundą palaikė ir paaiškino, kad pripažįsta savo kaltę, dėl pažeidimo padarymo nėra jokio ginčo. Tai pirmą kartą gyvenime jo padarytas šiurkštus teisės pažeidimas, jis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Kai gavo dokumentą dėl nusižengimo, paprašė vaizdo įrašo medžiagos. Kiek mato įraše, prieš jį važiavusiam automobiliui buvo rodoma važiuoti. Jis pagalvojo, kad tas pat rodoma ir jam. Pamojo darbuotojui ir pravažiavo pervažą. Tai buvo klaida, kurią jis padarė netyčia. Gali sumokėti baudą, tačiau jam labai svarbi teisė vairuoti. Kai pareigūnų klausė, ką šioje situacijoje galima padaryti, jam pasiūlė dalyvauti žodiniame procese, todėl jis atvyko į posėdį visko paaiškinti. Tyrėja pasakė, kad pažeidimas vis tiek yra padarytas. Jis tik norėjo paaiškinti savo poziciją, o jam dar ir buvo padidinta bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas. Jis nežinojo, kad neįvykdžius nurodymo, jam nebebus galima skirti tos pačios nuobaudos. Užtvarai ten buvo, šviesoforas mirksėjo, bet užtvaras prieš jį dar nebuvo nusileidęs. Jis nesako, kad yra teisus. Teises turi jau 10 metų ir tikrai supranta, kad turėjo sustoti prieš pervažą, bet jis pasimetė dėl budėtojo rodomų ženklų ir čia buvo jo klaida. Į žodinį nagrinėjimą ėjo prašydamas sušvelninti nuobaudos dalį dėl teisių atėmimo. Jei būtų žinojęs, kad žodinio proceso reikalavimas lems baudos patrigubinimą ir teisės vairuoti atėmimo termino padvigubinimą, tai būtų tiesiog išsyk sumokėjęs paskirtą baudą. Sutinka mokėti nutarimu paskirtą baudą, bet prašo neatimti teisių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimties iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

KET 168 punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Atitinkamai KET 170 punktas reglamentuoja, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. KET 173.3 punktas numato, kad eismo dalyviui draudžiama įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti).

R. Z. neneigia fakto, kad nesustojo prieš „Stop“ liniją ir per geležinkelio pervažą pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neneigia žinantis KET taisyklių reguliavimą, jose įtvirtintą pareigą visiškai sustoti prieš „Stop“ liniją bei draudimą važiuoti per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokį savo sprendimą aiškina tuo, kad buvo suklaidintas pervažos darbuotojo kitam automobiliui rodomų signalų, kai šis leido priešpriešais važiavusiam BMW automobiliui pervažiuoti pervažą, klaidingai manydamas, kad šis mostas taikytinas ir jam. Atitinkamai pasiryžo kirsti pervažą, juolab, kad tą patį budėtojo leidimu darė prieš jį važiavęs automobilis.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra visiškai nuoširdus aprašydamas situaciją. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad iš tiesų du priešpriešais važiavę automobiliai kirto geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, abiejų jų vairuotojams pervažos budėtojas, reaguodamas į netinkamą vairuotojų elgesį ir susidariusią pavojingą situaciją, rodė signalus, tačiau šie negalėjo klaidinti vairuotojų, nes abi mašinos prie pervažos privažiavo ne vienu metu ir abiem vairuotojams budėtojas mojavo ne vienu metu. Iš pradžių nesustojęs prieš „Stop“ liniją prie pervažos privažiavo raudonas BMW automobilis, pastarojo vairuotojas užsidegus raudonam šviesoforo signalui nespėjo sustabdyti savo mašinos iki „Stop“ linijos ir sustojo tik už užtvaro ribos, tad šiam nusileidus būtų likęs įkalintas pervažoje. Reaguodamas į šią pavojingą situaciją budėtojas kviečiamaisiais mostais nurodė BMW vairuotojui skubiai kirsti pervažą, ką šis ir padarė. Tuomet atsisukęs į priešingą pusę budėtojas iš kitos pusės dar tik artėjančiam prie pervažos pareiškėjui rodė visiškai priešingą ženklą, kategoriškai draudžiantį važiuoti (intensyviai mojavo lazdele vertikaliai į šonus), kurio šis nepaisė, užvažiuodamas už „Stop“ linijos. Ir tik tuomet, kai pareiškėjas su savo automobiliu liko įkalintas pervažoje nusileidusio už jo automobilio galo užtvaro, budėtojas kviečiamuoju lenktu mostu nurodė taip pat skubiai kirsti pervažą. Mostai BMW vairuotojui kirsti pervažą negalėjo būti pareiškėjo suprasti kaip leidimas ir jam kirsti pervažą, nes tuo metu budėtojas buvo korpusu pasisukęs į automobilio BMW pusę, nugara į privažiuojantį pareiškėją, be to šis dar buvo pakankamai toli nuo pervažos (vaizdo įrašas su skaitmenimis „32“ pavadinime). Kita vertus, iš to paties įrašo matyti, kad iki „Stop“ linijos pareiškėjas natūraliai lėtino transporto priemonę, ketindamas stoti, tačiau iš mašinos netolygaus judėjimo matyti, kad vairuotoją sutrikdė budėtojo jo pusėn pradėti rodyti ženklai. Vietoj to, kad galutinai stotų prieš „Stop“ liniją, šiam vertikaliai mojuojant lazdele ir rodant nevažiuoti, jis suabejoja ir neryžtingai pradeda judėti už „Stop“ linijos, tuomet lyg ir mėgina stabdyti, bet užtvarui už mašinos galo nusileidus, po budėtojo mosto važiuoti apsisprendžia kirsti pervažą. Šios painiavos nebūtų buvę, jei pareiškėjas nuo pradžių būtų vadovavęsis šviesoforo signalais, nes jam artėjant prie „Stop“ linijos šis neabejotinai jau degė raudonai (vaizdo įrašas su skaitmenimis „31“).

Eismą pervažoje reguliuoja pirmiausiai šviesoforo signalas. Užvaras tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Neabejotinai eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai ar budėtojo mostams, o šviesoforo signalui, ir preciziškai laikytis Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų. Budėtojui apskritai nebūtų tekę papildomai reguliuoti situacijos pervažoje, jei abiejų automobilių vairuotojai būtų laikęsi pervažos kirtimo taisyklių, tvarkingai sustoję prieš „Stop“ liniją, kaip to reikalauja KET 170 punktas, kas būtų ramiai leidę įvertinti situaciją pervažoje ir šviesoforo signalus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį R. Z. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

R. Z. teiginiai, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas nėra teisingas ir logiškas, nes jam buvo patrigubina bauda ir dvigubai pailgintas specialiosios teisės atėmimo terminas tik todėl, kad jis pageidavo galimybės išdėstyti savo poziciją žodinio bylos nagrinėjimo metu, yra subjektyvus manymas, nulemtas teisinio reglamentavimo nežinojimo.

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, 414 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam (teismo pastaba, t. y. minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui, nustatytam už asmens padarytą administracinį nusižengimą) terminui (ANK 610 straipsnio 1 dalis).

ANK 613 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimties darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

Vadovaujantis minėtomis nuostatomis 2025 m. balandžio 2 d. R. Z. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-18039-2025 buvo duotas administracinis nurodymas iki 2025 m. gegužės 2 d. sumokėti 180 Eur baudą ir nustatytas 2 mėnesių (sankcijoje numatytas minimalus) specialiosios teisės atėmimo terminas. Aukščiau paminėtos nuostatos, kad iki nurodytos datos neįvykdžius administracinio nurodymo (nesumokėjus baudos), šis neteks galios ir protokolas bus perduotas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareiškėjui buvo išaiškintos tuo pačiu protokolu. Kaip minėta, nepasinaudojus siūlymu įvykdyti administracinį nurodymą, šis pasiūlymas netenka galios ir administracinė teisena tęsiama nagrinėjant nusižengimą rašytinio arba žodinio proceso tvarka ir priimant nutarimą, kuriame už padarytą nusižengimą skiriama bauda sankcijos ribose, pagal bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles, įtvirtintas ANK 34 straipsnyje. Jei administraciniu nurodymu įstatymų leidėjas leidžia skirti tik pusę minimalios sankcijoje numatytos baudos (jei nusižengimas kartotinis – minimalią) ir nustatyti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, tai administraciniam nurodymui netekus galios, priimdamas nutarimą pareigūnas turi pareigą vadovautis straipsnio, kuriame numatytas nusižengimas, sankcijos ribomis ir nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ANK 34 straipsnio 2, 3 dalyse, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Ginčijamą nutarimą priėmęs pareigūnas, konstatavęs pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjui skyrė sankcijos vidurkį atitinkančias baudą bei administracinio poveikio priemonę.

Nors R. Z. mano, kad jo veika nebuvo padaryta veikiant tyčia, bet jis visiškai pripažįsta padarytą nusižengimą, ir matyti, kad iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl jo. Teismas nemato kliūčių konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą jis pripažįsta ir gailisi dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atitinkamai švelninti taikytiną administracinę atsakomybę. Pareiškėjas per pastarųjų penkerių metų laikotarpį ne mažiau 25 kartų baustas už įvairius nusižengimus, didžioji jų dalis susijusi su transporto priemonės valdymu. Pareiškėjas neneigia, kad automobilį vairuoja intensyviai. Atitinkamai didelis ir nusižengimų skaičius. Kita vertus, už itin šiurkščius KET pažeidimus jis nėra praeityje baustas, specialiosios teisės atėmimas iki šiol taikomas nebuvo. Bet du kartus baustas už tai, kad į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, kas rodo dėmesio stoką kelyje. Tad nagrinėjamas nusižengimas nėra visiškai atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio. Šių pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių pagrindu teismas mano, kad sankcijos vidurkį atitinkanti bauda paskirta pagrįstai ir nekeistina, tačiau administracinio poveikio priemonę galima mažinti iki sankcijos minimumo, t. y. iki 2 mėnesių.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie vairavimo svarbą jo profesinei veiklai leidžia svarstyti švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimą, trumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą sankcijos ribose, tačiau nėra pakankamos jos visai netaikyti. Šios rūšies administraciniai nusižengimai įstatymų leidėjo vis tik yra laikomi šiurkščiais KET pažeidimais. Neapgalvotas eismo dalyvių elgesys geležinkelių pervažose dažniausiai sukelia sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Kaip vairuotojas, pareiškėjas turi pareigą domėtis ir žinoti su eismo saugumu susijusių teisės aktų reikalavimus ir jų preciziškai laikytis. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina nubaudimo sąlyga, kadangi išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti ir jo nevaržanti nuobauda neatliktų prevencinės paskirties ir nepasiektų jai keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo R. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13660-2025 (ROIK 24255895260) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir R. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.