Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2018 m. gegužės 27 d. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, iki kol 2018 m. gegužės 27 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų, ir pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. Š. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio išvakarėse savo mamos mirties metinių proga vartojo alkoholio, gėrė degtinės, o ryte atsikėlęs dar gėrė alaus. Nors jautėsi apsvaigęs, tačiau buvo labai emociškai išvargęs, todėl nutarė važiuoti miegoti į sodą ir važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Supranta pasielgęs labai blogai, labai gailisi dėl tokio savo elgesio, visų atsiprašo ir žada, kad daugiau taip nesikartos. Parodė, kad automobilis priklauso jam, nors žmona turi vairuotojo pažymėjimą, bet šeimoje vairuoja pagrinde tik jis. Šiuo metu jo žmona nedirba ir slaugo (duomenys neskelbtini) gyvenančią sunkiai sergančią savo mamą, jis taip pat padeda pastarąją slaugyti, todėl abu dažnai ten būna ir važinėja į (duomenys neskelbtini).

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojo J. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2018-05-27 dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, ekipaže 1877 kartu su A. G.. Apie 20 val. važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu sustabdė patikrinimui automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vinguriavo važiuojamąja kelio dalimi, ir tai sukėlė įtarimą. Kai sustabdė automobilį, jis kartu su kolega priėjo prie minėto automobilio. Už vairo sėdėjo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį vartojo prieš kelias valandas. Alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas. Vairuotojas su padarytu pažeidimu ir alkoholio matuoklio parodymais sutiko, gailėjosi. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Vairuotojas buvo perduotas ekipažui „1813“ (b. l. 25-27).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 11-13).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad prietaisu Alcotest 7510 A. Š. 2018-05-27 20.00 val. nustatytas 2,69 promilių girtumas.

Iš patikros sertifikato Nr. 0718219 matyti, kad alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARCK-0030 patikra galioja iki 2018-08-09 (b .l. 14, 15).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. kraujyje, paimtame 2018-05-27 20.30 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio (b .l. 16).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 1997 m. gamybos automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2018 m. gegužės mėn. buvo 1248 eurų be PVM mokesčio ir 1510 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 22).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. 2018 m. gegužės 27 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pagal specialisto išvadą jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo kraujyje etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės, A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės V. P. atsakomybei, nes mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja V. P. gynėjo prašymą palaikė, nurodydama, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja, su sutuoktiniu sutaria, jis jos nuomonės paiso. Parodė, kad kritiškai vertina vyro poelgį, su juo apie tai kalbėjo, jis jaučiasi labai kaltas ir gailisi. Laiduotoja nurodė, kad stengsis sutuoktiniui daryti teigiamą įtaką. Prašė taikyti laidavimą be užstato, nes nedirba, slaugo mamą.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja V. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, tiek jos, tiek kaltinamojo asmenybės iš esmės charakterizuojamos tik teigiamai, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. Š. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos V. P. atsakomybei vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. P. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, nebausta administracine tvarka (Liteko duomenys), charakterizuojama teigiamai. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti V. P., kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja neturi pagrindo ir sprendžia, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. Š..

Nors prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metamas, kaltinime nurodytos transporto priemonės konfiskavimą ir 30 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti šiuo atveju yra pakankamos dvi priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis A. Š. naudodamasis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,64 promilių girtumas, bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis, jį skaičiuojant nuo 2018-05-27 (nusikalstamos veikos padarymo dienos), kai buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas.

Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo A. Š. šeimoje esamą padėtį – žmona nedirba, slaugo sunkiai sergančią, garbaus amžiaus kitame mieste gyvenančią savo mamą, šeima turi vieną automobilį ir jis naudojamas minėto asmens slaugos-rūpybos tikslais, kaltinamojo sutuoktinė taip pat turi vairuotojo pažymėjimą – bei automobilio poreikį patvirtinančius byloje esančius rašytinius duomenis (b.l. 112-118, 30-31), sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas, tačiau yra pagrindas kaltinamajam skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant be kita ko atsižvelgus ir į kaltinamojo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 2 metams, kaltinamasis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti negalės ir patirs su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, o automobilio vertei lygios įmokos nustatymas sąlygos turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės lygų automobilio konfiskavimui. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, tiek įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jos atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant saugojimui VĮ „Regitra“.

Daiktai – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo rakteliai, saugomi UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18), taip pat prie bylos saugomas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintini savininkui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariatas prašo pripažinti proceso automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo į saugojimo aikštelę išlaidas – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidas – 0,28 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2018-05-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 38-44). Prašymas tenkinamas. Automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos BPK 103 str. 5 p. pagrindu laikytinos proceso išlaidomis, jos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. Š. valstybės naudai išieškotinos 1,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. P. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018-05-27.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. R0564174 perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.

Daiktus – automobilį VW (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelius, saugomus UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18), taip pat prie bylos saugomą automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti savininkui A. Š..

Priteisti iš A. Š. 36,30 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2018-05-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Išieškoti iš A. Š. 1,90 Eur (vieną eurą 90 ct) proceso išlaidų valstybei.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Išaiškinti A. Š., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.