Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. S. (Z. S.), gim. 1964 m. rugsėjo 11 d., Šalčininkų raj., lenkas, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, bedarbis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, teistas 2009-04-06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. 4 MGL dydžio, t. y. 520,00 Lt bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Z. S. sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinę.

Kaltinamasis Z. S. 2010 m. spalio 9 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, asmeninio konflikto su savo žmona J. S. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu pastarajai į nugarą, padarydamas jai kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaroje su kraujo išsiliejimu į dešiniąją krūtinplėvės ertmę, t. y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės J. S. sveikatą.

Kaltinamais Z. S. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona. Įvykio metu jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone. 2010 m. spalio 9 d., apie 12.00 val., jis grįžo iš darbo ir atsinešė 0,7 l talpos butelį vyno, kurį kartu su žmona išgėrė. Kadangi norėjo dar išgerti, jis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko antrą butelį vyno, tačiau žmonai pasakė, kad šitą butelį jis gers vienas, nes ji jau buvo girta. Tuomet J. S. pagriebė nuo stalo butelį, nubėgo į gatvę, ir norėjo išpilti vyną. Pamatęs, kad žmona pila vyną, pribėgo prie jos ir, stovėdamas jai už nugaros, apglėbdamas ranka, norėjo atimti butelį. Tuo metu rankoje laikė peilį, nes prieš tai ruošėsi pjaustyti užkandą ir, bandydamas atimti butelį, kažkaip netyčia įdūrė peiliu nukentėjusiajai į petį kairėje pusėje. Žmona pradėjo šaukti, kad jis išeitų, įbėgo į namą ir mobiliuoju telefonu pradėjo skambinti sūnui. Jis išsigandęs išėjo pas savo motiną, kur gyvena iki šiol. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, bandė žmonos atsiprašyti, bet ji neatleido. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Kai kurių aplinkybių šiuo metu gerai neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36), kaltinamasis Z. S., be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad butelis stovėjo virtuvėje ant stalo, o jis tuo metu pjaustė užkandą, todėl rankoje turėjo peilį. Žmonai pagriebus butelį, suprato, jog ji nori išpilti vyną, todėl nubėgęs jai iš paskos, dūrė peiliu vieną kartą jai į nugaros sritį. Peilis, kuriuo dūrė žmonai, buvo virtuvinis, buitinės paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, šiuo metu gyvena atskirai. Pastarasis dažnai išgeria, o būdamas neblaivus, tampa agresyvus. Įvykio dieną kaltinamasis padėjo kaimynui dirbti ūkio darbus. Kaimynas už darbą sumokėjo ir vyras, apie 10.00-11.00 val., iš parduotuvės atsinešė 0,7 litro talpos butelį vyno, kurį jie abu išgėrė. Po to kaltinamasis užmigo. Prabudęs apie 17.00 val., nuėjo vėl į parduotuvę bei atsinešė dar vieną tokį patį butelį vyno ir namuose, virtuvėje pastatė ant stalo. Ji, nenorėdama, kad vyras gertų, pagriebė butelį ir norėjo išpilti vyną. Kaltinamasis pradėjo butelį atiminėti. Tuomet ji pastarąjį išstūmė į verandą ir vienu metu, virš galvos pamatė vyro rankos mostą – lyg suduodant smūgį. Kad rankoje būtų peilis – nematė. Tada ji sugrįžo į virtuvę, atsisėdo ant fotelio ir mobiliuoju telefonu paskambino sūnui bei paprašė atvažiuoti. Pamatė, kad jos nugara kruvina. Kol atvažiavo sūnus, vyras kažkur išėjo. Dėl dūrio peiliu jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – perdurtas dešinysis plautis. Ji septynias dienas buvo gydoma ligoninėje, o vėliau gydėsi namuose. Kaltinamasis smūgį sudavė tyčia, tuomet, kai norėjo atimti butelį.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis gyvena kartu su motina ir patėviu. 2010 m. spalio 9 d. buvo išvažiavęs pas draugą. Apie 18.00 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama ir paprašė atvažiuoti namo. Kad ji yra sužalota – nesakė. Grįžęs į namus, pamatė, kad kruvina motinos nugara, matėsi durtinė žaizda. Tuomet jis suprato, kad motiną sužalojo patėvis, nes daugiau nieko namuose nebuvo, o jam sugrįžus, patėvis iš karto kažkur išėjo. Tada jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir apie įvykį pranešė policijai.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos atstovas D. P. parodė, kad nukentėjusioji J. S. dėl jai padarytų sužalojimų buvo gydoma Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, jai buvo suteiktos gydymo paslaugos – moteris operuota, reanimuota, darytas kompiuterinis tyrimas ir kt. Taip pat nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymos paslaugos ir Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje, kur atlikta pirminė apžiūra, suteikta pirminė medicininė pagalba. Kadangi nukentėjusiosios gydymo išlaidas apmokėjo Ligonių kasa, prašo iš kalto asmens regreso tvarka priteisti civiliniame ieškinyje nurodytas J. S. gydymo išlaidas.

Civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šalčininkų skyriaus atstovas A. J. parodė, kad Šalčininkų skyrius išmokėjo J. S. 267,12 Lt nedarbingumo pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2010 m. spalio 26 d. Kadangi nukentėjusioji nedirbo dėl ligos - sužalojimo, kuris atsirado dėl jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., šią sumą prašo priteisti iš kalto asmens

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Policijos pareigūno 2010-10-09 tarnybiniu pranešimu (b. l. 16) pasitvirtina, kad 2010 m. spalio 9 d., 18.25 val., pagal budėtojo nurodymą policijos pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., nustatyta, kad 2010-10-09, 18.00 val., savo namuose Z. S. peiliu į nugarą sužalojo savo žmoną J. S., kuri buvo nuvežta į ligoninę.

Iš 2010-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų (b. l. 8-12) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, kuriame gyvena J. S. ir Z. S., esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, nustatyta, kad namo virtuvėje prie lango stovi fotelis, prie kurio ant grindų yra netaisyklingos formos, rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant fotelio užtiesalo bei fotelio apmušalo matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant kėdės sudėti nukentėjusiosios J. S. drabužiai, kuriuos ji vilkėjo įvykio metu, kurie yra permirkę rudos spalvos skysčiu, ant marškinių ir liemenės, apatinėje dalyje yra 1 cm dydžio skylės. Ant virtuvinės spintelės stovinčiame inde, kuriame sudėti įvairūs stalo įrankiai, rastas peilis, ant kurio geležtės matosi rudos spalvos sutepimai. Rudos spalvos dėmės, panašios į kraują matosi ir ant kambario grindų. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti peilis, su rudos spalvos sutepimais ant geležtės ir nukentėjusiosios drabužiai, kurie 2010-10-10 apžiūrėti daiktiniais įrodymais (b. l. 13-15). Apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra platmasine rankena, geležtės storis – 1 mm, ant geležtės matosi sudos spalvos sutepimai, liemenės ir marškinių nugarinėje dalyje matosi po vieną 1 cm dydžio skylę, aplink kurias yra rudos spalvos sutepimai, panašūs į kraują.

Alkotesterio parodymų duomenimis (b. l. 17) pasitvirtina, kad Z. S. įvykio metu buvo neblaivus. 2010-10-09, 19.43 val., jam nustatyta 2,86 promilių girtumas.

2010-10-15 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 29-32), kaltinamasis Z. S. parodė 2010 m. spalio 9 d. įvykio aplinkybes – namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, kur jis gyvena su savo žmona J. S. ir kur 2010-10-09 įvyko konfliktas su žmona, stalą virtuvėje kur nukentėjusioji išpylė vyną, gyvenamojo namo verandą, kur po to žmona nubėgo iš virtuvės, vietą ant virtuvinio stalo, iš kurios jis pasiėmė peilį, parodė kaip jis, nubėgęs nukentėjusiajai iš paskos, stovėdamas jai už nugaros, peiliu dūrė vieną kartą į nugarą, taip pat parodė vietą virtuvėje, kur po suduoto smūgio J. S. atsisėdo ant kėdės prie virtuvinio stalo. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusioji, išpylusi vyną, iš virtuvės nubėgo į verandą, o jis tuo metu pasiėmė ant virtuvinio stalo gulėjusį peilį, nubėgo pastarajai iš paskos bei stovėdamas už nugaros, dūrė peiliu vieną kartą žmonai į nugarą. Visos šios aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pagal 2010-10-15 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (b. l. 33) buvo paimti kaltinamojo Z. S. seilių pavyzdžiai.

Pagal 2010-11-08 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (b. l. 41) buvo paimti nukentėjusiosios J. S. seilių pavyzdžiai.

Specialisto išvada Nr. G 4269/10(01) (b. l. 65-65) pasitvirtina, kad J. S. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaroje su kraujo išsiliejimu į dešiniąją krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Specialisto išvada Nr. S 471/10 (01) pasitvirtina, kad atlikus peilio, paimto 2010-10-09 įvykio vietos apžiūros metu, taip pat Z. S. ir J. S. seilių DNR tyrimą, nustatyta, jog ant peilio geležtės yra žmogaus kraujas. DNR tyrimo metu gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. S. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamojo Z. S. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi jis kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu suduodamas savo šeimos nariui – sutuoktinei J. S. vieną smūgį į nugarą, padarė jai kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaroje su kraujo išsiliejimu į dešiniąją krūtinplėvės ertmę, t. y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia ją sunkiai sužalojo.

Kaltinamasis Z. S. savo kaltę pripažino pilnai, tačiau aiškino, jog tokius veiksmus atliko netyčia, t. y. stovėdamas už nukentėjusiosios nugaros, lenkdamasis į priekį ir bandydamas iš žmonos atimti butelį bei siekdamas jį paimti, pats nesuprato, kaip rankoje laikytu netyčia peiliu įdūrė pastarajai į nugarą. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia ir pastarojo kaltę pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma.

Analizuodamas šiuos kaltinamojo parodymus, teismas juos vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį ir atmeta, nes tokie parodymai pilnai paneigti nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje surinktais ir aukščiau ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jai nuo stalo pagriebus butelį ir bandant išpilti vyną, kaltinamasis pradėjo butelį atiminėti ir tuo metu, kai ji vyrą išstūmė į verandą, šis jai sudavė smūgį peiliu į nugarą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad ji nuo stalo paėmė butelį ir išpylė vyną į kibirą. Po to vyro rankose pamatė virtuvinį peilį ir pajuto smūgį į nugarą. Ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis parodė, kad J. S. pagriebė butelį ir nuėjo į verandą, kaip jis suprato, išpilti vyno. Tuomet jis, nubėjęs iš paskos, rankoje turėtu peiliu sudavė pastarajai į nugarą. Šiuo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi, byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis kokiu nors būdu, lenkdamasis į priekį link nukentėjusiosios, bandydamas atimti butelį, netyčia būtų peiliu įdūręs nukentėjusiajai. Tokius kaltinamojo parodymus pilnai paneigia jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei nukentėjusiosios parodymai. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog Z. S. sužalojo savo žmoną J. S., veikdamas neatsargiai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra įrodyta paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, alkotesterio duomenimis (b. l. 17) ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam Z. S., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, įstatymo priskirtą prie labai sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 6 d.), nors teistumas ir išnykęs, bet anksčiau yra teistas už nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei (grasinimą nužudyti), todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str., 61 str.). Tačiau jos trukmė sankcijos ribose mažintina, atsižvelgiant į sekančias aplinkybes. Duomenų apie administracinių nuobaudų taikymą, taip pat neigiamai charakterizuojančios kaltinamąjį medžiagos byloje nėra, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, pripažino savo kaltę, kaltinamasis išlaiko nepilnametį vaiką. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytina įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė.

Iš 2010-12-13 gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 47-48) matyti, kad J. S. gydymas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 19 d. kainavo 8527 Lt 20 ct ir gydymo išlaidas šioms sveikatos priežiūros įstaigoms apmokėjo Valstybinė ligonių kasa.

Kaltinamojo Z. S. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo Z. S. nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 8527 Lt 20 ct žala, nes tokia suma buvo apmokėta už J. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos J. S. gydymo išlaidos.

Iš 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus Socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Šalčininkų skyriaus sprendimo Nr. L1-4397 (b. l. 58) matyti, kad J. S. buvo paskirta ir išmokėta 267,12 Lt dydžio ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2010 m. spalio 26 d. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, jog dėl nukentėjusiosios J. S. sveikatos sutrikdymo kaltas yra Z. S.. Taigi, kaltinamojo Z. S. nusikalstama veika Vilniaus Socialinio draudimo fondo valdybos Šalčininkų skyriui buvo padaryta 267 Lt 12 ct žala, nes J. S. buvo išmokėta tokio dydžio ligos pašalpa, kuri priteistina iš kaltinamojo Vilniaus Socialinio draudimo fondo valdybos Šalčininkų skyriaus naudai.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai - peilis, J. S. seilių pavyzdžiai, Z. S. seilių pavyzdžiai, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (2011-01-19 kvitas BBC Nr. 012492) sunaikintini, J. S. drabužiai – liemenė ir marškiniai, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (2011-01-19 kvitas BBC Nr. 012492), gražintini J. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

Z. S. (Z. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 10 d. (dvi dienas).

Kardomąją priemonę Z. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš Z. S. Valstybinės ligonių kasos naudai 8527 Lt 20 ct (aštuonis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis litus dvidešimt centų) J. S. gydymo išlaidų atlyginimo ir Vilniaus Socialinio draudimo fondo valdybos Šalčininkų skyriaus naudai 267 Lt 12 ct (du šimtus šešiasdešimt septynis litus dvylika centų) nukentėjusiajai išmokėtos ligos pašalpos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - peilį, J. S. seilių pavyzdžius, Z. S. seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (2011-01-19 kvitas BBC Nr. 012492) sunaikinti, J. S. drabužius – liemenę ir marškinius, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (2011-01-19 kvitas BBC Nr. 012492), gražinti J. S..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.