Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-1217-270/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
T-1217-270/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41633-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
  • 1.2.14.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2964-270/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41633-2020-4Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.7.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam J. J., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis B(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2016-03-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 m. laisvės atėmimo bausmę;

2) 2020-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. – 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmės neatlikęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. pagrobė svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. spalio 17 d. apie 18.00 val. atėjęs į prekybos centrą „Helios City“, šalia įėjimo į parduotuvę „H.“ pagrobė svetimą turtą – tenai paliktą A. D. priklausantį dviratį „Cube“, juodos spalvos, kurio vertė 390 eurų, t. y. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą kartą reikėjo pinigų laisvalaikio pramogoms, todėl ir nusprendė pavogti dviratį. Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Kaltinime nurodytu laiku buvo prekybos centre „Helios city“, prie parduotuvės „H.“ pamatė stovintį dviratį ir jį pavogė – sėdo ant jo ir nuvažiavo link Savanorių pr. Jį sulaikė kitą dieną. Pavogtą dviratį norėtų grąžinti nukentėjusiajam.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, veikos padarymo aplinkybės aiškios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams sutikus ir pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis J. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusysis A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba maisto išvežiotoju, darbui atlikti naudoja savo dviratį „Cube”, juodos spalvos. 2020-10-17 po darbo apie 18.20 val. su dviračiu atvažiavo į parduotuvę „H.“, (duomenys neskelbtini), nusipirkti maisto. Jį įsivarė į pastato vidų ir viduje atrėmė į stiklinę sieną šalia parduotuvės įėjimo. Kadangi galvojo, kad ilgai neužtruks, dviračio neprirakino. Apsipirkus paliktoje vietoje dviračio jau neberado. Tuomet bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė policijai apie savo pavogtą dviratį. Dviratį, kurį pavogė, įsigijo prieš ketverius metus „skelbiu.lt” – iš fizinio asmens, tačiau be dviračio dokumentų ar kitų dviračio vertę įrodančių dokumentų, už kurį tuo metu sumokėjo grynaisiais 390 eurų. Dviračio įsigijimo dokumentų ir jo vertę įrodančių dokumentų pateikti negali, dviračio rėmo numerio taip pat jokio neturi užfiksavęs, dviračio nuotrauką, jeigu ras savo kompiuteryje, pateiks.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti iš gauti PC „Helios city“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.

Vyresniojo tyrėjos V. P. 2020-10-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus vaizdo įrašų peržiūrą yra nustatytas vyras, kuris įvykdė dviračio vagystę. Vaizdo įrašuose nustatyto asmens duomenys sutampa su asmens duomenimis iš Polis II – tai yra J. J.. (b. l. 40)

Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažino, jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis pagrobė jam nepriklausantį daiktą – dviratį, taip pat nukentėjusiojo parodymais ir tarnybinių pranešimų duomenimis. Vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens duomenys sutampa su asmens duomenimis iš Polis II – nustatyta, kad asmuo, įvykdęs vagystę, buvo J. J.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam A. D. padaryta turtinė žala yra 390 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pagrobto daikto verte. Su pagrobto daikto verte taip pat sutiko kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad J. J. pagrobė didesnės negu 5 MGL (250 Eur) vertės svetimą turtą.

Teismas konstatuoja, kad J. J. veiksmuose yra visi būtini vagystės sudėties požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas J. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą bei kaltės formą – J. J. tiesiogine tyčia padarė baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Teismas nenustatė J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad J. J. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei (teistumas išnykęs). Apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog rūko „žolę“. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Vien J. J. teisiamojo posėdžio metu išreikšto formalaus apgailestavimo dėl savo veiksmų nepakanka pripažinti nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas taip pat nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Be minėtų aplinkybių, susijusių su J. J. asmenybe, teismas taip pat vertina kaltinamojo nurodytą nusikalstamos veikos padarymo priežastį – nusikalto, nes reikėjo pinigų pramogoms. Šią priežastį teismas laiko menkaverte, kadangi pinigai pragyvenimui ir pramogoms visų pirma turi būti gaunami teisėtais būdais (pavyzdžiui, įsidarbinant) bei nepažeidžiant įstatymų. Be to, kaltinamasis keliasdešimt kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes. (b. l. 52-72) Byloje nėra duomenų apie jo (duomenys neskelbtini). Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. J. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. J. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, skirti jam švelnesnę bausmės rūšį nėra tikslinga.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl J. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str., bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Byloje nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 390,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Žala iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos nukentėjusiajam nebuvo atlyginta (dviratis nebuvo grąžintas), todėl civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

J. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintina.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-10-30 pažyma Nr. (12.32) PT-5172 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 81,00 Eur už J. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka privalomas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitaip tariant, valstybės iniciatyva buvo užtikrintas gynėjos dalyvavimas nagrinėjant šią bylą, be J. J. prašymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 426-432 straipsniais, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 2 p., 2 d., bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, ir J. J. paskiriama galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti J. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-10-28 iki 2020-10-30 (2 dienos), viena laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. J. faktinio sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. J. priteisti 390,00 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos iš J. J..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

Teisėjas Olegas Zaicevas