- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-7126-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06462-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- E. V.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V., 2015 m. balandžio 22 d., apie 12.43 val., Vilniuje, S. Žukausko g. 43, vairuodama automobilį „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus, važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Rav4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, E. V., 2015 m. balandžio 22 d., apie 12.43 val., Vilniuje, S. Žukausko g. 43, vairuodama automobilį „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, nepalikusi tarpo iš šono, kliudžiusi stovintį automobilį „Toyota Rav4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinusi, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiama teismo posėdyje E. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 12.40 val. parkavo automobilį atbuline eiga, kliudė kitą automobilį, suvokė, kad kliudė, tačiau dėl streso ir išgąsčio iš karto nesupratusi kas nutiko neįvertino situacijos, nuvažiavo į kitą vietą. Į tokią situaciją papuolė pirmą kartą. Išvažiavo iš įvykio vietos į darbą, nes buvo pietų pertraukos pabaiga. Vėliau susitiko su nukentėjusio nuo įvykio automobilio savininku, susisiekė ir su draudimo kompanija. Draudime sužinojo, kad tik po teismo nutarimo bus aišku ar galės išmokėti draudiminio įvykio išmoką, o automobilio savininkas jai priekaištų neturi. Tiksliai nepamena ar paliko lapelį ant automobilio galėjo ir suklysti dėl išgąsčio, nes šiaip gana dažnai įvairiose vietose, tame tarpe ir prie darbo, palieka raštelius ant savo automobilio. Automobilis jai labai reikalingas, nes senelį, kuris serga cukriniu diabetu, kartas nuo karto tenka nuvežti į ligoninę, o tai padaryti patogiausia jai pačiai. Dėl įvykio ir savo veiksmų labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Teismo posėdyje E. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 12.40 val. parkavo automobilį atbuline eiga, kliudė kitą automobilį, suvokė, kad kliudė, tačiau dėl streso ir išgąsčio iš karto nesupratusi kas nutiko neįvertino situacijos, nuvažiavo į kitą vietą. Be E. V. prisipažinimo, jos kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio E. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jos padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2). Rašytiniame paaiškinime E. V. nurodė, jog išties protokole nurodytu metu ir vietoje įbrėžė kito automobilio priekinio bamperio dešinę pusę. Pajutusi, kad įbrėžė kitą automobilį, iškart sustojo ir nusprendė pasitraukti į tolimiau esančią vietą, kad netrukdytų eismui. Kadangi buvo pietų metas, skubėjo grįžti į darbą, todėl greitai parbėgo namo, parašė savo kontaktus ir paliko, kad nukentėjęs asmuo galėtų susisiekti dėl padarytos žalos. Policijos nekvietė, nes buvo nubrozdinti tik dažai, manė, jog geranoriškai susitars (b. l. 17). Nukentėjusiojo J. P. teismui pateiktame 2015 m. birželio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad įvykio metu automobilis buvo apgadintas nežymiai, E. V. jo atsiprašė ir elgėsi geranoriškai. Pažymi, kad nebūtų kreipęsis į policiją, jeigu būtų radęs jos kontaktus, nes ginčo dėl įvykio nėra. Po įvykio E. V. labai išgyvena, yra jauno amžiaus, į tokią situaciją pateko pirmą kartą, todėl išsigando ir priėmė netinkamą sprendimą. Prašo teismo E. V. griežtai nebausti, skirti švelnesnę bausmę arba išvis jos neskirti (b. l. 29-30). Nukentėjusiojo automobilio savininkas 2015 m. balandžio 25 d. rašytiniame paaiškinime teigė, jog transporto priemonės apgadinimų iškart nepamatė, tačiau jį pastebėjęs, peržiūrėjo ant namo Vilniuje, Žukausko g. 43, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įrašą, kuriame matyti, jog į jo automobilį „Toyota Rav4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasis atbulas atsitrenkė automobilis „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po kelių minučių išvažiavo (b. l. 8). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes tarnybiniame pranešime patvirtino ir vyr. patrulis V. L., kuris taipogi peržiūrėjo vaizdo įrašą (b. l. 4). Iš byloje pateikto vaizdo įrašo išties matyti, jog tądien į stovintį automobilį „Toyota Rav4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, kairiuoju užpakalinio bamperio šonu ir kairės pusės užpakaliniu sparnu 12.43.04 val. atsitrenkė automobilis „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to šis automobilis įvažiavo į akląją zoną, o jau 12:47:32 išvažiavo iš kiemo (b. l. 10). Šiuos byloje surinktus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: policijos įvykio registro išrašas (b. l. 5); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose konkretizuoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 6a); nuotraukos (stop kadrai) iš pirmiau minėto įvykio vietos vaizdo įrašo (b. l. 11); VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, kad automobilis „Audi A3“ priklauso R. V. (b. l. 12); R. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog jai priklausančiu automobiliu naudojasi jos dukra E. V. (b. l. 16); transporto priemonės techninės apžiūros aktai bei nuotraukos, iš kurių matyti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 19-22). Byloje esanti vairuotojo pažymėjimo kopija įrodo, kad E. V. įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 24).
Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog E. V., vairuodama automobilį, važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Ši E. V. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Be to, pirmiau aptartų įrodymų visumos analizė nesudaro pagrindo išvadai, jog E. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino neturėdama tyčios išvengti atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, dėl kurio buvo apgadintas svetimas automobilis. Pažymėtina, jog pati E. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog pajutusi, kad įbrėžė kitą automobilį, iškart sustojo ir nusprendė pasitraukti į tolimiau esančią vietą, kad netrukdytų eismui. Kadangi buvo pietų metas, skubėjo grįžti į darbą, todėl greitai parbėgo namo, parašė savo kontaktus ir paliko, kad nukentėjęs asmuo galėtų susisiekti dėl padarytos žalos. Vis tik, šią administracinėn atsakomybėn traukiamos E. V. įvykio versiją paneigia byloje esantys įrodymai, o konkrečiai vaido įrašas, iš kurio matyti, jog kontaktavusi su kitu automobiliu, ji nuvažiuoja į akląją zoną, o jau po trijų minučių išvažiuoja iš kiemo. Visų pirma, teismo vertinimu, per tokį trumpą laiką – tris minutes – E. V. neturėjo objektyvios galimybės, kaip pati teigė, pasistatyti automobilio kitoje vietoje, užsukti namo ir surašyti savo kontaktus, todėl pagrįstai manytina, jog ji tiesiog apsisuko, siekdama išvažiuoti iš namo kiemo ir nedelsiant pasišalino. Antra pažymėtina ir tai, kad vaizdo įraše neužfiksuota, jog prie apgadinto automobilio būtų kas nors priėjęs, sustojęs, užkišęs kažką už valytuvų ar pan., todėl nėra pagrindo tikėti ir E. V. nurodyta aplinkybe, jog ji paliko savo kontaktus, kad apgadinto automobilio savininkas galėtų su ja susisiekti. Juo labiau, kad ir teisme pati E. V. parodė, kad galbūt ir nepaliko lapelio, to tiksliai nepamena dėl streso ir išgąsčio, be to, ji dažnai palieka raštelius ant savo automobilio prie darbo ir galėjo susipainioti. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad E. V., sukėlusi eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdama, kad apgadino kito asmens transporto priemonę, todėl šioje dalyje jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas E. V. nuobaudą teismas vadovaujasi ATPK 30 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Pirmiausia teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadintas kitas automobilis, pažeidėja pasišalino iš įvykio vietos), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, darbinga ir dirbanti, administracine tvarka iki šiol nebausta, darbovietės apibūdinama itin teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga, nekonfliktiška darbuotoja, kuri 2014 m. už labai gerą darbą buvo skatinta vienkartine pinigine išmoka (b. l. 25), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po eismo įvykio – susisiekė su nukentėjusio nuo eismo įvykio automobilio savininku, jo atsiprašė, kritiškai vertina savo elgesį, jautriai išgyvena galimas įvykio pasekmes. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams turintiems teisę vairuoti transporto priemones nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims turintiems teisę vairuoti numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, E. V. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus E. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai kaip tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pati E. V. būtų anksčiau bausta administracine tvarka, ji apibūdinama itin teigiamai, rūpinasi seneliu, vežioja jį į gydymo įstaigas, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo, apgadinto automobilio savininkas priekaištų jai neturi, duomenų, kad įvykio metu ji galėjo būti neblaivi, kad jos transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nėra. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo. Priešingai, pati E. V. susisiekė su nukentėjusiu asmeniu, jo atsiprašė, elgėsi geranoriškai. Proceso metu tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais rodė nuoširdų gailestį ir išgyvinimą dėl kitam asmeniui sukeltų nepatogumų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. V. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tuo tarpu už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą jai skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 24, 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. V. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.
E. V. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas skirti jai dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.
Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.