Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „O.“ ieškinį atsakovui A. R. dėl prievolės įvykdymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas A. R. prašo panaikinti 2015-10-30 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą, į bylą atsakove įtraukti jo sutuoktinę M. R., o trečiuoju asmeniu- J. S. ir ieškinį atmesti (b. l. 36-38).

Nurodė, kad apie užvestą civilinę bylą jis sužinojo tik 2015-11-03 pašto dėžutėje radęs 2015-10-30 teismo sprendimą už akių. Jokie kiti teismo pranešimai apie teisme nagrinėjamą bylą jo nebuvo gauti. Pašto darbuotojų paliktų pranešimų atsiimti iš pašto korespondenciją jis taip pat nėra gavęs. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės būti išklausytam, o teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi tik ieškovės pateiktais įrodymais, kurie neatskleidžia bylos esmės.

Pats sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, turėtų būti panaikintas, nes į bylos nagrinėjimą neįtraukti visi suinteresuoti asmenys. Iš pačios ieškovės pateiktos 2015-07-15 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jis butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine pardavė, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl atsakove ar trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta ir jo sutuoktinė M. R.. Butas buvo įgytas turto pardavimo iš varžytinių metu. Ieškovei buvo žinoma, kad bute be jų sutikimo ir toliau gyveno ir visomis į butą teikiamomis paslaugomis naudojosi buvęs savininkas J. S., todėl jis turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu arba atsakovu. Tai, kad jis su sutuoktine nuo 2014-06-16 iki 2015-04-28 buvo buto savininkai, jiems nekyla pareiga mokėti ieškovės reikalaujamos sumos.

Teismo sprendimas iš esmės nepagrįstas jokios teisės normos taikymu, nes neaišku, kokiu įstatymu ar kita teisės norma vadovaujantis, teismas sprendė, kad jis, o ne tiesioginis vartotojas, privalo sumokėti reikalaujamą sumą.

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinės dalyvavimo procese, akcentuotina, kad nuosavybės teisė buvo įteisinta atsakovo A. R. vardu. Vadovaujantis Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymu, santykiuose su bendrija sutuoktinių pasirinkimu atstovauja vienas iš sutuoktinių, bet ne abu. Net pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dienai, atsakovas nepateikė duomenų, kad jis yra vedęs. Gyvenamosios patalpos 2014-06-16 pirkimo- pardavimo sandoris įregistruotas 2014-07-09. Nuosavybė įteisinta A. R. vardu, o buvęs savininkas J. S. neteko nuosavybės. Jeigu buvęs savininkas neišsikraustė iš buto ir naudojosi paslaugomis, skoliniai santykiai atsiranda tarp naujo ir buvusio savininko, o ne tarp buvusio savininko ir bendrijos. Atsakovas įsigijęs butą, savo įsipareigojimus bendrijai vykdė iki 2014-11-01, o vėliau nutraukė bet kokius mokėjimus bendrijai.

2015-07-15 atsakovas butą pardavė M. G.. Pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su M. G. nurodyta, kad pagal kreditorinius įsipareigojimus, atsiradusius iki šios sutarties sudarymo, atsako pardavėjas, t. y. atsakovas A. R..

Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakytina tenkinti.

Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita- su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

CPK 288 str. 4 d. numatyta, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jei konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių:

Motyvuojamoji dalis

šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą bei į tai, kad sprendimą už akių, sutinkamai su CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., galima priimti ir šalies nepateikusios atsiliepimo į ieškinį, atžvilgiu, pripažintina, kad priimto sprendimo už akių panaikinimas galimas tik tuomet, kai nustatoma bent viena iš anksčiau nurodytų aplinkybių:

1) atsakovui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 285 str. 3 d. 1 p.);

2) atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti pakanka arba konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priemones arba turi būti vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.

Dėl atsakovo pasyvumą nulėmusių priežasčių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui A. R. 2015-09-21 buvo išsiųstas ieškinio nuorašas su priedais bei su pranešimu apie atsakovo pareigą per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį (b.l.26). Procesinius dokumentus išsiuntus paštu ieškovės nurodytu ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu- (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų paštas neįteikė, nurodydamas, kad procesiniai dokumentai grąžinami teismui dėl kitos neįteikimo priežasties (kokia yra procesinių dokumentų neįteikimo priežastis, paštas nenurodė). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje vietoje ar darbo vietoje (CPK 122 str. 1 d.). Išreikalavus duomenis apie atsakovo darbo vietą, nustatyta, kad atsakovas A. R. nedirba. Neįteikus procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios vietos adresu, ieškovei buvo pasiūlyta pasinaudoti kuratoriaus institutu, esant nežinomai atsakovo gyvenamai ir darbo vietai, arba pasinaudoti antstolio paslauga ar patiems įteikti procesinius dokumentus. Ieškovei atsisakius kuratoriaus paslaugų, procesiniai dokumentai atsakovui, esant nežinomai jo darbo ir gyvenamajai vietai, įteikti 2015-10-22 viešo paskelbimo būdu viešame specialiame teismų interneto tinklalapyje. Per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2015-10-12, atsakovui tinkamai įteikus procesinius dokumentus (procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu, laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (CPK 130 str.), tačiau per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2015-10-30 buvo priimtas sprendimas už akių. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2015-10-26, todėl išnykus atsakovo teisei atlikti procesinius veiksmus- pateikti atsiliepimą į ieškinį per teismo nustatytą terminą, ir buvo priimtas sprendimas už akių. Priimant sprendimą už akių taip pat buvo atsižvelgta į CPK 285 str. 2 d. įtvirtintą imperatyvią normą, kad sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai, o taip pat, kad CPK 135 str. 1 d. 5 p. nustato, kad ieškinyje turi būti nurodoma ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas. Ieškovė ieškinyje (b.l.3) tokią nuomonę išdėstė.

CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 285 str. 1 d.).

Pripažintina, kad atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė be svarbių priežasčių. Atsakovas veikė pasyviai, nes nors atsakovas tvirtina, kad apie priimtą 2015-10-30 teismo sprendimą už akių jis sužinojo tik 2015-11-03, radęs jį pašto dėžutėje, tačiau pats pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo surašytas 2015-10-30 (b.l. 36), o tai patvirtina aplinkybę, kad apie pateiktą ieškinį atsakovui buvo žinoma dar iki sprendimo už akių priėmimo. Pažymėtina, kad ir sprendimas už akių buvo priimtas ne iš karto pasibaigus terminui atsiliepimui pateikti, o po 4 dienų. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2015-10-09 atsakovas sumokėjo dalį skolos- 53,33 Eur, o tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovui buvo žinoma apie teisminį procesą.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, o taip pat bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis bei imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys taip pat bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. To reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7 ir 8 str.). Sprendimo už akių institutas taip pat sukurtas kaip kovos su šalies piktnaudžiavimu pateikiant teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami atsakovo atsikirtimai ir to lemiamu proceso vilkinimu priemonė.

Dėl pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, reikšmės.

Atsakovas nurodė, kad jeigu teismui būtų žinomi visi įrodymai ir faktinės aplinkybės, teismas nebūtų priėmęs sprendimo už akių, nes dar iki sprendimo už akių priėmimo jis jau buvo sumokėjęs jo ieškinyje reikalaujamos sumos dalį. Be to, į bylos nagrinėjimą neįtraukti visi suinteresuoti byla asmenys, jis kaip netinkamas atsakovas turėtų būti pakeistas tinkamu, t.y. buvusiu buto savininku, kuris gyveno bute iki jo iškeldinimo. Suinteresuotu asmeniu byloje turėtų būti jo sutuoktinė.

Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, tik formaliai vertina įrodymus, t. y. jis įsitikina, kad įrodymams pasitvirtinus, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Priimant sprendimą už akių buvo atliktas formalus įrodymų vertinimas, t. y. buvo patikrinta ar įrodymai atitinka CPK 177 str., ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku ir ar jie yra leistini.

Tokiu būdu, atsakovui reikia paneigti teismo sprendimu už akių nustatytas aplinkybes, kurios būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Tačiau pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių teismo nustatytos aplinkybės nepaneigtos, nes atsakovas nenurodė jokių naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį pirmiausia turi įrodinėti rašytiniais įrodymais, kurie priimant sprendimą už akių ir buvo formaliai įvertinti pagal esamą medžiagą ir nustatyta, jog pridėti prie ieškinio įrodymai įrodo ieškinio pagrįstumą. Priimant sprendimą už akių įrodymai vertinami tik formaliai ir kalbėti apie materialiosios tiesos nustatymą byloje nėra prasmės (CPK 285 str. 2 d.). Teismas netiria įrodymų turinio, o tik pamėgina atsakyti, ar yra pakankamas pagrindas patenkinti ar atmesti ieškinį, jeigu byloje esantys įrodymai pasitvirtintų.

Ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai yra nukreipti į buto savininką A. R., kuris butą įgijo 2014-06-16 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Daiktinės teisės prieš trečiuosius asmenis Nekilnojamo turto registre išviešintos 2014-07-09 (b.l.5-6). Nuosavybės forma neišviešinta. Iš ieškovės pateiktos 2015-07-15 pirkimo- pardavimo sutarties matyti, kad butą M. G. pardavė A. R. ir M. R., o duomenų sutartyje, kad jie yra sutuoktiniai ir parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, nėra. Net jei ir turtas būtų valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kreditorius, šiuo atveju- Butų savininkų bendrija, reikalavimą turi teisę nukreipti tik į vieną iš sutuoktinių, šiuo atveju, į Nekilnojamo turto registre įregistruotą buto savininką. Asmuo pats pasirenka kaip ir kokia apimtimi ginti savo pažeistą teisę, todėl argumentas, kad M. R. byloje turi būti atsakove, nepagrįstas.

Atsakovo prie prašymo pridėti įrodymai apie buvusio savininko J. S. iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad mokesčius turi mokėti asmuo, kuris gyveno bute, neturi reikšmės priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, nes remiantis teisės normomis, nurodytomis ir sprendime už akių (CK 4.82 str. ir. 6.38 str.) butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai, kad atsakovui priklausančiame bute gyveno iki jo iškeldinimo buvęs buto savininkas, turi reikšmės tik atsiradusiuose prievoliniuose santykiuose tarp atsakovo ir J. S., nes kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas įsigijo butą varžytinėse su bute gyvenančiu asmeniu, taip įgydamas regreso teisę į šį asmenį.

Neturi reikšmės priimtam teismo sprendimui už akių ir ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu, atsakovas sumokėjo dalį skolos- 55,33 Eur, nes ši suma gali būti išskaičiuota vykdymo procese.

Kiti atsakovo nurodyti argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas, pareiškimas dėl 2015-10-30 sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo A. R. pareiškimo dėl 2015-10-30 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą išsiųsti ieškovei ir atsakovo atstovei adv. padėjėjai K. S. .

Atsakovo A. R. atstovei adv. padėjėjai K. S. išsiųsti ir atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nuorašą.