Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovui D. P. dėl išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaudamasis Nedarbo draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojanti iki 2017 m. birželio 30 d.) bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovui atsiranda pareiga grąžinti jam nepagrįstai išmokėtą nedarbo išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetą. Nurodo, kad VSDFV Utenos skyrius 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (9.117) R3-48819, 2018 m. sausio 16 d. raštu Nr. (9.47)R3-16902, 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. (9.47)R3-6451 ir 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (9.47) R3-11807 kreipėsi į atsakovą dėl susidariusios nedarbo išmokos permokos grąžinimo. Atsakovas į VSDFV Utenos skyriaus raštus nereagavo, nedarbo išmokos permokos negražino.

Atsakovas D. P. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie pateiktą prašymą atsakovui pranešta įstatymų nustatyta tvarka (el. byla, b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl 166,49 Eur išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos, susidariusios už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 30 d., priteisimo.

Nedarbo socialinio draudimo (toliau – ir nedarbo draudimas) teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu kategorijas, teisę į nedarbo draudimo išmoką (toliau – ir nedarbo išmoka), jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas; ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Pagal Įstatymo 5 straipsnį teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka kitas įstatyme numatytas sąlygas.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) numatė, kad nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 34 punkte nustatyta, kad bedarbis, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu netekęs bedarbio statuso, laikomas netekusiu teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką pagal Nedarbo draudimo įstatymo 5 straipsnį, ir šios išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo bedarbio statuso netekimo dienos. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punkte (iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 1 punktas) nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Pagal Nuostatų 32 punktą nedarbo draudimo išmoka mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad nedarbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai Nuostatuose nustatyta tvarka (1 p.); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir VSDFV teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (2 p.); neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (3 p.). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktą, nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius.

Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nuostatų (ginčui aktuali nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) VI skyrius reglamentuoja nedarbo išmokų apskaičiavimą ir skyrimą, VII skyrius – nedarbo išmokų mokėjimą. Nuostatų 60 ir 61 punktuose nustatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus. Kai nedarbo draudimo išmoka neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, išmokėtos sumos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškomos iš bet kurios kitos gavėjo išmokos, kurią asmeniui moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių išmokų negauna ir / ar permokėtos sumos negrąžina, ji išieškoma teismine tvarka.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog atsakovas 2017 m. kovo 20 d. buvo registruotas Darbo biržoje, nuo šios datos jam buvo suteiktas bedarbio statusas (el. byla, I t., 11-12 lapai). Atsakovas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi dėl nedarbo išmokos skyrimo (el. byla, I t., 13 lapas). Pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. NI_SP1-2023 skyrė atsakovui 286,73 Eur dydžio per mėnesį nedarbo išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. birželio 27 d. ir 194,36 Eur – už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (el. byla, I t., 14 lapas).

VSDFV Utenos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo gauta informacija, kad Darbo birža panaikino D. P. bedarbio statusą nuo 2017 m. gegužės 29 d. (el. byla, I t., 18 lapas).

VSDFV Utenos skyrius 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nrt. NI_SP3-6359 nutraukė nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą atsakovui nuo 2017 m. gegužės 29 d. (el. byla, I t., 19 lapas).

VSDFV Utenos skyrius 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (9.117E) R3-34327 kreipėsi į Darbo biržą su prašymu pateikti informaciją, dėl kokios priežasties (dėl kieno kaltės) buvo pavėluotai suvesti duomenys apie atsakovo bedarbio statuso pasikeitimą (el. byla, I t., 24 lapas).

Darbo birža 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. SD-19768-(2.3) informavo pareiškėją, kad D. P. nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 30 d. susidarė dėl to, kad minėtas asmuo apie nuo 2017 m. gegužės 29 d. pradėtą vystyti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Darbo biržos nustatytais terminais neinformavo, nors registracijos darbo biržoje metu 2017 m. kovo 20 d. pasirašytinai įsipareigojo apie duomenų pasikeitimą per 5 darbo dienas pranešti teritorinei darbo biržai. Minėtam asmeniui bedarbio statuso suteikimas panaikintas nuo 2017 m. gegužės 28 d. Darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. VDD-4335 (el. byla, I t., 26 lapas). Informaciją apie atsakovo pradėtą vykdyti individualią veiklą gauta tik 2017 m. liepos 30 d.

VSDFV Utenos skyrius 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. R3-42981 kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas paaiškinti, kodėl duomenys apie D. P. nuo 2017 m. gegužės 29 d. vykdomą individualią veiklą Mokesčių mokėtojų registre įvesti tik 2017 m. liepos 28 d. (el. byla, I t., 27-28 lapai).

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (7.2)46-MPD-1245-7 informavo pareiškėją, kad atsakovo individuali veikla Mokesčių mokėtojų registre nuo 2017 m. gegužės 29 d. buvo įregistruota pagal jo 2017 m. liepos 28 d. pateiktą prašymą, remiantis paties atsakovo paaiškinimu, kad faktiškai veiklą vykdė ir pajamas gavo nuo 2017 m. gegužės 29 d. (el. byla, I t., 29 lapas).

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. NI_SP5-274, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 6 punktu, 20 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 60 ir 61 punktais, atsižvelgdamas į Darbo biržos 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. SD-19768-(2.3) bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. rašte pateiktą informaciją, nutraukė nedarbo išmokos mokėjimą atsakovui ir nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. susidarė 166,49 Eur nedarbo išmokos permoka (el. byla, I t., 34 lapas). Sprendime nurodoma, kad 166, 49 Eur nedarbo išmokos permoka susidarė dėl to, kad iš Lietuvos darbo biržos gauta informacija apie D. P. bedarbio statuso nutraukimą nuo 2017 m. gegužės 29 d., nes atsakovas po dalyvavimo teritorinės darbo biržos organizuotuose užsiėmimuose pradėjo vykdyti individualią veiklą. 2017 m. birželio-liepos mėnesiais D. P. išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. 166, 49 Eur nedarbo išmokos permokos sumą sudaro: 27,75 Eur atsakovui už 2017 m. gegužes mėn. išmokėtos nedarbo išmokos dalis už 2017 m. gegužės 29 – 31 d. (286,73 : 31 x 3) ir 138,74 Eur išieškotojai A. P. pervesta alimentų suma, išieškota ir D. P. už 2017 m. birželio mėn. priskaičiuotos 277,49 Eur (286,73 : 30 x 27 = 258,06 Eur + 194,36 : 30 x 3 = 19,44 Eur) nedarbo išmokos. Pačiam atsakovui už 2017 m. birželio mėn. priskaičiuotos 277,49 Eur nedarbo išmokos išskaičius alimentus išmokėta 138,74 Eur dalis VSDFV Utenos skyriui Lietuvos pašto buvo grąžinta.

VSDFV Utenos skyrius 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (9.117) R3-48819 (pašto siunta grįžo neįteikta), 2018 m. sausio 16 d. raštu Nr. (9.47) R3-11602 (pašto siunta įteikta adresatui 2018 m. sausio 19 d.), 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. (9.47) R3-6451 (pašto siunta įteikta adresatui 2018 m. kovo 9 d.), 2018 m. balandžio 26 d. Nr. (9.47) R3-11807 (pašto siunta įteikta adresatui 2018 m. balandžio 30 d.) kreipėsi į atsakovą, siūlydamas geruoju grąžinti susidariusią 166,49 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką (el. byla, I t., 35-45 lapai).

Teismas, Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto kontekste įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, kurios šioje byloje nėra kvestionuojamos, t. y. kad atsakovui nuo 2017 m. gegužės 29 d. netekus bedarbio statuso, kadangi jis nuo 2017 m. gegužės 29 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą ir gauti iš jos pajamas, nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. birželio 30 d. paskirta ir mokėta nedarbo išmoka, daro išvadą, jog už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 30 d. susidarė 166,49 Eur nedarbo išmokos permoka. Nedarbo išmokos permoka susidarė dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nevykdė raštu prisiimtos pareigos per 5 darbo dienas pranešti Darbo biržai, kad pradėjo verstis individualia veikla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią permokos sumą būtų sumokėjęs, nors apie ją buvo tinkamai informuotas.

Teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad VSDFV Utenos skyrius pagrįstai reikalauja priteisti nedarbo išmokos permoką, susidariusią dėl to, kad atsakovui panaikinus bedarbio statusą nuo 2017 m. gegužės 29 d., nesant apie tai duomenų, buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir iš atsakovo priteistina 166,49 Eur nedarbo išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (j. a. k. 193322893) iš atsakovo D. P. 166,49 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt devynis euro centus) išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.