Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens – T. K. apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo E. K. (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. – 1550 Eur bauda su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; pagal ATPK 130² str. – 1400 Eur bauda su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir Pažeidėjui skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1550 Eur bauda su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2015-07-19 apie 21.57 val., būdamas 2013-07-15 baustas pagal ATPK 126 str. 4 d., vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,30 promilių), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, prieš tai sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 127 p., 128 p. reikalavimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, todėl apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja tik pateikto skundo ribose. Matyti, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog teisėta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytoja L. M. bei automobilio savininkas nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, kad Pažeidėjas nepasinaudotų transporto priemone.

ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas yra nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str. ATPK 127 str. 3 d. be kitų duomenų numatyta, kad transporto priemonės konfiskavimas, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir jam skiriama baudos nuobauda, transporto priemonė gali būti konfiskuojama. Tačiau ATPK 130² str. sankcija numato privalomą transporto priemonės konfiskavimą, todėl automobilis gali būti nekonfiskuojamas tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. pripažinus, jog egzistuojančios aplinkybės yra itin svarbios bei rodo skiriamos nuobaudos neproporcingumą. Taigi šiuo atveju reikia įvertinti, ar susiklosčiusios aplinkybės išties yra tokios svarbios bei pagrindžia švelnesnės, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos taikymą, t. y. transporto priemonės, kuri priklauso ne Pažeidėjui, nekonfiskavimą. Apygardos teismas šiuo atveju tokių faktinių aplinkybių nenustatė.

Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog Pažeidėjas sistemingai pažeidžia KET reikalavimus, ne vieną kartą vairavo būdamas neblaivus (18 – 34 b. l.), toliau daro grubius pažeidimus keldamas grėsmę ne tik savo paties, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, nepasimoko iš savo netinkamo elgesio, nesiekia pasitaisyti. Priešingai, jis elgiasi itin nedrausmingai ir negalvoja apie galimai kilsiančius neigiamus padarinius. Kita vertus, byloje esantys duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas ir teisėta valdytoja buvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, siekdami užtikrinti, kad automobiliu nepasinaudotų Pažeidėjas. Iš A. N. – C. parodymų matyti, jog įvykio dieną Pažeidėjas kartu su sugyventine L. M., kuri panaudos sutarties pagrindu naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini), atvyko pas ją švęsti gimtadienio. Pats Pažeidėjas turėjo atsivežęs alaus, kurį išgėręs išvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) (15, 66 b. l.). Apklausiama įvykio tyrimo metu pastaroji nurodė, kad Pažeidėjas, būdamas išgėręs, pasakė norintis važiuoti nusipirkti dar alaus, tačiau jo sugyventinei L. M. nesutikus jo nuvežti, jis išvažiavo pats (15 b. l.). L. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, taip pat neneigė, jog išgėręs atsivežtą alų Pažeidėjas norėjo važiuoti jo nusipirkti, tačiau ji liepė jam eiti pasivaikščioti ir nusiraminti, o pati, palikusi rankinę bei automobilio užvedimo raktelius, išvyko su drauge (67 b. l.). Šie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad teisėta transporto priemonės valdytoja L. M. įvykio metu nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, juo labiau kad Pažeidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą važiuoti nusipirkti alaus jau būdamas neblaivus. L. M. puikiai žinojo, kad jis sistemingai baudžiamas už įvairius KET pažeidimus, įskaitant ir vairavimą neblaiviam bei neturint teisės vairuoti. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo tvirtini, kad teisėtas automobilio valdytojas įvykio metu elgėsi apdairiai ir tinkamai, kas leistų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti transporto priemonės.

Negana to, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, automobilis nuosavybės teise priklauso Pažeidėjo brolio vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini), kurioje dirba ir pats Pažeidėjas bei jo tėvas. Taigi, Pažeidėjas ir (duomenys neskelbtini) vadovas bei atstovas išties yra artimi giminaičiai, todėl įmonės vadovas, perduodamas automobilį Pažeidėjo sugyventinei, puikiai žinojo apie Pažeidėjo baustumus, tačiau nepakankamai tą įvertino. Šie duomenys leidžia spręsti, kad ir pats automobilio savininkas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, suteikdamas teisę disponuoti transporto priemone Pažeidėjo sugyventinei, t. y. vienam iš pačių artimiausių žmonių, kurių bendras ūkio vedimas ir buitis leidžia abejoti automobilio raktelių nuslėpimu ir draudimo juos imti vykdymu. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, aplinkybė, jog Pažeidėjas ir įmonės, kuriai priklauso automobilis, vadovas bei atstovas yra susiję glaudžiais giminystės ryšiais, yra reikšminga, todėl apylinkės teismas į ją pagrįstai atsižvelgė bei ją įvertino.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į Pažeidėjo nedarbingumą bei jo pabaigą. Matyti, kad Pažeidėjo nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2015-02-06 (68 b. l.), o panaudos sutartis, kuria Pažeidėjo sugyventinė įgijo teisę disponuoti (duomenys neskelbtini) automobiliu, buvo sudaryta tik 2015-05-04, nors Pažeidėjas nuo 2015 m. vasario mėnesio jau dirbo savo brolio įmonėje ir per šį laikotarpį nebuvo nedarbingas (72 b. l.). Taigi, išties kyla pagrįstų abejonių Pažeidėjo sveikatos būkle sudarant panaudos sutartį, kadangi ji buvo sudaryta žymiai vėliau, nei baigėsi Pažeidėjo nedarbingumo laikotarpis, (nors tą laikotarpį nuo nedarbingumo pabaigos iki panaudos sutarties sudarymo jis jau dirbo (duomenys neskelbtini)) juo labiau kad nuo panaudos sutarties sudarymo praėjus vos porai mėnesių Pažeidėjas jau pats vairavo automobilį. Nepaisant to, byloje esantys ir pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad automobilio savininkas ir teisėta valdytoja nebuvo pakankamai atsakingi ir apdairūs, todėl Pažeidėjo sveikatos būklė ir panaudos sutarties pasirašymo data yra tik papildomi duomenys sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai taikė ATPK 26 str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai bei teisėtai nutarė konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį Pažeidėjo brolio įmonei. Apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2015 m. rugpjūčio 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.