Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-154-361/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-01
Bylos Nr.
1S-154-361/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Byla Nr. 1S-174-361/2009
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.2.2.8.; 2.2.2.3.2.; 2.12.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, dalyvaujant advokatui Viačeslavui Žarkovui, teismo posėdyje išnagrinėjęs L. M. atstovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas L. M. atstovo skundas dėl 2009-02-06 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00132-07,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00132-07 dėl kelių eismo taisyklių ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

2009-02-06 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00132-07, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. požymių.

2009-02-26 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas L. M. atstovo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2009-02-06 priimtą nutarimą ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00132-07 atnaujinti. 2009-03-13 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas priėmė nutarimą atmesti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-02-06 priimto nutarimo panaikinimo.

2009-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas L. M. atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2009-02-06 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimą atnaujinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-06-09 priėmė nutartį, kuria atmestas L. M. atstovo skundas. Nutartyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2007-03-02 d. apie 7 val. kelio Smiltynė - Nida 39 kilometre, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta L. M., vairavusios automobilį „Mercedes Benz“, sveikata. Dėl to Klaipėdos m. apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00132-07 pagal BK 281 str. 1 d. Esminis šios bylos klausimas yra tai, ar nukentėjusiajai važiuojant nurodytu keliu, posūkyje buvęs paliktas kitas automobilis „Peugeot 406“, kurį vairavo L. V., sutrukdė jai išvažiuoti iš posūkio, dėl ko L. M. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medį. Nutartyje nurodyta, kad, atlikus ikiteisminį tyrimą, konstatuota, jog pati L. M. nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, ir dėl to nesuvaldė transporto priemonės, be to, surinktų įrodymų tikrai nepakako tam, kad galėtų būtų pareikštas įtarimas L. V. ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kadangi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tai prokurorė tyrimą nutraukė pagrįstai.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje taip pat pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjos atstovo nuomonę dėl galimybės surinkti papildomus įrodymus atlikus akistatą tarp pareiškėjos L. M. ir A. M. iš vienos pusės ir L. V. ir S. V. iš kitos pusės, pastebėtina, kad akistata yra iš esmės paprasčiausia apklausos rūšis. Jos metu akistaton suvestiems apklausiamiesiems siūloma duoti tuos parodymus apie tas aplinkybes, apie kurias ankščiau šie asmenys yra davę skirtingus parodymus, tačiau L. V. ankstesnėse apklausose parodė, kad su automobilio „Mercedes Benz“ avarija nėra susijęs, todėl tikimybės kad akistatos metu L. V. bei jo tėvas S. V. V. pakeis savo parodymus ir prisiims kaltę dėl autoįvykio, praktiškai nėra. Be to, apklausiant asmenį apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, reikalingas jo sutikimas, jis įspėjamas, kad jam netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą.

Nutartyje taip pat nurodoma, kad pareiškėjos atstovas prašo įpareigoti prokuratūrą atlikti L. M., liudytojų A. M., G. S. bei R. J. parodymų patikrinimą įvykio vietoje, tačiau įvairūs liudytojai nurodė skirtinga atstumą nuo posūkio, o šiuo atveju būtų reikalingi kategoriški, tikslūs ir svarbiausia įtikinantys parodymai, jog automobilis stovėjo būtent ten, konkrečioje vietoje nuo posūkio, ir tai galima išmatuoti metrais, kas, atsižvelgiant į tai, kad po autoįvykio praėjo jau daugiau kaip du metai, mažai tikėtina. Taigi pripažintina, kad nustatyti automobilio „Peugeot 406“ tikslią stovėjimo vietą, pareiškėjos atstovo nurodytais būdais, galimybės nėra, o apytikslės vietos nustatymas, naudos neturėtų ir būtų teisiškai nereikšmingas.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjos L. M. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-06-09 nutartį. Nurodo, kad teismas, padarė nepagrįstą išvadą, jog L. M. nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą ir dėl to nesuvaldė transporto priemonės. L. M. patvirtino, kad, vairuodama automobilį, leistino tame kelio ruože 70 km/h greičio ji neviršijo. Tai reiškia, kad jos automobilio greitis buvo nuo 0 iki 70 km/h ribose, o tikslaus greičio po tokios avarijos L. M. prisiminti negali. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad automobilio „Peugeot 406“ stovėjimo vietos, atstumo nuo šio automobilio stovėjimo vietos ir posūkio nustatymui būtų reikalingi kategoriški, tikslūs ir svarbiausia, įtikinantys parodymai, jog automobilis stovėjo konkrečioje vietoje. Ekspertizės akte nurodyta, kad likus mažesniam nei 100 metrų atstumui, ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, nepastatė avarinio sustojimo ženklo, sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė sunkiau pastebimą kliūtį automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojai. Vadinasi, tik atkuriant įvykio situaciją ir nustatant, kad priverstinai sustojusį automobilį „Peugeot 406” L. M. turėjo objektyvią galimybę pamatyti mažesniu nei 100 metrų atstumu, galima kalbėti apie A. M. kaltę, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo vilkinimas, prokurorai vietoj to, kad kuo greičiau patikrintų eksperto išvadą įvykio vietoje, be motyvų stabdė liudytojų parodymų patikrinimą įvykio vietoje.

Pareiškėjos atstovas skunde pažymi, kad negalima teigti, jog nėra pagrindo pareikšti įtarimus A. M., jei nedaromi būtini procesiniai veiksmai, be to, nežinia dėl ko A. M. parodymais vadovaujamasi ir tuo pačiu metu sukeliamos abejonės dėl kitų, jį kaltinančių liudytojų parodymų. Teismo nutarčiai, kaip ir bet kuriam teismo sprendimui, keliami griežtesni reikalavimai ir ji neturi būti grindžiama prielaidomis, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. L. M. ir jos atstovas nesutikdami su tokia prokurorės išvada, nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundė aukštesniajam prokurorui, o jo nutarimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, prašydami ikiteisminį tyrimą atnaujinti bei įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą atlikti akistatą tarp pareiškėjos L. M. ir A. M. iš vienos pusės bei L. V. ir S. V. iš kitos pusės, be to, buvo prašoma atlikti L. M., A. M., G. S., R. J. parodymų patikrinimą vietoje ir nustatyti apytikslę automobilio „Peugeot 406” stovėjimo vietą. Klaipėdos miesto ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai atsisakė tenkinti skunde išdėstytą pareiškėjos atstovo prašymą dėl akistatos atlikimo. Į akistatą gali būti suvedami pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti L. M., A. M., L. V. bei S. V. neneigė aplinkybės, jog automobilis „Peugeot 406” stovėjo įvykio vietoje, tačiau apklaustieji nurodė skirtingą šios transporto priemonės buvimo vietą, taigi akivaizdu, kad atlikus akistatą, šiuo atveju, parodymų prieštaravimai negali būti pašalinti, kadangi jie susiję su skirtingu tos pačios situacijos vertinimu, todėl tokiu būdu proceso dalyvius apklausti dar kartą netikslinga.

Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, kad negalima laikyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio 2007-03-02 apie 7 val. 50 min. kelio Smiltynė – Nida 39 kilometre, kurio metu nesunkai buvo sutrikdyta L. M. sveikata, yra atliktas išsamiai. Kaip teisingai nurodyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, esminis klausimas šioje byloje yra nustatyti, ar kelyje L. V. paliktas automobilis „Peugeot 406” buvo eismo įvykio kilimo priežastis. 2007-09-07 ekspertizės akte nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie matomumą iš vairuoto vietos eismo įvykio metu, o taip pat, kokiu atstumu išvažiuodama iš kelio vingio į kairę automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoja L. M. turėjo objektyvią galimybę pamatyti važiuojamojoje dalyje priverstinai sustojusį automobilį „Peugeot 406“. Teisėjas daro prielaidą, jog nuo autoįvykio praėjus daugiau kaip 2 metams, liudytojai vargu ar atsimins, kur stovėjo automobilis „Peugot 406“. Tačiau tikrai tuo neįsitikinus, tokios išvados daryti negalima, tuo galima įsitikinti tik įvykio vietoje. Be to, skundžiamuose prokurorų nutarimuose konstatuota, kad Neringos PK darbuotojai netinkamai atliko pirminę eismo įvykio vietos apžiūrą (automobilis jau buvo nuvažiavęs), dėl ko buvo sudaryta netiksli eismo įvykio schema, apsunkinusi transporto priemonės „Peugeot 406” stovėjimo vietos kelyje nustatymą. Esant tokioms aplinkybėms, būtent atlikus proceso dalyvių parodymų patikrinimą vietoje ir gali būti surinkta papildomų duomenų siekiant nustatyti, ar L. V. veiksmuose, kai jis priverstinai sustojo sudėtingame kelio ruože, esant apledėjusiai kelio dangai iškart po sustojimo nepastatė avarinio kelio ženklo, nors turėjo tam laiko, ir taip galimai sudarė sunkiau pastebimą kliūtį vairuotojai L. M., nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. požymių. Įvertinus parodymų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis, reikalinga spręsti klausimą dėl papildomos autotechninės ekspertizės skyrimo tam, kad nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

Taigi neatlikus parodymų patikrinimo vietoje ir išsamiai neištyrus, ar dėl eismo įvykio kilimo nėra L. V. kaltės, prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

Nors pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad negalima teigti, jog nėra pagrindo pareikšti įtarimus A. M., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilį „Peugeot 406“ įvykio vietoje paliko L. V., o A. M. buvo apklausiamas tik kaip liudytojas, pravažiavęs pro minėtą kelio atkarpą eismo įvykio rytą, todėl skundo teiginiai dėl kaltinimų A. M. vertintini kaip rašymo apsirikimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 214 str. 4 d., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. birželio 9 d. nutartį.

Atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti Klaipėdos apylinkės prokuratūrą atlikti nukentėjusiosios L. M., liudytojų A. M., G. S. ir R. J. parodymų patikrinimą vietoje, siekiant nustatyti automobilio „Peugot 406“ stovėjimo vietą po autoįvykio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys