Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai S. M., nukentėjusiojo E. A. atstovei pagal įstatymą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei M. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., gim. (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, baigęs 8 klases, gyvenamoji vieta Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-11-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai) ir 3 dalį (2 nusikaltimai) – 24 MGL, t. y. 903,84 eurų dydžio bauda ir viešaisiais darbais 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį atlikti viešuosius darbus per 6 mėnesius 84 valandas, neatlygintinai dirbant po 14 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 MGL, t. y. 602,56 eurų dydžio bauda ir viešieji darbai 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį atlikti viešuosius darbus per 4 mėnesius 56 valandas, neatlygintinai dirbant po 14 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką, t. y. į 16 MGL baudą įskaitytas M. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 11 d., 18.40 val., iki 2015 m. kovo 12 d., 14.05 val. (viena para), nuo 2015 m. balandžio 7 d., 20.07 val., iki 2015 m. balandžio 9 d., 15.53 val. (dvi paros), nuo 2015 m. gegužės 17 d., 18.22 val., iki 2015 m. gegužės 19 d., 12.30 val. (dvi paros), t. y. viso penkios paros, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL, t. y. 225,96 eurų dydžio bauda ir viešieji darbai 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį atlikti viešuosius darbus per 4 mėnesius 56 valandas, neatlygintinai dirbant po 14 valandų kas mėnesį visuomenės labui;2016-03-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai) ir 145 straipsnio 1 dalį (4 nusikaltimai) – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 straipsniu, ir 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta pagal 2015-11-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6MGL, t. y. 225,96 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu bei 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir paskiriant pareigas: 1 (vienerius) metus gydytis nuo alkoholizmo, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, vadovaujantis BK baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo (kalinimo) laiką nuo 2015-10-22 iki 2015-10-23, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-25, nuo 2015-10-28 iki 2015-10-30 bei nuo 2016-02-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2016-03-16), viena sulaikymo dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms. 2017-02-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016-03-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis M. A. pasiųstas atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimą. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. A. sulaikymo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2017-01-26, apie 19 val. 05 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., namo virtuvėje, buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dešine ranka sugriebęs ir suspaudęs kaklą savo sugyventinei S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ko pasėkoje sugyventinei S. M. pritrūko oro ir skaudėjo, tokiais savo veiksmais tyčia smurtaudamas, tai yra smaugdamas, sukėlė šeimos narei (sugyventinei) nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu su sugyventine S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., po to, kai sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą, ją smaugdamas, kitaip smurtaudamas prieš kitą savo šeimos narį (sūnų) mažametį sūnų E. A., gim. 2013-06-21, t. y. tyčia stipriai jį pastumdamas, nuo ko nukentėjusysis mažametis E. A., griūdamas nugara atsitrenkė į virtuvinio suolo kampą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sužalota sveikata dėl odos nubrozdino juosmens srityje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo mažamečio E. A. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

M. A. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyveno Babtuose nuomojamame name kartu su S, jos dviem vaikais ir jų bendru vaiku E. Gyveno apie tris metus, su S gyveno apie 6 metus. Tuo metu nedirbo. Sausio 26 d. namuose buvo pas kaimyną, padėjo kaimynui, paskui išgėrė alaus ir degtinės. Kai negeria, tai negeria, kai išgeria, tai išgeria. Išgėrė pas kaimyną, į namus grįžo pavakary. Namuose buvo visi trys vaikai. Jis ne visą dieną buvo pas kaimyną, nuo pietų, prieš tai tvarkėsi namuose, buvo su E. Paskui grįžo A, jam paliko E prižiūrėti ir išėjo pas kaimyną. M nebuvo grįžusi. Gali būti, kad jis grįžo apie 17 val., buvo visi vaikai namuose, buvo stipriai išgėręs, nelabai atsimena. Parūkė ir nuėjo gulti, grįžo S. Ji grįžta visaip, kada tada grįžo, neatsimena. Prieš tai nepamena, ar buvo su vaikais susipykęs. Grįžo S ir pradėjo su juo dėl kažko konfliktuoti, bet dėl ko, neatsimena. Paskui nežino, pykosi, neatsimena, kas toliau buvo. Kad sužalojo S ir pastūmė E, tų aplinkybių neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

- liudytojos L. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017-02-02 ji gavo užduotį nuvykti Kauno r., (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje papildomos informacijos surinkimo. 2017-01-26 apie 19.05 val. buvo gautas S. M. telefoninis pranešimas, kad jos neblaivus sugyventinis M. A. namuose koliojasi, stumdosi, tranko durimis ir gąsdina vaikus, kaip nustatyta minėtoje šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, tai E. A. 3 metų amžiaus, M. V. 13 metų amžiaus ir A. M. 16 metų amžiaus. S. M. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jos sugyventinis M. A. plūdosi necenzūriniais žodžiais, trankė daiktus, bandė jai suduoti, bet ji išvengė jo smūgio ir visi tie veiksmai vyko jos nepilnamečių vaikų akivaizdoje. 2017-02-02 apie 9.45 val. ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., namuose buvo S. M. su mažamečiu sūnumi E. A., o mokyklinio amžiaus vaikų namuose nebuvo. S. M. buvo blaivi, namuose buitis buvo tvarkinga, o jos mažametis vaikas buvo tvarkingai aprengtas ir prižiūrėtas. Mažametis vaikas buvo žvalus ir linksmas, jis lakstė po virtuvę. Ji paklausė S. M., ar 2017-01-26 vakare prieš ją smurtavo jos sugyventinis M. A.. S. M. pasakė, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo, tai yra griebė ją rankomis už kaklo ir jai spaudė kaklą. S. M. sakė, kad jos sugyventinis M. A. tą vakarą buvo girtas, ji užtruko darbe, o kai sugrįžo ji į namus, tai pirmi jos sugyventinio žodžiai buvo „tai ką kalę grįžai prisipisus“. S. M. teigė, kad ji su sugyventiniu M nekonfliktavo, nes žino koks jis yra girtas agresyvus, tik ji į jo tokius žodžius pasakė „taip“. S. M. tvirtino, kad prie jos priėjo sugyventinis M. A. ir viena ranka, kuria ranka ji neįvardijo, griebė jai už kaklo iš priekio ir pradėjo spausti jos kaklą, ji pajuto skausmą ir jai trūko oro. S. M. teigė, kad ji stūmė sugyventinį M. A. nuo savęs, o sugyventinis jai grasino, kad jei jį pasodins, tai jis sugrįžęs jai padarys „pizdiec“. S. M. teigė, kad konflikto metu į virtuvę atbėgo mažametis jų sūnus E. A., kuris buvo išsigandęs ir bėgo prie jų abiejų, o M. A. stūmė sūnų nuo jų ir E griuvo ant grindų. Jai šnekantis su S. M., virtuvėje buvęs mažametis E. A. pradėjo jai pasakoti, kad „jį tėtis stūmė ir, kad jisai griuvo ant grindų“ ir mažametis E atsigulė ant pilvo, ant grindų, rodydamas, kaip jis nugriuvo. Mažametis E visus rodomus veiksmus atliko žaismingai, nes jau buvo kelios dienos po įvykio. Ji paklausė S. M., ar ji nori rašyti pareiškimą ir ji atsakė, kad taip. Ji tada jos paklausė, tai kodėl ji nerašė pareiškimo, kai buvo atvykę policijos pareigūnai po įvykio. S. M. jai atsakė, kad atvykę policijos pareigūnai jos girtą sugyventinį išvežė iš namų ir ji pareiškimo nerašė. S. M. pasakojo, kad po to įvykio, kai buvo išvežtas jos sugyventinis M. A., kitą naktį jis vaikščiojo aplink namus ir prašėsi įleidžiamas į namo vidų, bet ji matė, kad jis yra neblaivus, tai ji jo į namus neįleido, nes jo bijojo. Ji S. M. šeimą pažįsta apie 4 metus, tiek kiek tenka dirbti su šia šeima. Gali pasakyti, kad S. M. rūpinasi savo vaikais ir juos prižiūri, o jos sugyventinis M. A. nepalaiko pastovaus darbo, daug kartų namuose buvo rastas neblaivus. M. A., atvykus policijos pareigūnams į jų namus, prie jų elgdavosi ramiai, bet kiek jai yra žinoma M. A. girtas yra agresyvus, jo elgesys yra neprognozuojamas ir jis smurtauja prieš savo sugyventinę S. M.. Jos žiniomis M. A. teismo buvo uždrausta vartoti alkoholį, bet jis girtaudavo ne namuose, nes kai jie atvykdavo į namus, M. A. namuose nerasdavo, tik S. M. sakydavo, kad jos sugyventinis kažkur būna ir girtauja, o į namus girtas negrįžta, nes bijo patikrinimų, nes jį kontroliuoja ir Probacija. Ji vis klausdavo S. M., kodėl ji priima sugyventinį M. A. kartu gyventi, nors jis girtas prieš ją smurtauja, o ji jai atsakė, kad jai gaila sugyventinio, nes žiemos metu neturi jis kur gyventi, bet pavasarį ji su juo nebegyvens. Kai M. A. negirtauja, jis padeda S. M. prižiūrėti vaikus, nes ji yra dirbanti, o girtas jis yra agresyvus, pavydus ir smurtaujantis (1 t., b. l. 68-70);

- liudytojos D. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) lopšelyje - darželyje ji dirba apie 16 metų, o auklėtoja apie 8 metus. Mažametis E. A. lopšelį pradėjo lankyti 2015 m. rugsėjo mėnesį ir lanko lopšelio grupę pastoviai. Vaiką į lopšelio grupę dažniausiai atveda vaiko mama S. M., bet kai mama dirba pamaininį darbą, kartais vaiką atveda ir jo vyresnis brolis A, kurio pavardės nežino. Iš darželio E. A. pasiima dažniausiai jo mama S, taip pat jo brolis A ir kartais jo sesuo M, kurios pavardės nurodyti negali, nes jų visų vaikų yra skirtingos pavardės. Ji gali pasakyti, kad E. A. atvedamas į lopšelio grupę tvarkingai aprengtas, jo mama S domisi kaip sekasi jos sūnui E ir ji yra bendraujanti. Berniuko tėvą ji yra mačiusi gal kokius du kartus per visą vaiko lankymą jų darželio. E tėvas, kurio duomenų šiuo metu nurodyti negali, nes neprisimena, nesidomi kaip sekasi jo sūnui ir jis nebendrauja su ja ir darželio darbuotojais. Ji gali pasakyti, kad E. A. yra judrus vaikas, linksmas, nori su visais draugauti ir reikalauja iš aplinkinių daug dėmesio. E yra žingeidus vaikas ir jis nori viską žinoti. Dirbdama su E ji pastebėjo, kad vaikui sunkiau sekasi loginiai užsiėmimai, atmintį jis turi neblogą ir gerai įsimena eilėraščius. E yra savarankiškas, moka apsirengti, nebuvo jokių problemų dėl sėdimosi ant puoduko. Ji yra pastebėjusi, kad vaikui yra sutrikusi koordinacija, nes jam iš rankų dažnai krenta daiktai, jis bėgdamas dažnai susiduria su kitais vaikais, ganėtinai dažnai mirksi, bet medikų pažymoje nėra įrašytą jokių vaiko sveikatos sutrikimų. Ji padeda vaikams apsirengti ir ji yra pastebėjusi ant E. A. kojų mėlynių, bet ji mano, kad tai griuvimo pasekmė, nes jis dažnai griūna, o mušimo žymių ji ant mažamečio kūno nėra pastebėjusi. Kiek ji pastebi, S. M. rūpinasi savo vaikų, o jei vaikas serga ir nelanko darželio, tai pristato pažymas iš gydytojų. Mažametis E. A. nelinkęs buvo pasakoti apie savo šeimą, bet jai sužinojus, kad šeimoje yra smurtaujam, ji 2017 m. vasario viduryje paklausė E apie jo mamą ir tėtį, apie jo šeimą. Mažametis E noriai pradėjo pasakoti, kad jo mama kvietė į namus policiją, kad tėtis griebė rankomis už kaklo jo mamai. E jai parodė ką jo tėtis darė mamai, jis priėjo prie jos, ji tuo metu su juo kalbėdama sėdėjo ant kėdutės ir E rankomis suėmė jai kaklą iš priekio. Ji tada paklausė E, ką darė jo mama, tai jis parodė ir pasakė, kad jo mama stūmė tėtį. E sakė, kad tėčio namuose nėra ir jis nenori, kad tėtis sugrįžtų į namus. E sakė, kad nemyli ir nenori tėčio. Mažametis pasakojo, kad jo tėtis nedirba, geria alų, o girtas guli ant grindų. E parodė pats atsigulęs ant grindų, kaip jo tėtis guli. Jai paklausus E, o ką veikia jo mama, jis pasakė, kad jo mama dirba ir alaus negeria. 2017 m. sausio mėn. 26 ir 27 dienomis darželyje E. A. nebuvo ir tos dienos yra nepateisintos dėl ko jis nebuvo atvestas į darželį. Vaikas vėl pradėjo lankyti darželį nuo 2017-01-30 dienos ir ji pastebėjo, kad E. A. yra kažkoks išsigandęs, matėsi, kad vaikas yra sutrikęs ir kažkurią dieną per pietų miegą vaikas apsišlapino lovoje, nors jis per pietų miegą jau niekados neapsišlapindavo lovoje. Tomis dienomis vaikas nieko nepasakojo apie savo namus, o ji jo nieko ir neklausė, nes tuo metu buvo sujungtos grupės ir buvo daug vaikų. Šiuo metu vaikas darželyje yra žvalus ir linksmas. Per visą jos darbo laiką su E. A., tiek kiek jis lanko jų darželį, jis nėra sakęs, kad jį kas namuose skriaustų, muštų, kad jam ką skaudėtų, kaip ir sakė nėra pastebėjusi ant jo kūno mušimo žymių ar kitokių sužalojimų (1 t., b. l. 71-73);

- liudytojos nepilnametės M. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017 m. sausio mėn. 26 d. nuo ryto buvo pamokose (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ji į namus pastoviai grįžta apie 14.30 val. Kai ji sugrįžo į namus, neprisimena ar buvo namuose brolis A. M., kuriam apie 17 metų. Mamos S. M. sugyventinio M. A. tuo metu namuose nebuvo. Ji persirengė, pavalgė ir žiūrėjo televizorių. Ji žiūrėjo televizorių pas mamą kambaryje. Jai žiūrint televizorių mamos kambaryje, į namus parėjo mamos sugyventinis M. A., kuris parūkė virtuvėje prie pečiaus ir ėjo atsigulti į tą kambarį, kur ji žiūrėjo televizorių. M. A. išjungė televizorių, jis buvo girtas. M svyravo ir matėsi, kad jis girtas iš jo veido ir akių. Kai M išjungė televizorių, jai pasakė „pyzdink iš čia“. Ji nuėjo į brolio A kambarį. Kambaryje buvo brolis A, jis gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Ji atėjusi į brolio A kambarį, ji atsisėdo ant brolio A lovos ir žiūrėjo televizorių. Ji būdama kambaryje pas brolį, parašė mamai S SMS žinutę, kad „M triukšmauja ir liepė jai eiti iš kambario“. Jos mama S tuo metu buvo darbe. Ji girdėjo, kad M būdamas mamos kambaryje kalbėjosi telefonu, o po pokalbio telefonu, jis atėjo pas juos į kambarį. M pradėjo vadinti ją „kale“, kad ji paskundė jį mamai. M pradėjo jai sakyti, kad jos „tėvas yra pyderas“. Jos brolis A paprašė, kad M tyliau kalbėtų. M pradėjo vadinti negražiai jos brolį A, ji gerai tų žodžių neprisimena, bet sakė tokį žodį kaip „pyderas“. Ji girdėjo, kaip M sakė jos broliui, kad „jis gaus į galvą“, kodėl jis taip sakė ji nežino. M parėkavęs jų kambaryje išėjo į virtuvę. Tuo metu, kai jis buvo jų kambaryje, jis nebandė suduoti nei jai, nei jos broliui A. Kai M girtas rėkavo jų kambaryje, ji jo išsigando, nes ji bijojo, kad jis gali trenkti jai arba broliui. M parėkavęs jų kambaryje išėjo į virtuvę. Tiksliai ji neprisimena kas toliau vyko, bet M nuėjo miegoti. M namuose alkoholio negėrė, o gėrė pas kaimyną arba garaže. Iki 19.00 val. M daugiau nekonfliktavo su jais, tik A „narkomanu“ išvadino, o apie 19.00 val. į namus sugrįžo mama S. Kai mama parėjo į namus, M pradėjo „koliotis“, jis pradėjo sakyti, kad mama grįžo „prisipisusi, kad darbe nedirba, o duodasi su visais“. Ji tuo metu buvo savo kambaryje, o mama S tuo metu nusirenginėjo, ji buvo tarp virtuvės ir jos kambario, ten yra rūbų pakaba, o M buvo virtuvėje. Ji matė, kad mama S nuėjo į virtuvę. Ji atėjo taip pat į virtuvę. Mama S ėjo pasiimti valgyti, o ji atsigėrė. Ji matė, kaip mama S atsisėdo virtuvėje prie stalo, o M taip pat atsisėdo virtuvėje prie stalo. Mažas jos brolis E. A. buvo virtuvėje prie mamos, o brolis A buvo savo kambaryje. Ji atsigėrusi sugrįžo į savo kambarį. Iš jos kambario matosi dalis virtuvės, o nuo jos lovos virtuvinis stalas nesimato, o iš kitos jos kambario pusės matosi ir virtuvinis stalas. Kai ji sugrįžo į savo kambarį, ji atsisėdo ant savo lovos ir pasiėmė telefono pakrovėją. Ji būdama savo kambaryje išgirdo, kad mama surėkė, „paleisk“ jai atrodo, kad girdėjo tokius žodžius, bet ji tiksliai neprisimena. Ji pasiėmė savo kambaryje nuo stalo telefoną ir ėjo krauti telefoną. Ji nėjo žiūrėti, kas vyksta virtuvėje, kai ji ėjo pasiimti telefoną nuo savo stalo, ji matė, kad mama S valgo virtuvėje prie stalo, o M sėdėjo prie stalo virtuvėje. Kai ji ėjo pasiimti telefoną nuo savo stalo, ji jau buvo girdėjusi mamos žodžius „paleisk“. Ji tiksliai neklausė kas vyksta virtuvėje, nes tokie triukšmai namuose būna visada, kai M geria. M girtauja tada, kai jis nedirba, ji negali pasakyti kiek laiko tada jis girtavo, bet tuo metu jis nedirbo. Ji negali pasakyti, ar konflikto metu, tą vakarą verkė jos brolis E, ji to neprisimena, bet jai mama S sakė, kad M stūmė E ir jis griuvo ir verkė. Mama S jai pasakojo, kad M jai griebė už kaklo, o ji jam trenkė su ranka per veidą, bet ji pati to nematė. Kai virtuvėje vyko konfliktas tarp mamos S ir jos sugyventinio M negali pasakyti, kad jai buvo baisu, ji nekreipė dėmesio, nes taip vyksta pastoviai. Ji ėjo miegoti, nes labai norėjo miego ir kas vyko toliau namuose ji nežino. Ji tą vakarą daugiau M nematė, o ar ji jį matė kitomis dienomis nepamena. Tą vakarą M. A., mamos S sugyventinis, jos nemušė, ji nuo jo nenukentėjo, tik jis ją išvadino negražiais žodžiais ir ji M išsigando tada, kai jis atėjo pas juos į kambarį „koliojosi“ ir sakė, kad duos jos broliui į galvą. Ji tik gali pasakyti, kad M. A. po to konflikto nakties metu, kai jis buvo paleistas, jis sugrįžo ir pradėjo daužytis aplink langus. Mama S į namus M neįsileido (1 t., b. l. 84-89);

- liudytojo nepilnamečio A. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017 m. sausio mėn. 26 d., prisimena, kad tai buvo ketvirtadienis. Jis tą dieną buvo pamokose (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jis iš gimnazijos grįžo apie 13.30 val. Jis į namus grįžo vienas. Kai jis grįžo į namus, namuose buvo patėvis M. A. ir buvo jo brolis E. A., kuriam yra 3 metai. Kai jis parėjo, patėvis M namuose buvo blaivus. M. A. paklausė jo, „ar jis galėtų padaboti E“. Jo brolis E lanko lopšelį, bet tą dieną jis buvo namuose, nes jis blogai jautėsi. Jis negali pasakyti, ar tą dieną buvo namai tvarkingi, kai jis sugrįžo po pamokų, nes neprisimena, bet namuose buvo pakankamai šilta. M nesakė, kur jis nori eiti. Jis sutiko prižiūrėti brolį E. Mama S buvo darbe. Jis pasakyti negali kokiu laiku po pamokų parėjo sesuo M, bet jam būnant namuose su broliu E, iš mokyklos parėjo jo sesuo M. V., kuriai yra 13 metų. Brolis E buvo su juo, jis buvo namuose, o jo sesuo M buvo taip pat namuose, bet ką ji veikė nematė. M. A. parėjo apie 17.00 val. į namus, jis buvo girtas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis ėjo svyruodamas ir kambaryje jam iš rankos ant grindų iškrito plastikinis alaus butelis, bet jis negali pasakyti ar jis buvo tuščias, ar pilnas. Jei gerai prisimena M parūkė virtuvėje prie pečiaus ir vėl išėjo. Kol M rūkė virtuvėje prie pečiaus, jis iš savo kambario su broliu E ėjo į mamos S kambarį. Jis dabar neprisimena, ką jis M pasakė, bet jis M praeidamas kažką pasakė, o jis jam atsakė „tylėk narkomane“. M parūkęs kažkur išėjo, jis nežino kur jis išėjo. Jie laukė kol mama sugrįš. Jei gerai prisimena, tai M. A. jau buvo sugrįžęs, kai mama S sugrįžo iš darbo. Mama S iš darbo sugrįžo apie 19.00 val. Kai mama S sugrįžo iš darbo, jis buvo savo kambaryje. Brolio E jo kambaryje jau nebuvo, o sesuo M buvo savo lovoje kambaryje. Iš jo kambario matosi M kambarys, bet iš jo kambario virtuvė nesimato. Jis būdamas savo kambaryje girdėjo, kad tiek mama S, tiek M. A. keikiasi ir šūkauja. Jis girdėjo, kaip M. A. sakė jo mamai S necenzūrinius žodžius, vadino jo mamą „kekše“ ir panašiai. Po kurio laiko jis ėjo žiūrėti kas vyksta virtuvėje. Jis į virtuvę ėjo, kai išgirdo mamos S žodžius „paleisk“. Kai jis atėjo į virtuvę, jei gerai prisimena, mama S sėdėjo ant fotelio kampo ir sakė M „eik nachui iš čia, arba kviečiu mentus“. M. A. buvo virtuvėje prie stalo. Nuo M. A. ir jo mamos S buvo koks metras atstumas. Jis gerai neprisimena, kad mama S sudavė rankos delnu M per veidą. Jis nematė kaip M griebė jo mamai už kaklo, bet kai jis atėjo į virtuvę išgirdęs žodžius „paleisk“, matė, kad yra iš priekio ir šonuose mamos kaklas buvo raudonas. Jam mama S nieko nesakė. Tuo metu, kai jis atėjo į virtuvę, brolis E buvo virtuvėje ir verkė. Jis pasiėmė brolį E ir išėjo į savo kambarį. Brolis E jam nepasakojo, kas įvyko virtuvėje. Jis pastebėjo brolio E nubrozdintą nugarą kitą dieną, kai jį rengė. Jam brolis E nesakė, kad jam ką skaudėtų, bet jis jo ir neklausė. Kiek jis prisimena, mama S išėjo į lauką kviesti policijos, o jis tuo metu buvo savo kambaryje. Jis tiksliai neprisimena kokiu momentu, bet jis buvo atėjęs į virtuvę, kai M priėjo prie jo ir atsistojo per žingsnį nuo jo ir pasakė, kad „ne aš padėsiu tave į vietą, bet kiti“. Jis neišsigando šių pasakytų M žodžių, nes jis jo nebijo. M. A. jam nebandė suduoti. Jis neprisimena, kad minėtą vakarą M. A. būtų konfliktavęs su jo sese M ir ją būtų vadinęs negražiai. Jam mama S tą patį vakarą pasakojo, kad jai M. A. griebė už kaklo, jam taip pat mama pasakojo, kad M stūmė E, bet jis gerai nepamena ar jam mama S sakė, kad brolis E griuvo. Jis pats nematė nei kai mamai S M. A. griebė už kaklo, nei kaip M pastūmė E, o šis krito virtuvėje, tuo metu jis buvo savo kambaryje. Kai jis atėjo į virtuvę, rado verkiantį brolį E, o mamos S kaklas buvo raudonas. Jis minėtą vakarą pats nenukentėjo, o M. A. grasinimų jis neišsigando. M. A. dažnai namuose smurtaudavo prieš jo mamą S, jis blaivas psichologiškai smurtaudavo prieš jo mamą, o girtas fiziškai smurtaudavo. M būdamas blaivas, jo mamai S sakydavo „skaudžius“ žodžius, kaip „kekšė, kalė, grįžo išsipisusi“. Buvo momentas, kaip M negyveno su jais, bet po kurio laiko jis sugrįžo gyventi pas juos, bet kodėl jis sugrįžo, jis nežino (1 t., b. l. 94-99).

- 2017-02-02 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28-31);

- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. 2017-02-02 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2017-02-02 tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2017-01-26 apie 19.00 val. S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., sugrįžus iš darbo į namus (duomenys neskelbtini) Kauno r., jos neblaivus sugyventinis M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., sugriebė jai už kaklo ir suspaudė, ko pasekoje jai pritrūko oro ir tokiu būdu jis jai sukėlė fizinį skausmą. S. M. nurodė, kad M. A. jų konflikto metu pastūmė jų mažametį sūnų E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris griuvo ir pradėjo verkti (1 t., b. l. 1-2);

- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. N. 2017-02-03 tarnybiniu pranešimu, Kuriuo nustatyta, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 3 d., nes 2017-01-26 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) Kauno r. konflikto metu tarp S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m, ir jos neblaivaus sugyventinio M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurio metu M. A. smurtavo prieš savo sugyventinę, o pastūmęs mažametį sūnų E. A., gim. 2013 m., savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, nes mažametis nugriuvo ir pradėjo verkti (1 t., b. l. 3);

- 2017-03-06 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautu 2017-01-26 19.03 val. telefoninio numerio (duomenys neskelbtini) skaitmeninės garso įrašo kopija, kuri perklausyta ir ja nustatyta, kad S. M. 2017 m. sausio 26 d. 19.03 val. kvietė policiją dėl girto sugyventinio (1 t., b. l. 157-161);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G308/2017(02), kuria S. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kakle sužalojimų nėra (1 t., b. l. 162-164);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G307/2017(02), kuria E. A. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas juosmens srityje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 165-167);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 4253, kuriuo 2017 m. sausio 26 d. 20.15 val. M. A. nustatytas 2,54 promilių girtumas (1 t., b. l. 18);

- 2017-02-06 15 val. kaltinamasis M. A. laikinai sulaikytas ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno nutarimu BPK 140 str. pagrindais ir tvarka (2 t., b. l. 105);

- 2017-02-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-02-06 (2 t., b. l. 110-116);

- 2017-05-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M. A. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2017-05-08 (2 t., b. l. 160-162).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. 2017-01-26, apie 19 val. 05 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., namo virtuvėje, buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dešine ranka sugriebęs ir suspaudęs kaklą savo sugyventinei S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ko pasėkoje sugyventinei S. M. pritrūko oro ir skaudėjo, tokiais savo veiksmais tyčia smurtaudamas, tai yra smaugdamas, sukėlė šeimos narei (sugyventinei) nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą, be to, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu su sugyventine S. M., po to, kai sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą, ją smaugdamas, kitaip smurtaudamas prieš kitą savo šeimos narį (sūnų) mažametį sūnų E. A., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia stipriai jį pastumdamas, nuo ko nukentėjusysis mažametis E. A., griūdamas nugara atsitrenkė į virtuvinio suolo kampą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sužalota sveikata dėl odos nubrozdino juosmens srityje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo mažamečio E. A. sveikatą. M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė iš esmės teisingus parodymus apie faktines bylos aplinkybes. Jo parodymus patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios S. M. parodymai, liudytojų L. K., D. G., M. V.. A. M. parodymais, specialisto išvados bei kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, todėl M. A. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 3 d.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigta), kaltinamojo asmenybę. M. A. teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., 27-71), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 17-24), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare lankėsi nuo 2013-12-25 iki 2013-12-30, diagnozė – F10.2 (2 t., b. l. 6-8), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2013-09-23, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 10). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-155/2017 nurodyta, kad M. A. nereikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 15).

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi kaltinamasis yra teistas, teistumas išnykęs, šios aplinkybės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 3 d. sankcijose numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį teisiamojo posėdžio metu, nustatytinas artimas sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Bausmės subendrintinos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintų įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2016-03-16 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apylinkės teisme 2017 m. gegužės 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5678, kurioje nurodyta, kad advokatas Georgijus Zavtrakovas teikia antrinę pagalbą M. A. baudžiamojoje byloje Nr.N1-1162-954/2017. Advokato išlaidos sudaro 162,12 €, kurias prašo priteisti valstybės naudai (2 t., b.l.164). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam advokatas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tuo pagrindu, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis nedirba, nuolatinių pajamų negauna, todėl įvertinus jo turtinę padėtį, bei remiantis proporcingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su E. A., M. V. ir A. M. apklausomis, kompaktinis diskas su skambučio iš Bendrojo pagalbos centro įrašu (1 t., b. l. 54, 89, 99, 159), M. A. išrašai iš medicininių dokumentų Nr. 2013/3926 kopijos (2 t., b. l. 8), paliktini byloje.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo,pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir 6 (šešių) MGL (225,96 € (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct)), dydžio bauda, prie pastarosios pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 6 (šešių) MGL (225,96 € (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct)), dydžio baudą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką, įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-10-22 iki 2015-10-23, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-25, nuo 2015-10-28 iki 2015-10-30 bei suėmimo laiką nuo 2016-02-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2016-03-16), taip pat laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-02-06 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. A. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su E. A., M. V. ir A. M. apklausomis, kompaktinį diską su skambučio iš Bendrojo pagalbos centro įrašu, M. A. išrašus iš medicininių dokumentų Nr. 2013/3926 kopijas, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.