Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1037-340/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
e2A-1037-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27431-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1037-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27431-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 111,70 Eur skolą, 114,53 Eur sutartines palūkanas, 40,22 Eur delspinigius, 8,83 Eur palūkanų delspinigius, 16,75 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (111,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-29 „Swedbank“, AB su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-127335-GV, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius 2014-07-24 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42 ir šios sutarties priedais visas savo reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas, perleido UAB „GELVORA“. Atsakovas savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei tinkamai neįvykdė. Remdamasi nurodytais pagrindais, ieškovė prašė patenkinti ieškinį.

2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-13 sprendimu už akių ieškovės UAB „GELVORA“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. M. ieškovės UAB „GELVORA“ naudai 111,70 Eur negrąžinto kredito, 88,45 Eur palūkanų, 18,01 Eur delspinigius, 16,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą – 111,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-17) iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 218,16 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pradiniam kreditoriui ar ieškovei įvykdė tinkamai byloje nėra, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str., ieškovės naudai priteisė iš atsakovo 111,70 Eur negrąžinto kredito sumą.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 114,53 Eur palūkanų, kurios Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu sudarė 58,45 Eur ir 56,08 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014-07-29 iki 2017-07-12, taikant 16,75 proc. metinę palūkanų normą. Kadangi vartojimo kredito sutartyje pradinis kreditorius „Swedbank“, AB su atsakovu susitarė, kad atsakovas kreditą bei priskaičiuotas palūkanas turi grąžinti iki 2011-10-17, teismas konstatavo, kad atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui iki 2011-10-17 sumokėti kreditą bei sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovas sutarties nevykdė, todėl teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 58,45 Eur mokėjimo palūkanų (CK 6.870 str. 1 d.). Likusią ieškovės prašomų palūkanų dalį – 56,08 Eur, paskaičiuotą po kredito grąžinimo termino, t. y. nuo 2014-07-29 iki 2017-07-12, teismas laikė ne mokėjimo, tačiau kompensuojamąją funkciją už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą atliekančiomis palūkanomis. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino sudaro 50 proc. negrąžinto kredito sumos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas prašomas priteisti palūkanas po kredito grąžinimo termino laikė aiškiai per didelėmis. Teismas kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas sumažino iki 30 Eur.

6. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės paskaičiuoti 49,05 Eur dydžio delspinigiai, kuriuos sudaro 40,22 Eur delspinigiai ir 8,83 Eur palūkanų delspinigiai, yra aiškiai per dideli ir neprotingi, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 18,01 Eur delspinigių.

7. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo sutartimi numatytas 16,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (111,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.) bei įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 218,16 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „GELVORA“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimą už akių dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 26,08 Eur palūkanas, papildomai priteisiant 26,08 Eur palūkanas; priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios teisme bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos, t.y. nuo 244,24 Eur (218,16 Eur + 26,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po Sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.

8.2. Pagal CK 6.101 straipsnį bei Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, įgijo visas jai priklausančias reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t.y. įgijo teisę atsakovui pateikti reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo). Atsižvelgiant į tai, apeliantės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi.

9. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškovės UAB „GELVORA“ apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Byloje nustatyta, kad 2007-11-08 tarp pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB ir atsakovo A. M. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 07-127335-GV (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 013,67 Eur (3 500 Lt) dydžio kreditas (e. b. l. 7 - 11). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2014-07-29 tarp pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB ir ieškovės UAB „GELVORA“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties į atsakovo įsiskolinimą. Kadangi atsakovas su ieškove taip pat neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 111,70 Eur skolą, 114,53 Eur sutartines palūkanas, 40,22 Eur delspinigius, 8,83 Eur palūkanų delspinigius, 16,75 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (111,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-13 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. M. ieškovės UAB „GELVORA“ naudai 111,70 Eur negrąžinto kredito, 88,45 Eur palūkanų, 18,01 Eur delspinigius, 16,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą – 111,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-17) iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 218,16 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su minėtu 2017-09-13 sprendimu už akių dalyje, kuria buvo sumažinta iš atsakovo ieškovei priteistina palūkanų suma, pateikė apeliacinį skundą.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria UAB „GELVORA“ iš atsakovo nepriteista 26,08 Eur palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teismų praktikoje palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

14. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

15. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

16. Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys „Swedbank“, AB ir atsakovas susitarė, jog sutartyje numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (Sutarties 5.1 punktas). Taigi, prašomos priteisti palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Be to, paminėta sutartinė nuostata patvirtina, kad atsakovui negrąžinus kredito iki galutinio grąžinimo termino, pareiga (prievolė) mokėti pelno palūkanas išliko. Pažymėtina ir tai, kad pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB ir ieškovės UAB „GELVORA“ 2014-07-29 sudarytoje Reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta, jog šalys susitaria, kad nors Sutarties 1 priede nurodytos Reikalavimų sudėtinių dalių (pvz. dėl palūkanų, delspinigių ir kt.) sumos yra fiksuotos minėto priedo parengimo datai, tačiau Naujajam kreditoriui pagal šią Sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės Skolininkų atžvilgiu neapsiriboja Sutarties 1 priede nurodytomis Reikalavimų sumomis – šia Sutartimi Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui teisę gauti Reikalavimo patenkinimą iš Skolininko tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei Reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, nors Sutarties 1 priede yra nurodoma tam tikra palūkanų, į kurias perleidžiama reikalavimo teisė, suma (priedo sudarymo dienai jos apimtis gali būti lygi nuliui), šia suma Naujajam kreditoriui perleidžiama reikalavimo teisė reikalauti palūkanų apmokėjimo neapsiriboja – Naujasis kreditorius turi teisę po šios Sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas ir skolininkui pateikti atitinkamą reikalavimą dėl palūkanų apmokėjimo (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3 punktas). Taigi, Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė, kaip naujasis kreditorius, be kita ko, įgijo teisę ir toliau skaičiuoti pelno (mokėjimo) palūkanas, numatytas vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte, iki viso kredito grąžinimo ieškovei dienos.

17. Remiantis nurodytomis sutarčių nuostatomis bei atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės prašomų priteisti palūkanų dalis – 56,08 Eur, paskaičiuota nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2014-07-29 iki 2017-07-12, laikytina pelno (mokėjimo) palūkanomis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl ieškovės paskaičiuotas pelno (mokėjimo) palūkanas (56,08 Eur), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino iki 30 Eur dydžio nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 16,75 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės paskaičiuotas mokėjimo palūkanas prilyginti netesyboms ir jas sumažinti, taikant netesybas reglamentuojančias Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas.

18. Pažymėtina, jog vadovaujantis vartojimo kredito sutartimi, atsakovas sutiko mokėti metinę 16,75 procentų palūkanų normą. Kadangi nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismą buvo praėjusios 1079 kalendorinės dienos, galima priteisti palūkanų suma šiuo atveju buvo 56,08 Eur ((1079/360 (sutarties 5.1 punkte numatytas kalendorinių metų skaičiavimas)) * 18,71 Eur (gaunamas metinę palūkanų normą padauginus iš negrąžinto kredito sumos ir padalinus gautą skaičių iš šimto procentų) = 56,08 Eur palūkanų. Tai reiškia, kad apeliantės ieškiniu prašoma priteisti palūkanų suma už laikotarpį nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2014-07-29) iki 2017-07-12 neviršija galimos priteisti palūkanų sumos.

19. Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 75 procentų (21 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai.

20. Nagrinėjamu atveju, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti priteistinų palūkanų dydį iki 30 Eur, motyvuojant tuo, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, o prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino sudaro 50 proc. negrąžinto kredito sumos, t. y. aiškiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, neprašė perskaičiuoti skolos, palūkanų, atidėti mokėjimų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neteikė paaiškinimų apie savo finansines galimybes, t.y. elgėsi pasyviai, negynė savo, kaip vartotojo teisių, todėl nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių jis nevykdė įsipareigojimo grąžinti kreditą UAB „GELVORA“ ir mokėti palūkanas. Be to, remiantis Vartojimo kredito įstatymu, sutartyje numatytos 16,75 procentų metinės palūkanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesąžiningomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 26,08 Eur palūkanas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamo sprendimo dalis dėl palūkanų pakeičiama, ieškovei papildomai priteisiant 26,08 Eur palūkanų sumą, iš viso priteisiama 114,53 Eur palūkanų, o priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 244,24 Eur sumos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintas iš dalies (apeliacinės instancijos teismas laiko, kad patenkinta 89 procentai ieškinio reikalavimų), atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pirmoje instancijoje prašė priteisti 15 Eur žyminio mokesčio, todėl atitinkamai ieškovei priteisiama 13,35 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

23. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas jos sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės UAB „GELVORA“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 rugsėjo 13 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „GELVORA“ (į. k. 125164834) naudai 111,70 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų ir 70 euro centų) negrąžinto kredito, 114,53 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 53 euro centus) palūkanų, 18,01 Eur (aštuoniolika eurų ir 1 euro centą) delspinigius, 16,75 proc. (šešiolikos ir septyniasdešimt penkių šimtųjų procento) dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą – 111,70 Eur (vieną šimtą vienuolikos eurų ir 70 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 17 d.) iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 224,44 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų ir 44 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,35 Eur (trylika eurų ir 35 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti ieškovei UAB „GELVORA“ (j. a. k. 125164834) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė